Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2013
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00672-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 75.6.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
dalyvaujant ieškovui G. Č., atsakovei R. Č.,
ieškovo atstovei advokatei D. I. V.,
atsakovės atstovei advokatei R. G.,
trečiojo asmens AB SEB banko atstovei advokatei G. S.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir vedybų sutarties sąlygos panaikinimo ir pakeitimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys K. Č., D. Č., AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo šalių ginčas iš šeimos teisinių santykių dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir vedybinės sutarties aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 1994 m. birželio 25 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esant atsakovės kaltei; G. Č. palikti Č. pavardę, o R. Č. pagal jos pasirinkimą palikti Č. pavardę; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: vaikai praleis su tėvu kas antras metines (Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų, Tėvo dienos) šventes, taip pat pagal vaikų pageidavimą su tėvu atostogaus bei galės matytis su juo ne rečiau kaip kartą per savaitę; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą ir vaikų G. Č. bei P. Č. išlaikymui iš G. Č. priteisti mokėti po 250 Lt kas mėnesį; įpareigoti atsakovę kiekvieną ketvirtį pateikti vaikų tėvui (ieškovui) lėšų panaudojimo sąrašą bei jį patvirtinančių dokumentų kopijas (banko išrašus ar kvitus), arba pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą konkrečia pinigų suma – 19 750 Lt G. Č. ir 43 000 Lt P. Č.; santuokinį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalyti taip: atsakovei ½ dalį 0,58 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš viso 204 000 Lt vertės; ½ pajamų, gautų pardavus 578/697 dalis žemės sklypo ir 70/100 dalių gyvenamojo namo bei dalį priklausinių (duomenys neskelbtini), t. y. 108 439,92 Lt; bendrą santuokinį turtą (baldai bei namų apyvokos daiktai), kurio vertė 16 550 Lt; iš viso turto už: 328 989,92 Lt; ieškovui – lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 190 Lt vertės; lengvąjį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bevertį, pajamas – 4980 Lt, gautas pardavus automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 119/697 dalis 0,0697 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 66 000 Lt vertės; ½ pajamų, gautų pardavus 578/697 dalis žemės sklypo ir 70/100 dalių gyvenamojo namo bei dalį priklausinių (duomenys neskelbtini), t. y. 108 439,92 Lt (arba šiuos pinigus užskaityti kaip vienkartinę konkrečią sumą vaikų išlaikymui); 8275 Lt kompensaciją už atsakovės valdomą bendrą santuokinį turtą (baldai bei namų apyvokos daiktai); kreditorių – ieškovo tėvų K. Č. ir D. Č. skolintus pinigus – 36 000 Lt, kurie į priteistino turto vertę neįskaičiuojami, nes grąžintini kreditoriams, iš viso turto už 197 884,92 Lt; įpareigoti ieškovą grąžinti kreditoriams ieškovo tėvams 36 000 Lt; už didesnę santuokinio turto dalį, tenkančią atsakovei, priteisti ieškovui iš atsakovės 65 552,50 Lt kompensaciją; panaikinti 2008 m. rugsėjo 22 d. povedybinės sutarties 3.3 punktą ir patvirtinti tokią šio punkto redakciją: Sutuoktiniai šia sutartimi nustato, kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitoje, atidarytos to sutuoktinio vadu, išskyrus lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškiniu iš dalies sutiko su ieškiniu, prašė tenkinti priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti ginčo šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti Č. pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina; nutraukus santuoką, padalyti santuokoje įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį iš ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW PASSAT; ½ dalį iš ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš ieškovo 3595 Lt kompensaciją, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Ginčo šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo pavardes paliko Č. ir Č.; priteisė atsakovei iš ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų motina, taip pat nustatė bendravimo su vaikais tvarką: ieškovas turi teisę praleisti su savo vaikais kas antras metų (Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų, Tėvo dienos) šventes, taip pat, pagal vaikų pageidavimą, turi teisę kartu atostogauti bei gali matytis su vaikais ne rečiau kaip kartą per savaitę; pakeitė sumažindamas Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo 2010 m. gegužės 21 d. priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas pakeitė ginčo šalių 2008 m. rugsėjo 22 d. povedybinės sutarties 3.3 punktą ir išdėstė jį taip: „Sutuoktiniai šia sutartimi nustato, kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitoje, atidarytos to sutuoktinio vadu, išskyrus lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas“.
Teismas padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovo nuosavybe pripažino lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 10 190 Lt; lengvąjį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vertės neturi; ½ dalį iš ½ 0,58 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį iš 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinių pastatų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį iš ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 36 000 Lt); 119/697 dalis 0,0697 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (80 000 Lt vertės); šaldytuvą „Snaigė“, indaplovę „Privileg“, dujinę viryklę, 37 cm įstrižainės televizorių, nerūdijančio plieno keturių puodų rinkinį, virtuvinį stalą, tris kėdžių vienetus, skalbimo mašiną „Whirlpool“, minkštą kampą, miegamojo dvigulę lovą, komodą, kompiuterį, kompiuterio stalą; priteisė ieškovui iš atsakovės 94 274,92 Lt, pajamų, kurias gavo pardavusi bendrą sutuoktinių turtą; atsakovės nuosavybe pripažino ½ dalį iš ½ 0,58 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį iš 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 31/100 dalies ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinių pastatų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį iš ½ dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 103 939,92 Lt gautų ir atsakovės naudojamų pajamų už parduotą bendrą sutuoktinių turtą; mikrobangų krosnelę „Whirlpool“, siurblį „Samsung“, kitus virtuvės įrankius, 109 cm įstrižainės televizorių „Samsung“, sekciją, patalynės dėžę, muzikos centrą JVC, patalynę, vaikų kambario lovą, vaikų kambario baldų komplektą, fotelį, keturvietę palapinę, tris miegmaišių vienetus. Teismas ieškovui priteisė prievolę grąžinti kreditoriams K. Č. ir D. Č. 36 000 Lt skolą.
Teismas nurodė, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje, buvo neištikimas savo sutuoktinei, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, o atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą gyventi kartu su motina ir į tai, kad dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo ginčo, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas nustatė, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka yra pagrįsta ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes užtikrina vaikams galimybes bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiu tėvu. Teismas konstatavo, kad 400 Lt išlaikymas ieškovo ir atsakovės vaikams yra per didelis, nes ieškovas privalo teikti išlaikymą ir trečiam vaikui. Teismas sumažino iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams iki 350 Lt.
Teismas, pakeisdamas vedybinės sutarties sąlygą, nurodė, kad sutarties sąlyga, pagal kurią sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa lėšos banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, iš esmės yra ydinga, sukelianti nereikalingų dviprasmybių, nes pažodžiui aiškinant šią sutarties nuostatą gali susidaryti nuomonė, kad visos gautos lėšos, taip pat ir lėšos, kurios gautos pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, tampa jo asmenine nuosavybe. Teismo nuomone, toks asmeninės nuosavybės įgijimo būdas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo nenumato galiojantis įstatymas (CK 3.89 straipsnis). Be to, ši vedybinės sutarties sąlyga prieštarauja ir kitoms imperatyviosioms įstatymo normoms, nes ji keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, taip pat pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios nuosavybės lygių dalių principą, nes pagal sutuoktinių sudarytą vedybinės sutarties 3.3 punktą lėšos, pervestos į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, tampa asmenine, banko sąskaitos turėtojo nuosavybe.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimu iš ieškovo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis, nurodydamas sumažintą išlaikymą priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalių sudarytos vedybinės sutarties ginčijama sąlyga prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 3.88, 3.89, 3.105, 3.117 straipsniai); pažymėjo, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio l dalis). Kolegija, remdamasi civiliniame procese taikytinu principu, leidžiančiu spręsti apie tam tikrą aplinkybių buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės buvo, negu kad jų nebuvo, t. y. vertindama šalių paaiškinimus apie pačios sutarties sudarymą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, nusprendė, jog ginčo sutarties 3.3 punktas neatitiko ieškovo tikrosios valios ir pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčo sutarties sąlyga yra ydinga, sukelianti nereikalingų dviprasmybių.
Kolegija nesutiko su atsakove, kad sutartis gali būti pakeista ar nutraukta tik bendru sutuoktinių susitarimu kaip numatyta vedybinėje sutartyje, nes sutarties pakeitimas, anot atsakovės, neatitinka jos valios; pažymėjo, jog pagal CK 3.106 straipsnį vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta ne tik bendru sutuoktinių sutarimu (1 dalis), bet ir teismo sprendimu įstatyme nustatytais sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindais (3 dalis). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas prašė pripažinti vieną vedybinės sutarties sąlygų negaliojančia CK pirmojoje knygoje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais kaip pažeidžiančią sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.108 straipsnio 1, 2 dalys), prieš tai apie sutarties pakeitimą pateikęs siūlymą atsakovei. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai sudarė pakankamas teisines prielaidas pripažinti povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlygą nepalankia ieškovui ir pažeidžiančia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.108 straipsnio 2 dalis). Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepanaikinęs, o pakeitęs povedybinės sutarties 3.3 punkto redakciją, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kolegija, dalydama sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 40 000 Lt sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę, pripažindamas šią sumą atsakovės asmenine nuosavybė. Kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pinigų infliaciją, įvertinti, kiek rinkos kainomis kainuotų butas (duomenys neskelbtini), arba sutuoktinių įsigytas turtas (duomenys neskelbtini), prieš renovaciją, ir atitinkamai sumažinti dalytino turto vertę. Kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), be to, atkreipė dėmesį į tai, jog teisės normos nereglamentuoja indeksacijos pinigams, panaudotiems šeimos poreikiams, o teismas nustato dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, tai kolegija sprendė, kad taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl 36 000 Lt skolos bei jų panaudojimo namo įsigijimui bei renovacijai, t. y. šeimos interesais; nutarė, kad atsakovė nenuginčijo CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpcijos, todėl paskolos sutartį pripažino bendra sutuoktinių prievole, nors kreditoriai sutiko, kad ją vykdytų ieškovas.
Kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto adresu: (duomenys neskelbtini), nutarė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl visų atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau objektyviai ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus bei išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Kolegija pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovui turtą priteisti natūra, o atsakovei išmokėti kompensaciją, nes dalytino turto dalis yra maža, ieškovas ten gyvena kartu su savo tėvais – trečiaisiais asmenimis, o atsakovė negyvena nuo tada, kai įsigijo savo nuosavybėn butą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo turtas įgytas ieškovo vardu; jį įgyjant nebuvo išreikšta atsakovės valia įsigyti asmeninėn nuosavybėn; tai šeimos turtas, nes įgytas santuokoje; sutuoktiniai deklaravo pareiškime teismui dėl leidimo sudaryti turto pardavimo sandorį, prie turto įsigijimo ir jo gerinimo prisidėjo abi šalys. Kolegija pažymėjo, kad nors su atsakove liko gyventi vaikai, tačiau sprendė, jog aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).
Kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo sumažinto išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteisimo pažymėjo, kad atsakovė pakeisto išlaikymo dydžio neginčijo, ginčijo tik jo priteisimo momentą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintą išlaikymą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, neatsižvelgė į vaiko interesus bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, todėl nustatė, kad sumažintas išlaikymas priteistinas ne nuo ieškinio priėmimo, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priešieškinį tenkinti visiškai.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl netinkamo vedybinės sutarties instituto aiškinimo ir taikymo. Nutrūkus šalių santykiams ir ėmus gyventi skyriumi, šalys, įvertindamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pobūdį, kilmę, teisinį režimą, sudarė vedybų sutartį, nustatydamos šia sutartimi konkrečias teises ir pareigas, bei vėliau šios sutarties vykdymą patvirtino savo veiksmais. Teismai, pakeisdami ieškovo ir kasatorės sudarytos povedybinės sutarties 3.3 punktą, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, sutarties laisvės principą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Civilinio kodekso normos sutuoktiniams, sudarantiems vedybinę sutartį, leidžia joje nustatyti turtines teises ir pareigas santuokos metu. CK 3.117 straipsnio dispozicija fiksuoja santuokinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją ir galimybę nukrypti nuo šio principo įstatymo nustatytais atvejais. Sistemiškai aiškinant šias teises normas galima daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikia teisę sutuoktiniams savo susitarimu pasidalyti turtą nelygiomis dalimis. Be to, sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali susitarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus nukrypstant nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo, tą įtvirtindami bendro turto pasidalijimo sutartyje. Teismų argumentai, kad povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms bei pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, nepagrįsti, nes pagal jų aiškinimą netenka prasmės CK 3.83 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Nagrinėjamoje byloje vedybine sutartimi šalys nustatė ne asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, o pasidalijo santuokos metu įgytą turtą, t. y. parduodami 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis kiemo statinių ir iš anksto nusprendė lėšas gautas už šio turto pardavimą skirti atsakovės ir vaikų gyvenamajam būstui įsigyti, buičiai įrengti. Pakeisdami vedybinę sutartį, teismai nustatė tokias jos sąlygas, kurios neatitinka kasatorės ir ieškovo sandorio metu išreikštos valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Š. v. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. B. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2006">3K-3-338/2006</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl sandorio šalies sąžiningumo, reikšmingas yra sandorių sudarymo laikas, šalių veiksmai po sutarties sudarymo, taip pat CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kasatorė pažymi, kad, parduodant dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje, galiojant povedybinei sutarčiai ir esant nutrūkusiems šalių šeimos santykiams, ieškovas galėjo nustatyti sąlygą, kad 240 000 Lt būtų pervesti į abiejų šalių sąskaitas, tačiau to nepadarė. Iš šių pervestų lėšų kasatorė grąžino skolą sutuoktinių kreditoriui, asmeninės nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), skirtą gyventi atsakovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, ieškovas įgijo žemės sklypus ir statinius (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo ginčo dėl santuokos metu įgyto turto laikymo asmenine nuosavybe, nors teisiškai šiam turtui taip pat galioja bendrosios jungtinės nuosavybės statusas. Ieškovas, prašydamas pakeisti tik atskirą sutarties punktą, neprašė pakeisti povedybinės sutarties 3.3 punkto dalies, kurioje nustatyta, kad bet koks turtas vienas iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Reikšminga ir tai, kad teismai nepaisė ir ieškovo bylos nagrinėjimo metu atskleistos valios, paaiškinant, kodėl šalys susitarė dėl tokio povedybinės sutarties 3.3 punkto: ieškovas su kasatore žodžiu susitarė, kad pinigai už parduotą turtą bus skirti atsakovės ir ieškovo vaikų gyvenamojo būsto pirkimui bei bankinės paskolos grąžinimui bei vaikų išlaikymui. Ieškovo veiksmai patvirtina, kad ieškovas siekė ir buvo suinteresuotas sudaryti vedybinę sutartį, buvo veiksnus, suprato jos sąlygas. Per trejus metus povedybinės sutarties neginčijo ir ją vykdė. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, kad vedybinė sutartis, sudaryta ieškovo ir atsakovės, buvo sudaryta nepažeidžiant sutuoktinių teisių ir išreiškė abiejų sutarties šalių valią. Teismų procesiniai sprendimai prieštaringi, nes pinigams, pervestiems į kasatorės asmeninę sąskaitą, taikomas tiek bendrosios jungtinės, tiek asmeninės nuosavybės teisinis režimas: lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą, laikė bendrąja jungtine nuosavybe, o turtą (adresas – (duomenys neskelbtini), įgytą už šias lėšas, – asmenine. Teismai laikydami, kad vedybinės sutarties 3.3 punktas pažeidžia imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, turėjo nustatyti, kokiai imperatyviajai teisės normai prieštarauja sudarytas sandoris ir ar šis pažeidimas lemia sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-432/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-432/2008">3K-3-432/2008</a>). Kasatorė daro išvadą, kad teismai pažeidė CK 3.83 straipsnio 1 dalį, 3.103 ir 6.156 straipsnius.
2. Dėl teismo teisės keisti vedybinės sutarties sąlygas. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Nagrinėjamoje byloje povedybinės sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Kasatorė pažymi, kad visais atvejais, kai sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai galima pripažinti sutartį negaliojančia ar iš dalies negaliojančia, tačiau negalima jos pakeisti prieš sutarties šalies valią. Pakeisti vedybinę sutartį siūlė ir ieškovas, tačiau atsakovė prieštaravo, nurodė, kad su siūlomomis sąlygomis nesutinka. Teismams pakeitus sutartį, ji pažeidžia kasatorės teisėtus interesus bei turtines teises ir prieštarauja jos valiai. Teismai vienašališkai pakeisdami vedybinės sutarties sąlygą, pagal kurią lėšos, pervestos į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, tampa asmenine banko sąskaitos turėtojo nuosavybe, nenustatė vieno iš povedybinės sutarties esminio elemento – aiškiai išreikštos šalių valios ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos pozicijos, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties ar jos dalies negaliojimą, o ne jos pakeitimą. Ieškovo ieškinio reikalavimo dėl vedybinės sutarties pakeitimo tenkinimo atveju teismų praktiką iš esmės būtų pakeista suformuluojant visiškai naują teisės aiškinimo taisyklę, kad bet kada bet kuris subjektas persigalvojęs dėl sutarties vykdymo turėtų teisę pakeisti sutartį savo nuožiūra neatsižvelgdamas į kitos sutarties šalies valią. Toks aiškinimas prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms bei sutarties privalomumui šalių teisėms ir pareigoms.
3. Dėl turto balanso sudarymo ir teisinių pagrindų priteisti didesnę turto dalį. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasatorės nuomone, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Tokį aiškinimą kasatorė grindžia lingvistiniu turto vertės nustatymo momentą reglamentuojančio CK 3.119 straipsnio aiškinimu sistemiškai jį siejant su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą nustatančiu CK 3.100 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje teismai ieškovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 119/697 dalis 0,0697 ha žemės sklypo, 30/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 80 000 Lt, nepriteisdami kasatorei iš ieškovo piniginės kompensacijos. Sudarant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą teisiškai reikšminga tai, kad 1998 m. spalio 27 d. turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už kasatorės asmenines lėšas, kurios gautos 1998 m. rugsėjo 22 d. pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kasatorės iki santuokos sudarymo įgytą butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra teismų patvirtintos ir neginčytinos, teisminio nagrinėjimo metu jas pripažino ir ieškovas. Taigi pirmiau nurodytas turtas buvo įsigytas lygiai už tokią sumą, už kurią kasatorė pardavė asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butą, t. y. už 40 000 Lt. Kasatorės nuomone, vieną nekilnojamąjį turtą ji iškeitė į kitą, todėl įgijo teisę į didesnę šio turto dalį. Ginčo turto renovacijai šalys paėmė paskolą, kurią mokėjo kartu, o didžiąją dalį paskolos (62 985,57 Lt iš 80 000 Lt kredito) kasatorė įsipareigojo iš savo asmeninių lėšų sumokėti pardavus to paties turto (duomenys neskelbtini) dalį, ką ji ir padarė. Teismai, sudarydami turto balansą, sumažino 40 000 Lt kasatorės asmeninių lėšų suma. Tokia teismų pozicija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kasacinio teismo suformuotoms teisės aiškinimo taisyklėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-345/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>), nes kasatorė vieną nekilnojamąjį turtą iškeitė į kitą, todėl pastarasis taip pat turėtų būti traktuojamas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Teismai, vadovaudamiesi bendraisiais teisės principais, sudarydami turto balansą, privalėjo ne formaliai iš sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balanso atimti 40 000 Lt, o įvertinti parduoto turto, už kurį gauti šie pinigai, atitikmenį ieškinio padavimo dieną, arba atsižvelgiant į tai, kad už asmenines lėšas buvo įgytas turtas esantis (duomenys neskelbtini), ir pripažinti kasatorei didesnę nuosavybės dalį į šį turtą. Kasatorė nesutinka su teismų išvada, kad įsigyjant ginčo turtą prie jo pirkimo ir renovavimo ieškovas prisidėjo jo tėvų skolintais pinigais. Kasatorė mano, kad teismai pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>), nes atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad, prieš perkant turtą (duomenys neskelbtini) už tokią sumą ji pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (šią aplinkybę pripažino ir ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu), o ieškovo teiginiai, kad to paties turto įsigijimui buvo panaudotos ir jo asmeninės lėšos, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Net jei paskolos sutartis buvo sudaryta, tai nėra pagrindo preziumuoti, kad šios paskolos pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams. Kasatorė pažymi, kad pagal vedybinės sutarties 3.2 punkto sąlygą sutuoktinių paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninės sutuoktinio prievolės, taip pat kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. Ši vedybinės sutarties sąlyga yra šalių susitarta, notaro patvirtinta ir galiojanti, o apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad vedybų sutartis atgaline data negalioja ir kasatorė be pagrindo remiasi sutarties nuostatomis dėl asmeninių skolų, yra nepagrįstas, neteisėtas ir iškreipiantis šalių valią, nes lieka neaišku, ką tuomet reiškia šis sutarties punktas. Kasatorė daro išvadą, kad teismai be teisinio pagrindo priteisė ieškovui turtą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra. Kasatorės nuomone, teismai, pažeidė ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų interesus, nes, padalydami turtą, neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, nors pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką teismai bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, privalo būti aktyvūs ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>).
Pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiškimu sutinkama su kasacinio skundo argumentais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies jį pakeitusią apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl vedybų sutarties instituto aiškinimo ir taikymo. Kasatorė teigia, kad lėšos, patekusios į jos sąskaitą, pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, vadovaujantis povedybinės sutarties 3.3 punktu, tampa jos asmenine nuosavybe. Teismai tokią atsakovės poziciją įvertino kaip neteisėtą, pakeitė šį punktą, kad ateityje nekiltų nereikalingų dviprasmybių ir ½ dalį pinigų (atėmus 62 985,57 Lt grąžintą bankui paskolą) iš atsakovės priteisė ieškovui. Ieškovas sutinka su teismų išvada, kad povedybinės sutarties 3.3 punkto nuostata prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, nes tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo, kai pinigai, patekę į asmens sąskaitą, tampa jo asmenine nuosavybe, galiojantys įstatymai nenumato (CK 3.89 straipsnis). Ši sutarties sąlyga keičia turto teisinį režimą ir pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Šios teismų išvados yra pagrįstos, nes lėšos, gautos pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nekilnojamojo turto piniginis ekvivalentas. CK 3.89 straipsnyje išvardytų asmeninės nuosavybės įgijimo būdų sąrašas yra baigtinis, todėl ši įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Dėl šios priežasties CK 3.89 straipsnis priskirtinas imperatyviosioms įstatymo normos. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad povedybinės sutarties 3.3 punktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nes jis suteikia galimybę vienai iš šalių nesąžiningai įgyti asmeninėn nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. pažeidžia imperatyvą asmeniui laikytis sąžiningumo principo. Be to, ieškovo ši vedybinės sutarties sąlyga pažeidžia ir CK 3.105 straipsnio 1 ir 2 punktuose išdėstytas imperatyviąsias nuostatas. Nagrinėjamoje byloje turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo pinigai pateko į atsakovės sąskaitą, o bendrosios nuosavybės teisinio režimo šalys nebuvo pakeitusios. Povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlyga sudaro galimybę teigti, kad lėšos, patekusios į asmens sąskaitą, gautos pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, keičia šio turto teisinį režimą, todėl teismai ją pripažino negaliojančia. CK 3.105 straipsnio 3 punkte teigiama, kad negalioja vedybų sutarties sąlyga, kuri pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Jei ginčo pinigai už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, patekę į atsakovės sąskaitą, taptų jos asmenine nuosavybe, būtų pažeistas CK 3.117 straipsnio nuostatos, nes kasatorei atitektų didesnioji dalis sutuoktinių turto. Nors kasatorė nurodė, kad teismai, pakeisdami vieną vedybinės sutarties sąlygų, pažeidė sutarčių laisvės principą, tačiau, ieškovo teigimu, šis principas nėra absoliutus. Vedybų sutarties sąlygoms galioja pirmiau išvardyti apribojimai. Ieškovas pažymi, kad CK 3.83 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, turėtų būti taikoma ir aiškinama kompleksiškai su pirmiau nurodytomis CK normomis, reglamentuojančiomis vedybų sutarties turinį ir sąlygas. Nors kasatorė teigia, kad vedybine sutartimi buvo padalytas turtas, o ne nustatyti nuosavybės įgijimo būdai, tačiau, ieškovo nuomone, iš vedybinės sutarties teksto matyti, kad joje aptarti abu klausimai. Ieškovas taip pat nesutinka su kasatorės teiginiu, kad jis buvo nusprendęs visas lėšas, gautas už nekilnojamojo turto 2/3 dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pardavimą skirti jos ir vaikų gyvenamajam būstui įsigyti, tačiau, pablogėjus šalių santykiams, jis savo nuomonę pakeitė. Ieškovo teigimu, nors jis iš tiesų ketino jam priklausančią ½ dalį pinigų, gautų už parduotą ginčo turtą, skirti vaikų išlaikymui konkrečia pinigų suma (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, kasatorei nesutikus su tokia vaikų išlaikymo forma, jis reikalavo jam priklausančios pinigų dalies. Ieškovas, pasirašydamas vedybinę sutartį, neturėjo ketinimo atsisakyti atsakovės naudai jam priklausančios pinigų dalies, o 3.3 punktą suprato kaip esamos situacijos fiksavimą sutarties pasirašymo dieną, t. y. kad su atsakove pasidalija pinigus, jau esančius kiekvieno iš jų sąskaitose. Ieškovas patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ginčijama sutarties sąlyga jam buvo siurprizinė, neatitinkanti teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas sudarytą sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu – kaip sudarytą dėl apgaulės, taip pat mano, kad sutartį pasirašė iš esmės suklydęs, nes ginčijamą sutarties punktą suprato kitaip nei kasatorė (CK 1.90 straipsnis). Ieškovas pažymi, kad kasatorė kasaciniame skunde remiasi ne analogiška teismų praktika, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl bendrųjų sandorių sudarymo ir negaliojimo pagrindų, o šioje byloje taikytinos specialiosios teisės normos.
3. Dėl teismo teisės keisti vedybinės sutarties sąlygas. Vadovaujantis CK 3.106 straipsnio 3 dalimi vedybų sutartis nustatytais atvejais gali būti keičiama ar nutraukta vieno sutuoktinio reikalavimu teismo sprendimu. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje prašė pripažinti vieną povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlygų negaliojančia (CK 3.108 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau pirmosios instancijos teismas pakeitė šį punktą. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitiko ieškovo siekiamus teisinius padarinius, tai apeliacinės instancijos teismas formaliais pagrindais jo nenaikino. Ieškovas pritaria tokiai apeliacinės instancijos teismo pozicijai.
4. Dėl turto balanso sudarymo ir teisinių pagrindų priteisti didesnę turto dalį. Kasatorė akcentuoja, kad, įgyjant bendrosios jungtinės nuosavybės turtą (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos pardavus jos iki santuokos turėtą butą. Tačiau kasatorė nesąžiningai neigia, kad įgyjant ir rekonstruojant šį turtą buvo panaudotos ieškovo tėvų lėšos (36 000 Lt). Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovo tėvai, pardavę savo butą, pinigus skyrė šio ginčo turto įsigijimui ir rekonstrukcijai, be to, persikraustė ten gyventi. Jokio kito turto už tėvų paskolintus pinigus ieškovas neįgijo. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė tiek į kasatorės, tiek į ieškovo pateiktus analogiškus įrodymus apie jų prisidėjimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo. Kasatorės kasacinio skundo motyvai dėl jos įdėtų į bendrąją jungtinę nuosavybę pinigų indeksavimo neturi teisinio pagrindo. Be to, norimų teisinių padarinių lėšų indeksavimas kasatorei nesukeltų, nes tuomet reikėtų indeksuoti ir ieškovo tėvų paskolintus pinigus bei iš banko gautą paskolą. Kasatorės pinigų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nesikeistų. Ieškovas pritaria ir apeliacinės instancijos teismo argumentams dėl asmeninių prievolių, kad vedybų sutartis atgaline data negalioja; taip pat pažymi, kad tėvams skolos grąžinimą ieškovas prisiėmė sau. Kadangi kitų priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo šalių lygių dalių bendrojoje nuosavybėje principo, kasatorė nenurodė, tai, nenustačius kasaciniame skunde dėstomų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, ieškovas daro išvadą, kad jis atmestinas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vedybų sutarties instituto ir šios sutarties sąlygų negaliojimo bei pakeitimo
Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.
Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turuti arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis).
Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta visų pirma laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra kaip išimtinė priemonė, pateisinama įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2012">3K-3-124/2012</a>). Vedybų sutarties atveju intervencija į sutuoktiniams įstatymo galią turinčią ir galiojančią sutartį yra galima tada, jeigu yra CK šeštojoje knygoje nustatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai (CK 3.106 straipsnio 3 dalis, 6.217–6.228 straipsniai). Skirtingai nei bendrosiose sutarties nutraukimo taisyklėse (CK 6.217 straipsnyje), pagal kurias sutartį galima nutraukti vienašališkai tam tikrais atvejais, vedybų sutartis gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, nors nutraukimo pagrindai lieka tokie patys. Vedybų sutarties pakeitimą leidžiantys pagrindai nustatyti CK 6.223 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktinis pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo (vedybų sutartį nutraukti sutuoktiniams nesusitarus galima irgi tik teismo tvarka) gali tik tada, jeigu laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CK 6.218 straipsnis, 6.223 straipsnio 3 dalis).
Vedybų sutartis, kaip ir kiekvienas civilinis dvišalis sandoris, nors ir sudaromas įgyvendinant sutarčių laisvės principą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis nėra absoliutus. Jį riboja viešojo intereso užtikrinimas, taip siekiant apginti šeimos santykių subjektų turtines ir asmenines neturtines teises bei teisėtus interesus. Įstatyme, apibrėžiančiame sutarties laisvės principo turinį, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Visa tai lemia, kad įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.
Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 3.105 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų aiškinimas ir taikymas, nes šių teisės normų pagrindu buvo reikštas ir teismo patenkintas reikalavimas pakeisti vedybų sutartį. Nurodyto straipsnio 1 punkte nustatyta, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 1 punkto nuostatas vedybų sutarties sąlygos negalioja, jeigu nustatomi CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai. Imperatyviosiomis teisės normomis pripažįstamos tokios normos, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti jų galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas reglamentuotų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viešoji tvarka taip pat paprastai nustatoma imperatyviosiomis teisės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigingumo, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertinamas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.
Pagal nurodyto straipsnio 2 punktą negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 2 punktą vedybų sutarties sąlygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą.
Pagal nurodyto straipsnio 3 punktą negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Teisėjų kolegija, aiškindama CK 3.105 straipsnio 3 punkte įtvirtintą vedybų sutarties negaliojimo sąlygą, kuriai esant būtų pažeidžiamas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principas, pažymi, kad ši sąlyga objektyviai gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirenka bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, nes nepasirinkus tokio turto teisinio režimo, tampa negalimas nukrypimas nuo tik bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei reglamentuoti skirto ir įstatyme įtvirtinto draudimo pažeisti tokios nuosavybės rūšies lygių dalių principą. Kita vertus, įstatyme įtvirtinta tik sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nes taip pat nustatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Dėl to nurodyta nuostata nėra imperatyvi.
Minėta, kad ieškovo ginčijamos povedybinės sutarties 3.3 punkto nuostatą dėl lėšų sąskaitoje, atidarytoje sutuoktinio vardu, priskyrimo asmeninei sutuoktinio nuosavybei bylą nagrinėję teismai keitė argumentuodami CK 3.105 straipsnio 1–3 punktų pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netinkamą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pateiktą išvados motyvavimą. Teismai ginčijamą povedybinės sutarties sąlygą pripažino prieštaraujančia imperatyviosioms teisės normoms (CK 3.105 straipsnio 1 punktas), tačiau šią sąlygą motyvavo aplinkybėmis, kurios reiškia įstatyme įtvirtintas kitas, CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytas, vedybų sutarties negaliojimo sąlygas. Tai reiškia, kad teismai nepagrįstai tas pačias sąlygas aiškino kaip neatitinkančias CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų bei jas pripažino savarankišku vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindu pagal CK 3.105 straipsnio 1 punktą. Minėta, kad CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Iš teismų vertintos šalių 2008 m. rugsėjo 22 d. sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimą (povedybinės sutarties 3.1–3.7 punktai, CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vedybų sutarties sąlygas, kurių pagrindu vedybų sutartis pripažintina negaliojančia (CK 3.105 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalys dėl povedybinės sutarties 3.3 punkto pakeitimo naikintinos dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių povedybinė sutartis buvo sudaryta tada, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium (nuo 2008 m. kovo mėnesio), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) dalis buvo parduota po povedybinės sutarties sudarymo (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 23 d.), o kita šios namų valdos dalis neparduota (dėl šios dalies tebevyksta šalių ginčas), tiek povedybinės sutarties, tiek nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą išspręsti kasaciniame teisme, todėl teisėjų kolegija priima sprendimą šį ieškinio reikalavimą atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Povedybinės sutarties 3.3 punkto klausimas yra tiesiogiai susijęs bei turintis įtakos turto balanso sudarymui, dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę (CK 3.118 straipsnis). Tai susiję nebe su teisės taikymo aspektu, bet su poreikiu nustatyti faktines bylos aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, naikintina ir ši bylos dalis (dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų) perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija, nenagrinėdama klausimo dėl turto padalijimo, nepasisako ir dėl šiuo klausimu kasaciniame skunde išdėstytų argumentų. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nebuvo apskųsta kasacine tvarka, todėl paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 123,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas 2008 m. rugsėjo 22 d. G. Č. ir R. Č. povedybinės sutarties, patvirtintos notarės R. D., 3.3 punktas, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo dalis dėl ginčo šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas
