R. Ž. pagal BK 260 str. 2 d., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-363/2011

Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00623-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 1.2.23.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendis dėl R. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį – pašalinant iš šios veikos neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą.

Panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalis dėl asmens kratos metu pas R. Ž. rastų 260,55 Lt konfiskavimo.

Taip pat skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. Ž., tačiau kasacine tvarka nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

n u s t a t ė :

R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, supakavęs įvairiais kiekiais laikė savo namuose Kaune, Varnių g. 34-34, 90,733 g miltelių, kurių sudėtyje yra 11,781 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 82,111 g miltelių, kurių sudėtyje yra 36,929 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2010 m. kovo 31 d. 20.55 val., kol kratos metu šios psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžius perkvalifikuojant jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius neneigia, kad neteisėtai laikė pas jį kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas bei svarstykles, kurias jam į namus atvežė pažįstami automobilių prekeiviai iš Rusijos kaip užstatą (kompensaciją) už suteiktas paslaugas perkant automobilius, nes liko skolingi 2000 eurų, o pinigų atsiskaityti neturėjo. Kasatorius supratęs, kad šių medžiagų niekam grąžinti nereikės, todėl pradėjo jas vartoti. Taigi tikslas buvo šias narkotines ir psichotropines medžiagas pasilikti sau, bet ne parduoti ar kitaip platinti.

Kasatoriaus manymu, jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnį 2 dalį, nepaisant to, kad baudžiamojoje teisėje atsakomybė be kaltės neįmanoma; BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė nuostatos, jog esminis BK 259 ir 260 straipsniuose numatytas veikas atribojantis požymis yra tikslas. BK 260 straipsnyje 2 dalyje nurodytos veikos subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia; būtinasis nusikaltimo sudėties požymis yra tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims. Kasatorius pabrėžia, kad tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, konkretus platinimo būdas – svarbios bylos aplinkybės ir turi būti nustatytos ne prielaidomis, kaip tai buvo padaryta skundžiamuose sprendimuose, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Pasak nuteistojo R. Ž., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesurinkta objektyvių duomenų (įrodymų) apie tai, kad jis būtų platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, kad jas ruošėsi realizuoti sverdamas svarstyklėmis ir suberdamas į polietileninius maišelius, taip padalydamas į dozes. Kasatoriaus teigimu, ant jam priklausančių daiktų ir drabužių rasti narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakai atsirado šią medžiagą vartojant. Šiuo atveju, kaip nurodo kasatorius, jo tikslas buvo patenkinti savo poreikius, todėl Kauno apygardos teismo nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad jis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas savo namuose turėdamas tikslą platinti, yra nepagrįstos.

Atsiliepimu į nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė prašo kasacinį skundą atmesti, nes teismų nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti. Atsiliepime pažymima, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baigta, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nuteistasis R. Ž. ginčija jam inkriminuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kokaino ir metamfetamino) laikymo tikslą šias medžiagas platinti, kurį pripažino įrodytu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Atsiliepime nurodoma, kad teismų išvados grindžiamos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Įvertinę jų visumą teismai motyvuotai atmetė R. Ž. keltas versijas apie šių medžiagų įsigijimą ir jų laikymo priežastis. Teismų sprendimuose nurodyta, kad R. Ž. namuose kratos metu net keliose buto vietose rasti paslėpti dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, užspaudžiami maišeliai, į kuriuos narkotikų prekeiviai paprastai paskirsto dozes parduoti. Taip pat rastos dvejos svarstyklės ir svareliai su pincetu, ant kurių paviršių aptikta kokaino ir metamfetamino pėdsakų. Be to, ant nuteistojo kelnių su diržu, prie kurio tvirtinamas mobilusis telefono dėklas, striukės ir sportinių marškinėlių rasta kokaino pėdsakų. Prokurorė pažymi, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas yra vertinamasis kriterijus, kurį teismai nustato įvertinę bylos įrodymų visumą. Taigi, atsižvelgę į minėtas aplinkybes, įvertinę paties R. Ž. parodymų prieštaringumą ir neįtikinamumą, teismai teisingai nusprendė, kad kasatorius jo bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas realizuoti, juo labiau kad nėra duomenų apie jo priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinese bylose, priimtose nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės turinio, jo tikslų, svarbią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų apimtis (žaliavos kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius ir kt.), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-334/2009, 2K-547/2010). Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami nuteistojo R. Ž. veiksmus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepime pabrėžiama, kad R. Ž. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, ir nėra teisinio pagrindo keisti teismų skundžiamus nuosprendžius perkvalifikuojant veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorius R. Ž. nurodo, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjęs tikslo savo namuose laikomų narkotinių ir psichotropinių madžiagų platinti. Kasatoriaus teiginiai apie minėtos faktinės aplinkybės neįrodytumą iš esmės argumentuojami taip pat, kaip ir jo apeliaciniame skunde; kasatorius tvirtina narkotines ir psichotropines medžiagas laikęs savo reikmėms ir mano, kad bylos įrodymai nepatvirtina teismų konstatuoto fakto apie jo turėtą tikslą šias medžiagas platinti. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK reikalavimų pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį įrodymais yra bendro pobūdžio, (neparemti nei bylos medžiaga, nei konkrečiais galimais teisės pažeidimais). Iš kasacinio skundo turinio aišku, kad nuteistasis tiesiog nesutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių ir pateikia kitokį įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius (ir nutartis), dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė (tikslas psichotropines ir narkotines medžiagas platinti) šioje byloje teismų yra nustatyta ir sprendimuose nurodyta. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą patikrino apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą, motyvuotai paneigė R. Ž. versiją, pagrindė išvadas, kodėl jo parodymai yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti nuteistojo paaiškinimai, jų prieštaravimai; pasisakyta, kokiais įrodymais remiantis nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, liudijančios, kad R. Ž. laikė psichotropines ir narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad kasatoriaus R. Ž. paaiškinimai dėl metamfetamino ir kokaino laikymo tikslo neatitinka tikrovės, paneigti kitais bylos įrodymais nustatytų faktų apie šių medžiagų paruoštas dozes, pakuotes, jų skaičių, dvejas svarstykles su medžiagų pėdsakais ir kitas aplinkybes. Teismų išvados dėl R. Ž. kaltės ir veikos kvalifikavimui reikšmingų faktų nustatymo atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas – BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Taigi, kasatoriaus teiginiai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimo prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagal R. Ž. skundą patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma, t. y. išnagrinėjo visus esminius apelianto argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl ši nuteistojo skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kur R. Ž. pripažintas kaltu neteisėtai, turint tikslą platinti laikęs psichotropines (metamfetaminą) ir narkotines (kokainą) medžiagas, pripažįstamas teisingu (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad buvo padaryta BPK normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismų nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes R. Ž. veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, t. y. nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai (BPK 369 straipsnyje 2 dalis).

Nenustačius BPK 369 straipsnio nurodytų teismų nuosprendžių pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis (su padarytais pakeitimais) pripažįstami teisėtais (BPK 384 straispnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė