D. Z. pagal ANK 420 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-6-309/2019

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00263-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas D. Z. skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Z. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. D. Z. nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 15 d. 2.10 val., Telšiuose, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) aikštės į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš chuliganiškų paskatų stipriai akseleruodamas automobilį slydo šonu minėtoje sankryžoje. Po slydimo šonu, minėtas automobilis dideliu greičiu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve savo veiksmais sukeldamas pavojų sau, eismo ir kitų žmonių saugumui.

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė D. Z. skundą, kuriuo pastarasis prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį, kaip neteisėtą bei nepagrįstą, priimtą pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis iš esmės grindžiama skundą nagrinėjančio teismo iniciatyva surinktais įrodymais – K. A., kuri yra įgaliota „BMW“ ir „Mini“ automobilių atstovė Lietuvoje pažyma, kuriai teismas skyrė didžiausią dėmesį ir pagal ją vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus bei skunde nurodytus motyvus. Atkreipia dėmesį, kad ši pažyma teismo iniciatyva gauta baigus bylą nagrinėti iš esmės, po baigiamųjų kalbų. Taigi Institucijos nutarimas pripažintas pagrįstu teismui savo iniciatyva surinkus įrodymus, kuriais Institucija, priimdama nutarimą, nesirėmė ir tokių įrodymų iki kreipimosi į teismą byloje nebuvo, o tai prieštarauja ANK 641 straipsnio nuostatoms, pagal kurias teismas savarankiškai nerenka įrodymų, o tik tiria ir vertina jau esančius, Institucijos surinktus įrodymus. Dėl to mano, kad Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, nes tai pažeidžia asmens teisę į teisingą procesą (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Apelianto teigimu, minėti proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta, nepagrįsta ir ją panaikinti.

3.2. Skunde taip pat pažymima, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyta visus ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymius: kaltės formą, veiksmus bei chuliganiškais paskatas. Atkreipiamas dėmesys, kad chuliganiškos paskatos yra laikomos šio administracinio nusižengimo sudėties būtinuoju požymiu – motyvu, kuris nustatomas ir įrodinėjamas atskirai.

3.3. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, nes nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, be to, jo veikoje nenustatytas būtinas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – motyvas, t. y. chuliganiškos paskatos. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė ne dėl būtino administracinio nusižengimo sudėties elemento, t. y. motyvo (chuliganiškų paskatų), bet dėl kaltės formos, konstatuodamas, kad jo (D. Z.) veiksmuose pasireiškė tyčia. Dėl chuliganiškų paskatų egzistavimo teismas nepasisakė.

3.4. Apeliantas akcentuoja, kad kaltės formos nustatymas pats savaime nereiškia motyvo nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nurodoma, jog chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTkwMi02NDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-902-648/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-902-648/2011">ATP-902-648/2011</a>). Taigi, nustatinėjant ar asmens veiksmai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų, būtina nurodyti ir ištirti, kaip konkrečiai šios chuliganiškos paskatos pasireiškė. Esant paminėtoms aplinkybėms mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ANK 420 straipsnio 2 dalies normą, ir padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta bei nepagrįsta.

3.5. Be to, apelianto teigimu, tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusižengimo sudėties egzistavimo. Nurodo, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis (D. Z.) atliko jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų privertė ją slysti šonu, sukeldamas pavojų aplinkiniams ir eismo saugumui. Pažymi, kad Institucijos nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė vairuotojo chuliganiškos paskatos, bylos nagrinėjimo teisme metu administracinio nusižengimo protokolą surašę policijos pareigūnai taip pat negalėjo paaiškinti, kuo remiantis jie padarė išvadą, kad jo (D. Z.) veiksmuose pasireiškė chuliganiškos paskatos. Nurodo, kad policijos pareigūnai paties slydimo fakto ar konkrečių veiksmų, kurie liudytų apie chuliganiškų paskatų buvimą, neužfiksavo, tik nurodė girdėję automobilio akseleravimą jam važiuojant sankryžoje, t. y. įveikinėjant posūkį. Atkreipia dėmesį, kad jis ir neneigė akseleravęs automobilio greičio pedalo, priešingai, nuosekliai aiškino, kad jis, įvažiuodamas į posūkį, dėl nepatyrimo per stipriai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, ir dėl to, esant pablogėjusiam sukibimui su kelio danga, jo vairuotą automobilį sumėtė – jis slydo šonu. Akcentuoja, kad vien policijos pareigūnų girdėtas transporto priemonės akseleravimas įvažinėjant į posūkį nėra ir negali būti laikomas veiksmu, atliekamu dėl chuliganiškų paskatų. Jokių kitų įrodymų, kaip ir kokiu būdu pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens chuliganiškos paskatos, Institucija nei priimdama nutarimą, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė ir negalėjo paaiškinti, kaip jos pasireiškė. Teigia, kad byloje nesant tiesioginių įrodymų, teismo iniciatyva gauta K. A. pažyma nieko neįrodo, t. y. neįrodo nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų. Pažymoje tik nurodoma techninio pobūdžio informacija, kad tokiame automobilyje gamintojas buvo sumontavęs antipraslydimo ir važiavimo stabilumo kontrolės sistemas (toliau – ir saugumo sistemos).

3.6. D. Z. nurodo, kad jis nėra profesionalus vairuotojas, todėl žinių apie saugumo sistemas, jų funkcionavimą, lempučių skydelyje švietimą (nešvietimą) ir to pasekmes jis neturi, dėl nepatyrimo jis per stipriai nuspaudė akseleratoriaus pedalą ir dėl to automobilį nesmarkiai sumėtė. Kartu pažymi, kad automobilis priklauso ne jam (D. Z.), o jo tėvui.

3.7. Apelianto manymu, teismas į bylą pateiktų fotonuotraukų nepagrįstai nelaikė įrodymu, nes iš jų matyti, kad kelio danga užnešta smulkaus žvyro sankaupomis ir tai pablogino automobilio ratų sukibimo su kelio danga kokybę.

3.8. Skunde taip pat akcentuojama, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto norma yra bendro pobūdžio, nors kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., tačiau ne kiekvieną KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4MC0zMTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-180-316/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-180-316/2018">AN2-180-316/2018</a>, nes šios bylos faktinės aplinkybės aiškiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

4. Atsiliepimu į D. Z. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo skundo netenkinti, apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu.

9. Iš bylos medžiagos, įskaitant ir teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad apylinkės teismo posėdyje buvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z., bet ir liudytojai G. P., E. A., K. M. ir N. J., tačiau teismas skundžiamoje nutartyje minėtų liudytojų parodymų neišdėstė, be to, vertino tik liudytojų E. A. ir N. J. parodymus, o dėl liudytojų policijos pareigūnų K. M., iš karto po įvykio surašiusio tarnybinį pranešimą, ir G. P., tąkart dirbusios kartu su K. M., parodymų visiškai nepasisakė, jų neanalizavo ir nevertino. Teismas neįvertino ir visų byloje surinktų rašytinių duomenų, pvz. minėto policijos pareigūno K. M. tarnybinio pranešimo, nesprendė, ar šis pranešimas laikytinas įrodymu. Kaip teisingai akcentuota apeliaciniame skunde, teismas D. Z. kaltę iš esmės grindė tik UAB K. A. pažyma. Dėl to spręstina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta neįvertinus visų bylos duomenų ir darytina išvada, kad ši nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

10. Pažymima, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Būtent tai įpareigoja pirmosios instancijos teismą iš naujo išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinant ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Telšių

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas