Civilinė byla Nr. e3K-3-138-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07509-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.2.2.1; 3.1.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bylos rūšinį teismingumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė panaikinti Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos (toliau – Asociacija) 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimą neregistruoti jo į Asociacijos organizuojamas varžybas ir nepriimti dalyvauti ne mažiau kaip 2 m. laikotarpiui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1996 m. dalyvauja įvairiose sportinės žūklės varžybose, taip pat ir Asociacijos organizuojamose varžybose, yra sportinės žūklės klubo (duomenys neskelbtini) vadovas. Sportinės žūklės klubas (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Asociacijos prezidentą su prašymu užregistruoti šio klubo narius pagal pridedamą sąrašą dalyvauti Lietuvos plūdinės žūklės čempionate. Asociacijos prezidentas A. Ž. 2018 m. balandžio 25 d. raštu nurodė, kad Asociacijos 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nuspręsta neregistruoti ir nepriimti dalyvauti ieškovo ir M. B. į Asociacijos organizuojamas varžybas ne mažiau kaip 2 m. laikotarpiui dėl sportinės žūklės klubo „SŽK Tinca“ narių bei šio klubo vadovų M. B. ir R. B. reikšto nepasitenkinimo Asociacijos ir jos vadovo A. Ž. veikla, su sportininko etika nesuderinamo elgesio 2016 m. Europos čempionato metu ir Lietuvos čempionato 3 etapo Šakių r., Valiulių tv. ir 4 etapo Šilutės r., Skirvytės up. metu nesumokėto 2016 m. varžybų 3 ir 4 etapų startinio mokesčio.
4. Ieškovas teigė, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas neegzistuojančio valdymo organo (nenurodyto Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose), o taikyta sankcija – draudimas dalyvauti varžybose tam tikrą laikotarpį – nenustatyta jokiame teisės akte, Asociacijos įstatuose ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse, be to, tai daugiau asmeninių sąskaitų su ieškovu suvedimas. Pažymėta ir tai, kad Asociacija įregistruota 2016 m. rugpjūčio 17 d., o Lietuvos plūdinės žūklės čempionato paskutinis etapas vyko iki Asociacijos įsteigimo (2016 m. rugpjūčio 12–13 d.). Paskirta sankcija neaiški, nes nenurodyta jos taikymo pabaiga, be to, ji pažeidė konstitucinę teisę į laisvalaikį ir hobį, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę užsiimti mėgstama veikla, taip pat galimybę kitais metais atstovauti Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimo dalį, kuria nutarta neregistruoti ir nepriimti dalyvauti ieškovo į Asociacijos organizuojamas varžybas ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, ši tiesė yra absoliuti, ji negali būti pažeista ar apribota (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06, 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, susijęs su ieškovo teise dalyvauti sportinės žūklės varžybose. Taigi ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nutarusi neregistruoti ir nepriimti dalyvauti ieškovo Asociacijos organizuojamose varžybose ne mažiau kaip 2 m. laikotarpiui, iš esmės neapibrėžtam laikui apribojo jo teisę dalyvauti sporto varžybose. Tokia sankcija, kai uždraudžiama dalyvauti varžybose neapibrėžtą laiko tarpą, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir savaime yra savarankiškas pagrindas panaikinti priimtą nutarimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra atsakovės Asociacijos narys, tačiau atsakovė uždraudė ieškovui dalyvauti ne jos pačios organizuojamose varžybose. Atsakovė neįrodė, kad veikė pagal teisės aktų nustatytas ribas, nes ilgalaikis uždraudimas dalyvauti varžybose nėra nurodytas Lietuvos žūklės plūdine meškere taisyklėse. Remdamasis liudytojų N. D., J. J., atsakovės vadovo A. Ž. parodymais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti ieškovui sankciją už veiksmus, atliktus ne jos organizuotose varžybose, o duomenys apie nesugyvenamą ieškovo charakterį, jo neigiamą įtaką varžyboms neturi teisinės reikšmės.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad net jei būtų įrodyti visi atsakovės nurodyti nesportinio elgesio atvejai (ieškovas vartojo alkoholį varžybų metu, nepagarbiai, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė varžybų vyriausiąjį teisėją, nesumokėjo mokesčio už 2016 metų čempionato etapus), ji vis tiek neturėtų įgaliojimų vertinti ieškovo elgesį laikotarpiu iki Asociacijos sukūrimo ir už tai taikyti jam atsakomybę.
9. Atsakovė, turėdama 2017 m. balandžio 6 d. Lietuvos sportinės žūklės federacijos įgaliojimą, vykdo jai paskirtą viešojo administravimo funkciją, nustatytą Lietuvos sporto įstatymo 44 straipsnyje, todėl gali veikti tik pagal teisės aktų jai suteiktą kompetenciją, t. y. taikyti nuobaudas sportininkams tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė individualaus taikymo administravimo aktą, todėl privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir procedūrų. Liudytojų V. P. ir J. P. parodymais nustatyta, kad rašytiniai dokumentai konferencijos metu ieškovui nebuvo pateikti, diskusija perėjo į asmeniškumus, per konferenciją buvo tik siūlymų uždrausti dalyvauti varžybose. Dėl to šie duomenys nesudarė pagrindo teismui prieiti prie išvados, kad ieškovas jau 2017 m. vasario 2 d. konferencijos metu buvo tinkamai informuotas apie 2017 m. vasario 2 d. nutarimą. Kadangi Asociacijos nutarimas ieškovui išsiųstas 2018 m. balandžio 25 d., tai teismas pripažino, kad ieškovas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas netaikytinas, nes ieškovas nėra Asociacijos narys.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti administraciniam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui. Kolegija, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad atsakovė yra subjektas, kuris gali būti įgaliotas atlikti viešąjį administravimą. Nacionalinė atitinkamos sporto šakos federacija gali pavesti regiono ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms. Taigi atsakovė, priimdama 2017 m. vasario 2 d. nutarimą, vykdė viešojo administravimo subjekto veiklą ir priėmė administracinį sprendimą dėl ieškovo teisės dalyvauti jos organizuojamose varžybose. Minėtas atsakovės nutarimas yra individualus administracinis aktas, kurio teisėtumo tikrinimas priklauso administracinių teismų kompetencijai.
12. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčijamą 2017 m. vasario 2 d. nutarimą atsakovė priėmė anksčiau, nei buvo įgaliota organizuoti ir vykdyti plūdinės žūklės sporto varžybas (Lietuvos sportinės žūklės federacija ją įgaliojo 2017 m. balandžio 6 d.), nelemia bylos priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai fakto.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl bylą pagal R. B. ieškinį atsakovei dėl sprendimo panaikinimo perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad tarp ieškovo R. B. ir atsakovės Asociacijos nesusiklostė administracinio pobūdžio teisiniai santykiai, nes skundžiamu nutarimu nebuvo patvirtintos bendro pobūdžio taisyklės. Ginčijamas nutarimas yra ne bendro pobūdžio, bet individualus Asociacijos valdymo organo aktas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 3 dalį, nes, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, nesikreipė į Specialią teisėjų kolegiją. Vėliau Specialioji teisėjų kolegija priėmė procesinį sprendimą, kuriuo konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi susidarė situacija, kai tuo pačiu klausimu yra įsiteisėjusios dvi skirtingos nutartys – skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurioje ginčas pripažintinas nagrinėtinu administraciniame teisme, ir Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, kurioje ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis), todėl ji turi viršenybę prieš kitų teismų nutartis, priimtas teismingumo klausimais. Dėl to, siekiant užtikrinti teisingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
14.2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, kategorijos nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje, kartu ir ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose, pagal kuriuos administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl asociacijų priimtų sprendimų, kai prašoma įvertinti asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą arba siekiama asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose pateikiama viešojo administravimo sąvoka, nustatyti atvejai, kada asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Nurodyti teisės normų pažeidimai lėmė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą bylą perduoti administraciniam teismui.
15. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos rūšinio teismingumo; dėl Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimu priimto sprendimo privalomumo
16. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286/2012">3K-3-286/2012</a>).
17. Tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
18. Šioje byloje ginčijama Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos valdybos nutarimo dalies, kuria nuspręsta neregistruoti ieškovo į Asociacijos organizuojamas varžybas ir nepriimti dalyvauti ne mažiau kaip 2 metus, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, kategorijos nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje.
20. Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimu priimtame sprendime pažymėta, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl asociacijų priimtų sprendimų tik kai prašoma įvertinti asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas) arba siekiama asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo įvertinimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
21. Pagal galiojančiame įstatyme įtvirtintą apibrėžimą, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
22. Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.
23. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2591 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Sporto įstatymas) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sporto (šakos) varžybų sistemos Lietuvoje įgyvendinimą ir organizavimą koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė atitinkamo (atitinkamos) sporto (šakos) federacija, kuri gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijoms (Sporto įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 6 d. įgaliojimu Lietuvos sportinės žūklės federacija įgaliojo Asociaciją, be kita ko, organizuoti ir vykdyti Lietuvos plūdinės žūklės čempionatą, plūdinės žūklės sporto veteranų varžybas, formuoti Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinę rinktinę Europos, pasaulio čempionatams ir kitoms tarptautinėms varžyboms.
24. Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, sprendė, kad Lietuvos sportinės žūklės federacija nelaikytina įstatymų įgaliota valstybės ar savivaldybių institucija, todėl ši federacija Asociacijai negalėjo suteikti viešojo administravimo įgaliojimų, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
25. Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose nurodyta, kad tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris veikia laikydamasis Konstitucijos, Civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (1.1 punktas). Asociacijos įstatuose nurodyta, kad šios organizacijos veiklos rūšys, be kita ko, yra: įvairios žūklės varžybų ir kitų renginių organizavimas ir vykdymas (2.2.1 punktas), Lietuvos plūdinės žūklės sporto čempionato organizavimas ir vykdymas (2.2.2 punktas), tarptautinių žūklės varžybų bei turnyrų organizavimas ir vykdymas (2.2.3 punktas), atrankų į pasaulio, Europos ir kitų sportinės žūklės čempionatus organizavimas ir vykdymas (2.2.4 punktas).
26. Specialiosios teisėjų kolegijos požiūriu, priimdama pareiškėjo ginčijamą nutarimą, Asociacija neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir, priimdama tokio pobūdžio aktą, nevykdė viešojo administravimo, todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
27. Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčijamo akto turinį, sprendė, kad tai nėra bendro pobūdžio teisės aktas, jame nustatyti konkretūs, vienkartinio pobūdžio, konkretiems asmenims taikomi jų teisių apribojimai, todėl tokio sprendimo teisėtumo vertinimas taip pat nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
28. CPK 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, taip pat yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą, yra saistomas Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimais nutartyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286/2012">3K-3-286/2012</a>).
29. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylos perdavimo nagrinėti administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą pripažintina neteisėta. Taip pat teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad ši byla, panaikinus apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 5 punktas).
30. Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo klausimais, pripažinusi ginčą teismingu bendrosios kompetencijos teismui, bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, išsprendus rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo.
31. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl Asociacijos valdybos 2017 m. vasario 2 d. nutarimo panaikinimo išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams ir perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas bylos dėl ginčo esmės – apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų teisės ir fakto klausimų, išskyrus rūšinio teismingumo klausimus, nenagrinėjo (CPK 320 straipsnis).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą ir nusprendus, jog ji teisminga bendrosios kompetencijos teismams (kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas), byla toliau nagrinėtina CPK nustatyta tvarka, perduodant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju nebus pažeistos Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties apibendrintos nuostatos dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. CPK 36 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos, tai pagrindžiant toliau dėstomais argumentais.
33. Pažymėtina, kad, bendrosios kompetencijos teismui išnagrinėjus ieškovo pateiktą ieškinį ir jį tenkinus, atsakovė pateikė apeliacinį skundą nurodydama argumentus ne tik dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ir dėl ginčo esmės (žr., pvz., apeliacinio teismo nutarties 9.2, 9.3 punktus); ieškovas teikė atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, jame teisės taikymo aspektu kėlė klausimus tiek dėl bylos rūšinio teismingumo, tiek dėl ginčo esmės, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, juos paneigdamas ir pan. (žr. apeliacinio teismo nutarties 10.1, 10.2, 10.4, 10.5 punktus). Taigi byla apeliacine tvarka dėl ginčo esmės liko neišnagrinėta.
34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama (išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje).
35. Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2014">3K-3-274/2014</a>).
36. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtinta šalies pareiga teikti atsiliepimą užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija ir teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso atveju (CPK 324 straipsnio 2 dalis); atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalies teisė būti išklausytai (lot. audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2006">3K-3-454/2006</a>; 2007 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2007).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2006">3K-3-454/2006</a>; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2007">3K-3-297/2007</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2011">3K-3-425/2011</a>; kt.).
39. Nagrinėjamu atveju, kaip pirmiau jau nurodyta, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad ieškovas neturi teisės ginčyti Asociacijos, kuri yra juridinis asmuo, organo sprendimo, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą skundžiamam nutarimui ginčyti ir kt. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu, nurodė, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, taip pat kad tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) ir kt. (žr. apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį). Teisėjų kolegijos požiūriu, civilinio proceso tvarka paduoti ir teismo priimti apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, turi būti išnagrinėti, išskyrus šiuose procesiniuose dokumentuose keliamus rūšinio teismingumo klausimus, kurie yra išnagrinėti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi (CPK 320 straipsnis, 36 straipsnio 5 dalis).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, Specialiajai teismingumo kolegijai išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Kasacinis teismas turėjo 20,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą apeliacine tvarka, nurodytų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas