Dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-46-421/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00232-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro“ ieškinį atsakovams I. K., G. K., A. P. dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį klausimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo G. K. 12 870,71 Eur (44 440 Lt) žalos atlyginimo, iš atsakovės I. K. – 12 904,02 Eur (44 555 Lt), iš atsakovės A. P. – 23 167,28 Eur (79 992 Lt); pripažinti atsakovų sudarytas sutartis (duomenys neskelbtini) apsimestiniais sandoriais, sudarytais pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą.

Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovių E. K. (atsakovas yra jos teisių perėmėjas), I. K. ir A. P. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys, pagal kurias išnuomoti trys žemės sklypai. Ieškovė nuomos sutartis vykdė nepriekaištingai, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad pasibaigus nuomos sutarčių terminui galės pasinaudoti pirmumo teise ir vėl sklypus išsinuomoti. Nuomos sutarčių terminai baigėsi 2013 m. rugsėjo 1 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2013 m. liepos mėnesio buvo deramasi dėl naujų sutarčių sudarymo. Po nepavykusių derybų 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė gavo atsakovių raštą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypai bus išnuomojami kartu pagal pateiktus sutarčių projektus, sutarčių sąlygos nėra derybų objektas, jos yra galutinės, o nesutikus su jomis, sutartys nurodytomis sąlygomis bus sudaromos su trečiuoju asmeniu. Ieškovė pateiktomis sąlygomis sutarčių sudaryti nesutiko, o vėliau sužinojo, kad žemės sklypai buvo išnuomoti ypač palankiomis sąlygomis, kurios ieškovei pasiūlytos nebuvo. Pirminės sutartys buvo sudarytos tokiomis sąlygomis, kurios buvo pateiktos ir ieškovei, tačiau jau po mėnesio sąlygos buvo pakeistos gerokai palankesnėmis. Su tokiomis sąlygomis ieškovė būtų sutikusi. Toks sąlygų pakeitimas rodo, kad pirmasis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, o tikrieji atsakovių ketinimai buvo išreikšti pakeičiant nuomos sutarčių sąlygas, todėl šie sandoriai laikytini apsimestiniais, o atsakovių veiksmais buvo pažeistos ieškovės pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypus. Ginčo sklypuose ieškovė augino kviečius ir rapsus, o nesudarius nuomos sutarčių patyrė žalą, dėl kurios yra kalti atsakovai. Jie atliko neteisėtus veiksmus, kadangi neinformavo ieškovės apie tikrąsias ketinamų išnuomoti žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas, taip atimdami iš ieškovės galimybę pasinaudoti savo pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypus. Ieškovė negavo planuotų pajamų, kas laikytina jos patirtais nuostoliais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 23,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei A. P., 1391,22 Eur – atsakovui G. K. ir 10,26 Eur pašto išlaidų valstybei atlyginimo.

Teismas nustatė, kad ieškovė nuomojo žemės sklypus iš atsakovų. Baigiantis nuomos terminui tarp ieškovės ir atsakovių, kurioms atstovavo G. K., vyko derybos dėl nuomos sąlygų: vyko elektroninis susirašinėjimas, siunčiami sutarčių projektai, aptariami atskiri sutarties punktai. Susirašinėjimo metu atsakovai nurodė, jog yra kitų pretendentų išsinuomoti ginčo sklypus. Ieškovei nesutikus su pateiktomis nuomos sąlygomis, žemės sklypai tokiomis pat sąlygomis buvo išnuomoti P. A. V. Naujos sutartys buvo pasirašytos 2013 m. rugpjūčio 20 d., o 2013 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas susitarimas dėl šių sutarčių dalinio pakeitimo. G. K. į sutarčių pakeitimus papildomai įtraukė pakeitimus dėl agrocheminių rodiklių. Kadangi šių rodiklių nustatymas yra mokamas, atitinkamai buvo suderėtos ir finansinės sąlygos tarp sutarties šalių. Teismas vadovavosi liudytojo P. A. V. paaiškinimais, kad jis sutartis pasirašė skubotai, nes norėjo būti užtikrintas, jog galės nuomotis žemę – reikėjo ruoštis sėjai, o sutarčių sąlygos tiko. Teismas taip pat nustatė, kad su naujuoju nuomininku pasirašius nuomos sutartis, naujai derinamos sąlygos nebuvo siūlomos ieškovei. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nepraėjus mėnesiui šalys susitarė dėl palankesnių nuomos sąlygų, o pirminės nuomos sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalies dėl apsimestinių sandorių sudarymo. Atmetęs ieškinį dėl aukščiau paminėtų motyvų, teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovui G. K. 280 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo apsimestiniais, tinkamai aiškino ir taikė apsimestinius sandorius reglamentuojančias normas ir suformuotą teisminę praktiką, nes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes: tarp ieškovės ir atsakovų vyko derybos dėl tolesnės žemės nuomos; atsakovai informavo ieškovę apie kitus pretendentus išsinuomoti žemės sklypus; ieškovei nesutikus su atsakovų pasiūlytomis žemės nuomos sąlygomis, žemės sklypai tokiomis pačiomis sąlygomis buvo išnuomoti P. A. V. Kolegija nustatė, kad ginčijamos žemės nuomos sutartys turi apsimestinių sandorių požymių, tačiau, vertindama įrodymų visumą, padarė išvadą, jog jų nepakanka ginčo sandorius pripažinti apsimestiniais ir taikyti šių sandorių negaliojimo padarinius. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad jos, kaip buvusios nuomininkės, teisė buvo pažeista. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovės netenkino kai kurios atsakovų pasiūlytos sutarties sąlygos, sprendė, kad ieškovė 2013 m. nesiekė sudaryti su atsakovais žemės nuomos sutarčių, kas reiškia, kad atsakovų ir P. A. V. 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos žemės nuomos sutartys ieškovės teisių nepažeidė. Kolegija pažymėjo, kad su P. A. V. žemės nuomos sutartys buvo sudarytos tokios pat redakcijos, kokia buvo siūloma ir ieškovei. Kolegijos vertinimu, ieškovės ginčijamos žemės nuomos sutartys yra teisėtos. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. susitarime dėl žemės nuomos sutarčių dalinio pakeitimo naujai suderintos nuomos sutarčių sąlygos buvo naudingos ne nuomininkui, o nuomotojams, kas reiškia, jog ieškovės interesai nebuvo pažeisti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai pažeidė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.566 straipsnį. Atsakovai ieškovei pasiūlė pirmenybės teise sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis naujomis sąlygomis. Ieškovei atsisakius, atsakovai tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo pasiūlytos ieškovei, žemės sklypus išnuomojo kitam asmeniui, tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui atsakovai ir naujasis nuomininkas sudarė žemės nuomos sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos iš esmės pakeista: 1) nuomos terminas; 2) nuomos kainos skaičiavimas; 3) reikalavimas dėl cheminių patikrinimų; 4) panaikintas reikalavimas dėl miško ūkio veiklos žemės sklypuose. Ieškovė pagal pakeistas sąlygas būtų sutikusi sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, kadangi jos yra palankesnės, nei ieškovei siūlytos pirmąjį kartą. Teismai nepagrįstai savo poziciją grindė įsitikinimu, kad minėti pakeitimai yra naudingesni nuomotojams, o ne naujajam nuomininkui. Be to, atsakovas ir naujasis nuomininkas pripažino, kad prieš sudarydami žemės nuomos sutartis buvo sutarę, jog šias sutartis pakeis, nustatydami naujas sąlygas. Tai, kad nuomos sutarties sąlygos buvo pakeistos jau sudarius žemės nuomos sutartis, negali būti aiškinama taip, kad tokiu atveju buvusio nuomininko pirmenybės teisės apsauga pagal CK 6.566 straipsnį nustoja galioti.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.482 straipsnį. Tuo atveju, kai nuomotojas atsisako sudaryti naują nuomos sutartį su buvusiu nuomininku, tačiau nepraėjus vienerių metų laikotarpiui sudaro nuomos sutartį su kitu asmeniu, laikoma, kad buvo pažeista buvusio nuomininko teisė ir šis turi galimybę ją ginti, reikalaudamas arba perkelti nuomininko teisę, arba atlyginti nuostolius. Atsakovai ir naujasis nuomininkas, apeidami ieškovės pirmenybės teisę, žemės nuomos sutartis pakeitė mažiau nei po mėnesio nuo šių sutarčių sudarymo, t. y. sutarties sąlygos buvo pakeistos per vienerių metų buvusio nuomininko pirmenybės teisės apsaugos terminą. Teismai nepagrįstai aiškino, jog atsakovai neturėjo pareigos pateikti siūlymo ieškovei pasinaudoti pirmenybės teise tuomet, kai buvo keičiamos žemės nuomos sutartys. Nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, dėl kurio sutartys turėjo būti neišvengiamai keičiamos, todėl ginčijamos nuomos sutartys laikytinos apsimestiniais sandoriais, kuriais siekta išvengti tikrųjų (šalių valią atitinkančių) sąlygų pateikimo buvusiam nuomininkui. Pakeistos žemės nuomos sutarčių sąlygos turėjo būti pateiktos ieškovei tam, kad ji nuspręstų, ar pasinaudoti pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartis naujomis sąlygomis.

Teismai pažeidė prievolinius teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 6.4, 6.158 straipsnius. Elgesys, kuomet siekiama apeiti buvusio nuomininko pirmenybės teisę, pateikiant jam nepalankias sąlygas ir reikalaujant jas priimti be išlygų, o šiam atsisakius sudarant sutartį su naujuoju nuomininku, kuri mažiau nei po mėnesio pakeičiama, pagerinant naujojo nuomininko padėtį, negali būti laikomas sąžiningu. Atsakovai nesiderėjo su ieškove dėl naujų sutarties sąlygų bei siekė apeiti jo pirmenybės teisę. Teismai tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, klaidingai konstatuodami, jog pakeitimai buvo naudingi nuomotojams (atsakovams). Sprendžiant ginčą, turėjo būti lyginamos buvusiam nuomininkui ir naujajam nuomininkui pateiktos sąlygos, o ne vertinama, ar pakeistos sąlygos yra palankesnės nuomotojui, ar nuomininkui. Teismai pažeidė CK 6.566 straipsnį ir jame įtvirtintos žemės nuomininko pirmenybės teisės aiškinimą.

Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-689-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-689-695/2015">3K-3-689-695/2015</a>), nes atsakovų veiksmus, kai ieškovei nebuvo pateiktos sąlygos, pagal kurias atsakovai ir naujasis nuomininkas sudarė žemės nuomos sutartis, pripažino teisėtais ir nepažeidžiančiais ieškovės interesų. Pagal kasacinio teismo praktiką nuomotojas, siūlydamas buvusiam nuomininkui pirmenybės teise nuomotis žemės sklypus, gali keisti anksčiau galiojusių žemės nuomos sutarčių sąlygas, tačiau privalo pateikti buvusiam nuomininkui tokias pačias sąlygas, kaip ir tretiesiems asmenims.

Atsakovė A. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, žemesnės instancijos teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasaciniu skundu ieškovė siekia suabsoliutinti pirmumo teisę žemės nuomos santykiuose, ignoruodama kitus svarbius teisinius interesus. Žemės nuomininko pirmumo teisė negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiamas nuomotojo interesas iš savo daikto gauti jam priimtiną ekonominę naudą ar naujojo nuomininko interesas turėti jo situacijai lanksčiai pritaikytus naudojimosi santykius. Vien aplinkybė, kad ankstesnis nuomininkas turėjo pirmumo teisę, neturėtų drausti šalims naudotis CK 6.233 straipsnyje nustatyta teise keisti sutartį, nes priešingu atveju nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo ankstesnės žemės nuomos sutarties pabaigos ir daikto savininkui norint pakoreguoti sutartį su nauju žemės nuomininku abipusiu susitarimu, kyla rizika, kad teisės ir pareigos gali būti perkeltos ankstesniam žemės nuomininkui, kuris nepasinaudojo savo pirmumo teise. Žemės nuomininko pirmumo teisė negali būti suabsoliutinama, formuojant praktiką, kad bet kokie žemės nuomos sutarties pakeitimai nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo ankstesnės nuomos sutarties pabaigos reiškia CK 6.566 straipsnio pažeidimą. Žemesnės instancijos teismai yra nustatę, kad atliktais pakeitimais iš esmės nebuvo pažeisti ieškovės interesai.

CK 6.566 straipsnyje įtvirtinta ankstesnio nuomininko pirmumo teisė sudaryti sutartį, jam atsisakius šia teise pasinaudoti, negali būti aiškinama kaip ribojanti savininko teisę su naujuoju nuomininku vėliau nežymiai koreguoti ir sutarties turinį priderinti prie konkrečių ir galbūt kintančių šalių poreikių. Po žemės nuomos sutarčių sudarymo su P. A. V. atlikti pakeitimai nepakeitė šalių teisių ir pareigų pusiausvyros nuomininkui naudinga linkme ir netgi pablogino ją. Nuomininko pirmumo teisės pažeidimu nelaikytinas naujo pasiūlymo sudaryti sutartį nuomininkui nesuteikimas, jeigu prieš tai nuomininkas atsisakė sudaryti sutartį palankesnėmis sąlygomis. Teisės aktai nenustato pareigos teikti atnaujintą raštišką pasiūlymą ankstesniajam nuomininkui, norint keisti su naujuoju nuomininku sudarytą sutartį.

Nors CK 6.482 ir 6.566 straipsniuose tiesiogiai nėra nurodyta, ar nuomininko pirmumo teisės pažeidimas laikytinas blogesnės (nuomininko atžvilgiu), negu pasiūlyta pirmumo teisės turėtojui, sutarties sudarymu, šios nuostatos aiškintinos pagal analogiją su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 7 dalimi ir CK 4.79 straipsnio aiškinimu kasacinio teismo praktikoje. Nuomos santykiai savo pobūdžiu nėra tokie, kurie leistų nuomininko pirmenybės teisei suteikti labiau įpareigojantį pobūdį, nei, pavyzdžiui, bendraturčio pirmenybės teisei, kuri padeda išvengti maksimalios apimties savininko teisių suvaržymo ir turi būti saugoma kur kas labiau nei nuomininko pirmenybės teisė. Todėl CK 6.482 ir 6.566 straipsniai turėtų būti aiškinami taip, kad žemės nuomininko pirmumo teisės pažeidimu nebūtų laikomi atvejai, kai sudaroma naujajam nuomininkui mažiau palanki sutartis, negu buvo pasiūlyta senajam nuomininkui.

Kasatorės argumentai dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių negali būti nagrinėjami, nes jais keliami fakto klausimai. Todėl kasaciniame teisme faktinė aplinkybė, kad žemės nuomos sutarčių pakeitimu sulygtos sąlygos buvo palankesnės nuomotojams, o ne nuomininkui, negali būti vertinama kitaip. Teismai teisingai nustatė, kad pakeitimai buvo naudingi nuomotojams, o ne nuomininkui. G. K. pasiūlius įtraukti į sutartis nuostatą dėl agrocheminių tyrimų atlikimo, P. A. V. įsipareigojimai padidėjo 20 Lt už hektarą (iš viso 1495 Lt). Kaip kompensacija už tai atsakovai sutiko pratęsti nuomos terminą nuo 2 iki 3 metų. Sutarties su E. K. pakeitimas dėl miško kirtimo darbų P. A. V. nebuvo naudingas, bet šiuo pakeitimu siekta užmegzti su žemės savininke ilgalaikio bendradarbiavimo santykius. Kiti atlikti pakeitimai taip pat padidino naujojo nuomininko įsipareigojimus.

Teismai nenukrypo nuo kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-689-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-689-695/2015">3K-3-689-695/2015</a>, nes joje buvo nagrinėta situacija, kai žemė buvo išnuomota naujajam nuomininkui apie tai apskritai neinformavus ankstesniojo žemės nuomininko ir nepasiūlius jam pasinaudoti pirmumo teise. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo pasiūlyta pasinaudoti jos pirmumo teise.

Kasacinis skundas negali būti tenkintinas dar ir dėl to, kad kasatorė, reikalaudama priteisti nuostolius, neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: pirmumo teisės pažeidimo fakto, žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir tariamo pažeidimo. Ieškovė neįrodė, kad tikrai būtų galėjusi ir norėjusi sudaryti susitarimu pakeistą žemės nuomos sutartį. Be to, kasatorės pateikta pažyma dėl pelno, kuris buvo uždirbtas iš visų kasatorės augintų kultūrų, nesutampa su jos finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytu pelnu.

Kitų atsakovų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.482 ir 6.566 straipsnių aiškinimo ir taikymo bei šalių teisės keisti sutarties sąlygas

Civilinio kodekso XXVIII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį; sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos gali būti pakeistos (CK 6.842 straipsnio 3 dalis); jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius.

Civilinio kodekso XXIX skyriaus, reglamentuojančio žemės nuomos teisinius santykius, 6.566 straipsnyje įtvirtinta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį: pagal šio straipsnio nuostatą, kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, yra išaiškinta, kad CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė šalių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sąlygas. Taip įgyvendinamas sutarties šalių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sąlygomis sudaryti atnaujinamą sutartį. Taigi vertinant nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, turėtų būti laikomasi nuostatų, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos nustatant naujas, bet ankstesnis nuomininkas turi teisę atnaujinti savo pasibaigusią sutartį naujomis sąlygomis, kurios yra tokios pačios, kokios siūlomos naujam nuomininkui. Šiuo atveju sąlygų tapatumas lyginamas tarp naujajam nuomininkui siūlomų nuomos sąlygų ir ankstesniojo nuomininko sutikimo laikytis šių naujų sutarties sąlygų. Jų tapatumas neturėtų būti suprantamas kaip nuomotojo negalėjimas keisti sutarties sąlygų ar nustatyti naujas sutarties sąlygas. Jei su nuomotojo keliamomis naujomis nuomos sąlygomis sutinka naujasis ir ankstesnis nuomininkai, tai pagal CK 6.566 straipsnį pirmenybės teise sudaryti sutartį naudojasi ankstesnis nuomininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2015).

Taigi, 12 ir 13 nutarties punktuose nurodytos Civilinio kodekso normos, įtvirtinančios nuomininko pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį, tarp jų ir žemės nuomos sutartį, reglamentuoja situaciją, kai atnaujinama nuomos sutartis, pasibaigus anksčiau nustatytam jos terminui, ir kai, be ankstesnio nuomininko, nuomos sutartį su nuomotoju sudaryti pretenduoja ir kiti asmenys. Šios normos suteikia nuomotojui teisę atnaujinant (sudaranti naują) nuomos sutartį nustatyti kitokias sąlygas, negu buvusios ankstesnėje sutartyje, tačiau šiomis sąlygomis atnaujinti nuomos sutartį pirmumo teisę turi ankstesnis nuomininkas, jeigu su šiomis sąlygomis jis sutinka. CK 6.482 straipsnio 4 dalies norma nustato pasekmes, kai nuomotojas, atsisakęs sudaryti nuomos sutartį su nuomininku naujam terminui (t. y. atnaujinti nuomos sutartį), nepraėjus vieneriems metams po nuomos sutarties termino pabaigos, sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, nepranešęs nuomininkui, t. y. pažeidžia ankstesnio nuomininko pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį. Tačiau ši norma nereglamentuoja situacijos, kai, nepraėjus tam pačiam terminui, su kitu asmeniu sudaryta nuomos sutartis yra keičiama.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad: tarp ieškovės ir atsakovų vyko derybos dėl tolesnės žemės nuomos; atsakovai informavo ieškovę apie kitus pretendentus išsinuomoti žemės sklypus; ieškovei nesutikus su atsakovų pasiūlytomis žemės nuomos sąlygomis, žemės sklypai tokiomis pačiomis sąlygomis buvo išnuomoti P. A. V. Taigi byloje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis su nauju nuomininku buvo sudaryta tapačiomis sąlygomis, kurios buvo pasiūlytos ieškovei, kaip ankstesnei nuomininkei ir su kuriomis ji nuomos sutarties atnaujinti nesutiko. Kasacinis teismas yra saistomas šių bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), be to, šių aplinkybių kasatorė neginčija. Taigi kasatorės teiginys, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino, taikė bei pažeidė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. CK 6.482 bei 6.566 straipsnius, yra nepagrįstas.

Šalių teisė keisti sudarytą sutartį yra įtvirtinta CK 6.233 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Tokią teisę šalims garantuoja ir sutarties laisvės principas, suteikiantis teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.482 bei 6.566 straipsniuose įtvirtintą nuomininko pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį aiškinant taip, kad su kitu asmeniu (nauju nuomininku) sudarytos nuomos sutarties sąlygos negali būti keičiamos per vienerių metų buvusio nuomininko pirmenybės teisės apsaugos terminą ar kad pakeistos nuomos sutarties sąlygos turėtų būti pateiktos ankstesniam nuomininkui tam, kad jis nuspręstų, ar pasinaudoti pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujomis sąlygomis, šios šalių teisės iš esmės būtų paneigtos, tai neatitiktų CK 6.482 bei 6.566 straipsniuose įtvirtintos nuomininko pirmumo teisės esmės, o naujai sudarytos nuomos sutarties šalys būtų verčiamos sutartį nutraukti prieš savo valią.

Dėl pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

17 ir 18 nutarties punktuose nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant sandorių apsimestinumą pažymėtina ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu.

Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė, be kita ko, teigė, kad žemės nuomos sutarčių sąlygų pakeitimas rodo, jog pirmosios sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, o tikrieji atsakovių ketinimai buvo išreikšti pakeičiant nuomos sutarčių sąlygas, todėl šie sandoriai laikytini apsimestiniais, sudarytais siekiant išvengti ieškovės galimybės išsinuomoti žemės sklypus, apeiti jos pirmenybės teisę, nustatytą CK 6.566 straipsnyje. Kasaciniame skunde ginčijamų žemės nuomos sutarčių apsimestinumą ieškovė grindžia šiomis aplinkybėmis: sutartys buvo pakeistos, praėjus 21 kalendorinei dienai po jų sudarymo; atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų ar paaiškinimų apie aplinkybes, nulėmusias pakeitimų būtinumą; valia pakeisti sutartis atsirado prieš jų sudarymą; pakeistos sutarčių sąlygos naujajam nuomininkui tapo naudingesnės, negu iš pradžių buvo nustatytos.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad: tarp ieškovės ir atsakovių, kurioms atstovavo G. K., vyko susirašinėjimas dėl nuomos sąlygų; ieškovė pasiūlė fiksuoti žemės agrocheminius rodiklius ir pagal šį pasiūlymą į sutarčių sąlygas buvo papildomai įtraukti pakeitimai dėl agrocheminių rodiklių, kurių nustatymas yra mokamas; atitinkamai buvo suderėtos ir finansinės sąlygos tarp sutarties šalių; liudytojas P. A. V. paaiškino, kad sutartis pasirašė skubotai, jam tiko sutarčių sąlygos, jis skubėjo sutartis pasirašyti, nes norėjo būti užtikrintas, kad galės nuomotis žemę, reikėjo ruoštis sėjai, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog, nepraėjus nei mėnesiui, šalys susitarė dėl palankesnių nuomos sąlygų, o pirminės nuomos sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Sutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvada apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovų paaiškinimus, P. A. V. parodymus, jog susitarime naujai suderintos nuomos sutarčių sąlygos, sutarties dėl bendradarbiavimo sąlygos buvo naudingos ne nuomininkui, o nuomotojams, bei padarė išvadą, jog dėl papildomų susitarimų ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamos žemės nuomos sutartys turi apsimestinių sandorių (tokius požymius nustatė iš aplinkybių, kad sutartys buvo pasirašytos skubotai, tokios, kokios buvo parengtos, o dėl dirvožemio tyrimo ir dėl miško priežiūros buvo aptarta papildomu susitarimu) požymių, tačiau, vertindamas įrodymų visumą, padarė išvadą, kad šių požymių nepakanka ginčo sandorius pripažinti apsimestiniais.

Kasacinio teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ginčijamos nuomos sutartys buvo sudarytos skubotai, susitarimas dėl kai kurių šių sutarčių sąlygų sudarytas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo sutarčių sudarymo, ir netgi aplinkybė, kad valia dėl kai kurių sutarčių sąlygų pakeitimo atsirado prieš jų sudarymą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šių sutarčių apsimestinumą, t. y. nagrinėjamu atveju pripažinti, kad ginčijamomis sutartimis buvo siekiama apeiti trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju ieškovės) pirmumo teisę atnaujinti ankstesnę nuomos sutartį. Toks pagrindas būtų nustatytas tuomet, jeigu būtų konstatuota, kad, pakeitus ginčijamas nuomos sutartis, šių sutarčių sąlygos tapo tiek palankesnės nuomininkui, kad šiomis sąlygomis ieškovė, kaip nuomininkė pagal anksčiau sudarytas nuomos sutartis, nebūtų turėjusi pagrindo atsisakyti pasinaudoti pirmumo teise atnaujinti sutartį.

21 nutarties punkte minėta, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog naujai suderintos žemės nuomos sutarčių sąlygos buvo palankesnės nuomininkui. Priešingai, teismai nustatė, kad susitarime dėl nuomos sutarčių dalinio pakeitimo naujai suderintos nuomos sutarčių sąlygos, sutarties dėl bendradarbiavimo sąlygos buvo naudingos ne nuomininkui, o nuomotojams. Aplinkybė, ar, pakeitus ginčijamas žemės nuomos sutartis, jų sąlygos tapo palankesnės nuomininkui, ar nuomotojui, yra fakto klausimas, nes tai yra susiję su faktinių bylos duomenų tyrimu ir vertinimu.

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos yra apibrėžtos CPK 353 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacijos pagrindai yra išdėstyti CPK 346 straipsnyje, tarp kurių yra nurodyti materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kai šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Ieškovė savo kasaciniame skunde kasacijos pagrindu nurodo tai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos ir prievolinius teisinius santykius, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tuo tarpu proceso teisės normų pažeidimas, kaip kasacijos pagrindas, kasaciniame skunde nėra nurodytas. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino ir byloje esančių įrodymų bei aplinkybių ir argumentavo, jog pagal susitarimą atlikti pakeitimai nepažeidžia ieškovės interesų. Tačiau įrodymų vertinimą reglamentuoja ne materialiosios teisės, o proceso teisės normos, kurių pažeidimas kaip kasacijos pagrindas, kaip to reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kasaciniame skunde nenurodomas. Dėl šiame ir 24 nutarties punkte išdėstytų argumentų ieškovės kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kaip turėtų būti vertinamas susitarime dėl nuomos sutarčių dalinio pakeitimo sulygtų sąlygų palankumas nuomotojui ir nuomininkui bei teiginys, kad, pakeitus ginčijamas žemės nuomos sutartis, jų sąlygos tapo palankesnės nuomininkui, kasaciniame teisme negali būti nagrinėjamos, nes tai nepatenka į kasacinio nagrinėjimo ribas.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

Kasatorė savo argumentus dėl to, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2015, kurioje kasacinis teismas, kasatorės teigimu, formuoja praktiką, pagal kurią nuomotojas turi pareigą buvusiam nuomininkui pasiūlyti pirmenybės teise nuomotis žemės sklypus, jeigu nuomotojas toliau ketina nuomoti šiuos žemės sklypus, o ne naudoti pats. Kasatorės teigimu, teismai nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes veiksmus, kai buvusiam nuomininkui (ieškovei) nebuvo pateiktos sąlygos, pagal kurias atsakovai ir naujasis nuomininkas sudarė žemės nuomos sutartis, pripažino teisėtais ir nepažeidžiančiais ieškovės interesų.

Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016 ir joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

Kasatorės minimoje 26 nutarties punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje iš tiesų buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, ar ieškovė, buvusi žemės sklypo nuomininkė, turi pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį per CK 6.482 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą. Nustačius, kad buvo CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių nuomininkė turėjo pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, minėtoje byloje buvo konstatuota, kad ši teisė buvo pažeista. Tačiau būtina pažymėti, jog minėtoje byloje buvo nustatyta, kad: dar iki pasibaigiant nuomos sutarties terminui, nuomininkė kreipėsi į nuomotoją dėl sutarties atnaujinimo; į šiuos nuomininkės ketinimus nuomotojas neragavo; nepraėjus vienerių metų terminui nuomotojas sudarė naują žemės sklypo nuomos sutartį, nepranešęs nuomininkei. Taigi kasatorės nurodytoje byloje, kurioje buvo konstatuotas nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį pažeidimas, buvo nagrinėjama situacija, kai žemė naujam nuomininkui buvo išnuomota, apie tai iš viso neinformavus nuomininko ir jam nepasiūlius pasinaudoti pirmumo teise. Nagrinėjamoje byloje šia teise pasinaudoti kasatorė atsisakė, nesutikusi su siūlomomis nuomos sutarties sąlygomis. Todėl kasatorės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir kasatorių minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Dėl šio priežasties kasatorės teiginys, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pirmumo teisę sudaryti naują nuomos sutartį pasibaigus ankstesnės sutarties galiojimo terminui, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu ir pagrįstai atmetė ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė A. P. atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatorės 1100 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ji sumokėjo 1100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš kasatorės atsakovės A. P. naudai.

Kasacinis teismas patyrė 11,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą atmesti ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. P. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Alfa Agro“ (j. a. k. 111639484) 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Alfa Agro“ (j. a. k. 111639484) 9,64 Eur (devynis Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas