Baudžiamoji byla Nr. 2K-160/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2; 1.2.14.8.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Minkevičiui,
gynėjui advokatui I. Kaganui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams už kiekvieną iš šešiolikos padarytų veikų: A. S., A. P., B. V., G. T., M. Š., N. F., O. L., G. S., J. B., S. G., A. K., K. K., A. K., A. K., D. J. J., M. G. turto užvaldymą apgaule; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams už kiekvieną iš dviejų pasikėsinimų padaryti nusikalstamą veiką: R. V. ir M. V. turto užvaldymą apgaule; pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams už R. V. mokėjimo instrumento pagrobimą ir panaudojimą; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams už R. V. turto užvaldymą, panaudojant pagrobtą mokėjimo kortelę; taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir M. U. paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio M. U. pašalintas jo padarytų veiksmų S. V. atžvilgiu kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. U. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, ir M. U. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. U. nuosprendžiu už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Šioje byloje taip nuteisti R. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; S. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; G. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už kiekvieną iš keturių veikų bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; L. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
M. U. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą arba pinigines lėšas išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitoms papildyti, ne vėliau kaip nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. spalio mėnesio, parūpinęs nusikalstamos veikos darymo įrankius ne mažiau kaip du mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles su abonentiniais Nr. 8-682-72509, 8-654-26795, 8-613-77814, 8-689-09504, 8-653-53741, 8-608-78397, 8-633-78955, 8-631-27908, 8-617-95983, skambino nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus, asmenims ir, prisistatęs jų artimais giminaičiais ar šių tariamai nurodytais asmenimis, klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji padarė teisėtvarkos pažeidimus, todėl susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui būtina perduoti nukentėjusiesiems ar pareigūnams šių nurodytas pinigų sumas, organizavo pinigų paėmimą iš nukentėjusiųjų ar nukentėjusiųjų į nurodytas banko sąskaitas pervestų pinigų tolesnį paskirstymą ir naudojimą, pats arba per bendrininkus, kartu bausmę atliekančius nuteistuosius tiesiogiai, o laisvėje esančius asmenis telekomunikacijų priemonių pagalba, sukurstė atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: kartu atliekantį laisvės atėmimo bausmę A. B. - susitarti su savo motina V. B., kad ši į nurodytas bankų sąskaitas pervestų jai grynaisiais pinigais perduodamas sukčiaujant įgytas pinigų sumas, taip pat 2004 m. gegužės 31 d. paskambinti M. Š. ir, prisistačius nukentėjusiosios žentu, reikalauti pinigų; R. P. - susitarti su S. J., kad prisistatęs tariamo nukentėjusiojo sūnumi R. 2004 m. birželio 12 d. paimtų nukentėjusiosios G. S. apgaulės įtakoje perduodamus pinigus; A. Č., S. J., N. S., R. Š., A. K. ir G. P., bei kitus nenustatytus asmenis - vykti pas nukentėjusiuosius, prisistatinėti tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, šias sumas pervesti arba organizuoti pervedimą į M. U. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduoti M. U. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuoti nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą; kartu atliekantį laisvės atėmimo bausmę L. R. - instruktuoti G. P., į kokias sąskaitas šis turi pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, o M. U. nutraukus savo nusikalstamą veiką, perimti jo funkciją ir vaidmenį; taip pat pats ar per bendrininkus į nusikalstamos veikos mechanizmą įtraukė ir kitus asmenis, nesuvokusius savo veiksmų nusikalstamumo, kuriuos įtikino apgaule įgytas sumas pervesti ar organizuoti pervedimą į M. U. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose arba perduoti nurodytiems asmenims, arba įgyti už jas ir siųsti kaltininkams materialines vertybes, arba organizuoti nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą; taip M. U. kartu su kitais organizuotos grupės nariais bei epizodiniais bendrininkais pasikėsino apgaule įgyti nukentėjusiojo M. V. turtą bei apgaule įgijo iš nukentėjusiųjų A. S. 1300 Lt, A. P. 3000 Lt, B. V. 5641 Lt, G. T. 1000 Lt, M. Š. 1000 Lt, N. F. 2817 Lt, O. L. 2900 Lt, G. S. 976,92 Lt, J. B. 500 Lt, S. G. 14896 Lt, A. K. 1000 Lt, K. K. 8405 Lt, A. K. 3900 Lt A. K. 3000 Lt, D. J. J. 4000 Lt, M. G. 1000 Lt, R. V. 6950 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. U. prašo patikrinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį dėl padarytų įstatymo taikymo pažeidimų.
Nuteistasis nesutinka, kad jo veikos kvalifikuotos taikant BK 25 straipsnį kaip padarytos organizuotos grupės, nes kaltinamajame akte nėra nurodyti ir atskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai, kurie leistų kaltinimus reikšti būtent dėl organizuotos grupės. Jis pažymi, kad pagal įstatymą ir teisės mokslą organizuota grupė nėra tokia, kuri atsitiktinai sudaryta kokiam nors nusikaltimui tuoj pat padaryti. Nuteistasis teigia, jog byla jam yra sufabrikuota ikiteisminį tyrimą atlikusių ir prokuratūros pareigūnų, iškreiptai traktavusių įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas ekspertų J. Devenson ir J. Kamarausko teismui pateikta tik tikėtina telekomunikacijų paslaugų perduotos informacijos fonoskopinės ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras, kasatoriaus manymu, nurodė naują ir pirmosios instancijos netirtą aplinkybę, jog specialistai 85-95 procentų patikimumu nustatė, kad įrašuose užfiksuotas būtent kasatoriaus kalbėjimas. Į teismo posėdį nebuvo iškviesti nepriklausomi ekspertai, taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atstovai, pateikę telefoninių pokalbių įrašų darymo protokolus, todėl liko neišsiaiškinta, ar balso ekspertams nebuvo pateikti klaidingi duomenys, ar įrašai daromi pagrįstai, kaip jie buvo paimti iš telekomunikacijos tinklų kontrolės ir perduoti ekspertams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai yra dokumentai, todėl paaiškinti juose esančių duomenų specialistas nekviečiamas. Kasatoriaus manymu, abejonės dėl įkalčių prieš jį liko nepašalintos, todėl jis prašo patikrinti teismų sprendimų išvadas dėl užfiksuotų duomenų ir balso ekspertų pateiktos ekspertizės tikrumo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl organizuotos grupės buvimo konstatavimo
Kasatorius nesutinka, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, kvalifikuotos kaip padarytos organizuota grupe. Savo poziciją nuteistasis grindžia teiginiu, kad nepakankamai atskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai teisės požiūriu įvertinti neteisingai. Kasatoriaus argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.
Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiomis įstatymo nuostatomis bylą nagrinėję teismai ir vadovavosi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus konstatuotų faktų visetą, nustatyta, jog M. U. veikė ne vienas, bet su bendrininkais, kuriuos sutelkė į grupę, jai vadovavo, koordinavo veiklą, atskirais atvejais ir pats tiesiogiai atlikdamas kai kuriuos veiksmus, sudarančius atitinkamų nusikaltimų sudėtinę dalį, konkretiems grupės nariams skirstė užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikaltimų padarymui. Tą aplinkybę, kad teismas įsigilino į šiuos klausimus, rodo ir tai, jog atskiri kartu veikę asmenys, įvertinus jų dalyvavimą darant konkrečius nusikaltimus, įvardinti ne kaip organizuotos grupės nariai, bet kaip epizodiniai bendrininkai. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akivaizdžiai užfiksuota, kad šioje baudžiamojoje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas ir įvertintas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendyje, atsakant į nuteistojo M. U. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas organizuotos grupės buvimas, šiuo klausimu pasisakyta pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino įstatymo nuostatas ir pagal jas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo
Skunde nuteistasis nesutinka su įrodymų, o būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir jų pagrindu atliktos fonoskopinės ekspertizės, vertinimo pagrįstumu skundžiamuose teismų sprendimuose. Baudžiamojo proceso įstatymo konkrečių nuostatų pažeidimų, kuriuos teismai būtų padarę spręsdami šiuos klausimus, jis nenurodo.
Baudžiamajame procese įrodymų vertinimo teisę ir pareigą turi teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Šioje baudžiamojoje byloje telefoninių pokalbių įrašų panaudojimo įrodinėjimui klausimai aptarti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. U. kaltė įrodyta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais ir garso įrašais, specialistų išvadomis, iš dalies kitų kaltinamųjų ir liudytojų paaiškinimais, Marijampolės pataisos namų pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto M. U. argumentus, greta kitų klausimų išsamiai pasisakė ir dėl balsų, esančių tirtuose garso įrašuose, priklausomybės konkretiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkami garso įrašai buvo vertinami visame byloje surinktų įrodymų kontekste. Būtent toks požiūris atitinka BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamosiose bylose. Kasatoriaus iškeltos abejonės dėl šių įrašų įrodomosios vertės remiasi kitokiu, įstatymo reikalavimų neatitinkančiu požiūriu, pagal kurį įrašų vertinimas atliekamas atsietai nuo kitų duomenų. Šios abejonės bylą nagrinėjusiems teismas buvo žinomos ir priimtuose sprendimuose motyvuotai paneigtos.
Darytina bendra išvada, kad skunde esantys teiginiai apie įstatymų taikymo pažeidimus nėra pagrįsti ir neduoda pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendžius.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo M. U. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas
