Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šio buto padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-145/2008

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir uzufrukto nustatymo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šio buto padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ieškinio ir priešieškinio dalykas bei faktinis pagrindas

Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės A. S. santuoką, sudarytą 1989 m. liepos 22 d., pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą; nustatyti dukters, gimusios 1991 m. gegužės 22 d., gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš jo dukteriai išlaikyti po 125 Lt kas mėnesį.

Atsakovė A.S. pareiškė priešieškinį, prašydama nustatyti uzufruktą ir suteikti teisę naudotis buto (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kambariais 1-5 (10,21 kv. m) ir 1-3 (12,82 kv. m) bei bendrojo naudojimo patalpomis iki duktė taps pilnametė. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas padalytas pagal ieškovo pasiūlytą variantą, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteista iš ieškovo 125 Lt kas mėnesį dukteriai išlaikyti.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį – visiškai: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, t. y. atsakove; padalijo santuokoje įgytą turtą pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą; nustatė uzufruktą, suteikiantį atsakovei teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise ieškovui, iki duktė, gimusi 1991 m. gegužės 22 d., taps pilnametė; nustatė naudojimosi nurodytu butu tvarką: paskyrė atsakovei naudotis kambarius 1-5 (10,21 kv. m) ir 1-3 (12,82 kv. m), ieškovui – kambarį 1-8 (19,06 kv. m), o bendrojo naudojimo patalpas – naudotis bendrai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad byloje nustatytas ne visas dalytinas turtas, t. y. nesudarytas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad, nagrinėdamas iš naujo bylą, teismas turėtų pasiūlyti atsakovei tiksliai suformuluoti reikalavimus, be to, jeigu reikėtų, pasiūlytų užvesti kitą bylą dėl sandorių nuginčijamo, kad būtų nustatytas visas santuokinis turtas.

Nagrinėjant iš naujo bylos dalį dėl turto padalijimo, ieškovas nurodė, kad šalys turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1997 m. birželio 10 d. už 66 800 Lt. Už parduotą butą gautus pinigus ieškovas 1997 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai B. S., o ši gautas lėšas panaudojo įsigydama ginčo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jo motina, įsigijusi nurodytą butą, galėjo disponuoti šiuo savo nuožiūra, ir ji butą 1997 m. liepos 23 d. padovanojo jam, ir padovanotas butas yra jo asmeninė nuosavybė. Be to, nurodytas butas įsigytas ne už 66 800 Lt, o 112 090 Lt, t. y. jam įsigyti buvo panaudota 45 290 Lt kitų (ne bylos šalių) lėšų. Ieškovas taip pat nurodė, kad, atsakovei nuginčijus pinigų dovanojimo sutartį ir teismui taikius restituciją, bendrojon jungtinėn buvusių sutuoktinių nuosavybėn grąžinti pinigai, kurie ir yra dalytinas turtas, taigi atsakovė negali prašyti pripažinti nuosavybės teisės į dalį ginčo buto, tačiau šiam butui gali būti nustatytas uzufruktas iki šalių duktė taps pilnametė.

Atsakovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti 73,98 kv. m bendro ploto trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovo G. S. vardu, bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe ir padalyti šį taip: ieškovui palikti asmenine nuosavybe 1/3 dalį, o atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto; nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką: paskirti ieškovui naudotis kambariu 1-8 (19,06 kv. m), o atsakovei – kambariais 1-3 (12,82 kv. m), 1-5 (10,21 kv. m), taip pat patalpomis 1-4 (1,87 kv. m), 1-7 (3,55 kv. m); kitas patalpas palikti naudotis bendrai. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimu konstatuota, jog pinigus (66 800 Lt), gautus pardavus ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini), ieškovas padovanojo savo motinai neteisėtai, todėl dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia. Nurodyti pinigai, priklausę ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovo motinos buvo panaudoti įgyjant butą (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, įvertinus nurodytus veiksmus, akivaizdu, kad ieškovas ir jo motina siekė nuslėpti bendrą jungtinį ieškovo ir atsakovės turtą, todėl butas (duomenys neskelbtini), gautas ieškovo pagal 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartį ir tapęs jo asmenine nuosavybe, faktiškai buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: patvirtino ieškovo ir atsakovės 2007 m. balandžio 4 d. sudarytą susitarimą dėl dalies kilnojamųjų daiktų padalijimo ir šią bylos dalį nutraukė; pripažino buto (duomenys neskelbtini) 596/1000 dalis bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe; padalijo nurodyto buto 596/1000 dalis ir priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise kambarį, pažymėtą plane 1-8 (19,06 kv. m); nustatė tokią naudojimosi butu tvarką: bendro naudojimo patalpas – koridorių 1-1, vonią 1-2, sandėlį 1-4, virtuvę 1-6 paliko šalims naudotis bendrai, o lodžiją 1-7 paskyrė naudotis atsakovei; priteisė atsakovei šaldytuvą „Snaigė“, ieškovui – virtuvės baldus (stalą, dvi taburetes ir kampą); kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esanti ieškovo motinos B. S. deklaracija, pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtina, jog 66 800 Lt, gauti už parduotą ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ieškovo motinos buvo panaudoti įgyjant butą (duomenys neskelbtini). 1997 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią G. S. padovanojo B. S. 66 800 Lt, Vilniaus miesto l–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-575-619/2006 pripažinta negaliojančia ir B. S. įpareigota grąžinti G. S. 66 800 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, pardavęs butą (duomenys neskelbtini), 1997 m. birželio 26 d. sudarė su UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ gyventojų lėšų panaudojimo sutartį butui (duomenys neskelbtini), pritaikytam žmonėms su fizine negalia, statyti. Nurodyta sutartis po keleto dienų nutraukta, o visus ieškovo įsipareigojimus pagal šią sutartį perėmė jo motina, kuri pagal gyventojų lėšų panaudojimo butui statyti 1997 m. liepos 1 d. sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą įgijo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą B. S. 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi perleido savo sūnaus G. S. nuosavybėn. Teismas, remdamasis byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad ieškovas ir jo motina, atlikdami tam tikrus teisiškai reikšmingus veiksmus, sąmoningai ir tikslingai siekė, jog ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas taptų ieškovo asmenine nuosavybe, o atsakovė, kaip sutuoktinė, netektų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į šį butą. Teismas pažymėjo, kad nurodytas butas pirktas ieškovo motinos už 112 090 Lt, iš kurių 66 800 Lt (didesnė dalis) buvo ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė, be to, ieškovas ir jo motina, siekdami, kad ginčo butas taptų asmenine ieškovo nuosavybe, ir panaudoję tam ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe buvusias lėšas, elgėsi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklausantis G. S. asmeninės nuosavybės teise, buvo įgytas panaudojant dalį ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe buvusių lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti dalį šio buto bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ginčo buto bendrasis plotas yra 73, 98 kv. m, jis nupirktas už 112 090 Lt, todėl 66 800 Lt yra 59,60 proc. buto kainos arba 596/1000 dalys buto. Teismo nuomone, atsižvelgus į buto įsigijimo kainą (l12 090 Lt), taip pat į tai, kad 1/2 59,60 proc. investicijų yra 29,80 proc., atsakovei priklausytų 298/1000, o ieškovui – 702/1000 dalys buto; naudingo gyvenamojo ploto yra 42,09 kv. m, taigi bendrąja jungtine nuosavybe yra 25,08 kv. m arba po 12,54 kv. m kiekvienai iš šalių. Kartu teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgus į nepilnametės dukters, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, interesus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į 19,06 kv. m kambarį 1-8.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 6 d. patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, pagal kurią buto (duomenys neskelbtini) 596/1000 dalys pripažintos bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, šios dalys padalytos ir pripažinta atsakovės nuosavybės teisė į 19,06 kv. m ploto kambarį 1-8; dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: padalijo 66 800 Lt ir priteisė ieškovui 22 267 Lt, o atsakovei – 44 533 Lt; nustatė uzufruktą, suteikiant atsakovei teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise ieškovui, iki šalių duktė, gimusi 1991 m. gegužės 22 d., taps pilnametė, t. y. iki 2009 m. gegužės 22 d.; nustatė naudojimosi nurodytu butu tvarką: paskyrė atsakovei naudotis kambarius 1-3 (10,21 kv. m) ir 1-5 (12,82 kv. m), o ieškovui – kambarį 1-8 (19,06 kv. m) bei lodžiją 1-7 (3,55 kv. m); kitas patalpas paskyrė naudotis bendrai; perskirstė šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovė nuginčijo šalims priklausančių 66 800 Lt, panaudotų butui (duomenys neskelbtini) pirkti, dovanojimo ieškovo motinai sutartį, ši nurodytus pinigus grąžino, todėl negalima pasinaudoti motyvu, jog dalį šio buto ieškovo motina įsigijo už ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe buvusias lėšas, ir dėl to nebeįmanoma remtis CK 3.90 straipsniu bei pripažinti dalį ginčo buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kolegija konstatavo, kad dalytinas kaip bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė turtas yra 66 800 Lt, grąžinti ieškovo motinos, kai teismas pripažino negaliojančia šių pinigų dovanojimo sutartį. Kolegija pažymėjo, kad, ieškovui sutinkant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, atsakovei priteistinos 2/3 dalys, t. y. 44 533 Lt. Kolegija taip pat nusprendė, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių vaiko interesus, yra pagrindas nustatyti uzufruktą, suteikiant teisę atsakovei naudotis butu iki šalių duktė taps pilnametė, t. y. iki 2009 m. gegužės 22 d., taip pat nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 182, 185 straipsniai) ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Teismas tik išvardijo sandorius, sudarytus disponuojant ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau neatskleidė nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, todėl padarė formalią ir teisiškai nepagrįstą išvadą, kad, teismo sprendimu pripažinus negaliojančia pinigų, panaudotų ginčo butui pirkti, dovanojimo sutartį, nėra pagrindo pripažinti dalį buto bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnį. Byloje nustatyta, kad lėšos (66 800 Lt), gautos ginčo šalių už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį jiems butą, buvo panaudotos ieškovo motinai įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos sutartį buvo sudaręs ieškovas, tačiau, šiam nesumokėjus įmokų ir sutarčiai netekus galios, nurodyto buto statybos sutartį sudarė ir šį butą nuosavybės teise įsigijo ieškovo motina. Teismas neanalizavo ginčo buto įsigijimo aplinkybių ieškovo motinos, o ne ieškovo ir atsakovės, t. y. sutuoktinių, vardu, ieškovo ketinimų ir tikslų, nutraukiant sutartį dėl nurodyto buto statybos ir perleidžiant faktiškai visas teises įsigyti šį butą savo motinai, padovanojant jai ir visas šeimos lėšas. Teismas, šiurkščiai pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė konstitucines atsakovės teises į nuosavybę ir gyvenamąjį būstą, nes padalijo šalims per dešimt metų dėl infliacijos bei pakilusių nekilnojamojo turto kainų nuvertėjusias lėšas, o ne ginčo buto, kuris buvo įgytas už nurodytas lėšas, dalį. Tai, kad įvardytus pinigus ieškovo motina grąžino ieškovui, yra tik formalus veiksmas, siekiant išvengti buto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Teismas privalėjo išsamiai išanalizuoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio buto, kuris buvo parduotas ketinant įsigyti naują, t. y. ginčo, butą, aplinkybes, įvertinti ypatingą sutuoktinių, kurie abu turi negalią, socialinę padėtį visuomenėje, taip pat ieškovo motinos įtaką ir savanaudišką vaidmenį, sudarant šalių nekilnojamojo turto sandorius. Be to, ginčo butas pritaikytas žmonėms su fizine negalia, ir būtent šį butą siekė įsigyti atsakovė, turinti nuo vaikystės negalią, dėl kurios jos darbingumas tik 35 proc. Teismas privalėjo atsižvelgti į šalių nepilnametės dukters interesus turėti būstą ne tik iki ji taps pilnametė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo visas šalių ginčo aplinkybes bei pagrįstai pripažino dalį ginčo buto bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, nes sprendimo rezoliucinė dalis aiškiai prieštarauja motyvuojamajai daliai: teismas, nustatęs, kad 596/1000 dalys ginčo buto yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir pripažinęs atsakovei nuosavybės teisę į 298/1000 dalis šio buto, priteisė jai nuosavybės teise konkrečią šio buto dalį – kambarį 1-8 (19,06 kv. m). Be to, teismas, nustatęs, kokia buto dalis priklauso atsakovei, turėjo pasisakyti ir dėl ieškovo nuosavybės teisės, padalijus ginčo butą, t. y. įvardyti ieškovui priteisiamą buto dalį bei nurodyti tai sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismo sprendimas pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į konkretų kambarį ydingas iš esmės, nes, nors butas yra trijų kambarių, tačiau natūra jis nedalus, nė vienas gyvenamasis kambarys negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį (gyventi) ir funkcionuoti be kitų buto patalpų, inžinerinės įrangos. Dalijant ginčo butą, galima tik nustatyti ginčo šalių dalis bute (pvz., 702/1000 ir 298/1000) ir nustatyti naudojimosi juo tvarką (pvz., skirti ieškovui naudotis kambariais 1-3 ir 1-5, o atsakovei – kambariu 1-8, kitas patalpas palikti naudotis bendrai).

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus negaliojančia pinigų dovanojimo sutartį ir taikius restituciją, pinigai grąžinti ginčo šalių nuosavybėn. Taigi, teismui dalijant santuokoje įgytą turtą, dalytinas turtas yra nurodyti pinigai, o ne ginčo butas, dėl kurio teisinio statuso ir įtraukimo į dalytino turto balansą galima būtų svarstyti tik tuo atveju, jeigu nebūtų nuginčyta pinigų dovanojimo sutartis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi teisę į piniginę kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).

Teismų konstatuotos aplinkybės, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė yra būtent 66 800 Lt, o ne kitoks turtas, yra prejudiciniai faktai, t. y. aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti ir kurių atsakovė negali paneigti šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Pripažinti ginčo butą (jo dalį) bendrąja jungtine bylos šalių nuosavybe būtų galima tik tuo atveju, jeigu nebūtų nuginčyta 1997 m. rugsėjo 23 d. pinigų dovanojimo sutartis ir būtų įvykdyta 1997 m. birželio 26 d. ieškovo ir AB „Vilniaus kapitalinė statyba“ sudaryta ginčo buto statybos sutartis. Kai nuginčyta nurodyta pinigų dovanojimo sutartis, atsakovės pareikštas reikalavimas galėtų būti tenkinamas nuginčijus dalį 1997 m. liepos 1 d. buto statybos sutarties, sudarytos ieškovo motinos ir AB „Vilniaus kapitalinė statyba“, perkeliant dalį užsakovo (pirkėjo) teisių ir pareigų ieškovui ir atsakovei. Byloje nenustatyta aplinkybių nė vienam iš nurodytų atvejų taikyti, pinigai, kuriuos ieškovas 1997 m. liepos 23 d. padovanojo savo motinai, grąžinti šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos padalijo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas ir atsakovė susituokė 1989 m. liepos 22 d., 1991 m. gegužės 22 d. jiems gimė duktė. 1992 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas privatizavo keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą ieškovas pagal 1992 m. kovo 25 d. mainų sutartį išmainė į motinai B. S. nuosavybės teise priklausiusį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini); mainų sandoriui sudaryti buvo gautas sutuoktinės, t. y. atsakovės A. S., rašytinis sutikimas. 1997 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 66 800 Lt; šiam sandoriui sudaryti atsakovė A. S. davė rašytinį sutikimą. 1997 m. birželio 26 d. G. S. ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ sudarė gyventojų lėšų panaudojimo sutartį butui (duomenys neskelbtini) statyti, tačiau ši sutartis neteko galios, nes nebuvo sumokėta įmokų. Pagal 1997 m. liepos 1 d. gyventojų lėšų panaudojimo butui statyti sutartį ir 1997 m. liepos 23 d. buto perdavimo nuosavybėn aktą ieškovo motina B. S. įgijo už 112 090 Lt nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi B. S. padovanojo sūnui G. S. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 1997 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai B. S. 66 800 Lt, gautų pardavus jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto l–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-575-619/2006 nurodyta 1997 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia ir B. S. įpareigota grąžinti G. S. 66 800 Lt.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus.

Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams priteisimo), turi res judicata galią ir ateityje negali būti keičiama. Dėl to, dalijant santuokoje įgytą turtą, teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti visą turtą, kurį sutuoktiniai įgijo gyvendami santuokoje, nes, to nepadarius, gali būti pažeisti sutuoktinių interesai. Kai šalys nesutaria dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į konkretų turtą apimties, šį klausimą, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas santuokos nutraukimo byloje kilo dėl buto, kuriame gyveno sutuoktinių šeima, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo.

Byloje nustatyta, kad ginčo butą (duomenys neskelbtini) pagal 1997 m. liepos 1 d. gyventojų lėšų panaudojimo butui statyti sutartį ir 1997 m. liepos 23 d. šio buto perdavimo nuosavybėn aktą įsigijo už 112 090 Lt ieškovo motina, kuri šį butą 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui, t. y. ieškovui. Dėl to ieškovas teigia, kad nurodytas butas yra jo asmeninė nuosavybė ir negali būti dalijamas kaip bendras sutuoktinių turtas.

Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas ir atsakovė, susituokę 1989 m. liepos 22 d., privatizavo 1992 m. sausio 21 d. ieškovo vardu keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 119, 121). Butas, privatizuotas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaisant to, įgytas vieno iš sutuoktinių ar jų abiejų vardu (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis, SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nurodyto buto ieškovas, turėdamas rašytinį sutuoktinės, t. y. atsakovės, sutikimą sudarė su savo motina 1992 m. kovo 25 d. mainų sutartį, pagal kurią išmainė šį butą į motinai nuosavybės teise priklausiusį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 43; civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 153-164). Nurodytą dviejų kambarių butą ieškovas, gavęs atsakovės rašytinį sutikimą, 1997 m. birželio 10 d. pardavė už 66 800 Lt (T. 1, b. l. 135; civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 126-127), o 1997 m. birželio 26 d. pasirašė su UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ gyventojų lėšų panaudojimo sutartį naujam trijų kambarių butui, konkrečiai – butui (duomenys neskelbtini) statyti (civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 87). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje nustatytų faktų matyti, jog ieškovo ir atsakovės šeima, pardavusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą, ketino įsigyti naują butą, be to, pritaikytą gyventi asmenims su fizine negalia (civilinė byla Nr. 2-575-619/2006, b. l. 87), nes abu sutuoktiniai turi negalią (T. 1, b. l. 16, 163). Iš civilinės bylos Nr. 2-575-619/2006 duomenų matyti, kad nurodyta sutartis neteko galios, nes ieškovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo įmokų (b. l. 87-88). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta ir tai, jog 1997 m. liepos 1 d. gyventojų lėšų panaudojimo tam pačiam butui (duomenys neskelbtini) statyti sutartį sudarė ir pagal 1997 m. liepos 23 d. šio buto perdavimo nuosavybėn aktą nurodytą butą įsigijo ieškovo motina (civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 85-86, 88), kuri, minėta, 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi perleido šį butą ieškovo nuosavybėn (T. 2, 43-44).

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-575-619 nustatyta, kad ieškovas 1997 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai 66 800 Lt, gautų pardavus jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-575-619/2006; b. l. 179-181, 222-228). Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai laikė, kad nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog lėšos (66 800 Lt), gautos pardavus ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą ir ieškovo padovanotos motinai, buvo panaudotos įgyjant ginčo butą, nurodę, kad šią aplinkybę patvirtina ir B. S. deklaracija valstybinei mokesčių inspekcijai (T. 1, b. l. 173; T. 2, b. l. 172). Pažymėtina, kad nurodytą faktą pripažino ir ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodęs, kad 1997 m. liepos 23 d. sutartimi dovanojo savo motinai pinigus tam, kad ši galėtų atsiskaityti už butą (duomenys neskelbtini), kurį motina vėliau padovanojo jam (T. 1, b. l. 178-179).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad dalis ginčo buto įgyta už bendrąja jungtine nuosavybe ieškovo ir atsakovės turėtas lėšas, todėl yra pagrindas pripažinti atitinkamą šio buto dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ta aplinkybe, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia pinigų dovanojimo sutartis ir, taikant restituciją, ieškovo motina įpareigota grąžinti nurodytą pinigų sumą, nusprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad ginčo buto dalis įgyta už ieškovo ir atsakovės bendras lėšas ir pripažinti bendrąja jungtine jų nuosavybe.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tik išvardijo byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, tačiau neatskleidė nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo buto dalį bendrąja jungtine nuosavybe.

Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo butui pirkti buvo panaudota 66 800 Lt ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe turėtų lėšų, gautų pardavus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, ir ši dalis sudarė 59,60 proc. visos ginčo buto kainos (112 090 Lt). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą dėl ieškovo ir jo motinos teisinių veiksmų, kuriuos teismas įvertino kaip nesąžiningus, siekiant, kad atsakovė netektų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į ginčo butą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo ir atsakovės ketinimais bei tikslais, disponuojant tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtu nekilnojamuoju turtu, tiek jį realizavus gautomis lėšomis, taip pat neanalizavo ieškovo ir jo motinos teisinių veiksmų, dėl kurių ginčo butas tapo tik ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisių į ginčo butą, neįvertino bylos faktų, kad ieškovas, pasirašęs 1997 m. birželio 26 d. gyventojų lėšų panaudojimo ginčo butui statyti sutartį, nesumokėjo įmokų, panaudodamas pinigus, gautus 1997 m. birželio 10 d. pardavus šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą, bet padovanojo nurodytus pinigus savo motinai, o ši, sumokėjusi sutuoktinių bendromis lėšomis dalį, be to, didesnę, ginčo buto kainos ir 1997 m. liepos 23 d. įgijusi šio buto nuosavybės teisę, jau 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi perleido ginčo butą ieškovo nuosavybėn.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ginčo buto dalį bendrąja jungtine nuosavybe. Akivaizdu, kad 1997 m. liepos 1 d. gyventojų lėšų panaudojimo butui Vilniuje, Baltupio g. 97–1, statyti sutartis ir 1997 m. liepos 23 d. šio buto perdavimo nuosavybėn aktas iš dalies yra apsimestiniai, t. y. niekiniai, sandoriai, nes sudaryti tik ieškovo motinos vardu, tačiau iš tikrųjų siekiant įgyti būstą ieškovo ir atsakovės šeimai ir panaudojant ginčo butui įgyti didesnę dalį sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turėtų lėšų (1964 m. CK 52 straipsnis; 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Be to, akivaizdu ir tai, kad 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią ieškovo motina padovanojo ieškovui visą ginčo butą, dalis taip pat yra niekinė dėl to, jog tiek dovanotoja, tiek apdovanotasis, žinodami, kad dovanotoja nėra teisėta viso ginčo buto savininkė, nes dalis šio buto įgyta sutuoktinių, t. y. ieškovo ir atsakovės, lėšomis, taip pat žinodami, kad pažeidžia atsakovės, kaip apdovanotojo sutuoktinės teises, sudarė sandorį, kurio dalis prieštarauja viešajam interesui, gerai moralei, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus (1964 m. CK 48 straipsnis, 2000 m. CK 1.81 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas bylą nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes, nepaisant to, yra pareikštas dėl to bylos dalyvių reikalavimas ar ne (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tik tas faktas, kad atsakovė, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, nuginčijo pinigų dovanojimo sutartį ir teismas įpareigojo ieškovo motiną grąžinti 66 800 Lt, negali būti vertinama kaip visiškai paneigianti atsakovės teisę reikalauti pripažinti ginčo buto dalį bendrąja jungtine nuosavybe. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Ieškovo padovanota motinai pagal 1997 liepos 23 d. dovanojimo sutartį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėta pinigų suma, kurią, ieškovei nuginčijus šią sutartį, ieškovo motina įpareigota grąžinti, per dešimt metų nuvertėjo dėl infliacijos. Be to, pagal prieš dešimt metų buvusias nekilnojamojo turto kainas ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe turėtomis lėšomis buvo sumokėta 59,60 proc. visos ginčo buto kainos, tuo tarpu dėl per dešimtmetį įvykusių didelių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje už šią sumą neįmanoma būtų įsigyti analogiškos nekilnojamojo turto dalies. Dėl to akivaizdu, kad tik pinigų dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir dalies nurodytos pinigų sumos priteisimas atsakovei, dalijant santuokoje įgytą turtą, realiai neatkurtų atsakovės teisių, pažeistų jos sutuoktinio, kai šis be atsakovės sutikimo padovanojo savo motinai bendras sutuoktinių lėšas, kurių perkamoji galia jų dovanojimo metu buvo didesnė ir už kurias buvo įgytas šeimos gyvenamasis būstas pagal tuo metu buvusias nekilnojamojo turto kainas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo buto dalis negali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, teismas netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių niekinių sandorių negaliojimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Dėl to šio teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šios padalijimo bei dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – padalyti kaip santuokoje įgytą turtą 66 800 Lt, o ginčo buto daliai nustatyti uzufruktą, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir palikta galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių teisės normų pažeidimų nepagrįstai nusprendė nepripažinti ginčo buto dalies bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo buto dalies, pripažintinos bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, dydžio, šios dalies padalijimo ir sutuoktinių dalių bendrame turte nustatymo, taip pat naudojimosi konkrečiomis ginčo buto patalpomis tvarkos nustatymo. Ginčo buto dalies, pripažintinos bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, taip pat konkrečių sutuoktinių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymas ir konkrečių buto patalpų paskyrimas ginčo šalims naudotis yra fakto klausimai, kurie negali būti išspręsti kasaciniame teisme, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareiga (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija, konstatavusi, kad yra pagrindas pripažinti ginčo buto dalį bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, kuri turi būti padalyta nutraukiant santuoką, grąžina bylos dalį dėl šio santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad būtų išspręstas nurodytų sandorių niekinių dalių negaliojimo konkrečių teisinių pasekmių klausimas, taip pat patikrinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo buto dalies, pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe, dydžio, šios dalies padalijimo ir konkrečių sutuoktinių dalių bendrame turte nustatymo, taip pat naudojimosi konkrečiomis ginčo buto patalpomis tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, grąžindama nurodytą bylos dalį nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat pažymi tai, kad, dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir nustatant nuosavybės teisės dalį bendrojoje nuosavybėje, teismas turi nustatyti ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyti kiekvienai šaliai priteisiamos nuosavybės teisės į butą idealiąją dalį, o kai nustatoma ir naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka – nurodyti kiekvienam bendraturčiui skiriamus naudotis kambarius, pagalbines patalpas, taip pat patalpas, paliekamas naudotis bendrai, įvardijant paskirtų šalims patalpų indeksus bei plotą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, 275 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis dėl buto (duomenys neskelbtini), įregistruoto G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, 596/1000 dalių pripažinimo bendrąja jungtine G. S. ir A. S. nuosavybe bei šios buto dalies padalijimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas