Dėl nuompinigių už negyvenamųjų patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr.3K-3-132/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 50.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus dailė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus dailė“ dėl nuompinigių už negyvenamųjų patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 1999 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartimi (toliau – Sutartis) išnuomojo atsakovui UAB „Vilniaus dailė“ laikotarpiui nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. sausio 2 d. 156,52 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 3906,74 Lt nuomos mokestį, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti kiekvieną einamąjį mėnesį iki šio mėnesio 10 d. (Sutarties 7 punktas). Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2001 m. sausio 2 d., tačiau atsakovas perdavė patalpas ieškovui tik 2001 m. balandžio 4 d., todėl šis, laikydamas, kad atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti patalpas, ir atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis), taip pat sumokėti delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, Sutarties 9 punktas), 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus dailė“ 9383,42 Lt nuompinigių, 3396,80 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinio dalį dėl 1049,05 Lt skolos už nuomą priteisimo paliko nenagrinėtą, kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatęs, kad šalių sudaryta Sutartis pasibaigė 2001 m. sausio 2 d., o patalpas atsakovas ieškovui grąžino 2001 m. balandžio 4 d., t. y. pavėlavęs tris mėnesius ir dvi dienas, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį atsakovas pavėlavo perduoti patalpas. Tačiau, atsakovui prašant, ieškovo reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo, pateiktam 2006 m. liepos 31 d., teismas taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Aiškindamas periodinės išmokos apibrėžtį, teismas rėmėsi sistemine CK normų, kuriose vartojamos periodinės išmokos ar mokėjimo sąvokos (CK 6.249, 6.288, 6.487, 6.1004 straipsniai ir kt.), analize ir darė išvadą, kad periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Kadangi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo periodiškai (periodinėmis išmokomis), t. y. už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio dešimtos dienos (Sutarties 7 punktas), tai ieškovo reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo, teismo vertinimu, taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Atmetęs ieškinį dėl pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir reikalavimo dėl delspinigių priteisimo (CK 1.135 straipsnis). Nustatęs, kad ieškovo reikalavimas dėl 1049,05 Lt nuomos mokesčio už 2000 m. rugpjūčio mėn.–2001 m. sausio mėn. laikotarpį jau buvo pareikštas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1683-04/2001, teismas laikė, kad nors šis reikalavimas neišspręstas iki šiol (dėl jo nepriimtas joks sprendimas), tačiau ieškovas neturi teisės pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Dėl to ieškinio dalį dėl 1049,05 Lt nuompinigių priteisimo teismas paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuompinigių už negyvenamųjų patalpų nuomą bei delspinigių priteisimo, ir šį ieškovo reikalavimą iš dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 8334,37 Lt nuomos mokesčio, 3017,27 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 351,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo taikymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 4 dalį šalys turi teisę susitarti dėl nuomos mokesčio būdo: konkrečios pinigų sumos, mokamos iš karto arba periodiškai, taip pat dėl mišraus nuomos mokesčio mokėjimo. Tačiau šalių sutartas periodiškai mokamas nuomos mokestis, teisėjų kolegijos nuomone, netampa periodine išmoka, nes, aiškinant priešingai, tam pačiam teisiniam santykiui – nuomos mokesčio išieškojimui – būtų taikomi skirtingi senaties terminai, priklausomai nuo to, mokamas mokestis iš karto ar periodiškai. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimų rūšys paprastai skiriamos pagal tam tikrų teisinių santykių ir jų subjektų ypatumus. Tuo tarpu reikalavimai sumokėti nuomos mokesčio skolą dėl jo sumokėjimo būdo (iš karto arba periodiškai), teisėjų kolegijos nuomone, netampa atskirų rūšių reikalavimais. Dėl išdėstytų argumentų pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimui netaikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija, laikydama, jog šio termino pradžia nuomos mokesčio įsiskolinimui priteisti skaičiuotina nuo 2004 m. balandžio 10 d., t. y. nuo paskutiniosios dienos, kurią pagal Sutarties 7 punktą turėjo būti sumokėtas nuomos mokestis už paskutinįjį pradelstą mėnesį, konstatavo, jog ieškovas, ieškinį teismui pateikęs 2006 m. liepos 31 d., nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino. Pripažinusi pirmosios instancijos teismą iš esmės teisingai ištyrusiu faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai aiškinusiu ir taikiusiu teisės normas, reglamentuojančias šalių teisinius santykius ir ieškinio senatį, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir jo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuompinigių priteisimo, panaikino bei šį ieškovo reikalavimą iš dalies patenkino, priteisdama jam iš atsakovo 8334,37 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2001 m. balandžio 4 d. Iš dalies patenkinusi ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio, teisėjų kolegija iš dalies tenkino ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus dailė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą. Kasatoriaus prašymas motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kuriose vartojamos palūkanų, periodinių išmokų bei nuomos mokesčio sąvokos, ir tai lėmė klaidingą ieškinio senaties termino šioje byloje nustatymą. Vadovaujantis gramatiniu teisės aiškinimu, Sutartyje nustatytas nuomos mokestis šio konkretaus ginčo atveju, kasatoriaus teigimu, atitinka Lietuvių kalbos žodyne pateiktą žodžių junginio „periodinė išmoka“, reiškiančio išmokėtą sumą, išmokėjimą, nuolat besikartojantį per tam tikrą laiko tarpą, aiškinimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimų grupei, kuriai taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, priskirtinos palūkanos ir kiti panašūs reikalavimai. Palūkanos ir nuomos mokestis, kasatoriaus manymu, panašūs pagal savo prigimtį – abiem atvejais tai yra vienos šalies mokėjimas kitai už naudojimąsi. Skiriasi tik naudojimosi dalykas – nesunaudojami daiktai nuomos atveju (CK 6.477 straipsnio 2 dalis) ir pinigai arba rūšiniais požymiais apibūdinti daiktai paskolos atveju (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatyme nustatyta palūkanų periodiškumo prezumpcija (CK 6.872 straipsnio 2 dalis), tai CK 1.125 straipsnio 9 dalies formuluotėje pirmiausia nurodytos palūkanos, kaip periodinio mokėjimo (išmokos) standartas, tačiau, siekiant išplėsti šios teisės normos taikymą visiems periodiniams mokėjimams (išmokoms), formuluotė papildyta nuostata „ir kitokių periodinių išmokų“. Taigi, vadovaujantis teleologiniu metodu, laikytina, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas nustatytas bet kokiam mokėjimui, kuris mokamas periodiškai, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies sutartis lemia šalių teisinius santykius. Šiuo požiūriu visiškai nesvarbu, kad CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nustatyti keli alternatyvūs nuomos mokesčio mokėjimo būdai. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad reikalavimo rūšį lemia tik rūšis sutarties, iš kurios jis kyla, nepagrįstai susiaurina CK 1.125 straipsnio 2 dalies normą, kad atskirų rūšių reikalavimams nustatomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Iš CK 1.125 straipsnio 3-11 dalių analizės matyti, kad reikalavimai ir ieškinio senaties termino trukmė nustatoma remiantis įvairiais kriterijais, o ne tik sutarties rūšimi. Nagrinėjamu atveju reikalavimo rūšį, kasatoriaus teigimu, lemia mokėjimo (išmokos) periodiškumas. Dėl to skundžiamoje nutartyje nepagrįstai argumentuojama, kad įstatyme nustatyta galimybė mokėti nuomos mokestį visą iš karto eliminuoja galimybę taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą šalių sutartam periodiniam nuomos mokesčiui (išmokai). Kasatoriaus manymu, periodiškai mokamas nuomos mokestis yra periodinė išmoka, ir tais atvejais, kai šalys sutartyje nustato, kad mokestis mokamas ne visas iš karto, o periodiškai, jų reikalavimams, kylantiems dėl nuomos mokesčio priteisimo, turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad, remiantis teleologiniu teisės aiškinimo metodu, laikytina, jog įstatymų leidėjas, siekdamas išlaikyti civilinių teisinių santykių stabilumą, nustatė galimybę taikyti atskirų rūšių reikalavimams sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Šalių pasirinktas nuomos mokesčio mokėjimo būdas (iš karto, periodiškai, mišrus) negali būti pagrindas išskirti atskirus reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai, priklausomai nuo šalių sutarto nuomos mokesčio mokėjimo būdo, būtų taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai. Periodinis mokėjimo būdas nedaro nuomos mokesčio periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme. Nuomos mokestis negali būti laikomas išmoka: nuomos mokestis sieja nuomos sutarties šalis; tuo tarpu išmoka nesiejama su atlygiu už naudojimąsi nesuvartojamu daiktu, o yra susijusi su tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais, kurių pagrindu asmenys gali gauti tam tikras išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensijos, invalidumo, išmokas vaikams ir pan. Atsižvelgiant į taikymo sąlygas, tikslą ir prigimtį, laikytina, kad reikalavimai dėl palūkanų ir nuomos mokesčio kyla iš skirtingų teisinių santykių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad įstatymų leidėjas, CK 1.125 straipsnio 9 dalyje pavartodamas „kitas periodines išmokas“, turėjo omenyje ir nuomos mokestį. Toks plečiamasis nurodytos teisės normos aiškinimas negalimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Vilniaus dailė“ 1999 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties 7 punkte atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (3906,74 Lt už visą nuomojamą plotą, įskaitant PVM) už einamąjį mėnesį iki šio mėnesio 10 d. 2001 m. sausio 2 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas nuomojamas patalpas grąžino ieškovui 2001 m. balandžio 4 d., t. y. pavėlavęs tris mėnesius ir dvi dienas. Ieškovas, remdamasis CK 6.499 straipsniu, 2006 m. liepos 31 d. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovo nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti patalpas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino teisinio įvertinimo klausimas tuo aspektu, ar reikalavimas dėl nuomos sutarties šalių sutarto periodinio nuomos mokesčio skolos priteisimo priskirtinas reikalavimų rūšiai – reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo, kuriai taikytinas nurodytas ieškinio senaties terminas. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį po 1999 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties pasibaigimo, per kurį atsakovas be teisėto pagrindo naudojosi ieškovui priklausančiomis patalpomis, kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra tinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių pavėlavimo grąžinti išsinuomotą daiktą teisines pasekmes (CK 6.499 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo, taip pat nurodytam ieškovo reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino klausimai, dėl kurių, remdamasis pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ir pasisako kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl naudojimosi daiktu po nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.

Pagal CK 6.496 straipsnį terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo dėl to, kad bylos šalių sudaryta terminuota nuomos sutartis pasibaigė ir tai įvyko sutartyje nurodytą jos termino suėjimo dieną, t. y. 2001 m. sausio 2-ąją, tarp šalių nėra. Šalys neginčija ir tos aplinkybės, kad išsinuomotas patalpas atsakovas grąžino ieškovui ir tai padarė 2001 m. balandžio 4 d., t. y. uždelsęs tris mėnesius ir dvi dienas.

Nustatę, kad ieškovas reikalavimą dėl nuomos mokesčio (1049,05 Lt) už pavėlavimą grąžinti patalpas 2001 m. sausio mėnesį priteisimo buvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2-1683-04/2001, teismai nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalį dėl nurodytos sumos priteisimo paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo kasacinio skundo dėl šios teismų sprendimo ir nutarties dalies nepateikta, o pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas tokiu atveju dėl kasatoriaus (atsakovo) negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiama nutartis, kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas apima 2001 m. vasario 1 d.–2001 m. balandžio 4 d. vėlavimo grąžinti išsinuomotas patalpas laikotarpį, kurio trukmė – du mėnesiai ir keturios dienos. Už šį laikotarpį atsakovo ieškovui nesumokėtas nuomos mokestis pagal pasibaigusioje nuomos sutartyje aptartą dydį (3906,74 Lt už mėn.) pripažintinas ieškovo realiais dėl atsakovo vėlavimo grąžinti išsinuomotas patalpas patirtais nuostoliais – 8334,37 Lt. Didesnių nuostolių ieškovas neįrodinėjo.

Kadangi nuomotojo pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį pareikštas reikalavimas nuomininkui yra ne reikalavimas dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo reikalavimas nuomininkui dėl nuostolių, šio padarytų pavėlavus grąžinti išsinuomotą daiktą, atlyginimo, tai, svarstant nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl nuomotojo (ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės) nuomos mokesčio dydžio nuostolių, kurie susidarė nuomininkui (atsakovui UAB „Vilniaus dailė“) pavėlavus grąžinti išsinuomotą daiktą, priteisimo, nebuvo aktualus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo klausimas. Tokios rūšies reikalavimui, kokį nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovas, nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl šiam ieškovo reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp bylos šalių kilusį ginčą, todėl, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimui priteisti jam iš atsakovo nuomos mokesčio dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį po nuomos sutarties pasibaigimo (CK 6.499 straipsnio 1, 2 dalys) taikytino ieškinio senaties termino, analizavo ir vertino šio klausimo išsprendimui nereikšmingas aplinkybes, susijusias su nuomos mokesčio mokėjimo būdu. Tai lėmė neteisingą nurodytų CK nuostatų, taip pat ieškinio senaties termino institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimą ir taikymą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados, susijusios su reikalavimui dėl periodinio nuomos mokesčio skolos išieškojimo taikytinu ieškinio senaties terminu, nepripažintinos išvadomis, kuriomis turėjo būti grindžiamas nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimas, tačiau jos nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėta, nes kitais šio teismo motyvais pripažinta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2006 m. liepos 31 d., nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo dešimtiems metų ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas dėl 8334,37 Lt dydžio nuostolių už 2001 m. vasario 1 d.–2001 m. balandžio 4 d. laikotarpį, kurį atsakovas vėlavo grąžinti ieškovui patalpas, tenkintinas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybės, kad ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl nuostolių už pavėlavimą grąžinti jam patalpas priteisimo, praleido ieškinio senaties terminą, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodyta apimtimi tenkino ieškinį, remdamasis CK 6.499 straipsnyje nustatytomis teisės normomis. Dėl to ši iš esmės teisinga apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti, tik kitais, kasacinio teismo išdėstytais, motyvais.

Dėl delspinigių ar palūkanų priteisimo

Pagal byloje nustatytas aplinkybes neteisingai kvalifikavęs šalių ginčą ir sprendęs klausimą ne dėl nuomos mokesčio dydžio nuostolių, o dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai už priteistą nuostolių atlyginimo sumą priteisė ieškovui iš atsakovo delspinigius, mokėtinus esant mokesčio už nuomą skolai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 3017,27 Lt delspinigių, naikintina.

Kadangi atsakovas pavėluotai grąžino ieškovui išsinuomotas gyvenamąsias patalpas ir nesumokėjo jam už vėlavimo išsikelti laikotarpį nuomos mokesčio, kuris būtų mokamas pagal pasibaigusią 1999 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartį, tai laikytina, kad jis naudojasi ieškovo pinigais be jokio užmokesčio. Nors ieškovas – Vilniaus miesto savivaldybė – yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), tačiau, komerciniais tikslais sudarydamas ginčo nuomos sutartį, veikė kaip verslininkas, todėl pripažintina, kad ieškovas šioje byloje yra tinkamas subjektas gauti 6 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už naudojimąsi jam priklausančiais pinigais. Dėl to nuo už vėlavimą grąžinti patalpas priteistos nuostolių atlyginimo sumos už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) ieškovui priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 7 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), t. y. 2500,30 Lt (8334,37 Lt x 0,06 x 5). Atitinkamai keistina ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo įstatyme nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteisiamą 10 834,67 Lt sumą (8334,37 Lt + 2500,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2006 m. liepos 31-osios, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad dėl išdėstytų argumentų pirmiau nurodytos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo panaikinimas, priimant sprendimą priteisti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi svetimais pinigais, ir dalies dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo pakeitimas nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu kasaciniame teisme ir dėl kasatoriaus blogesnio sprendimo priėmimu, nes, atsižvelgiant į bendrą ieškovui iš atsakovo (kasatoriaus) priteisiamą nuostolių ir palūkanų sumą, kasatoriaus interesai nepažeidžiami. Peržengti atsakovo kasacinio skundo ribas reikalauja ir viešasis interesas, nes negali būti paliktos galioti teisiškai ydingos skundžiamos teismo nutarties dalys, be to, taip užtikrinamas tinkamas pirmiau aptartų materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas, įgyvendinama kasacinio teismo funkcija formuoti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Viešojo intereso nulemtas kasacinio skundo ribų peržengimas taip pat nelaikytinas blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas, priėmimu (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei priteista iš atsakovo UAB „Vilniaus dailė“ 3017,27 Lt delspinigių, panaikinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo UAB „Vilniaus dailė“ 2500,30 Lt palūkanų.

Nutarties dalį, kuria priteistos ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 351,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 834,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas