Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-695/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02033-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9; 42.10; 42.11.1; 99.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tas anas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tas anas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“, tretieji asmenys UAB „Disona“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sutarčių nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos mokesčio priteisimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir esminio sutarties pažeidimo nustatymo bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos apeliacinį skundą apmokėti žyminiu mokesčiu klausimai.

Ieškovas prašė teismo dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukti su atsakovu 2006 m. gegužės 12 d. sudarytą Vingio parko estrados pastato dalies nuomos sutartį Nr. VP06-01, sutarties nutraukimo data nurodant 2008 m. spalio 9 d., 2007 m. balandžio 16 d. sudarytą pastato-kavinės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. VP07-01N, sutarties nutraukimo data nurodant 2008 m. spalio 9 d., priteisti iš atsakovo 517 381,88 Lt projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidų, 10 969,06 Lt išlaidų, susijusių su nuomotu turtu, 32 730,84 Lt išlaidų, patirtų ieškant subnuomininkų, 51 339 Lt ieškovo kaštų, kurie bus patirti dėl subnuomos sutarčių nutraukimo, 104 359,20 Lt sumokėto atsakovui pradinio įnašo, iš viso 716 779,98 Lt, be to, 70 580,17 Lt palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-609 leido atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu išnuomoti 15 metų 2948 kv. m Vingio parko estrados pastato dalį (duomenys neskelbtini) poilsio organizavimo, kultūrinei, sporto veiklai, maitinimo paslaugoms teikti, su teise atlikti kapitalinį remontą, per dvejus metus investuojant 2 000 000 Lt ir jų nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejį, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų tam tikras pastato remonto darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį. 2006 m. gegužės 12 d. ginčo šalys sudarė Vingio parko estrados pastato dalies nuomos sutartį Nr. VP06-01 (toliau – ir estrados pastato dalies nuomos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui ilgalaikį materialųjį turtą – Vingio parko estrados pastato dalį (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą 1C3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3714,42 kv. m, nuomojamas plotas 2498 kv. m, poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai, maitinimo paslaugoms teikti (1 punktas), o ieškovas – mokėti nuompinigius (2 punktas) – 34 786,40 Lt kas mėnesį; 2006 m. gegužės 12 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 patalpos buvo perduotos ieškovui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-413 leido atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu išnuomoti negyvenamąjį pastatą–kavinę (duomenys neskelbtini) bendras plotas 224,37 kv. m, su teise atlikti pastato rekonstrukciją savo lėšomis nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejį, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų pastato rekonstrukcijos darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį.

2007 m. balandžio 16 d. ginčo šalys pasirašė šio pastato-kavinės nuomos sutartį Nr. VP07-01N (toliau – ir kavinės nuomos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą ieškovui naudoti maitinimo paslaugoms teikti (1 punktas), o ieškovas – mokėti nuompinigius (2 punktas) – 4500,86 Lt kas mėnesį. 2007 m. balandžio 16 d. patalpos buvo perduotos ieškovui.

2007 m. gruodžio 19 d. šalys sudarė Statybos valdymo sutartį, kuria atsakovas pavedė ieškovui atlikti statytojo vardu sutartyje nustatytus veiksmus su trečiaisiais asmenimis, o statybos valdytojas įsipareigojo juos atlikti savo lėšomis. 2008 m. balandžio 17 d. šalys pasirašė susitarimą dėl estrados pastato dalies nuomos sutarties pakeitimo. 2008 m. spalio 9 d. Vingio parko estrados pastato dalies ir pastato–kavinės perdavimo–priėmimo aktais nuomininkas nuomotojui perdavė nuomojamas patalpas, sutarčių nutraukimo faktas įregistruotas viešame registre.

Ieškovas nurodė, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui dėl šio netinkamų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovas nevykdė pareigos finansuoti inžinerinių tinklų klojimą ir rekonstrukciją Vingio parke (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pažeisdamas CK 6.38 straipsnio 3 dalį vienašališkai priėmė sprendimą nebeatleisti ieškovo nuo nuomos mokesčio mokėjimo, šiam tik pradėjus rekonstrukcijos darbus ir neturint galimybės gauti iš turto nuomos naudos (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to ieškovas patyrė nuostolių – 438 470,88 Lt išlaidų, susijusių su projektavimo ir rekonstrukcijos darbais; jas turi atlyginti atsakovas, nes 2008 m. balandžio 17 d. pakeitus estrados pastato dalies nuomos sutarties 4 punktą šalys susitarė, kad nuomininkui jo patirtos projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidos, ne didesnės negu dviejų milijonų litų suma, kompensuojamos. Ieškovas, rengdamasis pastato–kavinės rekonstrukcijai, patyrė 78 911 Lt išlaidų: apmokėjo 10 969,06 Lt (įskaitant PVM) nekilnojamojo turto mokestį, už apsaugą, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą; už subnuomininkų suradimą sumokėjo tarpininkui UAB „Inreal“ 32 730,84 Lt (įskaitant PVM); nutraukęs su UAB „Not perfect“ sudarytą subnuomos sutartį, ieškovas privalo šiam subnuomininkui atlyginti 27 363 Lt nuostolius (UAB „Not perfect“ negyvenamųjų patalpų interjero projektavimo darbai), o nutraukus su UAB „Šviesos studija“ sudarytą subnuomos sutartį, ieškovas privalo šiam subnuomininkui sumokėti 23 976 Lt baudą. Atsakovas turi grąžinti ieškovui ir jo sumokėtą pradinį įnašą – 104 359,20 Lt. Taigi ieškovo patirti nuostoliai dėl nuomos sutarčių nutrūkimo – 716 779,98 Lt.

Ieškovo teigimu, sudarant Statybos valdymo sutartį, abiem šalims buvo aišku, kad inžinerinių tinklų statyba bus finansuojama iš Finansų departamento suformuoto 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto arba, Vingio parko inžinerinius tinklus įtraukus į programos „Vilnius-Europos kultūros sostinė“ finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą, – iš sudaryto biudžeto lėšų. Šalys nesitarė ir nenustatė ieškovui pareigos finansuoti inžinerinių tinklų statybą. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. atsakovui UAB „Vilniaus parkai“, kaip statytojui, buvo išduotas statybos leidimas Nr. NR/912/07-0810 dėl estrados patalpų rekonstrukcijos; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (toliau – ir NGPP komisija) 2007 m. spalio 17 d. posėdžio protokolu priimtas nutarimas finansuoti Vingio parko inžinerinių tinklų statybą; 2007 m. parengtas Vingio parko estrados pastato techninis projektas; šalys sudarė sutartis, kuriose įtvirtinta atsakovo pareiga atlikti inžinerinių tinklų kapitalinį remontą (estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 punktas, kavinės nuomos sutarties 10.2 punktas). Atsakovui neatlikus Vingio parko estrados inžinerinių tinklų rekonstrukcijos, neužtikrinus jos finansavimo, ieškovas objektyviai negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų pareigų, t. y. atlikti estrados patalpų ir pastato–kavinės kapitalinio remonto. Ieškovas tikėjosi, rekonstravęs turtą, naudoti jį šalių sulygtai veiklai, tam, kad jo investicijos atsipirktų, tačiau turėjo tik išlaidas, o pajamas gavo atsakovas.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 154 010,22 Lt skolos, 13 860,92 Lt delspinigių, 8,05 procento palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nurodė, kad pagal estrados pastato dalies nuomos sutarties 2, 5, 9.3 punktus ieškovas, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti atsakovui 34 786,40 Lt nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant (bet neapsiribojant) mokesčius už komunalines, elektros ir ryšių paslaugas. kavinės nuomos sutarties 2, 7, 11.4 punktais ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 4500,86 Lt nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant (bet neapsiribojant) mokesčius už komunalines, elektros ir ryšių paslaugas. Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų – pagal estrados pastato dalies nuomos sutartį liko skolingas atsakovui 161 687,53 Lt (148 337,18 Lt skolos ir 13 350,35 Lt delspinigių), o pagal kavinės nuomos sutartį – 6183,61 Lt (5673,04 Lt skolos ir 510,57 Lt delspinigių), iš viso 167 871,14 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu: tenkino dalį ieškinio – dėl esminio atsakovo padaryto sutarties pažeidimo nutraukė šalių 2006 m. gegužės 12 d. Vingio parko estrados pastato dalies nuomos sutartį Nr. VP06-01, sutarties nutraukimo datą nustatant 2008 m. spalio 9 d., ir 2007 m. balandžio 16 d. pastato-kavinės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. VP07-01N, sutarties nutraukimo datą nustatant 2008 m. spalio 9 d.; priteisė ieškovui iš atsakovo 517 381,88 Lt projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidų, kitą ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 50 944,39 Lt palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą – 517 381,88 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tenkino priešieškinį – priteisė atsakovui iš ieškovo 154 010,22 Lt skolos, 13 860,92 Lt delspinigių, 8,05 procento palūkanų už priteistą sumą – 167 871,14 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, nes šis nevykdė prievolės finansuoti inžinerinių tinklų klojimą bei rekonstrukciją Vingio parke (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pažeisdamas CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą šalims kooperuotis; vienašališkai priėmė sprendimą nebeatleisti ieškovo nuo nuomos mokesčio mokėjimo, šiam tik pradėjus rekonstrukcijos darbus ir neturint galimybės gauti iš turto nuomos naudos (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šie atsakovo veiksmai laikytini esminiu nuomos sutarčių pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, subnuomodamas patalpas negavo jokios ekonominės naudos, nebuvo pasiektas sutarties tikslas. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog nuomininkas privalės suprojektuoti ir savo lėšomis pastatyti lauko tinklus numatytai patalpų funkcijai užtikrinti, nebuvo atskleista viešame pasiūlyme dalyvauti konkurse, nurodyta ir išviešinta kaip viešo konkurso sąlyga, todėl šia aplinkybe atsakovas negali remtis (CPK 178 straipsnis).

Šalių nuomos sutartyse nėra nustatyta ar išskirta nuomininko pareiga atlikti lauko inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbus. Priešingai, nuomos sutarčių 8.2, 10.2 punktuose nustatyta nuomotojo pareiga sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus. Be to, ši pareiga atsakovui kyla ir tada, kai atliekami su objektu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai. Ši nuostata perkelta į šalių sudarytos sutarties sąlygas iš Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties pavyzdinės formos (sutarties 8.2 punktas). NGPP komisijos 2007 m. spalio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-44 nutarta pavesti Finansų departamentui suformuoti 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžete 2 082 119 Lt lėšų Vingio parko inžinerinių tinklų statybai arba šį objektą įtraukti į programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą. Teismo nuomone, svarbi aplinkybė, kad ieškovui pagal sutartis buvo perduotas konkretus sutarčių dalykas – Vingio parko estrados pastato dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o inžineriniai tinklai (dujotiekio vamzdynas, fekalinės kanalizacijos, šalto vandens tiekimo vamzdynai, turintys savo unikalius numerius) nesudarė nuomos sutarčių dalyko; jie ieškovui neperduoti kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai, šalys nesusitarė dėl investicijų. Statybos valdymo sutartimi ieškovas neprisiėmė pareigos atlikti Vingio parko estrados rekonstravimo darbus, t. y. inžinerinių tinklų – elektros, vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų, lauko ryšio ir šilumos rekonstravimo darbus, vidaus ir išorės inžinerinių tinklų pertvarkymo ir rekonstravimo darbus iki 2009 m. gegužės 31 d. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo valdyti ir organizuoti išnuomoto turto rekonstravimo darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktas). Teismas sprendė, kad iš estrados pastato dalies nuomos sutarties kilę šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl atsakovo prisiimtų prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys); remiantis CK 6.64 straipsnio 4 dalimi, 6.221 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 969,06 Lt nekilnojamojo turto mokestį, mokestį už apsaugą, elektrą, vandenį, šiukšlių išmetimą teismas nurodė, kad šalių sudarytų nuomos sutarčių 5 punkte, kavinės nuomos sutarties 7 punkte nustatyta ieškovo pareiga mokėti nuompinigius, turto eksploatavimo ir kitus mokesčius, tokia pareiga ieškovui įtvirtinta ir CK 6.493 straipsnyje, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo jo patirtas 10 969,06 Lt išlaidas turto eksploatavimui ir išlaikymui. Kadangi ieškovui nuomojamas turtas buvo perduotas ir jis juo naudojosi, tai jam tenka pareiga atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo ir 104 359,20 Lt avansą, įmokėtą 2006 m. balandžio 24 d. kaip pradinį įnašą pagal viešo konkurso sąlygas; ieškovo pareiga mokėti nuomos mokestį yra jo sutartinė pareiga.

Dėl 84 069,84 Lt išlaidų, susijusių su subnuomos sutarčių sudarymu ir nutraukimu, teismas laikė, kad šis reikalavimas neįrodytas (CPK 178 straipsnis). 2008 m. balandžio 4 d. ieškovas su UAB „Not perfect“ pasirašė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, kuria įsipareigojo suteikti subnuomininkui patalpas pagal perdavimo–priėmimo aktą 2008 m. gruodžio 1 d., taip pat 2008 m. balandžio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Šviesos studija“, kuria įsipareigojo subnuomininkui perduoti patalpas ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Už subnuomininkų suradimą ieškovas sumokėjo tarpininkui UAB „Inreal“ 32 730,84 Lt, įskaitant PVM. 2009 m. sausio 6 d. susitarimu ieškovas ir UAB „Not perfect“ nutraukė šalių sudarytą subnuomos sutartį nuo 2008 m. gruodžio 1 d.; ieškovas įsipareigojo atlyginti subnuomininkui 27 363 Lt nuostolius, patirtus subnuomininko už negyvenamųjų patalpų interjero projektavimo darbus ir bankines palūkanas. 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukus su UAB „Šviesos studija“ sudarytą subnuomos sutartį, ieškovas įsipareigojo sumokėti subnuomininkui 23 976 Lt baudą, nustatytą jų sudarytos sutarties 9.6 punkte. Įrodymų, kad nurodytos sumos pagal teismų priimtus sprendimus yra sumokėtos, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovo nurodytos išlaidos, susijusios su įsipareigojimais atlyginti nuostolius subnuomininkams, nesusijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovas neįrodė, jog šie nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatu. Šalių sudarytos subnuomos sutartys yra nutrauktos jas pasirašiusių šalių susitarimu. Subnuomos sutarčių sudarymas, vykdymas ir sutartyse aptarti nuostoliai dėl jų neįvykdymo yra ieškovo verslo rizika (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad šalis sieja nuomos civiliniai teisiniai santykiai, nuomos sutartis sudaryta viešo konkurso būdu. Atsakovas savo pareigas pagal sutartis įvykdė – perdavė nuomos sutartyse apibūdintus nekilnojamuosius daiktus ieškovui laikinai valdyti ir naudotis jais už užmokestį, išrašė PVM sąskaitas faktūras, ieškovas nuomojamą turtą perėmė laikinai valdyti, juo naudojosi, todėl privalo sumokėti priešieškinyje nurodytus mokesčius.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija vadovavosi CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, 6.217 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje R. K. –N. v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2008">3K-3-534/2008</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2010">3K-3-19/2010</a>, išaiškinimais. Kolegija nurodė, kad ieškovas siekė rekonstruotame Vingio parko estrados pastate įrengti kavinę, boulingą, konferencijų sales, lauke – automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau šie tikslai neatskiriamai susiję su ieškovo pareiga pritaikyti šias patalpas nurodytai veiklai. Vingio parko estrados pastato dalies nuomos viešo konkurso būdu sąlygose buvo nustatyta, kad būsimasis nuomininkas privalės atlikti nuomojamo turto kapitalinį patalpų remontą, numatant pareigą investuoti bent 2 mln. Lt (estrados pastato dalies nuomos sutarties 4, 17 punktai). Tiek iš ikisutartinių santykių, tiek iš sutarties sąlygų aišku, kad nuomotojas neketino investuoti savo lėšų į patalpų remontą, jų kompensuoti nuomininkui, išskyrus galimybę dalį nuomininko patirtų išlaidų įskaityti į nuomos mokestį. UAB,,Tas anas“ buvo leista nusistatyti rekonstrukcijos ir investuojamų lėšų apimtis, nes estrados pastato dalies nuomos sutartyje buvo numatyta tik žemutinė investicijų suma – 2 mln. Lt. Estrados pastato dalies nuomos sutarties 4 punkto, kavinės nuomos sutarties 5 punkto, 2008 m. balandžio 17 d. susitarimo dėl estrados pastato dalies nuomos sutarties pakeitimo 1, 2 punktų, 2007 m. gruodžio 19 d. Statybos valdymo sutarties 1.1, 2.1.3, 1–2.1.3.4 punktų nuostatos patvirtina ieškovo įsipareigojimą finansuoti jo paties iniciatyva ir interesais parengto projekto įgyvendinimą. Tai, kad ieškovo parengtas rekonstrukcijos projektas nebuvo sudedamoji nuomos sutarčių dalis ir jis nepriklausė nuo atsakovo sprendimų dėl išsinuomoto turto, patvirtina NGPP komisijos 2007 m. spalio 17 d. posėdžio protokolo medžiaga. Šiame posėdyje svarstytas nuomininko UAB,,Tas anas“ 2007 m. rugsėjo 24 d. raštas tarpininkauti dėl investicijų užskaitymo į nuomos mokestį, kuriuo šis pripažino, kad Vingio parko estrados patalpų rekonstrukcijos projektas buvo parengtas UAB,,Tas anas“ užsakymu, jis prisiėmė ir pareigą finansuoti nurodytus darbus, tarp jų – ir 2 082 119 Lt vertės lauko darbus. Aiškinamajame rašte dėl viešojo konkurso sąlygų nurodyta, kad būtent nuomininkas privalės suprojektuoti ir savo lėšomis pastatyti lauko ir vidaus tinklus numatytai patalpų funkcijai užtikrinti. Kolegija nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu ieškovui buvo aišku, jog keletą metų iš išnuomoto turto neturės jokios ekonominės naudos. Ieškovas, grįsdamas ieškinį tuo, kad negavo ekonominės naudos, siekia perkelti atsakovui savo verslo riziką, kurią jis turėjo įvertinti pats dalyvaudamas konkurse.

Kolegija nurodė, kad estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 punkto ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punkto nuostatos (nuomotojo pareiga sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus) yra sąlyginės. Ieškovui buvo išnuomota dalis Vingio parko estrados pastato – 2948 kv. m iš 3714,42 kv. m patalpų ploto. Atsakovas prisiėmė nurodytą įsipareigojimą tik tuo atveju, jei būtų atliekami viso Vingio parko estrados pastato kapitalinio remonto darbai, t. y. jei atsakovas nuspręstų įgyvendinti savo kaip nekilnojamojo daikto savininko teisę pagerinti viso Vingio parko estrados pastato būklę arba jei būtų atliekami su visu Vingio parko estrados pastatu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai. UAB,,Tas anas“ turėjo pareigą atlikti tik Vingio parko estrados patalpų kapitalinio remonto darbus, kuriuos įgyvendinant tik sutarta apimtimi (neremontuojant viso pastato), atsakovui ir negalėjo kilti pareigos savo lėšomis atlikti inžinerinių tinklų kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad šalys tarėsi tik dėl kapitalinio remonto, kuris savo esme reiškia statinio pertvarkymą, nekeičiant statinio išorės matmenų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Ieškovo planuojamai veiklai įgyvendinti reikalinga nauja statyba, dėl kurios šalys nesitarė, todėl ieškovas nepagrįstai kildina atsakovo atsakomybę iš nuomos sutarčių. NGPP komisija nėra institucija, sprendžianti biudžeto formavimo klausimus. Vilniaus miesto savivaldybės (atsakovo akcininko) taryba nebuvo priėmusi sprendimo finansuoti Vingio parko rekonstravimo darbų (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnis). Nurodytos komisijos protokoliniai sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių padarinių tretiesiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A–1705/2011). Kolegija pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, estrados pastate buvo vandentiekio tinklai, vietinis nuotekų šalinimas, dujos, elektra. Ieškovas, naudodamas ir pritaikydamas išsinuomotą turtą, galėjo numatytą veiklą vykdyti ir su esamais inžineriniais tinklais, tačiau pats sugalvojo savo verslo planą, kuriam įgyvendinti užsakė ir finansavo projekto parengimą, todėl būtent jis yra už tai atsakingas. Kadangi projektas buvo parengtas po nuomos sutarčių sudarymo ieškovo iniciatyva, tai nebuvo nei viešųjų turto nuomos konkursų, nei nuomos sutarčių sudedamoji dalis. Būsimas nuomininkas prieš sutarčių sudarymą turėjo pasidomėti, kokius projektavimo ir statybos darbus reikės atlikti tam, kad išnuomotos patalpos galėtų būti naudojamos konkrečiai veiklai. Neįvertintos aplinkybės, kad išnuomotos patalpos sutarties sudarymo metu buvo nenaudojamos ir tam, kad jas būtų galima pritaikyti sutartyse numatytai veiklai, reikėjo investuoti ne mažiau kaip 2 mln. Lt. Šios sumos ieškovas neinvestavo, t. y. neįvykdė savo pareigos, todėl negalėjo tikėtis, kad neatlikus jokių remonto darbų patalpos bus tinkamos naudoti. Atsakovas sutartyse nustatytų pareigų nepažeidė ir netrukdė ieškovo iniciatyvai, tačiau šis, netinkamai organizuodamas numatytas priemones, savo įsipareigojimų neįvykdė; atlikti rekonstrukcijos darbai pablogino atsakovui priklausančių patalpų būklę, ieškovas pats inicijavo ir sutarčių vykdymo sustabdymą.

Kolegija konstatavo, kad ieškovo pareiga mokėti ne tik nuompinigius, bet ir turto eksploatavimo išlaidas, nustatyta estrados pastato dalies nuomos sutarties 5 punkte ir kavinės nuomos sutarties 7 punkte, CK 6.493 straipsnyje. Pradinis ieškovo įnašas, sumokėtas vykdant pastato nuomos sutartį, buvo įskaitytas į nuomos mokestį pagal ieškovo sutartines prievoles atsakovui, todėl, nesant atsakovo atsakomybės dėl sutarčių nutraukimo, šis įnašas neprivalo būti grąžintas ieškovui.

Kolegijos vertinimu, ieškovas neigia pareigą mokėti nuomos mokestį už išsinuomotą turtą, nepagrįstai sudarytas sutartis kvalifikuodamas investicinėmis. Šalių santykiams taikytinos nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nuomos sutartys pareigą nuomininkui mokėti nuomos mokestį nustatė nepriklausomai nuo išnuomoto turto būklės, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad išnuomotas turtas yra dar nesuremontuotas ar remontuojamas. Atsakovas, išreikšdamas norą kooperuotis ir bendradarbiauti, sutiko atleisti ieškovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo 23 mėnesiams iš 29 mėnesių, kuriais truko nuomos teisiniai santykiai. Prašyme sustabdyti turto nuomos sutarčių galiojimą ieškovas nenurodė jokio atsakovo įsipareigojimų pažeidimo fakto, neprašė ištaisyti netinkamo turto nuomos sutarčių vykdymo, nenustatė termino turto nuomos sutarčių pažeidimams pašalinti. Taigi ieškovas nesilaikė CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos pranešti apie sutarties nutraukimą.

Kolegija sprendė, kad, sudarydamas subnuomos sutartis, nustatančias kompensacijų už subnuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą atlyginimą, ieškovas savanoriškai prisiėmė su tuo susijusią riziką. Nuomos sutarčių su atsakovu nutraukimą inicijavo pats ieškovas, todėl reikalavimas priteisti prašomas sumas iš atsakovo yra nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 10 969,06 Lt išlaidų, susijusių su nuomotu turtu, 32 730,84 Lt išlaidų, patirtų ieškant subnuomininkų, 51 339 Lt ieškovo kaštų, patirtų dėl subnuomos sutarčių nutraukimo, 104 359,20 Lt sumokėto pradinio įnašo atmestas, ir šią ieškinio dalį tenkinti; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis patenkintas, ir jį atmesti; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorius akcentuoja sutarčių aiškinimo taisykles, remiasi CK 6.193 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; kt.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir šalių iš esmės neginčijama faktinė aplinkybė, kad pradėjus įgyvendinti estrados pastato dalies nuomos sutartį paaiškėjo, jog pastatas neprijungtas prie nuotekų tinklų, elektros galingumas nepakankamas, todėl šiuos tinklus būtina pakloti naujai, o vandentiekio tinklai yra iš esmės susidėvėję, todėl juos būtina remontuoti. Iš esmės ta pati kliūtis iškilo pradėjus įgyvendinti ir kavinės nuomos sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuri turėtų prisiimti pareigą kapitališkai suremontuoti lauko inžinerinius tinklus. Kasatorius remiasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, CK 6.947 straipsniu ir nurodo, kad viešo konkurso organizatorius ir rengėjas turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų tam, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „RI Invest“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2010">3K-3-127/2010</a>, išaiškinimais, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą prielaidą, jog jis privalėjo rekonstruoti Vingio parko lauko inžinerinius tinklus. Viešo nuomos konkurso sąlygose nurodoma turto nuomos sąlyga – nuomininko pareiga atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą. Sutartimis kasatoriui buvo išnuomotos konkrečios patalpos, apie kurių kapitalinio remonto būtinybę konkurso dalyviai buvo informuoti viešojo konkurso sąlygose. Patalpos, kurios buvo išnuomotos kasatoriui, nurodytos patalpų perdavimo ir priėmimo aktuose, t. y. lauko inžineriniai tinklai konkurso laimėtojui apskritai nebuvo perduoti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendime „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ nenumatyta galimybės perduoti savivaldybės turto nuomininkui faktiškai valdyti ir naudoti (taigi ir rekonstruoti) tokio turto, kuris nepaminėtas viešo konkurso sąlygose. Pagal Statybos įstatymo 7 straipsnį į patalpų kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos apimtį neįeina lauko inžinerinių tinklų remonto ir rekonstrukcijos darbai. Kasatorius pažymi, kad lauko inžineriniai tinklai turi unikalų numerį, atskirus individualizuojančius duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės į bylą pateiktas aiškinamasis raštas dėl viešo konkurso sąlygų buvo pateiktas tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo stadijoje. Šis dokumentas konkurso organizavimo metu, taip pat prieš pasirašant nuomos sutartis kasatoriui nebuvo pateiktas susipažinti, todėl atsakovas negali juo remtis.

2007 m. gruodžio 19 d. Statybos valdymo sutartis buvo sudaryta remiantis Statybos įstatymu (2007 m. gegužės 3 d. redakcija), pagal kurį kasatorius be atsakovo pavedimo nebūtų turėjęs teisės veikti atsakovo vardu, t. y. atlikti Vingio parko inžinerinių tinklų ir pastatų rekonstrukcijos darbų. Statinio statybos valdymas apibrėžiamas kaip statinio statybos organizavimas. Šios sutarties 1. punkte šalys nustatė, kad kasatorius organizacinius pavedimus vykdys savo lėšomis, o sutarties 2.1.12 punkte nurodyta statybos valdytojo pareiga finansuoti išnuomoto turto rekonstravimo darbus, o ne lauko inžinerinių tinklų, kurie kasatoriui nebuvo išnuomoti. Ši sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai abiem sutarties šalims jau buvo aišku (ar buvo galima pagrįstai manyti), kad inžinerinių tinklų statyba bus finansuojama iš Finansų departamento suformuoto 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto arba, Vingio parko inžinerinius tinklus įtraukus į programos „Vilnius-Europos kultūros sostinė“ finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą, – iš sudaryto biudžeto lėšų (NGPP komisijos posėdis įvyko 2007 m. spalio 17 d.). Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. P. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-474/2004, išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nurodo, kad Statybos valdymo sutartimi jis įsipareigojo atlikti statytojo vardu statybos valdymo sutartyje nustatytus veiksmus su trečiaisiais asmenimis, t. y. valdyti ir organizuoti išnuomoto turto rekonstravimo darbus (sutarties 1.1, 2.11–2.1.15 punktai), o ne finansuoti juos savo lėšomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas šią sutartį ir bylos įrodymus vertino atskirai.

Kasatoriaus teigimu, Statybos valdymo sutartis sudaryta būtent NGPP komisijos posėdžio protokolo nutarimo 3 punkto pagrindu, t. y. NGPP komisijai įpareigojus UAB „Vilniaus parkai“ direktorių pasirašyti su kasatoriumi estrados pastato dalies nuomos sutarties priedą, kuriame privaloma numatyti estrados pastato rekonstrukcijos ir Vingio parko inžinerinių tinklų statybos laiką, investuojamų lėšų kompensavimo sumą, finansavimo šaltinius, atsakomybės bei įsipareigojimų ribas. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-747 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatų 4 punktu NGPP komisijos įpareigojimai (pavedimai) yra privalomi visiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės įmonių vadovams ir kt. Taigi NGPP komisijos sprendimai suformavo teisėtą ir pagrįstą kasatoriaus lūkestį, kad Vingio parko lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcija bus finansuojama Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 punktas, kavinės nuomos sutarties 10.2 punktas). Kasatoriaus 2007 m. rugsėjo 24 d. raštas dėl investicijų užskaitymo į nuomos mokestį negali būti laikomas pagrindu traktuoti, kad jis pripažino pareigą finansuoti lauko inžinerinių tinklų rekonstrukciją. Po šio rašto išsiuntimo įvyko nurodytas NGPP komisijos posėdis. Be to, tokios kasatoriaus prievolės nepagrindžia joks šalių sutartinis ar ikisutartinis dokumentas.

Kasatorius pažymi, kad estrados patalpų projektavimo sąlygų sąvadas išduotas, prašymas projektavimo sąlygoms gauti ir estrados rekonstrukcijos techninis projektas parengti abiejų šalių vardu. O kavinės projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas estrados patalpoms išduotas atsakovo vardu. Taigi išnuomoto turto rekonstrukcija buvo planuojama ir dėl jos buvo rengiamasi suderinta šalių valia. Projektavimo darbų laikotarpiu kasatorius neturėjo pagrindo manyti, kad Vingio parko inžineriniai tinklai (elektros ir vandentiekio) yra iš esmės susidėvėję ar kad dalies jų (nuotekų tinklų) apskritai nėra, dėl to, pradėjus parengiamuosius statybos darbus, jis susidūrė su objektyviomis kliūtimis projektui įgyvendinti (estrados patalpoms ir kavinės patalpoms kapitališkai remontuoti).

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 punkto ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punkto, kuriuose įtvirtinta nuomotojo pareiga atlikti inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbus. Kasatorius pažymi, kad kavinė jam buvo išnuomota visa, todėl bet kokiu atveju turėtų būti taikomas kavinės nuomos sutarties 10.2 punktas, tačiau tokią galimybę teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė.

2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus. Vingio parko estrados ir kavinės patalpas naudoti poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai bei maitinimo paslaugoms teikti kasatorius būtų galėjęs tik po to, kai jos būtų rekonstruotos, t. y. pritaikytos tokiai veiklai vykdyti. Kadangi tokio tikslo pasiekimą užkirto neteisėti atsakovo veiksmai, tai kasatorius įgijo teisę reikalauti visų su nuomos viešu konkursu susijusių išlaidų, įskaitant ir tas, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė (CK 6.64 straipsnio 4 dalis, 6.217 straipsnis, 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas pažeidė sutarčių teisėje ginamą teisėtų lūkesčių interesą, kuris reiškia, kad šalis pagrįstai tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje būtų sutartį įvykdžius tinkamai, todėl sutartinės atsakomybės tikslas – užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje atsidurtų. Priešingu atveju ji patirs žalą. Kasatorius remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299/2008">3K-3-299/2008</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Nutrūkus sutartiniams santykiams dėl atsakovo kaltės (esminio sutarties pažeidimo) teismas privalėjo priteisti kasatoriui patirtus nuostolius tokia apimtimi, kad jis būtų sugrąžintas į pradinę, t. y. iki jo teisių pažeidimo buvusią padėtį, kas reikštų visų ieškinyje nurodytų sumų priteisimą. Esminis patalpų nuomos tikslas buvo jų parengimas atitinkamai kultūrinei, pramoginei veiklai vykdyti ir gauti iš to pajamas, todėl, negalint šio tikslo pasiekti dėl atsakovo kaltės, jo reikalavimas sumokėti patalpų mokestį negali būti laikomas pagrįstu.

3. Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kasatorius remiasi CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta ginčijama suma ir nepateiktas žyminio mokesčio kvitas, taigi žyminio mokesčio trečiasis asmuo nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Disona“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, įrodymų vertinimo. Sutarties šalių įsipareigojimai nustatyti sutartyse, todėl aiškinantis šių įsipareigojimų apimtis ir pasiskirstymą būtina vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai). Šiuo atveju yra svarbūs ikisutartiniai teisiniai santykiai, t. y. viešų konkursų sąlygos ir tikslai. Remdamasis CK 6.947 straipsnio 1, 3 dalimis trečiasis asmuo nurodo, kad nė vieno konkurso sąlygose nenumatyta, jog UAB „Vilniaus parkai“ ar Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja visiškai ar bent iš dalies finansuoti išnuomoto turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Taigi tiek iš ikisutartinių santykių, tiek iš sutarties sąlygų aišku, kad nuomotojas neketino investuoti savo lėšų į patalpų remontą, taip pat jų kompensuoti nuomininkui, išskyrus galimybę dalį nuomininko patirtų išlaidų įskaityti į nuomos mokestį (sutarčių 4, 17 punktai); abiejų sutarties šalių ketinimai sutapo, t. y. siekiant pritaikyti patalpas sutartyje numatytai veiklai, rekonstruoti išnuomotas patalpas investuojant tik ieškovo lėšas. Tokius šalių ketinimus patvirtina ir jų elgesys po sutarties sudarymo, kas svarbu pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas“ v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2009">3K-3-107/2009</a>). 2008 m. balandžio 17 d. susitarimu dėl 2006 m. gegužės 12 d. Vingio parko estrados pastato dalies nuomos sutarties Nr. VP06-01 pakeitimo, 2007 m. gruodžio 19 d. Statybos valdymo sutartimi (1.1, 2.1.3, 2.1.12 punktai) ieškovas pakartotinai įsipareigojo savo lėšomis atlikti rekonstrukciją pagal jo paties parengtą rekonstrukcijos projektą.

Konkursų sąlygose ir nuomos sutartyse nebuvo konkrečiai numatyta, kokius kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbus turės atliki nuomininkas. Teisė apsispręsti, kokios apimties darbai yra būtini, nustatyti konkrečią investicijų sumą teko ieškovui. Estrados rekonstrukcijos projektas buvo užsakytas ir parengtas ieškovo. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu pripažino savo pareigą finansuoti rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą, įskaitant ir lauko inžinerinių tinklų darbus, nes prašė atsakovo įskaityti faktines išlaidas už šiuos darbus į atsakovui mokėtiną nuomos mokestį. Tai patvirtina 2007 m. gruodžio 19 d. Statybos valdymo sutarties 1.1, 2.1.3, 2.1.3.1, 2.1.8, 2.1.12 punktai. Trečiojo asmens nuomone, užsakęs rekonstrukcijos projektą ir pasirašęs statybos valdymo sutartį, į kuriuos buvo įtraukti lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai, sudaręs lokalines sąmatas, kuriomis buvo įvertinta tokių darbų vertė, ieškovas laisva valia ir iniciatyva nusistatė rekonstrukcijos bei investicijų apimtis. Be to, rekonstrukcijos projektas buvo parengtas po nuomos sutarčių sudarymo, todėl jis nebuvo viešų konkursų dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, estrados pastate buvo vandentiekio tinklai, vietinis nuotekų šalinimas, dujos ir elektra. Ieškovas, sugalvojęs savo verslą planą (įrengti kavinę, boulingą, konferencijų sales ir pan.), užsakė rekonstrukcijos projektą, kuriam įgyvendinti esamų inžinerinių tinklų nepakako. Taigi ieškovas pats savo iniciatyva nusprendė atlikti didesnės apimties darbus, t. y. ne kapitalinį remontą, kaip buvo numatyta sutartyje ir viešo konkurso sąlygose, o rekonstrukciją. Nors inžineriniai tinklai gali būti laikomi atskiru turtiniu vienetu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), jie yra neatskiriamai susiję su estrados pastatu, yra antraeiliai daiktai–estrados pastato priklausiniai (CK 4.13, 4.19 straipsniai). Nuomos sutartyse ir perdavimo–priėmimo aktuose nebuvo būtina atskirai aptarinėti inžinierinių tinklų perdavimo, nes jie buvo perduoti ieškovui kartu su pagrindiniais (išnuomotais pastatais) daiktais įstatymu (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovas galėjo valdyti ir naudoti pastatams priklausančius inžinerinius tinklus, juos remontuoti. Dėl to į estrados rekonstrukcijos projektą pateko ir inžinerinių tinklų remontas, Statybos valdymo sutartimi ieškovui buvo leista atlikti Vingio parko inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus (2.1.3.1 punktas). Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neįvertino savo galimybių įvykdyti tokios apimties verslo planą, taigi ir rekonstrukcijos projektą.

Statybos valdymo sutartis laikytina estrados pastato dalies nuomos sutarties priedu, aiškintinu kartu su sutartimi. Statybos valdymo sutartis yra rašytinis nuomotojo sutikimas estrados pastato dalies nuomos sutarties 17 punkto prasme nuomininkui atlikti rekonstrukcijos darbus, nustatytus pastarosios sutarties 2.1.3 punkte. Remiantis šiais šalių susitarimais, 2008 m. balandžio 17 d. susitarimu, rekonstrukcijos darbai turėjo būti atliekami ieškovo lėšomis, numatant galimybę faktines darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį. Trečiojo asmens nuomone, Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje įtvirtinta statybos valdytojo sąvoka šioje byloje turi platesnę reikšmę, nes jam buvo suteikta teisė ne tik savininko vardu organizuoti ir valdyti statybos darbus, bet ir pareiga juos finansuoti, o tokiu atveju taikytinos būtent sutarties sąlygos (CK 6.156 straipsnis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas statybos valdymo sutartį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

NGPP komisija nėra UAB „Vilniaus parkai“ organas, turintis teisę spręsti dėl bendrovės lėšų investavimo, ji neturi ir įgaliojimų formuoti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 12 punktas, UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1 punktas). Sprendimo finansuoti šios komisijos posėdžio protokole nurodytus darbus Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi. NGPP komisijos nutarimas pavesti Finansų departamentui suformuoti 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžete 2 082 119 Lt lėšų Vingio parko inžinerinių tinklų statybai arba šį objektą įtraukti į programos „Vilniaus – Europos kultūros sostinė“ finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą, yra tik rekomendacinio pobūdžio (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-747 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatų 4 punktas). Dėl to toks sprendimas neturėjo sukelti UAB „Tas anas“ teisėtai pagrįstų lūkesčių dėl būsimo jo projekto finansavimo, juolab kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai.

2. Dėl esminio nuomos sutarčių pažeidimo. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). UAB „Vilniaus parkai“ įvykdė visas nuomos sutartyse nustatytas pareigas, todėl atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieškovas nesilaikė CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos pranešti apie sutarties nutraukimą. 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovas prašyme sustabdyti nuomos sutarčių galiojimą nenurodė atsakovo įsipareigojimų pažeidimo fakto, neprašė ištaisyti nuomos sutarčių vykdymo, nenustatė termino turto nuomos sutarčių pažeidimams pašalinti.

3. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ieškovas naudojosi estrados patalpomis nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 9 d., kavinės patalpomis – nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. spalio 19 d., todėl turėjo mokėti nuomos mokestį (CK 6.447 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis; estrados pastato dalies nuomos sutarties 2 punktas, kavinės nuomos sutarties 2 punktas). Prievolė mokėti nuomos mokestį buvo nustatyta nepriklausomai nuo nuomojamo turto būklės. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui ir išlaidas, susijusias su nuomojamo turto naudojimu ir išlaikymu (estrados pastato dalies nuomos sutarties 5 punktas, kavinės nuomos sutarties 7 punktas), taip pat įmokėtą pradinį įnašą pagal viešo konkurso sąlygas. Išlaidos, patirtos dėl subnuomininkų paieškos, ir būsimos išlaidos dėl subnuomos sutarčių nutraukimo nesusijusios su nuomos sutartimis ir jų vykdymu (CK 6.247 straipsnis). Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė kokias nors išlaidas, susijusias su subnuomos sutarčių nutraukimu (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Trečiasis asmuo remiasi CK 6.193 straipsniu ir nurodo, kad UAB „Vilniaus parkai“ sudarydama nuomos sutartį siekė, jog nuomojamos patalpos būtų pritaikytos naudoti poilsio organizavimui, kultūrinei ir sporto veiklai bei maitinimo paslaugoms teikti; tokius tikslus turėjo ir nuomininkas, to siekė ir Vilniaus miesto savivaldybė kaip UAB „Vilniaus parkai“ akcininkė. Šią aplinkybę patvirtina aiškinamasis raštas „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo projekto „Dėl leidimo UAB „Vilniaus parkai“ išnuomoti negyvenamąjį pastatą viešo konkurso būdu“, kuriame nurodyta, kad būtent nuomininkas privalės suprojektuoti ir savo lėšomis pastatyti lauko ir vidaus tinklus numatytai patalpų funkcijai užtikrinti. Pagal Vingio parko estrados pastato dalies nuomos viešo konkurso būdu sąlygas, estrados pastato dalies nuomos sutarties 4, 17 punktus nuomininkas privalėjo atlikti visus reikiamus darbus, kad patalpos galėtų būti naudojamos. Aplinkybė, kad nė viename iš byloje esančių dokumentų nenumatyta, jog nuomos sutartimis nuomininkui yra perduodami ir Vingio parko lauko inžineriniai tinklai, nėra svarbi, nes nuomininkas turėjo pasirūpinti, kad patalpose būtų galima teikti poilsio organizavimo, kultūrines ir sporto veiklos bei maitinimo paslaugas, t. y. jeigu šiam tikslui pasiekti buvo būtina rekonstruoti Vingio parko lauko inžinerinius tinklus, jų rekonstrukcija buvo nuomininko pareiga. Trečiojo asmens nuomone, vertinant tikruosius sutarties šalių ketinimus yra reikšminga aplinkybė, kad būsimas nuomininkas, prieš sudarydamas sutartį, turėjo pareigą pasidomėti, kokius projektavimo bei statybos darbus reikės atlikti, kad nenaudojamos patalpos galėtų būti naudojamos konkrečiai veiklai. Pagal kasacinio teismo praktiką verslininkui keliami daug didesni atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. Š. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-16/2001). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui išnuomoto turto inžinerinių sistemų (jų buvimą patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai) negalima buvo eksploatuoti ar jas buvo būtina kapitališkai remontuoti. Ieškovas pats sugalvojo savo verslo planą, kuriam įgyvendinti užsakė ir finansavo projekto parengimą, todėl būtent jis ir yra už tai atsakingas.

Trečiasis asmuo remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktu, estrados pastato dalies nuomos sutarties 17 punktu ir nurodo, kad statybos valdytojui (ieškovui) buvo suteikta teisė ne tik savininko vardu organizuoti ir valdyti statybos darbus, bet ir pareiga juos finansuoti (Statybos valdymo sutarties 1.1, 2.1, 2.1.12 punktai). Statybos valdymo sutarties 2.3 punkte nėra pareigos atsakovui apmokėti rekonstrukcijos darbus ar dalį jų. Statybos valdymo sutartis laikytina raštišku nuomotojo leidimu estrados pastato dalies nuomos sutarties 17 punkto prasme (toks atsakovo leidimas buvo būtinas, norint pradėti estrados patalpų rekonstrukcijos darbus).

NGPP komisija nėra savivaldybės institucija, sprendžianti biudžeto formavimo klausimus; tai savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnis). Savivaldybės taryba nebuvo priėmusi sprendimo finansuoti Vingio parko rekonstravimo darbų (ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5 dalis, UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1 punktas). NGPP komisijos protokoliniai sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. NGPP komisijos protokolinis sprendimas yra tik tarpinis sprendimas konkretaus klausimo nagrinėjimo procedūroje, kurioje galutinį sprendimą priima savivaldybės institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-l705/2011).

UAB „Tas anas“ raštas dėl tarpininkavimo užskaityti investicijas patvirtina, kad estrados patalpų bei kavinės patalpų rekonstravimo projektas buvo parengtas paties ieškovo iniciatyva ir jo interesais.

Estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 punktu ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punktu atsakovas prisiėmė inžinerinių tinklų kapitalinio remonto finansavimą tik tuo atveju, jei atsakovas nuspręstų įgyvendinti savo kaip nekilnojamojo daikto savininko teisę pagerinti viso Vingio parko estrados pastato būklę, arba jei būtų atliekami su visu Vingio parko estrados pastatu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai, tačiau toks atsakovo sprendimas nebuvo priimtas.

2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nuomos sutartyse buvo nustatyta nuomininko pareiga mokėti nuompinigius, turto eksploatavimo ir kitus mokesčius (5, 7 punktai). Šiuo atveju ieškovas naudojosi jam perduotu turtu, todėl jam ir kilo pareiga mokėti visus mokesčius. Asmuo, žinodamas, kad reikės daryti ketinamų išsinuomoti patalpų remontą (rekonstrukciją), privalo įvertinti, ar norint išvengti nuostolių ir gauti komercinės naudos iš nuomos sandorio, tikslinga sudaryti tokios būklės patalpų nuomos sutartį. Šiuo atveju esminė aplinkybė –patalpos ieškovui buvo perduotos, sutartis buvo nutraukta tik nuo 2008 m. spalio 9 d., todėl jam kilo pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek ir kitus mokesčius iki sutarties nutraukimo. Nuomos sutartyse nebuvo sulygta, kad nuomos mokestis bus mokamas tik nuo tada, kai patalpos bus rekonstruotos, todėl, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patalpos nebuvo rekonstruotos, jis turėjo pagrindą priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kai galiojo nuomos sutartis.

84 069,84 Lt išlaidoms, susijusioms su subnuomos sutarties sudarymu ir nutraukimu, įrodyti ieškovas pateikė tik teismų sprendimus, kuriais šios sumos priteistos, tačiau nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad teismų sprendimai jau įvykdyti (CK 6.249 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymo procese šalys gali susitarti dėl sprendimo vykdymo, todėl vien teismo sprendimo buvimas dar nereiškia, kad ieškovas patyrė išlaidų. Be to, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir galbūt patirtų ieškovo nuostolių. Subnuomos sutartys buvo nutrauktos jas pasirašiusių šalių susitarimu. Sutarčių sudarymas, vykdymas ir sutarti nuostoliai dėl jų neįvykdymo yra ieškovo verslo rizika, dėl kurios jis turi prisiimti galimų nuostolių atsiradimo riziką (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).

3. Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 100 proc. UAB „Vilniaus parkai“ akcijų. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą pateikė tam, kad apgintų savivaldybės interesus, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistina (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ginčijamos sumos ir aplinkybės, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliaciniame skunde nenurodymas – formalaus pobūdžio trūkumas, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir tenkintas atsakovo priešieškinis. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Tiek iš ikisutartinių santykių, tiek iš nuomos sutarties matyti, kad atsakovas neketino investuoti savo lėšų į patalpų remontą, kompensuoti ieškovo išlaidų, išskyrus galimybę dalį ieškovo patirtų išlaidų įskaityti į nuomos mokestį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Vingio parko estrados pastato dalies nuomos viešo konkurso būdu sąlygose buvo nurodyta turto naudojimo paskirtis: poilsio organizavimo, kultūrinė ir sporto bei maitinimo paslaugos. Tai nustatyta ir estrados pastato dalies nuomos sutarties 1 punkte. Šios sutarties 4 punktu ieškovas įsipareigojo į nuomojamą turtą investuoti 2 mln. Lt ir savo lėšomis užtikrinti nuomojamų patalpų panaudojimą pagal paskirtį. Siekiant išsinuomotas patalpas naudoti pagal paskirtį buvo būtina atlikti inžinerinių tinklų remontą, tą ir privalėjo padaryti ieškovas. Kadangi Vingio parko estrados patalpų dalies atskirai nuo inžinerinių tinklų perduoti nebuvo įmanoma, tai jų perdavimas atskirai ir nebuvo atliktas. Be to, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl konkurso sąlygų paaiškinimo apie nuomojamų patalpų būklę, kokius rekonstrukcijos darbus reikės atlikti, apžiūrėti patalpas, siekiant įvertinti galimybę dalyvauti organizuojamame viešame konkurse bei tikėtiną gauti naudą. Asmenys, dalyvaudami tokio pobūdžio konkursuose, veikia savo rizika.

Statybos valdymo sutartimi nustatyta, kad ieškovas, kaip statybos valdytojas, finansuos Vingio parko lauko inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbus (Statybos valdymo sutarties preambulė, 1.1, 2.1.3, 2.1.3.1, 2.1.3.3, 2.1.12 punktai). Esant aplinkybei, kad inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai bus finansuojami iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, Statybos valdymo sutartis turėjo būti ne dvišalė, o trišalė, įtraukiant ir Vilniaus miesto savivaldybę, nustatant jos įsipareigojimus dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų finansavimo.

NGPP komisijos 2007 m. spalio 17 d. posėdžio protokolas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vidaus dokumentas, o ne administracinis aktas, sukuriantis teisinius padarinius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 12 punktą, 29 straipsnio 5 dalies 5 punktą NGPP komisija neįgaliota priimti sprendimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ar savivaldybės turto administravimo. Sprendimą investuoti 2 082 119 Lt į Vingio parko inžinerinių tinklų statybą turėjo priimti Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tačiau to nepadarė. Be to, UAB „Vilniaus parkai“ veikia pagal ABĮ ir nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Tokį sprendimą galėtų priimti tik UAB „Vilniaus parkai“ akcininkų susirinkimas.

Estrados pastato dalies nuomos 8.2 punkto ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punkto nuostatos yra sąlyginės. Atsakovas finansavimo pareigą prisiėmė tik tuo atveju, jei pats būtų ėmęsis atlikti su išnuomotu objektu (pastatu–kavine) susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbus. Nurodytomis sutarčių nuostatomis šalys tarėsi tik dėl kapitalinio remonto, kuris reiškia statinio pertvarkymą, nekeičiant statinio išorės matmenų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas), atlikimo. Ieškovo suplanuotai veiklai vykdyti prireikė tiesti naujus tinklus, o ne kapitališkai remontuoti esamus, todėl tokiai veiklai įgyvendinti buvo reikalinga nauja statyba, dėl kurios šalys nesitarė.

2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovui netinkamai organizuojant savo veiklą, netinkamai buvo vykdomos ir nuomos sutartys. Atlikti rekonstrukcijos darbai pablogino atsakovui priklausančių patalpų būklę, ieškovas pats inicijavo ir sutarčių vykdymo sustabdymą. Ieškovo parengti projektai gali būti pritaikyti tik jo suplanuotai arba identiškai veiklai, tačiau atsakovas šios veiklos vykdyti neketina, o byloje nėra duomenų, kad tai ketintų daryti kokia nors trečioji šalis. Atsakovas pažymi, kad nuomos sutarčių tikslas buvo perduoti nekilnojamąjį turtą laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį nuomos sutartyse numatytai veiklai. Nuomos sutartyse ieškovui buvo nurodytos tik išnuomotų patalpų naudojimo gairės be konkrečių ar detalių nurodymų, skaičių, kiekių ar įgyvendinimo būdų. Kaip visa tai įgyvendinti, priklausė nuo ieškovo valios ir turimų galimybių. Atsakovas tinkamai įvykdė visas nuomos sutartyse numatytas pareigas ir netrukdė ieškovo iniciatyvai. Dėl sutarčių netinkamo vykdymo ir nustatytų tikslų neįgyvendinimo yra kaltas pats ieškovas.

3. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą pateikė siekdama apginti Vilniaus miesto savivaldybės interesą, todėl atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje kasaciniu skundu yra keliami šalių sudarytų nuomos sutarčių aiškinimo, vykdymo, nutraukimo ir atitinkamai iš to kylančių padarinių klausimai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo jų nenustatinėja, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; kt.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pasisako sutarčių aiškinimo taisyklių pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikymo ginčo teisiniams santykiams klausimu, taip pat ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių vykdymą ir nutraukimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir esminio sutarties pažeidimo nustatymo nagrinėjamoje byloje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtinausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė–komercinė zoofirma,,Akvariumas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22/2009">3K-3-22/2009</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. viešo konkurso, organizuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, būdu su nustatytu laimėtoju–ieškovu atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ (vienintelė akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė) 2006 m. gegužės 12 d. sudarė Vingio parko estrados pastato (duomenys neskelbtini) 2498 kv. m dalies nuomos sutartį Nr. VP06-01, o po 2007 m. balandžio 2 d. viešo konkurso – 2007 m. balandžio 16 d. šalys sudarė pastato–kavinės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. VP07-01N. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant sutartį konkurso būdu tarp šalių atsiranda dvejopi santykiai, t. y. santykiai, susiję su konkurso nugalėtojo nustatymu, ir, sudarius sutartį su konkurso nugalėtoju, tarp pastarojo ir konkurso organizatoriaus atsiranda šios sutarties pagrindu sutartiniai prievoliniai santykiai. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „RI Invest“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2010">3K-3-127/2010</a>: kt.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kieno kaltės yra nebevykdomos nurodytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys ir kuri iš šalių turi prisiimti atsakomybę; savo reikalavimus ir atsikirtimus šalys grindžia skelbto negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso apimtimis ir atitinkamai aiškindami sudarytų nuomos sutarčių nuostatas, šalių santykius po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, t. y. jų vykdymo metu. Byloje nustatyta, kad šalių nesutarimas kilo būtent dėl pareigos vykdyti ir finansuoti lauko inžinerinių tinklų klojimą ir rekonstrukciją Vingio parke. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarčių nutraukimo dėl atsakovo esminio jų pažeidimo ir įpareigojimo atsakovo grąžinti projektavimo ir rekonstrukcijos išlaidas, sumokėtus mokesčius, patirtus nuostolius. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė nurodytą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pareigos vykdyti ir finansuoti lauko inžinerinių tinklų klojimą ir rekonstrukciją Vingio parke neturėjo, todėl nepripažino atsakovo iš esmės pažeidusiu nuomos sutartis. Teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-609 leido atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu išnuomoti 15 metų 2948 kv. m Vingio parko estrados pastato dalį (duomenys neskelbtini) poilsio organizavimo, kultūrinei, sporto veiklai, maitinimo paslaugoms teikti, su teise nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, per dvejus metus investuojant 2 000 000 Lt ir jų nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejį, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų tam tikras pastato remonto darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį. Šios sąlygos buvo nurodytos ir skelbiant viešą konkursą, taigi konkurso dalyviams, tarp jų – ir kasatoriui, buvo žinomos. 2006 m. gegužės 12 d. atsakovas su viešo konkurso laimėtoju–kasatoriumi sudarė estrados pastato dalies nuomos sutartį, į kurios 4, 17 punktus buvo perkeltos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 30-609 nurodytos sąlygos. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-413 leido atsakovui viešo konkurso būdu išnuomoti ir negyvenamąjį pastatą–kavinę (duomenys neskelbtini) su teise nuomininkui atlikti pastato rekonstrukciją savo lėšomis nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejį, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų pastato rekonstrukcijos darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį. Šios nuostatos buvo perkeltos ir į 2007 m. balandžio 16 d. atsakovo su viešą konkursą laimėjusiu kasatoriumi sudarytos kavinės nuomos sutarties 1 punktą, be to, šios sutarties 5 punkte nustatytas ir kasatoriaus įsipareigojimas atlikti kavinės pastato rekonstrukciją nurodytomis sąlygomis. Taigi, remiantis byloje esančiais viešo konkurso duomenimis, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, šalių sudarytų nuomos sutarčių nuostatomis, yra pagrindas konstatuoti, kad ikisutartiniai šalių santykiai, šalių sutarčių sudarymo metu šalių valia buvo nukreipta ta linkme, jog atsakovas į išnuomojamo kasatoriui nekilnojamojo turto rekonstrukciją savo lėšų neinvestuos, išimtis – atsakovo leidimu, iš anksto suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kasatoriaus patirtas išlaidas įskaičiuos į privalomą mokėti nuomos mokestį. Šios išvados nepaneigia ir kasatoriaus akcentuojami estrados pastato dalies nuomos sutarties 8.2 ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punktai, kuriuose nustatyta vienoda sąlyga – kad atsakovas, kaip nuomotojas, įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso objekto, kurio dalis nuomojama, arba su tuo objektu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši nuostata iš esmės atitinka CK 6.492 straipsnio, reglamentuojančio nuomotojo pareigą daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, 1 dalies nuostatą, kuri reiškia, kad įstatymo leidėjas tokią pareigą nustatė nuomotojui (jeigu ko kitą nenumato įstatymai arba sutartis) tuo atveju, jei nuomos sutarties galiojimo metu atsiranda poreikis tokį remontą atlikti. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisės normą ir šalių nuomos sutarčių nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs kasatoriui atlikti ir finansuoti lauko inžinerinių tinklų klojimą bei rekonstrukciją Vingio parke tam, kad kasatorius galėtų naudoti patalpas pagal estrados pastato dalies nuomos sutartyje nustatytą paskirtį – naudoti poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai bei maitinimo paslaugoms teikti, kavinės nuomos sutartyje – maitinimo paslaugoms teikti. Šalių nuomos sutartyse buvo nustatyta atsakovo kaip nuomotojo bendroji pareiga rūpintis ieškovui išnuomoto turto būkle, kas, minėta, nustatyta ir įstatymo leidėjo CK 6.492 straipsnio 1 dalyje.

Vertindama šalių elgesį ir santykius nuomos sutarčių vykdymo metu teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatytas faktas, jog po nuomos sutarčių pasirašymo kasatoriaus iniciatyva 2007 m. liepos 3 d. buvo parengtas išsinuomotų patalpų rekonstrukcijos projektas, kuriame buvo numatyta lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir naujas klojimas. 2007 m. gruodžio 19 d. šalys pasirašė Statybos valdymo sutartį, kurios 2.1.3.1, 2.1.3.3, 2.1.12, 2.1.15, 3.5 punktų nuostatos patvirtina kasatoriaus įsipareigojimą finansuoti jo paties iniciatyva ir interesais parengto projekto įgyvendinimą. Tokį kasatoriaus įsipareigojimą patvirtina ir jo 2007 m. rugsėjo 24 d. raštas atsakovui, šio prašant tarpininkauti gaunant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą užskaityti Vingio parko estrados patalpų bendrastatybinių (be interjero ir apdailos), vidaus ir lauko tinklų faktines išlaidas į nuomos mokestį. Šis kasatoriaus rašte išdėstytas prašymas faktiškai atitinka pirmiau nurodytas estrados pastato dalies nuomos sutarties 4, 17 punktuose šalių sutartas sąlygas, t. y. kad kasatoriaus turėtos rekonstrukcijos darbų išlaidos nuomotojo–atsakovo atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gali būti įskaitytos į nuomos mokestį. Tokią estrados pastato dalies nuomos sutarties šalių valią patvirtina ir NGPP komisijos 2007 m. spalio 17 d. posėdžio protokolas. Šiame posėdyje NGPP komisija svarstė 2007 m. rugsėjo 24 d. rašte kasatoriaus išdėstytą prašymą įskaityti rekonstrukcijos išlaidas į nuomos mokestį ir nuspręsta leisti atsakovui įskaityti į nuomos mokestį planuojamus ieškovo investuoti 2 mln. Lt į Vingio parko estrados pastato rekonstrukciją, nuomininkui mokant kas mėnesį ne mažiau 50 proc. nuomos mokesčio; atsakovas buvo įpareigotas pasirašyti estrados pastato dalies nuomos sutarties pakeitimą. 2008 m. balandžio 17 d. šalys tokį susitarimą sudarė ir nustatė, kad kasatoriaus patirtos projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidos, ne didesnės kaip 2 mln. Lt, kompensuojamos įskaitant kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio nuomos mokesčio pusės sumos tinkamas apmokėjimas, o likusią pusę nuomos mokesčio nuomininkui (kasatoriui) sumokant pinigais sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šiuo susitarimu atsakovas leido kasatoriui atlikti išnuomoto turto rekonstrukciją (kapitalinį remontą) pagal abiem šalims išduoto 2006 m. spalio 23 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS2055 pagrindu nuomininko parengtą rekonstrukcijos projektą, kurio pagrindu 2007 m. rugsėjo 10 d. nuomotojui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 912/07-0810. Minėta, kad kasatoriaus iniciatyva 2007 m. liepos 3 d. parengtame išsinuomotų patalpų rekonstrukcijos projekte buvo numatytas lauko inžinerinių tinklų rekonstravimas ir naujas klojimas. Taigi 2008 m. balandžio 17 d. šalių susitarimas patvirtina, kad šalių valia buvo nukreipta, jog visus darbus, tarp jų – ir lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcijos bei naujo klojimo – atliks kasatorius savo lėšomis, dalį jų atsakovas įsipareigojo kompensuoti, tačiau ne investuodamas tam tikslui skirtas savo lėšas, o atsisakydamas ½ dalies nuomos mokesčio, bet ne daugiau kaip 2 mln. Lt. Tai reiškia, kad kasatoriaus teiginys, jog atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti lauko inžinerinių tinklų rekonstrukciją savo lėšomis, yra nepagrįstas, prieštarauja byloje nustatytoms viešų konkursų sąlygoms ir nuomos sutarčių nuostatoms, šalių elgesiui ir valiai sudarant bei vykdant sutartį. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad sutarties tekstas neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų, kad kasatorius būtų turėjęs kitokį nuomos sutarčių sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Byloje apeliacinės instancijos teismo taip pat nustatyta, kad Vingio parko estrados pastate buvo vandentiekio tinklai, vietinis nuotekų šalinimas, dujos, elektra. Kasatorius, naudodamas ir pritaikydamas išsinuomotą turtą, galėjo veiklą vykdyti ir su esamais inžineriniais tinklais, tačiau nusprendė įgyvendinti didesnės apimties verslo planą, pareikalavusį didesnių investicijų ir kuriam įgyvendinti užsakė bei finansavo rekonstrukcijos projekto parengimą. Remiantis estrados pastato dalies nuomos sutarties 17 punktu ir kavinės nuomos sutarties 12, 12.1 punktais tai buvo leidžiama tuo atveju, jei gaunamas išankstinis nuomotojo sutikimas. Bylos duomenimis, tiek atsakovas, tiek ir Vilniaus savivaldybės administracija davė sutikimą kasatoriui įgyvendinti jo verslo planą ir parengtą rekonstrukcijos projektą, tai patvirtina ir 2008 m. balandžio 17 d. šalių susitarimas. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad tai nereiškia, jog atsakovas prisiėmė pareigą atlikti ir finansuoti lauko inžinierinių tinklų rekonstrukcijos darbus. Atsakovas 2008 m. balandžio 17 d. susitarimu tik įsipareigojo atleisti kasatorių nuo ½ dalies nuomos mokesčio ir tai – neviršijant 2 mln. Lt sumos. Tokios išvados nepaneigia ir ieškovo akcentuojamas NGPP komisijos 2007 m. spalio 17 d. sprendimas pavesti Finansų departamentui suformuoti 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžete 2 082 119 Lt lėšų Vingio parko inžinerinių tinklų statybai arba šį objektą įtraukti į programos „Vilnius–Europos kultūros sostinė“ finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kurios kompetencijai priklauso savivaldybės biudžeto formavimas, sprendimu biudžete tokios lėšos buvo numatytos (Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008 m. spalio 1 d.) 17 straipsnio 12 punktas) ar kad šis objektas būtų įtrauktas į nurodytos programos finansuojamų infrastruktūros objektų sąrašą. Aplinkybė, kad NGPP komisijos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomų lėšų skyrimo Vingio parko inžinerinių tinklų statybai, nereiškia, kad atsakovas ar Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo kasatoriui, jog tokius darbus atliks. Be to, minėta, kad nuomos sutartimis atsakovas (juolab – Vilniaus miesto savivaldybė) nebuvo įsipareigojęs atlikti ir finansuoti lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorius šiuo atveju negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad lūkestis yra teisėtas tada, kai jis grindžiamas teisės norma arba teisės aktu, turinčiu įtakos nagrinėjamam nuosavybės interesui (Saghinadze and Others v. Georgia, no. 18768/05, judgment of 27 May 2010, § 103). Toks šio teismo aiškinimas inkorporuotas ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią teisėtų lūkesčių apsaugos principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>; kt.). Minėta, kad nagrinėjamos bylos atveju nei teisės aktais, nei šalių sudarytomis nuomos sutartimis atsakovas ar Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo įsipareigoję kasatoriui atlikti ir finansuoti lauko inžinerinių tinklų rekonstrukcijos, todėl ir teisėtas kasatoriaus lūkestis dėl tokių veiksmų negalėjo susiformuoti. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorius, kaip būsimas nuomininkas ir savo srities profesionalas, prieš dalyvavimą viešuose konkursuose, turėjo pasidomėti, kokius projektavimo ir statybos darbus reikės atlikti, kad išnuomotos patalpos galėtų būti naudojamos jo planuojamai veiklai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, kaip nuomos sutarčių šalis, netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Priešingai, minėta, kad 2008 m. balandžio 17 d. susitarimu atsakovas įsipareigojo atleisti ieškovą nuo ½ dalies nuomos mokesčio, taip kompensuodamas dalį šio planuojamų atlikti rekonstrukcijos darbų išlaidų, buvo ieškoma galimybių finansiškai prisidėti rekonstruojant lauko inžinerinius tinklus (minėta, kad, bylos duomenimis, tokie finansavimo šaltiniai nenustatyti), atsakovas ne kartą atleido kasatorių nuo nuomos mokesčio mokėjimo estrados pastato dalies nuomos sutarties 4 punkto ir kavinės nuomos sutarties 10.2 punkto pagrindu. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iš esmės pažeidė estrados pastato dalies nuomos ir kavinės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus reikalavimo nutraukti šalių nuomos sutartis atsakovui iš esmės jas pažeidus (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), atitinkamai – konstatuoti, kad dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo kasatorius patyrė nuostolių, kurie šiam turi būti atlyginti CK 6.221 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip ir taikyti CK 6.222 straipsnyje nustatytą restituciją, grąžinant kasatoriui pagal nuomos sutartis mokėtus mokesčius, viešo konkurso metu įmokėtą įnašą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtent kasatorius neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sudarytas nuomos sutartis ir inicijavo nuomos sutarčių vykdymo sustabdymą, subnuomos sutarčių su UAB „Not perfect“ ir UAB „Šviesos studija“ nutraukimą. Estrados pastato dalies nuomos sutarties 2, 5, 9.3 punktais ir kavinės nuomos sutarties 2, 7, 11.4 punktais ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti nuomos sutartyse nustatyto dydžio nuomos mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, mokesčius už komunalinius patarnavimus. Nurodytos nuostatos nuomos sutarčių šalims turi įstatymo galią, taigi – vykdytinos, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš kasatoriaus nesumokėtus mokesčius pirmosios instancijos teismo tenkintas pagristai (CK 6.189 straipsnis 1 dalis).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos pakeisti ar panaikinti nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareigos apeliacinį skundą apmokėti žyminiu mokesčiu

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje, paduodama apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes remiantis formuojama kasacinio teismo praktika ji nėra atleista nuo šio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas savivaldybės interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2013">3K-3-469/2013</a>). Šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paduotas apeliacinis skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Kasatorius teisingai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas neatitiko CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nustatytas proceso teisės normų netinkamas taikymas nelemia išvados dėl neteisėtai vykusios apeliacijos šioje byloje, taip pat jis nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui, todėl neteikia pagrindo panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 27 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 40,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Trečiasis asmuo UAB „Disona“ prašo priteisti iš kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Tas anas“ (įmonės kodas 124351724) 40,99 Lt (keturiasdešimt Lt 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Antanas Simniškis