Civilinė byla Nr. e2-5835-286/2018
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00591-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 8 d.
Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Delotas“ ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl žalos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur padarytą žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2017-12-18 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Delotas“. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vizija“. Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Delotas“ įmonės vadovo pareigas nuo 2013-08-14 iki 2013-10-23 ėjo V. Š., o nuo 2013-10-23 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vadovo pareigas ėjo V. Š. (V. Š.). Panevėžio apygardos teismo 2017-12-18 nutartimi bendrovei iškėlus bankroto bylą, paskirtasis administratorius, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie gali būti priešingi įmonės veiklos tikslams, nustatė, kad UAB „Delotas“ 2016-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 20 000,00 Eur. Duomenų, kad ši pinigų suma būtų įnešta į įmonės kasą ar pervesta į banko sąskaitą nėra. Atsakovas įmonei padarė 20 000 Eur žalą neįnešęs piniginių lėšų už parduotą žemės sklypą, į įmonės banko sąskaitą arba kasą, neperdavė bankroto administratoriui, nepanaudojo įmonės reikmėms.
Civilinė byla Nr. e2-5835-286/2018
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00591-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 8 d.
Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Delotas“ ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl žalos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur padarytą žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2017-12-18 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Delotas“. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vizija“. Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB „Delotas“ įmonės vadovo pareigas nuo 2013-08-14 iki 2013-10-23 ėjo V. Š., o nuo 2013-10-23 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vadovo pareigas ėjo V. Š. (V. Š.). Panevėžio apygardos teismo 2017-12-18 nutartimi bendrovei iškėlus bankroto bylą, paskirtasis administratorius, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie gali būti priešingi įmonės veiklos tikslams, nustatė, kad UAB „Delotas“ 2016-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 20 000,00 Eur. Duomenų, kad ši pinigų suma būtų įnešta į įmonės kasą ar pervesta į banko sąskaitą nėra. Atsakovas įmonei padarė 20 000 Eur žalą neįnešęs piniginių lėšų už parduotą žemės sklypą, į įmonės banko sąskaitą arba kasą, neperdavė bankroto administratoriui, nepanaudojo įmonės reikmėms.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį jis nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu sprendimas priimamas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2018 m. rugsėjo 14 d., todėl ši data laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovės pateikti dokumentai – 2016 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, Valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad UAB „Delotas“ 2016-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 20 000 Eur. Duomenų, kad ši pinigų suma būtų įnešta į įmonės kasą ar pervesta į banko sąskaitą, nėra.
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Delotas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“. Panevėžio apygardos teismas nutartimi atsakovą įpareigojo perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, atsakovas šios nutarties visiškai nevykdė. 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas atsakovui V. Š. (V. Š.) skyrė 1 000 Eur baudą už UAB „Delotas“ dokumentų ir turto neperdavimą įmonės bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“. Atsakovas įmonei padarė 20 000 Eur žalą neįnešęs piniginių lėšų už parduotą žemės sklypą į įmonės banko sąskaitą arba kasą, neperdavė bankroto administratoriui, nepanaudojo įmonės reikmėms. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, nuo 2013-10-23 turėjo pareigą įnešti pinigines lėšas 20 000 Eur į įmonės banko sąskaitą arba kasą, kurios buvo gautos už parduotą žemės sklypą. Atsakovas finansinės apskaitos dokumentais negrindė įmonės finansinės veiklos, įmonės pinigus naudojo nežinomiems tikslams, nepateikdamas dokumentų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pinigai buvo naudojami įmonės veiklai vykdyti. Įmonės vadovas juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai, o šios pareigos nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis)). Įmonės vadovas yra specialus subjektas, todėl jis privalo būti susipažinęs tiek su buhalterinės apskaitos pagrindais, tiek ir su reikalavimais keliamais apskaitos dokumentų rekvizitams. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, atsakovas pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, veikti išimtinai įmonės interesais.
Aukštesnių teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės valdymo organams praradus įmonės turtą ir dokumentus, jiems gali kilti ir civilinė atsakomybė šios įmonės kreditorių ir pačios įmonės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis, 6.245–6.249 straipsniai ir 6.263 straipsnis). Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>).
Neteisėti atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai pasireiškė neįnešus piniginių lėšų, į įmonės banko sąskaitą, kurios buvo gautos už parduotą žemės sklypą, todėl padarė 20 000,00 Eur žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Esant civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 20 000 Eur žalos atlyginimas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palū-kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 450 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – 450 Eur žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 185, 259, 262, 270, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.), bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Delotas“ naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš V. Š. (V. Š.) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.
Teisėjas Kęstutis Rimkus
