Dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių nutraukimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą

Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2008

Procesinio sprendimo kategorija 119.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, I. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir AB „Eurovia Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, UAB „Hufa“, UAB „Komponentas“ ir AB „Teo LT“, dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių nutraukimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovė J. M. prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1998 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 746V dalį dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo, kuria sklypui priskirtas 0,1119 ha plotas, UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų plane pažymėtas simboliu II;

2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3834-01 dalį, kuria 0,1119 ha plotą nuspręsta išnuomoti atsakovui I. G.;

3) nutraukti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir I. G. 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomos sutartį;

4) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 13 d. potvarkio Nr. 930V ir 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1093V dalis, kuriomis sklypui (duomenys neskelbtini) priskirtas 0,9254 ha žemės plotas, UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų plane pažymėtas simboliu IV;

5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 2779-01 ir 2005 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2.3-3621-01 dalis, kuriomis 0,9254 ha žemės plotą nuspręsta išnuomoti atsakovui UAB „Eurovia Lietuva“;

6) nutraukti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Eurovia Lietuva“ 1998 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartį, 1999 m. spalio 21 d. ir 2005 m. birželio 20 d. susitarimus;

7) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių į B. R. (B. R.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytam žemės sklypui atkurti.

Ieškovė nurodė, kad ji yra vienintelė savo tėvo B. R., 1991 m. gruodžio 10 d. padavusio prašymą dėl nuosavybės teisių į ieškovės senelio B. R. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,81 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)teisių perėmėja. Nors ieškovei buvo žadėta atkurti nuosavybės teises natūra, Vilniaus miesto plėtros departamentas 2003 m. spalio 20 d. rašte nurodė, kad ši žemė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis priskirta valstybės išperkamai kaip užstatyta nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir patenkanti į oro uosto teritoriją, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas; atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais būdais. Apie šį raštą ieškovė sužinojo tik 2006 m. gegužės mėn. Ieškovės nuomone, ginčo sklypai suformuoti ir išnuomoti atsakovams pažeidžiant norminius aktus, pagal kuriuos sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas nuomininkų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsakovas I. G. nesinaudoja 0,1119 ha dalimi jam išnuomoto žemės sklypo, joje nevyksta jokie darbai, nėra jokių jam priklausančių pastatų. Atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ taip pat nesinaudoja 0,9254 ha jam išnuomoto sklypo dalimi, joje nevyksta jokie darbai. Šioje sklypo dalyje yra asfaltuota aikštelė, kuri pastatyta be leidimo, neįregistruota registre. Nuomos sutartis, kuria AB „Eurovia Lietuva“ išnuomotas sklypas, keista papildomais susitarimais, kuriuose nustatyta, kad atsakovas gali keisti sklypo paskirtį ir statyti tuščioje sklypo dalyje pastatus. Leidimas naujai statybai išduotas ir atsakovui I. G.. Panaikinus teisės aktus ir nutraukus nuomos sutartis, ieškovei natūra galėtų būti grąžinta jos senelio turėta žemė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinio dalį dėl Vilniaus miesto valdybos 1998 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 746V dalies, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3834-01 dalies, Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 13 d. potvarkio Nr. 930V ir 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1093V dalies, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 2779-01 dalies ir 2005 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2.3-3621-01 dalies panaikinimo paliko nenagrinėtą; likusią dalį ieškinio atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi Vilniaus miesto tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtintais Vilniaus miesto teritorijos suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, nurodė ieškovei, kad ieškovės senelio valdytas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, dėl to nuosavybės teisės į jį natūra negali būti atkurtos. Taigi kol nuosavybės teisės neatkurtos, ieškovė negali būti laikoma turinčia teisę į atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir I. G. nuomojamų sklypų dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus miesto tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 746, nurodė, kad sprendimu patvirtinti Vilniaus miesto teritorijos suvestiniai skaitmeniniai grafiniai duomenys - tai geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiam laikotarpiui; vertinant tokios duomenų bazės reikšmę dėl konkrečios žemės statuso Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 straipsnių taikymo aspektu, yra pagrindas konstatuoti, kad ji nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamos žemės kategorijai; esant netinkamam informacinės sistemos pritaikymui priimant sprendimus dėl konkrečių prašymų, turi būti pašalintas konkretus teisės pažeidimas, t. y. neteisėto duomenų bazės taikymo pagrindu priimti teisės aktai panaikinti įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta sprendimo, kuriuo ieškovei būtų atsisakyta atkurti nuosavybės teises į jos senelio valdytą žemę, todėl sprendimus, priimtus netinkamai pritaikius Vilniaus miesto suvestinius skaitmeninius grafinius duomenis, ji gali skųsti Vilniaus apskrities viršininkui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir tai sudaro pagrindą palikti ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimų ir potvarkio, kuriais suformuoti atsakovams priklausančių statinių sklypai (duomenys neskelbtini)bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų, kuriais šiuos sklypus nuspręsta išnuomoti, panaikinimo nenagrinėtus (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė neįrodė, kad atsakovai naudojo jiems išnuomotus sklypus ne pagal nuomos sutartyse nustatytą paskirtį, į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad jie keitė sklypo paskirtį. Be to, remiantis CK 6.564 straipsnio 1 punktu ir Žemės įstatymo 14 straipsniu, ieškovė negali reikalauti nutraukti nuomos sutarčių, nes ji pagal sutartis nėra nuomininkė. Kadangi ieškovei dar neatkurtos nuosavybės teisės į jos senelio valdytą žemę, tai ji negali būti laikoma turinčia teisę į šią žemę, todėl laikytina, kad jos teisės, sudarant nuomos sutartis su atsakovais, nepažeistos. Taigi ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo ir reikalavimo teisės, siekiant nutraukti atsakovams išnuomotų žemės sklypų atitinkamų dalių nuomos sutartis. Be to, teismas nustatė, kad AB „Eurovia Lietuva“ išnuomoto sklypo dalyje, kurią ieškovė nurodo kaip nenaudojamą, yra atsakovui priklausantis statinys – asfaltuota aikštelė, kuri naudojama pagal paskirtį (Statybos įstatymo 2 straipsnis). Atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas prie turimų statinių, kuriuos bendrovė naudoja, nepažeisdama nuomos sutartyje nurodytų sąlygų. Sklype (duomenys neskelbtini)bus statomi garažo priestatas ir sandėlis, kurie bus eksploatuojami kartu su sklype jau esančiais statiniais, tokiu būdu tinkamai pagal paskirtį naudojant visą sklypą. Teismas nurodė, kad klausimas, ar žemė yra valstybės išperkama, sprendžiama pagal ginčijamo žemės sklypo detalųjį planą, parengtą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. J. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2005). Tačiau byloje nepateikta duomenų apie parengto detaliojo ginčo teritorijos plano buvimą. Aktai, kuriais ginčo teritorijoje jau yra suformuoti sklypai, šiuo teismo sprendimu nenaikinami, todėl netenkinamas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti sklypą ieškovės nuosavybės teisėms į jos senelio valdytą žemę atkurti. Nors šiuo atveju ir ginčijami administraciniai aktai, tačiau ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą terminas šiuo atveju netaikytinas. Ieškovė nepraleido dešimties metų termino kreiptis į teismą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nurodė, kad ieškovė turi suinteresuotumą dėl ginčo sklypų, kuriuos ji siekia paveldėti, prieš tai atkūrus nuosavybės teises. Ieškovė supainiojo nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nutraukimo institutus, nes reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu turi teisę ir ne sandorio šalis, tačiau toks asmuo neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimus ir ieškinį tenkinti. Nurodomi tokie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovės nuomone, tokia tvarka galima tada, kai įstatyme suteikiama viešojo administravimo institucijai teisė pakeisti savo sprendimą ar panaikinti ankstesnį sprendimą. Šiuo atveju tokia situacija negalima, nes skundžiamų sprendimų panaikinimas lemtų atsakovų daiktinių teisių pasibaigimą. Tokio ginčo negalima išspręsti administravimo subjektų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 45, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-576/1996; 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. Kauno miesto savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-793/2002; ir kt.). Be to, šioje byloje dalis reikalavimų nagrinėtini pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, o dėl nuomos sutarčių nutraukimo – bendrosios kompetencijos teisme, ir šiam reikalavimui įstatyme nenustatyta ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ir visam ginčui netaikytinas nurodytas reikalavimas.

2. Teismai nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju ginčą galima būtų išspręsti tik Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengus ginčo sklypo detalųjį planą, nes apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas). Ieškovės teigimu, teritorijų planavimo dokumentais laikytini ir viešojo administravimo aktai, kuriais suformuoti ginčo sklypai (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis).

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai. Taip nurodė ir byloje dalyvavę asmenys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog visa išnuomota atsakovams žemė priskirta valstybės išperkamai žemei (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Ieškovė neįrodinėjo šios aplinkybės, kuri buvo akivaizdi ir tam neprieštaravo byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 182 straipsnio 4, 5 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs priešingai, turėjo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmiausia jai būtina ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 746. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus miesto tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 746, nurodė, kad geografinių informacinių duomenų bazė nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis konstatuojamas žemės teisinis statusas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 13 straipsnių taikymo prasme.

4. Dėl teisės ginčyti žemės sklypų nuomos sutartis. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį apskrities viršininko administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM privalo kreiptis dėl nuomos sutarčių, kurios sudarytos nesilaikant įstatymo reikalavimų ir pažeidžiant kitų asmenų interesus, nutraukimo. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai neužtikrino, kad būtų nutrauktos ginčijamos nuomos sutartys, todėl pati ieškovė kreipėsi dėl jų nutraukimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės 5015,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Jame nurodyta, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Panevėžio miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-384/1999; ir kt.). Ši ginčo nagrinėjimo tvarka taikoma nepriklausomai nuo to, ar ginčą turi nagrinėti administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nuomos sutarties sudarymas neveikia nuosavybės teisės į žemės sklypą, nes tuo atveju, jeigu žemės savininkas pasikeistų, nuomotojo teisės pereitų naujajam savininkui CK 6.494 straipsnio pagrindu. Atsakovo nuomone, šis ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir būtina laikytis ikiteisminės jo nagrinėjimo procedūros. Klausimas, ar žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, sprendžiamas pagal ginčo sklypo detalųjį planą, kuris turi būti parengtas iki nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. J. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2005). Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar ginčo sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei, nes byloje nebuvo sprendžiama, kokia apimtimi ieškovei turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Be to, apeliacinės instancijos teismas tai akcentavo nurodydamas, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. J. v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-50/1999; 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc., bylos Nr. 3K-3-1191/2003). Nagrinėjant bylą teisme nebuvo fiksuotas faktas, kad atsakovas pripažino ginčo žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenurodė ieškovei ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 746. Atsakovo nuomone, ieškovė neturi teisės prašyti teismo nutraukti nuomos sutartis CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-987/2000). Be to, teisė nutraukti sutartis suteikta tik nuomotojui (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad ieškovė nesikreipė su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, t. y. nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Panevėžio miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-384/1999). Ieškovė taip pat nėra nuomos sutarčių šalis, todėl neturi teisės reikalauti nutraukti nuomos sutartis (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6. 565 straipsnis). Atsakovo teigimu, ginčijamos sutarys yra teisėtos, sudarytos pagal jų sudarymo metu galiojančius teisės aktus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo atveju dar nepriimtas, nuosavybės teisė neatsiradusi, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl ikiteisminės procedūros negalimumo. Ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Kompetencija spręsti, koks sklypas būtinas pastatams eksploatuoti, priskirta savivaldybei. Ieškovė neginčijo visų administracinių aktų, kuriais suformuoti žemės sklypai, o ieškovės ginčijamais aktais buvo tik užbaigtas sklypų formavimo procesas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Taip pat ieškovė neturi teisės prašyti teismo nutraukti nuomos sutartis (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės

1991 m. gruodžio 10 d. ieškovės tėvas B. R. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį jo tėvo (ieškovės senelio), mirusio 1967 m. balandžio 24 d., nekilnojamąjį turtą – 3 ha žemės (duomenys neskelbtini)atkūrimo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai. 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas apie tai, kad B. R. iki nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir patenka į oro uosto teritoriją, todėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais.

Į ieškovės seneliui priklausiusio sklypo ribas patenka sklypai, pagal dabartinį suskirstymą esantys(duomenys neskelbtini). Sklypo (duomenys neskelbtini)ribos ir dydis nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1998 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 746V. 1998 m. liepos 7 d. AB „Lietuvos telekomas“ prašymu sklypas išnuomotas jos filialui Tarptautinių ryšių tinklui, o šį filialą likvidavus – AB „Lietuvos telekomas“. 2002 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pastatus (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovas I. G., kuriam Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymo pagrindu prie pastatų esantis 2429 kv. m sklypas 2002 m. rugsėjo 24 d. išnuomotas valstybinės žemės nuomos sutartimi įsigytiems statiniams eksploatuoti. Sklypo (duomenys neskelbtini)ribos nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 13 d. ir 1996 m. liepos 4 d. sprendimais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo pagrindu su AB „Sauskelis“ (dabartinis pavadinimas - AB „Eurovia Lietuva“) 1998 m. rugsėjo 30 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis. AB „Sauskelis“ pardavus UAB „Komponentas“ katilinę apskrities viršininko administracija patikslino žemės sklypo nuomos sutartį su AB „Sauskelis“ ir sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį su UAB „Komponentas“. UAB „Komponentas“ įsigijus papildomų statinių sklype, nuomos sutartys dar kartą keistos. Trečiajam asmeniui UAB „Hufa“ įsigijus pastatą sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 6 d. įsakymo pagrindu su UAB „Hufa“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo metu sklypas (duomenys neskelbtini)išnuomotas atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ ir tretiesiems asmenims UAB „Hufa“ bei UAB „Komponentas“, atitinkamai 32 101 kv. m, 3840 kv. m ir 11 300 kv. m sklypo.

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi minėtomis teisinėmis nuostatomis, kolegija pirmiausia pasisako dėl kasaciniu skundu neigiamų bylą nagrinėjusių teismų išvadų, padarytų civilinės bylos žinybingumo teismui klausimu, t. y. dėl privalomos neteisminės klausimo sprendimo tvarkos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Kolegijos išvados dėl neteisminės klausimo sprendimo tvarkos privalomumo lems apsisprendimą dėl poreikio analizuoti kitus kasaciniame skunde keliamus klausimus – dėl žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises kasatorė, teisinio režimo (ar tai valstybės išperkama žemė), kasatorės teisinio suinteresuotumo ir jos turimų reikalavimo teisių (ar ji turi reikalavimo teisę ginčyti sudarytas žemės nuomos sutartis), ginčo ribų (poreikio ginčyti ir kitus savivaldybės priimtus aktus).

Kasatorė, remdamasi institucijos, kurios kompetencija priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės vidinio susirašinėjimo dokumentuose esančia informacija, sprendžia, kad kliūtis nuosavybės teisėms jai atkurti - sudarytos žemės nuomos sutartys, žemės užstatymas ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei faktas, kad žemė patenka į oro uosto teritoriją, todėl ginčija administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytas žemės nuomos sutartis.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį priimti kompetentingos institucijos sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Byloje nustatyta, kad įgaliota valstybės institucija-Vilniaus apskrities viršininkas, kurios kompetencija - spręsti nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimo klausimus, dar nesprendė dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė ieškovės senelis B. R. atkūrimo klausimo, t. y. joks administracinis aktas, kuriuo būtų tenkinamas prašymas atkurti nuosavybės teises arba atsisakoma atkurti nuosavybės teises, nurodant konkrečius tokio atsisakymo pagrindus, nepriimtas. Taigi nėra teismine tvarka skųstino institucijos sprendimo.

Skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, o šiame įstatyme nustatyta tvarka ieškovės inicijuojamas klausimas nebuvo nagrinėtas. Reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti nagrinėjamas teismine tvarka tik po to, kai suinteresuotas asmuo yra pasinaudojęs neteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Tokia praktika formuojama kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje M. J. v. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius, bylos Nr. 3K-3-49/1999; 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Panevėžio miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-384/1999; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, bylos 3K-3-309/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. M., bylos 3K-3-225/2007), tokių pačių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. A. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. A8-406/2003; teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. A10-571/2004; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. A2-408/2007; Teismų įstatymo 33 straipsnis 2 dalis).

Pasisakius dėl būtinumo laikytis neteisminės klausimo sprendimo tvarkos, kurios, minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi, kiti kasaciniame skunde suformuluoti klausimai, t. y. dėl žemės, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, teisinio režimo (ar tai valstybės išperkama žemė), kasatorės teisinio suinteresuotumo ir jos turimų reikalavimo teisių (ar ji turi reikalavimo teisę ginčyti sudarytas žemės nuomos sutartis), ginčo ribų (poreikio ginčyti ir kitus savivaldybės priimtus aktus), tampa nebeaktualūs, nes, tik pasinaudojus privaloma neteismine nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nagrinėjimo administracine tvarka procedūra ir esant priimtam kompetentingos institucijos sprendimui nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kuriame suformuluoti institucijos argumentai, galimas tokio sprendimo ir jo argumentų kvestionavimas teismine tvarka.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus.

Atsakovas AB „Eurovia Lietuva“, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti 5 015,20 Lt išlaidų, turėtų kasaciniame teisme. Kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas Marčiulionis

Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas