Civilinė byla Nr. e2A-21-883/2019
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-23449-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1. 2.6.11.2; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. ir trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDk5LTIzNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-499-235/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-499-235/2017">e2-499-235/2017</a> pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedrana“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Blachotrapez SP.Z.O.O.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakove UAB „Vedrana“ sudarytą vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti ieškovui V. A. iš atsakovės UAB „Vedrana“ 1 538,27 Eur sumokėtą prekių kainą ir 4652,03 Eur nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 6 190,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014-08-25 ieškovas V. A. iš atsakovės UAB „Vedrana“ įsigijo 283,20 kv.m. stogo dangos Retro 258/554 Ice Crystal ir 16,43 kv.m. skardos lankstinių bei 26 latako metalinius laikiklius už 5 490 Lt (1590,01 Eur). Paklojus stogo dangą, skarda nesugulė lygiai, „garbanojosi“, tarp skardos lakštų susidarė tarpai. Nepavykus žodžiu išspręsti dangos pakeitimo ir žalos atlyginimo klausimo, 2014-11-12 ieškovas pardavėjui pateikė pretenziją ir prašė jam parduotą stogo dangą pakeisti į analogišką tinkamai išprofiliuotą dangą, taip pat pakeisti skardos lankstinius ir atlyginti žalą, susijusią su stogo uždengimo darbu. Atsakovė atlyginti žalą ir pakeisti dangą atsisakė, nurodydama, kad danga yra kokybiška, o stogo uždengimo trūkumai atsirado dėl netinkamo dangos montavimo. Ieškovas pažymi, kad jam nebuvo pateikti stogo dangos sertifikatai, atitikties deklaracijos, gamintojo eksploatacijos savybių deklaracija, nebuvo pateikta skardos montavimo instrukcija ir/ar nuorodos į gamintojo puslapius. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atlikti ekpertizę atsisakė, kadangi prekė jau buvo sumontuota. Ieškovas 2015-05-29 gavo specialisto išvadą, kad stogo danga yra netinkamos kokybės: netinkamai baigtas stogo dangos gamybos procesas – valcavimas, todėl danga banguojasi, gadina stogo estetinį vaizdą, sudaro sąlygas pašaliniam triukšmui kilti ir turi būti pakeista pardavėjo sąsakita. Vadovaudamasis CK 6.363 straipsnio 7 dalimi, ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtą prekių kainą 1538,27 Eur (5311,34 Lt). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės stogo dangos sumontavimo ir nuėmimo kaštus, kurie, ieškovo skaičiavimu, sudaro 4652,03 Eur.
3. Atsakovė UAB „Vedrana“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nenurodo jokių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog įsigijo netinkamos kokybės daiktą, o reikalavimą grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis; ieškovui parduota prekė turėjo ženklą CE, kuris parodo, kad produktas atitinka deklaruotas eksploatacines savybes ir visus ES standartus; nei stogo dangos perdavimo metu, nei ją montuojant ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų dėl netinkamo stogo dangos išprofiliavimo; ieškovas privalėjo užtikrinti statybos techninę priežiūrą, pildyti statybos darbų žurnalą, kuriame būtų fiksuojama darbų eiga ir pan., nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti statybos darbų atlikimo kokybės; ieškovas privalo įrodyti, kad stogo dangos defektai atsirado ne dėl montavimo darbų; ieškovas darbus vykdė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl prekės kokybės ir prekės dokumentų iki pat sumontavimo darbų pabaigos. Šiuo atveju pardavėjas pardavė kokybišką prekę, o vėliau pirkėjo patirta žala, susijusi su stogo uždengimo darbu, atsirado ne dėl prekės kokybės, o paties pirkėjo kaltų (nepkanakamai rūpestingų ir atsargių), prieštaraujančių teisės aktų reikalavimas veiksmų montuojant prekę.
4. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lenkijos juridinis asmuo BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad įmonės produkcija yra paženklinta CE ženklu, produkcija yra patikrinama, ar atitinka deklaruotas eksploatacines savybes ir ES standartus; įmonės internetiniame tinklalapyje yra patalpinta išsami stogo dangos montavimo instrukcija, kurioje nurodoma, kad montuojant stogų skardos plokštę gali atsirasti skardos paviršiaus banguotumas ir kad rekomenduojama plokštės lakštus tvirtinti savisriegiais virš latakų, o to ieškovas nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d, sprnedimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė ieškovui V. A. iš atsakovės UAB „Vedrana“ 1 538,27 Eur sumokėtą prekių kainą ir 1500 Eur nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, iš viso 3 083,27 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 083,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 254,21 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui UAB „Vedrana“ iš ieškovo V. A. 1 412,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui BLACHOTRAPEZ SP. ZO.O. iš ieškovo V. A. 967,48 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovui V. A. 213,55 Eur ir atsakovui UAB „Vedrana“ 96, 28 Eur.
6. Teismas sprendė, kad ieškovui V. A. buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas - stogo danga Retro 258/554 Ice Crystal ir 16,43 kv. m. skardos lankstiniai bei 26 latako metaliniai laikikliai. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovui nebuvo pateikta eksploatacinių savybių deklaracija skardos pirkimo metu; internetiniame tinklalapyje, kuriame pateikta skardos montavimo instrukcija, numato galimą banguotumą; ši instrukcija pateikta ne lietuvių kalba. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovė privalėjo pateikti pirkėjui išsamias ir aiškias montavimo instrukcijas lietuvių kalba prieš parduodama prekę, o taip pat atskleisti prekės savybes, galimus defektus, ar galimą neigiamą efektą.
7. Teismas, spręsdamas, kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, rėmėsi eksperto V. E. atlikta 2016-05-27 ekspertize, kurios išvadoje nurodyta, kad stogo dangos lakštai yra reikšmingai susibangavę ir vizualiai akivaizdžiai matomi, kad lakštų tarpusavyje negalima sujungti kitaip, nei juos suspaudus specialiomis „click-click“ jungtimis ir stogo plokštumos iškreivinimas yra susijęs su stogo dangos lakštų gamybos defektais, taip pat eksperto S. M. atlikta ekspertize, kurios išvadoje nurodyta, kad stogo dangos įrengimo defektų nenustatyta, o stogas susibangavo dėl netinkamos kokybės dangos lakštų.
8. Teismas nurodė, kad nesiremia eksperto D. K. atliktos eksertizės išvadomis (stogo danga buvo įrengta nesilaikant gamintojo nurodytų rekomendacijų, „banguotumą“ apatinėje dalyje galima būtų sumažinti atliekant skardos galų užstandinimą (palenkimą), galimas pakartotinis nuimtos stogo dangos panaudojimas), nes ši eksperto išvada prieštarauja kitų dviejų ekspertų išvadoms, specialisto R. P. išvadai (stogo danga yra netinkamos kokybės – netinkamai baigtas stogo dangos gamybos procesas – valcavimas, dėl ko danga banguojasi, darko stogo estetinį vaizdą, sudaro sąlygas pašaliniam triukšmui kilti), skardos gamintojo paaiškinimams (stogo danga yra pačios ploniausios skardos ir skardos paviršiaus banguotumas gali atsirasti ir tai yra natūralu, tai „susiję su skardos montavimo ir gamybos technologija“, atsiradusius defektus galima šalinti papildomais štampavimais plokštės viduryje, tvirtinimais ar lankstiniais), be to, nebuvo tiriama pačios dangos kokybė, ekspertizės atlikimo metu buvo pažeista jungtis, todėl pakartotinis dangos naudojimas yra negalimas.
9. Teismas nesirėmė atsakovės pateikta V. G. ekspertizės ataskaita, nes iš ataskaitos turinio sprendė, kad nebuvo tirtas visas stogas.
10. Teismas pažymėjo, kad stogo dangos „paklojimas“ ant suformuoto lygaus pagrindo vertintinas kaip nereikalaujantis specialios kvalifikacijos darbas, kurį galėjo atlikti ūkio būdu pats ieškovas, ir sprendė, kad stogo „banguotumą“ sąlygojo dangos kokybė. Teismas taip pat nurodė, kad prekės paženklinimas CE ženklu nereiškia, kad konkreti parduota prekė visais atvejais yra kokybiška, nes „ženklindami arba paženklinę CE ženklu, gamintojai nurodo, kad prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, taip pat už atitiktį visiems taikomiems reikalavimams, nustatytiems šiame reglamente ir kituose atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas ženklinimas šiuo ženklu” (2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011).
11. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalies taikymo ir, vadovaudamasis CK 6.363 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai pasirinko nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą prekių kainą 1538,27 eurų (5311,34 Lt).
12. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos (stogo dangos sumontavimas ir demontavimas), teismas nurodė, kad ieškovas, atlikdamas stogo dengimo darbus ūkio būdu, elgdamasis protingai ir apdairiai, privalėjo stabdyti darbus, kai pamatė, kad jo nupirkta stogo danga yra blogos kokybės, o ne tęsti stogo dengimo darbus. Teismo vertinimu, ieškovas matydamas, kad stogo danga nekokybiška, siekdamas kad nebūtų padaryta žala kitoms statinio konstrukcijoms, galėjo uždengti stogą kitomis medžiagomis (pvz. plėvele ar kt.). Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnio nuostatomis, ieškovo prašomos priteisti žalos dėl stogo dangos sumontavimo ir demontavimo dydį (4652,03 Eur) sumažino iki 1500 Eur.
13. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, teismas iš ieškovo V. A. priteisė atsakovei UAB „Vedrana“ 1412,38 Eur ir trečiajam asmeniui BLACHOTRAPEZ SP. ZO.O 967,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Ieškovas V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 sprendimą ir padidinti priteistą ieškovui V. A. iš atsakovės UAB „Vedrana“ nuostoliams atlyginti sumą iki 4 652,03 Eur, priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (6 190,30 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į CPK 93 str. 4 dalies nuostatas; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nesutinka su priteistos žalos už stogo dangos sumontavimo ir demontavimo darbus dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Teismo išvada, kad stogą buvo galima laikinai uždengti plėvele ir stabdyti darbus, nepagrįsta. Ieškovas nedelsdamas kreipėsi į prekės pardavėją, kai tik pastebėjo prekės kokybės trūkumus, prašydamas pakeisti netinkamos kokybės lakštus tinkamos kokybės lakštais, tačiau paaiškėjus, kad iki 2014/2015 metų žiemos šio ginčo išspręsti nepavyks, o žiemos sąlygomis dėl temperatūrinių pokyčių ir galimos neigiamos temperatūros bei sniego jokia plėvelė negalėtų atlaikyti ir tinkamai apsaugoti statinį nuo kritulių patekimo bei išsaugoti statinio konstrukcijas bei statinio vidų, todėl stogo uždengimas nekokybiška skarda laikinai iki ginčo išsprendimo iš esmės akivaizdžiai pasiteisino, buvo protinga ir racionali priemonė.
14.2 Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ekspertai nurodo, kad stogo dangos nuėmimo ir uždengimo nauja vertė sudaro apie 3 000 Eur. Teismas turėjo remtis eksperto S. M. pateikta išvada, nes jo atlikta ekspertizė pripažinta visumoje pagrįsta, teismas ja rėmėsi kitais klausimais, ji atlikta vėliau nei pirmoji (arčiau atliktinų darbų laiko), tačiau teismas duotuoju klausimu – dėl atliktinų darbų kaštų – ne tik nesirėmė šio eksperto išvada, bet net visiškai nepasisakė, kodėl atmeta ir nesivadovauja eksperto S. M. pateiktais skaičiavimais, kurie yra išsamiausi lyginant visas tris ekspertizes. Be to, visų trijų ekspertizių nustatytų verčių vidurkis sudaro 4215,37 EUR, tai yra labai panašiai tiek, kiek prašo ieškovas ieškiniu.
14.3 Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos: papildomų dviejų ekspertizių išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės nepagrįstų, perteklinių reikalavimų; dalis posėdžių buvo atidėta atsakovės prašymu; atsakovė kategoriškai atmesdavo ieškovo taikos sutarties pasiūlymus ir pati nesiūlė jokių taikos sutarties sąlygų.
14.4 Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, teismas skaičiavo paskirstymą tik nuo prašomos priteisti sumos, tačiau neatsižvelgė į tai, kad buvo reiškiamas ir reikalavimas nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kuris buvo patenkintas. Pagrindinis reikalavimas, dėl kurio kilo ginčas ir kuris buvo esminiu įrodinėjimo dalyku, buvo sutarties nutraukimas dėl netinkamos kokybės prekės, tai yra buvo įrodinėjama prekės kokybė, kitas reikalavimas vertintinas tik kaip išvestinis – netinkamos kokybės prekės pasekmių šalinimas per žalos atlyginimo institutą. Todėl nėra pagrįstas ir teisingas toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykis, kai esmines aplinkybes įrodęs ieškovas – savo teisę nutraukti sutartį, atgauti prekės kainą ir gauti žalos atlyginimą (net jeigu ir dalinį), patyrė visumoje nuostolį, nes iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei jo paties patirtos ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos viršija atgautą ieškiniu sumą. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta situacija neatitinka ieškovo turtinių interesų, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytų principų, neužtikrina teisingumo ir sąžiningumo įgyvendinimo.
15. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas vadovavosi tik ieškovui palankiomis ekspertų išvadomis, nors ekspertai Vytautas B. E. ir S. M. neatliko specialiųjų stogo skardos tyrimų, netikrino stogo paviršiaus plokštumo, skardos montavimo būdo ir kt. Teismas neatsižvelgė į eksperto Dr. D. K. išvadą, kuri yra objektyviausia ir paremta atliktais tyrimais, o ne prielaidomis.
15.2. Teismas rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais, kad perkant stogo skardą jam nebuvo suteikta jokia informacija apie prekę. Pirkėjui įsigyjant stogo dangą atsakovės prekybos patalpose buvo žinoma produkto eksploatacinių savybių deklaracija, todėl jam buvo žinomos prekės eksploatacinės savybės, jų pastovumo vertinimas, montavimo, instaliavimo, surinkimo ir naudojimo instrukcijos. Ieškovui buvo pranešta, kad instrukcija yra viešai prieinama ir pateikta atsakovės internetinėje svetainėje.
15.3. Teismas netyrė, ar ieškovas nepiktnaudžiavo įstatyme įtvirtintomis vartotojų teisėmis, ar atsakovės ieškovui pateikta informacija apie prekę atitiko įstatyme numatytus reikalavimus.
15.4. Produkto Eksploatacinių savybių deklaracija patvirtina, kad stogo skarda pagaminta pagal kokybės standartą EN 14782:2006 ir laikoma, kad produktas atitinka jam keliamus eksploatacinių savybių reikalavimus, kol tą neigianti šalis neįrodo priešingai, visi teismo paskirti ekspertai nurodo, kad skarda atitinka visiems norminiuose aktuose nurodytiems reikalavimams.
16. Atsakovė UAB „Vedrana“ pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O apeliacinio skundo, nurodė, kad palaiko šį skundą jame išdėstytais argumentais.
17. Atsiliepime į trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O apeliacinį skundą ieškovas V. A. nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei argumentais ieškovas nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl skardos lakšto, kaip gaminio kokybės, o ne dėl pačios skardos, kaip žaliavos lakštų gamybai, savybių ir kokybės. Ieškovas ginčijo skardos lakštų kaip gaminių kokybę (tinkamas išprofiliavimas, valcavimas, jungtys ir kt.), kas apsprendžia lakštų tarpusavio sujungimą ir to išdavoje vizualinę stogo išvaizdą, lygumą, garso skleidimą, judėjimą ir pan., sumontavus skardos gaminius - lakštus ant stogo specialių gamyklinių jungčių („Click - click“) pagalba; teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pirmomis dviem ekspertizėmis, nes šios išvados atitiko ir kitus byloje esančius įrodymus, kitų specialistų (ne ekspertų) išvadas, tai yra pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymų visetą byloje, ir ekspertizių aktus visų kitų įrodymų kontekste, atsakovė neįrodė, jog pateikė visa reikiamą (išsamią) informaciją apie perkamą gaminį, pradiniuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje net neneigė, jog neteikė jokios informacijos apie perkamą prekę, galimą „bangavimąsi” ar kitus veiksnius, kurie galėjo lemti pirkėjo apsisprendimą pirkti prekę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nagrinėjamos bylos ribų
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. A. 2014 08 28 iš UAB „Vedrana“ įsigijo stogo dangą Retro 25/554 Ice Crystal 0.5 ir skardos lankstinius, už įsigytas prekes sumokėjo 5311,34 Lt. 2014-11-12 ieškovas įteikė pardavėjui UAB „Vedrana“ oficialią pretenziją raštu, kuria prašė pakeisti jam parduotą netinkamos kokybės stogo dangą į analogišką tinkamos kokybės (tinkamai išprofiliuotą) dangą, o taip pat pakeisti skardos lankstinius, kadangi nuimant dangą jie bus sugadinti, atlyginti patirtą dėl netinkamos kokybės stogo dangos žalą, susijusią su stogo uždengimo darbu, nurodė, kad šie darbai kainuos 9912 Lt (skardos nuėmimo kaina 15 Lt/m2, uždengimo kaina 20 Lt/m2).
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo V. A. ieškinį dėl 1538,27 Eur sumokėtos prekių kainos ir 4652,03 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 1538,27 Eur sumokėtą prekių kainą ir 1500 Eur nuostolių dėl netinkamos prekės pardavimo. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovas V. A. ir trečiasis asmuo BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O. Trečiasis asmuo BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu kelia įrodymų vertinimo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovui palankiomis ekspertų išvadomis.
Dėl įrodymų vertinimo
21. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjo parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būti naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį daikto neatitikimą, jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė prieš parduodama prekę nepateikė pirkėjui išsamios ir aiškios montavimo instrukcijos lietuvių kalba, neatskleidė prekės savybių, galimų defektų ar galimo neigiamo efekto, ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, stogas susibangavo dėl netinkamos kokybės lakštų.
22. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-469/2015">3K-3-386-469/2015</a>).
23. Nagrinėjamu atveju kvalifikuoti statybos specialistai, turintys eksperto kvalifikacijas, padarė skirtingas išvadas dėl stogo dangos „banguotumo“ (nelygaus paviršiaus) priežasčių. Byloje ieškovo prašymu specialistas R. P. pateikė išvadą, kad stogo danga yra ištisai susibangavusi dėl lakštų gamybos metu nekokybiškai suformuotų falcų, todėl ji turi būti pakeista nauja danga. Inžinierius V. G. 2015-11-23 ekspertizės ataskaitoje nurodė, kad montuojant stogo dangą būtina vadovautis stogo gamintojo rekomendacijomis, taip pat kad atsakovės parduota skarda „Classic“ Retro 25/554 attinka deklaruojamo produkto visas savybes remiantis eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 03/PA/14/1. Teismo ekspertas V. B. E. 2016-05-27 teismo ekspertizės akte nurodė, kad nelygaus stogo dangos pavišiaus priežastis yra netinkama parduotos stogo dangos kokybė, stogo danga, kuria yra uždengtas ginčo stogas, yra su gamykliniais trūkumais. Ekpertas S. M. 2017-01-12 ekspertizės akte nurodė, kad stogo dangos įrengimo defektų nenustatyta; stogo dangos susibangavimai kitose stogo vietose atsirado dėl netinkamų stogo lakštų savybių (nepakankamo standumo, netinkamo suvalcavimo ar kt.); stogo skarda neatitinka Civilinio kodekso 6.327 str. 1 d. nustatyto reikalavimo atitikti įprastai keliamus reikalavimus; dėl stogo skardos savybių įrengta stogo danga neatitinka įprastai skardiniams stogams keliamų reikalavimų. Ekspertas dr. D. K. 2017-07-24 ekspertizės akte nurodė, kad stogo danga įrengta nesilaikant gamintojo nurodytų rekomendacijų.
24. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino ekspertų išvadas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas, kad stogo „banguotumą“ sąlygojo dangos kokybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto dr. D. K. ekspertizės išvadomis, kadangi šios išvados prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams: kitų dviejų ekspertų išvadoms ir paties gamintojo BLACHOTRAPEZ SP. Z O.O. paaiškinimams 2014-11-20 rašte, kad „panelio skardos montavimo metu gali atsirasti skardos plokščių paviršių banguotumas. Tai yra susiję su šių skardų montavimo (ir gamybos) technologija“.
25. Apeliantas BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieškovas nepiktnaudžiavo įstatyme įtvirtintomis vartotojų teisėmis, ar atsakovės ieškovui pateikta informacija apie prekę atitiko įstatyme numatytus reikalavimus.
26. Vadovaujantis CK 6.353 straipsniu, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus, įskaitant kokybę, o pažeidęs šią pareigą privalo atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius (CK 6.353 straipsnio 1 dalis). Informacijos, reikšmingos vartotojui, neatskleidimas arba netinkamas jos atskleidimas, vartotojo neįspėjimas ir panašūs vartotojo teisės į informaciją pažeidimai gali sąlygoti produkto netinkamą kokybę.
27. Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Vedrana“ sutarties sudarymo metu nebuvo suteikusi ieškovui visos informacijos apie parduodamą daiktą. Prekės įsigijimo metu 2014 metais ieškovui nebuvo pateikta išsami ir aiški montavimo instrukcija lietuvių kalba, nebuvo atskleistos prekės savybės, galimi defektai, eksploatacinių savybių deklaracija į lietuvių kalbą išversta tik 2015 m. kovo mėnesį. Teisės aktuose numatytų informavimo ir tinkamos daikto kokybės užtikrinimo pareigų pažeidimas pripažintinas esminiu, nes vidutinis vartotojas, įsigydamas stogo dangą, atsižvelgdamas ne tik į produkto savybes, nurodomas gamintojo arba pardavėjo, bet ir į tikslą, kuriam gaminys turės būti naudojamas, turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad stogo danga bus lygi, o ne banguota. Taigi, ieškovui parduotas daiktas neatitiko pirkėjo teisėtų lūkesčių. Kadangi reikalavimai užtikrinti tinkamą pirkėjo informavimą ir parduodamų prekių kokybiškumą yra imperatyviai nustatyti įstatyme, šių reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu šalių sudaryto sandorio pažeidimu, tiesiogiai įtakojusio žalos ieškovui atsiradimą.
28. Ieškovas V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto V. A. argumentus dėl priteistų nuostolių dydžio.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 4 - 8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>). Svarbu yra tai, jog vartojo pasinaudojimas CK 6.363 straipsnio 4 - 8 dalyse numatytais gynimo būdais nepakeičia ir nepaneigia jo teisės į nuostolių atlyginimą, nes tokia teisė jam garantuota įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2009">3K-3-256/2009</a>). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).
30. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pradėjęs montuoti stogo dangą, iš karto pastabėjo netinkamą prekės kokybę ir iš karto kreipėsi į atsakovę dėl jo pakeitimo, tačiau atsakovei delsiant spręsti klausimą, ieškovas privalėjo baigti dengti stogą, siekdamas išvengti dar didesnės žalos, kadangi baigėsi statybos darbų sezonas ir statinys negalėjo likti neuždengtas stogu, nes būtų padaryta žala kitos statinio konstrukcijoms, tai yra daug didesnė žala nei stogo sumontavimo ir išmontavimo kaštai. Bylos duomenimis nustatyta, kad namo rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį statyba ūkio būdu yra statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas savo veiksmais (tęsdamas stogo dengimo darbus nekokybiška stogo danga) prisiėmė dalį rizikos dėl galimų stogo dengimo ir stogo demontavimo kaštų. Stogo dangos keitimo kaštų apskaičiavimui skirta 1500 Eur dydžio suma, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina protingomis išlaidomis, skirtomis žalai apskaičiuoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
32. Ieškovas V. A. pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas:139 Eur žyminis mokestis, 586,45 Eur ekspertizės išlaidos, 1 830 Eur advokato išlaidos, viso 2555,45 Eur. Atsakovės UAB „Vedrana“ išlaidas sudaro 1 213,72 Eur ekpertizės išlaidos, 1560 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 2773,72 Eur. Trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O išlaidos ekspertizės atlikimui sudaro 800 Eur, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 100 Eur, viso 1900 Eur.
33. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui V. A., nepaisant to, kad teismas priteisė ne visą prašomą nuostolių sumą, todėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas visi ieškovo pareikšti reikalavimai neturi būti įvertinti vienoda procentine išraiška. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju neturi būti atlyginamos (CPK 93 str. 4 d.)
Dėl procesinės bylos baigties
34. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas teisiškai kvalifikavo bei pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t.y. ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, todėl skundžiamas sprendimas tikslinamas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Apeliantas V. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 71 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, už apeliacinio skundo paruošimą advokatei sumokėjo 450 Eur, už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės UAB „Vedrana“ ir trečiojo asmens priteistina ieškovui po 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat atmetus trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP.Z.O.O apeliacinį skundą, iš trečiojo asmens ieškovui priteistina 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Vedrana“, juridinio asmens kodas 121929571, 1 538,27 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 27 ct) sumokėtą prekių kainą ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, iš viso 3 083,27 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 083,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 254,21 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti ieškovui V. A. 213, 55 Eur (du šimtus trylika eurų 55 ct) iš teismo depozitinės sąskaitos.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti atsakovui UAB „Vedrana“, juridinio asmens kodas 121929571, 96, 28 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 28 ct) iš teismo depozitinės sąskaitos.“
Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovo UAB „Vedrana“, juridinio asmens kodas 121929571, 120 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui V. A. iš trečiojo asmens BLACHOTRAPEZ SP. ZO.O., j. a. k. 121387287, 420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
