Baudžiamoji byla Nr. e1-535-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10214-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d.
Alytus
Alytaus
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis negalią (nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis), teistas:
1. Alytaus
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2021 m. spalio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (dėl laisvės atėmimo bausmės);
3. Alytaus
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis M. S. 2025 m. kovo 22 d. apie 17.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. kovo 22 d. 19.27 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. kovo 22 d. po eismo įvykio iki jo nustatymo vartojo alkoholį, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas. Niekada nebuvo įgijęs ir neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemonės. Teistas 3 kartus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, atlikęs skirtas bausmes. Susituokęs su D. S.. D. S. turi teisę vairuoti transporto priemones, ji gal prieš 2-3 metus įsigijo automobilį,,O. Z.“. Automobiliu naudojosi tik žmona. Žmona niekur nedirba, augina vaikus. Pats nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi negalią, 45 proc. dalyvumo lygį. Išgeria, bet nepiktnaudžiauja alkoholiu, daugiausiai geria degtinę. 2025 m. kovo 22 d. apie 17 val. sugedo pečiaus siurbliukas, todėl skambindamas susirado meistrą. Pagal gautas meistro namų koordinates važiavo pas jį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pakeliui važiuodamas sutiko pažįstamą V. V., kuris prašė tuo pačiu jį pavežti iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Abu jo vairuojamu automobiliu,,O. Z.“ važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo ieškoti meistro. Važiuojant link meistro įsuko ne į tą kiemą. Vienoje kiemo pusėje buvo apsodintos tujos, kitoje šviestuvai. Išlipo iš savo automobilio, paklausė vyro kieme, ar toks meistras gyvena. Vyras atsakė, kad negyvena, ir pradėjo pakeltu tonu eiti link jo, jis pradėjo trauktis atgal, šoko atgal į automobilio vairuotojo vietą ir duodamas,,gazo“ bandė išvažiuoti iš kiemo atbuline eiga, bet užkabino šviestuvą su tuja. Šeimininkas užsipuolė, gal norėjo jį išlupti iš automobilio. Jam išvažinėjant iš kiemo, jis jo vairuojamą automobilį vijosi, bet jis nestojo, greitai išvažiavęs atbuline eiga į gatvę, nuvažiavo link savo namų, nes išsigando to vyro. Visą tą laiką V. V. sėdėjo jo vairuojamo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Išvažiavęs iš sodybos iškart važiavo į namus. Su V. V. parvažiavo namo, šis nuėjo namo, o jis susinervinęs namuose vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Žmonos ir vaikų namuose nebuvo. Kol atvyko policija, daugiau niekur nevažiavo. Išgėręs prie vairo nesėda, degtinę gėrė po sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo, nes buvo susinervinęs. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, labai gailisi.
Be paties kaltinamojo M. S. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. 2025 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. kovo 22 d. 17.47 val. mobilios darbo vietos modulyje gautas pranešimas, kad,,(duomenys neskelbtini) dabar kieme automobilis,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja neblaivus, įvažiavo pranešėjai į tvorą, numušė šviestuvo lempą ir šalinasi (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), prie ežero. Praneša nukentėjusi laukia namuose. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2025 m. kovo 22 d. 17.44, BPCID=95491866478. Pranešėjos numeris: (duomenys neskelbtini)“. Pranešėja – A. A.. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja su vyru. Jie paaiškino, kad jiems būnant namuose, į kiemą įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pranešėjai išėjus iš namų, iš automobilio vairuotojo vietos buvo išlipęs vyras, kitas vyresnis vyras sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir išlipęs nebuvo. Nė vieno vyro ji nepažinojo. Suprato, kad išlipęs vyras neblaivus. Paklausė, kas vairuotojas. Išlipusysis tikriausiai išsigando, greitai sėdo už,,Opel“ vairo ir atbulas išvažiavo iš kiemo. Važiuodamas išlaužė tujas (5 vnt., pranešėja nurodė, kad vienos vertė 200 eurų) ir nulaužė bei sugadino apšvietimo žibintą, kurio vertė apie 150 eurų. Apžiūrint įvykio vietą, ant nulaužtų tujų rasta plastikinė automobilio apdailos juosta. Pranešėja nurodė, kad automobilis,,Opel“ išvažiavęs iš kiemo dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos sodybos kiemas nefilmuojamas. Vaizdo kamera yra, bet neveikia. Nustatyta, kad automobilis,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso D. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Kadangi adresas buvo labai netikslus, todėl nurodyto automobilio ieškota (duomenys neskelbtini). Klausinėta pas žmones. Nustatyta, kad D. S. gyvena prie adreso (duomenys neskelbtini). S. namas neturi gatvės ir numerio. Kieme rastas stovintis automobilis,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį akivaizdžiai matėsi nauji apgadinimai – apibraižyti automobilio šonai. Nebuvo kairės pusės priekinių durų apdailos plastikinės juostos. Kieme rastas M. S., jam nustatyta 2,42 prom. (pirmu tikrinimu) ir 2,21 prom. (antru tikrinimu) neblaivumas. Vyras pripažino padaręs eismo įvykį – sugadinęs turtą, tačiau neigė vairavęs neblaivus. Aiškino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, negalėjo parodyti, kokį alkoholį vartojo. Negalėjo paaiškinti, kodėl pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nepranešė policijai. Eismo įvykio duomenys suvesti į EĮIS ROIK: 0125000158994.
Iš 2025 m. kovo 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. M. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Alkotesteriu,,AlcotestARFM0253“, patikros Nr. 2216475, M. S. pirmu tikrinimu 19.07 val. nustatytas 2,42 prom., antru tikrinimu – 19.27 val. – 2,21 prom. neblaivumas. M. S. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte.
Iš 2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) (nes nėra gatvės ir numerio), ir automobilis,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis purvinas, kėbulo šonai apibraižyti. Matosi dešinės pusės galinių durų kiauryminis sugadinimas ir sugadinimas ant priekinio bamperio dešinės pusės kampo. Yra įlenkimai ant bagažinės dangčio. Nėra kairės pusės priekinių durų plastikinės apdailos juostos (ant kitų durų yra). Tokia juosta buvo rasta apžiūrint eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Automobilio rida – 326 745 km.
Iš 2025 m. kovo 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)., Geležinkelio gatvės išvežtas ir pastatytas automobilių saugojimo aikštelėje Alytuje, Santaikos g. 31D.
Iš AB,,Regitra“ informacijos apie transporto priemones matyti, kad automobilio,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2002 m., valdytoja-savininkė yra D. S..
Iš VšĮ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio,,O. Z.“ 2002 m., kaina su PVM yra 1 180,00 eurų.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. M. 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo grąžinti D. S. saugojimui automobilį,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), D. S. nurodė, kad ji atsisako pasiimti automobilį, kadangi jis jai nereikalingas.
Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. 2025 m. kovo 22 d. abu buvo namuose. Apie 17.40 val. į kiemą įvažiavo sidabrinės spalvos,,O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Abu su vyru M. A. išėjo į kiemą. Automobiliu atvažiavo du vyrai. Vienas jaunesnis, suprato, kad buvo vairuotojas, kuris šiandien buvo atvykęs tartis dėl žalos atlyginimo. Kitas – daug vyresnis. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Nė vieno vyro nepažinojo. Iš automobilio jau buvo išlipęs vairuotojas. Vyresnis iš keleivio sėdynės nebuvo išlipęs. Jaunesnis vyras klausė, kur gyvena kažkoks A.. Sakė jam, kad nežino. Paklausė, kas vairuoja automobilį. Nieko jis neatsakė. Tada jaunesnis vyras nieko nesakęs paskubomis sėdo į vairuotojo vietą ir atbulomis išvažiavo iš kiemo. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas buvo neblaivus. Nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis šlitinėjo. Jam sakė, kad iškvies policiją, kad nevažiuotų. Jis, bėgdamas į automobilį, prašė nekviesti policijos. Vyras automobilio kairiu šonu kliudė prie išvažiavimo augančias jos tujas. Sugadino 5 vnt. tujų. Vienos vertė – 200 eurų. Jos pirktos prieš maždaug 8 metus, augintos ir puoselėtos. Važiuodamas atbulas jis taip pat nulaužė prie įvažiavimo stovėjusį teritorijos apšvietimo žibintą, kurio vertė 120 eurų (jo sumontavimas 30 eurų). Šiandien tas pats vairuotojas buvo atvykęs apie 10.00 val., atsiprašinėjo, sakė, kad toks jo gyvenimo būdas. Šiandien jis taip pat buvo neblaivus. Jų drausti tik namai.
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis M. S. gal prieš 2 metus nusipirko automobilį,,O. Z.“. Pati teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi. Neturi ir M. S.. Automobilį pirko dukrai, kuri laikė teises. Automobilį pirko gal už 300 eurų. Nupirktas automobilis,,O. Z.“ stovėjo kieme nenaudojamas, jo užvedimo raktas buvo namuose. M. S. yra teistas dėl vairavimo esant neblaiviam, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jai nekilo įtarimas, kad M. S. gali paimti ir naudotis automobiliu,,O. Z.“. 2025 m. kovo 22 d. rytą ją pasiėmė atvažiavęs brolis ir ji su vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namuose liko M. S.. Jis su V. V. turėjo sukasti šiltnamį. M. S. namuose liko blaivus. Iš svečių parvyko apie 22 val. Namuose rado miegantį neblaivų M. S.. Jo nekėlė, su juo nekalbėjo. Rytojaus rytą atsikėlęs M. S. pasakė, kad važiavo ieškoti meistro pečiui, nes sugedo kažkokia galvutė, nuvažiavo į kažkokį kiemą paklausti, kur važiuoti, tie žmonės pradėjo kviesti policiją, nes įtarė, kad jis girtas, nors nebuvo girtas, todėl jis pabėgo automobiliu ir išvažiuodamas apgadino lempą, tada parvažiavo į namus. M. S. sakė, kad prisigėrė namuose vienas po įvykio. Daugiau nieko M. S. nepaaiškino. Labai supyko ant jo, kad pridarė problemų. M. S. pasiėmė automobilį,,O. Z.“ be jos leidimo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. S. kaltė įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. S. 2025 m. kovo 22 d. apie 17.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. kovo 22 d. 19.27 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis pripažino vienas išgėręs butelį degtinės po padaryto eismo įvykio. Jo kaltę be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo įrodo liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji su vyru M. A. įvykio dieną matė į jų kiemą automobiliu atvažiavusius du vyrus. Iš automobilio buvo išlipęs vairuotojas, kažko paklausė ir paskubomis sėdo į vairuotojo vietą ir atbulomis išvažiavo iš kiemo. Jai buvo akivaizdu, kad vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis šlitinėjo. Jam sakė, kad iškvies policiją. Jis, bėgdamas į automobilį, prašė nekviesti policijos. Vyras automobilio kairiu šonu kliudė prie išvažiavimo augančias jos tujas ir jas sugadino bei važiuodamas atbulas nulaužė prie įvažiavimo stovėjusį teritorijos apšvietimo žibintą. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jos sutuoktinis jai grįžus į namus 2025 m. kovo 22 d. apie 22 val. namuose miegojo neblaivus, todėl jo nežadino. Rytojaus rytą atsikėlęs M. S. pasakė, kad važiavo ieškoti kažkokio meistro pečiui, kuris sugedo, nuvažiavo į kažkokį kiemą paklausti, kur važiuoti, tie žmonės pradėjo kviesti policiją, nes įtarė, kad jis girtas, nors nebuvo girtas, todėl jis pabėgo automobiliu ir išvažiuodamas apgadino lempą, tada parvažiavo į namus. M. S. sakė, kad prisigėrė namuose vienas po įvykio. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir policijos pareigūnės R. I. 2025 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad tikrindami A. A. pranešimą, nustatė, kad automobilis,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso D. S., kurios namo kieme rastas stovintis automobilis, kurį apžiūrėjus akivaizdžiai matėsi nauji apgadinimai – apibraižyti automobilio šonai, nebuvo kairės pusės priekinių durų apdailos plastikinės juostos, o M. S. nustatytas 2,42 prom. (pirmu tikrinimu) ir 2,21 prom. (antru tikrinimu) neblaivumas. Šis pripažino padaręs eismo įvykį – sugadinęs turtą, tačiau neigė vairavęs neblaivus. Aiškino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, nors negalėjo parodyti, kokį alkoholį vartojo. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir analogiški neblaivumo nustatymo akto ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, nurodė galintis atlikti arešto bausmę.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. S. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo jau buvo 3 kartus nuteistas, tame tarpe du kartus nuteistas už automobilio vairavimą neblaiviam, vieną kartą – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą esant neblaiviam, teistumai už šiuos nusikaltimus neišnykę, dar vienas ankstesnis teistumas yra jau išnykęs. Per penkerius paskutinius metus buvo tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei vienos iš skirtų administracinių baudų nesumokėjęs, visos nuobaudos yra galiojančios ir neigiamai charakterizuojančios kaltinamąjį. M. S. Sodros duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, turi negalią, jam nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis. Kaltinamasis priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroras nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad turinčiais teistumą laikomi: asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad turinčiais teistumą laikomi: <...>, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; <...>. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte <...> nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).
Šiuo atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad M. S. yra teistas už du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir už vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį asmuo laikomas turinčiu teistumą trejus metus nuo bausmės atlikimo, jeigu jis buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą. Pagal paskutinį nuosprendį kaltinamasis laisvės atėmimo bausmę už visus tris nusikaltimus atliko 2023 m. liepos 5 d., todėl jo teistumas būtų išnykęs tik 2026 m. liepos 5 d., jei jis nebūtų padaręs naujo nagrinėjamo nusikaltimo. Įvertinęs šias įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šį nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusius teistumus už du tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis M. S. dviem ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už du analogiškus nesunkius tyčinius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas pilnametis, teistumai už abu nusikaltimus neišnykę, abu nusikaltimai padaryti kelių eismo transporto saugumui. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą kelių eismo transporto saugumui (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo M. S. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas vidutinis girtumas), tai, kad kaltinamasis ir anksčiau buvo du kartus nuteistas už vairavimą neblaiviam ir vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai dėl to įvyko eismo įvykis, esant neblaiviam, į nustatytą po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybę, skirtina prokuroro prašomos trukmės arešto bausmė. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, buvo teistas taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis ir realiai šią bausmę atliko, šio nusikaltimo metu kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas, kuris yra artimesnis sunkiam girtumui, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.
Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės – automobilio „O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, įvertinęs M. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia gėrė alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai nustatytas vidutinis girtumas, tai, kad anksčiau du kartus buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam ir vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą esant neblaiviam, kai dėl to įvyko eismo įvykis, ir teistumai nėra išnykę, administracine tvarka už automobilio vairavimą neblaiviam nebaustas, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 5 metams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nusikaltimą kaltinamasis padarė vairuodamas „O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) AB,,Regitra“ duomenimis automobilis įregistruotas kaltinamojo sutuoktinės D. S. vardu. Apklausiama D. S. nurodė, jog jos sutuoktinis M. S. gal prieš 2 metus nusipirko automobilį,,O. Z.“. Pati teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, jos neturi ir M. S.. Nupirktas automobilis,,O. Z.-A“ stovėjo kieme nenaudojamas, jo užvedimo raktas buvo namuose. Žino, kad M. S. yra teistas dėl vairavimo esant neblaiviam, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jai nekilo įtarimas, kad M. S. būdamas neblaivus gali paimti ir naudotis automobiliu,,O. Z.“. M. S. pasiėmė automobilį be jos leidimo. Kaltinamasis gi nurodė, kad D. S. turi teisę vairuoti transporto priemones, ji gal prieš 2-3 metus įsigijo automobilį,,O. Z.“ ir tik ji naudojosi automobiliu. Teismas netiki tokiais kaltinamojo parodymais ir laiko juos siekiu išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Byloje nėra duomenų, kad D. S. turėjo teisę vairuoti ir ji pati tai paneigė. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis vairuodamas jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholį. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, M. S. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. S. vardu.
Paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o ją įvykdžius, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus bausmės vykdymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti M. S. recidyvistu.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo M. S. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Išaiškinti M. S., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;
2) konfiskavimą transporto priemonės,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2025 m. kovo 31 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui,,O. Z.-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o ją įvykdžius, panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. S. palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja L. L.
