T. U. pagal BK 222 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-719/2021

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00005-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.14.5.2.3;

1.2.29.1.1;1.2.29.1.3; 1.2.14.7.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui,

nuteistiesiems G. T., A. A. ir T. U.,

nuteistojo T. U. gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo G. T. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu T. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. U. paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, T. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 484 820,76 Eur konfiskavimas. T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. A. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos baudos subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. A. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. G. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. N. (A. N.), tačiau dėl jo nuteisimo kasacinis skundas nepaduotas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistųjų G. T. ir A. A. apeliaciniai skundai atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. A. ir T. U. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria A. A. ir T. U. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paskirtas konfiskavimas T. U. turtui, pakeista. A. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, nurodyta, kad A. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taikant BK 24 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymas), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. T. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir T. U. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, T. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. A. bei T. U. solidariai valstybės naudai priteista 36 014,82 Eur (124 352 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Panaikintas T. U. lėšų – 484 820,76 Eur (1 673 989,12 Lt) konfiskavimas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus: iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ jokių paslaugų UAB „A“ realiai nepardavė ir neatliko, susitarus su UAB „A“ akcininku A. A. suklastojo dokumentus, t. y. A. N., naudodamasis kompiuterine technika, paruošė ir atspausdino UAB „S“ vardu 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006491, 2011 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGM, Nr. 0006517, o G. T. savo, kaip atsakingo asmens – UAB „S“ padalinio vadovo, parašu šias PVM sąskaitas faktūras pasirašė ir jos buvo perduotos A. A.

2. A. A. ir T. U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad A. A. įgijo iš UAB „S“ netikrus dokumentus ir juos panaudojo, pagamino netikrus UAB „A“ dokumentus ir tokius žinomai netikrus dokumentus panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o T. U. pagamino netikrus dokumentus, pasirašydamas UAB „A“ netikruose dokumentuose, juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

2.1. T. U. nuo 2009 m. vasario 23 d., būdamas UAB „Sk“ akcininkas ir direktorius, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „Sk“ veiklą, veikdamas tyčia, 2010 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, Kaune, susitaręs su bendrininku UAB „A“ akcininku A. A., turinčiu realią galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą, t. y. kad A. A. pateiks juridinio asmens UAB „A“ vardu išrašytas suklastotas PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „Sk“ naudai parduotas prekes, o jis (T. U.) kontroliuos bei duos nurodymą UAB „Sk“ buhalterei R. S. šias PVM sąskaitas faktūras patvirtinti parašu bei įtraukti į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą.

2.2. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2010–2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. A., žinodamas, kad UAB „A“ jokių prekių UAB „Sk“ neparduos, vykdydamas susitarimą su T. U., tyrimo metu nenustatytu laiku adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. liepos 15 d., serija DEF, Nr. 0004086; 2010 m. rugpjūčio 2 d., serija DEF, Nr. 0004125; 2010 m. rugpjūčio 20 d., serija DEF, Nr. 0004158; 2010 m. rugsėjo 13 d., serija DEF, Nr. 0004226; 2010 m. spalio 12 d., serija DEF, Nr. 0004295; 2010 m. spalio 26 d., serija DEF, Nr. 0004302; 2010 m. lapkričio 2 d., serija DEF, Nr. 0004353; 2010 m. lapkričio 22 d., serija DEF, Nr. 0004412; 2010 m. gruodžio 10 d., serija DEF, Nr. 0004466; 2010 m. gruodžio 22 d., serija DEF, Nr. 0004484; 2011 m. sausio 5 d., serija SGM, Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d., serija SGM, Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d., serija SGM, Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d., serija SGM, Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d., serija SGM, Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d., serija SGM, Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d., serija SGM, Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d., serija SGM, Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d., serija SGM, Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d., serija SGM, Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d., serija SGM, Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d., serija SGM, Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d., serija SGM, Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d., serija SGM, Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d., serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d., serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d., serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d., serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d., serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d., serija SGM, Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d., serija SGM, Nr. 0006517, į kurias naudodamasis kompiuterine technika įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“, t. y. apie tai, kad UAB „A“ tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų modelių: SE-015, SE-017, SE-116 (toliau – prekės), UAB „Sk“ už 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), įskaitant 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM. Po to šiuos žinomai netikrus dokumentus patvirtinus parašu UAB „A“ atsakingiems asmenims, panaudojo, t. y. perdavė UAB „Sk“ direktoriui T. U.

2.3. T. U., žinodamas, kad pagal UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras nurodyti pirkimai nėra įvykę, prekės neįsigytos, o PVM sąskaitos faktūros yra netikros, šiuos suklastotus dokumentus pasirašė ir pateikė už UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui R. S., o ši, vykdydama T. U. nurodymą, įtraukė jas į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą. Po to T. U. nurodymu, remdamasi į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „A“ netikrais dokumentais, į UAB „Sk“ 2010 m. liepos–gruodžio mėnesių ir 2011 m. sausio–spalio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimus už 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM, taip suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Sk“ dokumentus. Tokiu būdu T. U., būdamas UAB „Sk“ direktorius, 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2011 m. lapkričio mėn. pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas, pagrįstas netikromis UAB „A“ PVM sąskaitomis faktūromis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) darbuotojams, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Sk“ nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.4. A. A. 2011 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su bendrininku A. N. ar G. T., kad jie pateiks UAB „S“ juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „A“ naudai atliktas paslaugas – valdymo blokų komplektavimą, pateiktas netikras UAB „S“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras per UAB „A“ direktorių P. M. ir buhalterę A. K. (M.) įtrauks į bendrovės apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. A. pateikė A. N. ar G. T. UAB „A“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos UAB „A“ paslaugos. Po to A. A. neteisėtai įgijo pagamintus netikrus dokumentus – UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 5 d., serija SGM, Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d., serija SGM, Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d., serija SGM, Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d., serija SGM, Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d., serija SGM, Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d., serija SGM, Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d., serija SGM, Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d., serija SGM, Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d., serija SGM, Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d., serija SGM, Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d., serija SGM, Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d., serija SGM, Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d., serija SGM, Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d., serija SGM, Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d., serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d., serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d., serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d., serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d., serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d., serija SGM, Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d., serija SGM, Nr. 0006517, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „S“ ir UAB „A“, t. y. apie tai, kad UAB „S“ tariamai suteikė 352 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) komplektavimo paslaugas UAB „A“ už 207 512,74 Eur (716 500 Lt), įskaitant 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM.

2.5. A. A., žinodamas, kad pagal UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras nurodyti sandoriai nėra įvykę, šiuos suklastotus dokumentus per juos pasirašiusį UAB „A“ direktorių P. M. pateikė už UAB „A“ buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui A. K. (M.), o ši, žinodama, jog UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos valdymo blokų komplektavimo paslaugos realiai UAB „A“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, vykdydama A. A. nurodymą, įtraukė jas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Po to, remdamasis į UAB „A“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „S“ netikrais dokumentais, į UAB „A“ 2011 m. sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimus už 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM. Tokiu būdu buvo suklastoti tikri UAB „A“ dokumentai – PVM deklaracijos, kurias 2011 m. vasario, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais pateikė VMI darbuotojams. 2011 m. vasario–lapkričio mėnesiais, į buhalterinę apskaitą įtraukus netikrus dokumentus, suklastojus ir pateikus minėtas suklastotas PVM deklaracijas VMI darbuotojams, iš dalies buvo negalima nustatyti UAB „A“ nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. T. U. taip pat pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010–2011 metais veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, iššvaistė savo žinioje esantį didelės vertės, t. y. 484 820,75 Eur (1 673 989,08 Lt), svetimą – UAB „Sk“ turtą. T. U., būdamas nuo 2009 m. vasario 23 d. UAB „Sk“ akcininkas ir direktorius, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „Sk“ veiklą, padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., panaudodamas dokumentus, t. y. UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. liepos 15 d., serija DEF, Nr. 0004086; 2010 m. rugpjūčio 2 d., serija DEF, Nr. 0004125; 2010 m. rugpjūčio 20 d., serija DEF, Nr. 0004158; 2010 m. rugsėjo 13 d., serija DEF, Nr. 0004226; 2010 m. spalio 12 d., serija DEF, Nr. 0004295; 2010 m. spalio 26 d., serija DEF, Nr. 0004302; 2010 m. lapkričio 2 d., serija DEF, Nr. 0004353; 2010 m. lapkričio 22 d., serija DEF, Nr. 0004412; 2010 m. gruodžio 10 d., serija DEF, Nr. 0004466; 2010 m. gruodžio 22 d., serija DEF, Nr. 0004484; 2011 m. sausio 5 d., serija SGM, Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d., serija SGM, Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d., serija SGM, Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d., serija SGM, Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d., serija SGM, Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d., serija SGM, Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d., serija SGM, Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d., serija SGM, Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d., serija SGM, Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d., serija SGM, Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d., serija SGM, Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d., serija SGM, Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d., serija SGM, Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d., serija SGM, Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d., serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d., serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d., serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d., serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d., serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d., serija SGM, Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d., serija SGM, Nr. 0006517, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“, kad UAB „A“ tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) – UAB „Sk“ už 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), jam – T. U. kontroliuojant, pagal UAB „A“ gautas PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Sk“ banko sąskaitos, esančios banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale ir AB SEB banke, į UAB „A“ banko sąskaitą, esančią AB DnB banke ir AB „Hansabankas“, 2010 metais devyniais mokėjimo pavedimais pervedė 53 616,48 Eur (185 127 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ kasos pajamų orderius sumokėjo 126 138,13 Eur (435 529,75 Lt), o 2011 metais trisdešimt aštuoniais mokėjimo pavedimais pervedė 273 155,13 Eur (943 150,06 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. gegužės 30 d. keturiasdešimt du UAB „A“ kasos pajamų orderius sumokėjo 133 830,51 Eur (462 090 Lt), t. y. UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, iš viso 586 633,10 Eur (2 025 526,82 Lt), įskaičiuojant 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM. Tokiu būdu T. U., padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, iššvaistė didelės vertės – 484 820,75 Eur (1 673 989,11 Lt) (atskaičius iš sumokėtos sumos 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM) – UAB „Sk“ turtą.

4. T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010–2011 metais, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkaudamas su kitais bendrininkų grupės, suburtos ir veikiančios siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir apgaule panaikinti didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, nariais, nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., panaudojant netikrus UAB „A“ dokumentus, apgaule 2010–2011 metais įgijo UAB „Sk“ vardu, kurios veiklą jis realiai kontroliavo, svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM, o suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Sk“ dokumentus – PVM deklaracijas, apgaule UAB „Sk“ naudai padidino 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) pirkimo PVM ir panaikino dalį turtinės prievolės, tai yra 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei už 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius sumokėjimą.

4.1. T. U. nuo 2009 m. vasario 23 d. iki dabar, būdamas UAB „Sk“ akcininkas ir direktorius, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „Sk“ veiklą ir duoti nurodymus už UAB „Sk“ buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui, buhalterei R. S. 2010 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, Kaune susitarė su bendrininku UAB „A“ akcininku A. A., turinčiu realią galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą, kad A. A. už tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį UAB „Sk“ pateiks juridinio asmens UAB „A“ vardu išrašytas suklastotas PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „Sk“ naudai parduotas prekes, o jis kontroliuos bei duos nurodymą UAB „Sk“ atsakingiems asmenims – buhalterei R. S. šias PVM sąskaitas faktūras patvirtinti parašu bei įtraukti į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu lėšas, taip pat ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, banko pavedimu perves arba (ir) grynaisiais pinigais sumokės į UAB „A“, kaip atsiskaitymą už tariamai parduotas prekes, ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – UAB „Sk“ mokėtiną PVM, o pagal A. A. pateiktas suklastotas UAB „A“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras jis (T. U.) ir buhalterė R. S., žinanti apie nusikalstamą veiklą, deklaruos mokesčių administratoriui pirkimo PVM ir UAB „Sk“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

4.2. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2010 m. liepos mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, T. U. pateikė grupės nariui A. A. UAB „Sk“ rekvizitus bei nurodė, kokios prekės kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „A“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos prekės UAB „Sk“. A. A., žinodamas, kad UAB „A“ jokių prekių UAB „Sk“ neparduos, vykdydamas susitarimą su T. U., tyrimo metu nenustatytu laiku adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. liepos 15 d., serija DEF, Nr. 0004086; 2010 m. rugpjūčio 2 d., serija DEF, Nr. 0004125; 2010 m. rugpjūčio 20 d., serija DEF, Nr. 0004158; 2010 m. rugsėjo 13 d., serija DEF, Nr. 0004226; 2010 m. spalio 12 d., serija DEF, Nr. 0004295; 2010 m. spalio 26 d., serija DEF, Nr. 0004302; 2010 m. lapkričio 2 d., serija DEF, Nr. 0004353; 2010 m. lapkričio 22 d., serija DEF, Nr. 0004412; 2010 m. gruodžio 10 d., serija DEF, Nr. 0004466; 2010 m. gruodžio 22 d., serija DEF, Nr. 0004484; 2011 m. sausio 5 d., serija SGM, Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d., serija SGM, Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d., serija SGM, Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d., serija SGM, Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d., serija SGM, Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d., serija SGM, Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d., serija SGM, Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d., serija SGM, Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d., serija SGM, Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d., serija SGM, Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d., serija SGM, Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d., serija SGM, Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d., serija SGM, Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d., serija SGM, Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d., serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d., serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d., serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d., serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d., serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d., serija SGM, Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d., serija SGM, Nr. 0006517, į kurias naudodamasis kompiuterine technika įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“, t. y. apie tai, kad UAB „A“ tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) – UAB „Sk“ už 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), įskaitant 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM. Po to, šiuos žinomai netikrus dokumentus patvirtinus parašu UAB „A“ atsakingiems asmenims, techninio skyriaus vadovui A. V., techninio skyriaus vadovui M. G. ir buhalterei A. K. (M.), žinantiems apie nusikalstamą veiklą, panaudojo, t. y. perdavė UAB „Sk“ direktoriui T. U., o pastarasis jas pasirašė.

4.3. T. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, t. y. vykdydamas susitarimą su A. A., jam kontroliuojant, pagal gautas UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Sk“ banko sąskaitos, esančios banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale ir AB SEB banke, į UAB „A“ banko sąskaitą, esančią AB DnB banke ir AB „Hansabankas“, 2010 metais devyniais mokėjimo pavedimais pervedė 53 616,48 Eur (185 127 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ kasos pajamų orderius sumokėjo 126 138,13 Eur (435 529,75 Lt), 2011 metais trisdešimt aštuoniais mokėjimo pavedimais pervedė 273 155,13 Eur (943 150,06 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. gegužės 30 d. keturiasdešimt du UAB „A“ kasos pajamų orderius sumokėjo 133 830,51 Eur (462 090 Lt), UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t. y. iš viso 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), įskaitant 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM.

4.4. T. U., žinodamas, kad UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pirkimai nėra įvykę, prekės neįsigytos, o PVM sąskaitos faktūros yra netikros, šiuos suklastotus dokumentus pasirašius, pateikė už UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui R. S, o ši, žinodama, jog UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „Sk“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, vykdydama T. U. nurodymą, įtraukė jas į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą. Po to, remdamasis į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „A“ netikru dokumentu, į UAB „Sk“ 2010 m. liepos–gruodžio mėnesių ir 2011 m. sausio–spalio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios bendrovės pirkimą ir mokėtiną 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM. Tokiu būdu, suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Sk“ dokumentus, apgaule UAB „Sk“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – UAB „Sk“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM bei 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2011 m. lapkričio mėn. pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas VMI darbuotojams, dėl to iš dalies buvo negalima nustatyti UAB „Sk“ nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4.5. Tokiu būdu T. U. kartu su bendrininku A. A., pagaminęs ir panaudojęs netikrus UAB „A“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, UAB „Sk“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimą, valstybei padaryta didele pripažintina 36 014,82 Eur (124 352 Lt) reali žala.

5. A. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 metais veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkaudamas su kitais bendrininkų grupės, suburtos ir veikiančios siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, nariais, panaudojant UAB „A“ ir UAB „S“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, 2011 metais pagaminant ir panaudojant netikrus UAB „S“ dokumentus, apgaule 2011 metais panaikino UAB „A“, kurios veiklą jis turi realią galimybę kontroliuoti, naudai svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM – bei, 2011 metais pagaminant ir panaudojant netikrus UAB „A“ dokumentus, apgaule 2011 metais padėjo UAB „Sk“ įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 67 080,66 Eur (231 616,12 Lt) PVM, o suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „A“ dokumentus – PVM deklaracijas, apgaule UAB „Sk“ naudai padidino 67 080,66 Eur (231 616,12 Lt) pardavimo PVM bei 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) pirkimo PVM už 2011 m. sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių sumokėjimą.

5.1. A. A., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su bendrininku A. N., turinčiu galimybę realiai kontroliuoti juridinio asmens UAB „S“ veiklą, kad šis už tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „S“ juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „A“ naudai atliktas paslaugas, tai yra valdymo blokų komplektavimą, o jis (A. A.) kontroliuos bei duos nurodymą UAB „A“ atsakingiems asmenims šias PVM sąskaitas faktūras patvirtinti parašu bei įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, jų pagrindu lėšas, taip pat ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, banko pavedimu perves į UAB „S“ sąskaitą banke, kaip atsiskaitymą už tariamai suteiktas paslaugas, ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – mokėtiną PVM. Bendrininko A. N. pateiktos netikros UAB „S“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias UAB „A“ direktorius P. M. ir buhalterė A. K. (M.), žinantys apie nusikalstamą veiklą, įtrauks į bendrovės apskaitą ir, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB „A“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės, o bendrininkas T. U., UAB „Sk“ direktorius, už tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „Sk“ juridinio asmens vardu išrašytas suklastotas UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „Sk“ naudai parduotas prekes bei T. U. kontroliuodamas duos nurodymą UAB „Sk“ atsakingiems asmenims šias žinomai netikras UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras patvirtinti parašu bei įtraukti į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu lėšas, taip pat ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, banko pavedimu perves arba (ir) grynaisiais pinigais sumokės į UAB „A“, kaip atsiskaitymą už tariamai parduotas prekes. Tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – UAB „Sk“ mokėtiną PVM. Bendrininko A. A. pateiktų suklastotų UAB „A“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu T. U. ir buhalterė R. S., žinanti apie nusikalstamą veiklą bei vykdanti T. U. nurodymus, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB „Sk“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

5.2. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. A. pateikė grupės nariui A. N. UAB „A“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos UAB „A“ paslaugos. A. N., žinodamas, kad UAB „S“ jokių paslaugų UAB „A“ neatliks, vykdydamas susitarimą, tyrimo metu nenustatytu laiku adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, tai yra UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 5 d., serija SGM, Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d., serija SGM, Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d., serija SGM, Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d., serija SGM, Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d., serija SGM, Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d., serija SGM, Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d., serija SGM, Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d., serija SGM, Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d., serija SGM, Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d., serija SGM, Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d., serija SGM, Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d., serija SGM, Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d., serija SGM, Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d., serija SGM, Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d., serija SGM, Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d., serija SGM, Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d., serija SGM, Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d., serija SGM, Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija SGM, Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d., serija SGM, Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d., serija SGM, Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d., serija SGM, Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d., serija SGM, Nr. 0006517, į kurias naudodamasis kompiuterine technika įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „S“ ir UAB „A“, tai yra apie tai, kad UAB „S“ tariamai suteikė 352 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) komplektavimo paslaugas UAB „A“ už 207 512,74 Eur (716 500 Lt), taip pat 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM. Po to šiuos žinomai netikrus dokumentus, pasirašius UAB „S“ padalinio vadovui G. T., kuris žinojo apie nusikalstamą veiklą, perdavė A. A.

5.3. A. A., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, žinomai netikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras panaudojo, tai yra perdavė P. M. Šis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tai yra vykdydamas A. A. nurodymus, jam kontroliuojant, pagal gautas UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras iš UAB „A“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „DnB Nord“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „S“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), per trisdešimt mokėjimo pavedimų pervedė UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, tai yra iš viso 207 512,74 Eur (716 500 Lt), taip pat 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM, kuriuos A. N., taip pat ir G. T., žinantis apie nusikalstamą veiklą, išgrynino ir, pasilikę tyrimo metu nustatytą 6950,88 Eur (24 000 Lt) dydžio piniginį atlygį nuo bendros sumos, išgrynintas lėšas perdavė A. A.

5.4. A. A., žinodamas, kad pagal UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras nurodyti sandoriai nėra įvykę, šiuos suklastotus dokumentus per juos pasirašiusį UAB „A“ direktorių P. M., kuris žinojo, jog UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos – valdymo blokų komplektavimas – realiai UAB „A“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, pateikė už UAB „A“ buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui A. K. (M.), o ši žinodama, kad UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos – valdymo blokų komplektavimas – realiai UAB „A“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, tačiau vykdydama A. A. nurodymą, įtraukė jas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Po to, remdamasis į UAB „A“ buhalterinę apskaitą įtrauktu minėtu UAB „S“ netikru dokumentu, į UAB „A“ 2011 m. sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM. Tokiu būdu suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „A“ dokumentus – PVM deklaracijas, apgaule UAB „A“ naudai padidino 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) pirkimo PVM ir panaikino dalį turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM bei 2011 m. vasario, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas VMI darbuotojams.

5.5. A. A., tęsdamas nusikalstamą susitarimą su T. U., tyrimo metu nenustatytu laiku adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, tai yra UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 3 d., serija DEF, Nr. 0004516; 2011 m. sausio 19 d., serija DEF, Nr. 0004571; 2011 m. sausio 27 d., serija DEF, Nr. 0004593; 2011 m. vasario 3 d., serija DEF, Nr. 0004502; 2011 m. vasario 14 d., serija DEF, Nr. 0004644; 2011 m. vasario 28 d., serija DEF, Nr. 0004693; 2011 m. kovo 2 d., serija DEF, Nr. 0004706; 2011 m. kovo 18 d., serija DEF, Nr. 0004761; 2011 m. kovo 24 d., serija DEF, Nr. 0004781; 2011 m. balandžio 5 d., serija DEF, Nr. 0004830; 2011 m. balandžio 11 d., serija DEF, Nr. 0004853; 2011 m. gegužės 10 d., serija DEF, Nr. 0004967; 2011 m. gegužės 17 d., serija DEF, Nr. 0004988; 2011 m. birželio 8 d., serija DEF, Nr. 0005060; 2011 m. birželio 27 d., serija DEF, Nr. 0005093; 2011 m. liepos 26 d., serija DEF, Nr. 0005186; 2011 m. liepos 29 d., serija DEF, Nr. 0005187; 2011 m. rugpjūčio 17 d., serija DEF, Nr. 0005245; 2011 m. rugpjūčio 26 d., serija DEF, Nr. 0005276; 2011 m. rugpjūčio 31 d., serija DEF, Nr. 0005280; 2011 m. rugsėjo 1 d., serija DEF, Nr. 0005283; 2011 m. rugsėjo 22 d., serija DEF, Nr. 0005331; 2011 m. rugsėjo 29 d., serija DEF, Nr. 0005358; 2011 m. spalio 12 d., serija DEF, Nr. 0005396; 2011 m. spalio 21 d., serija DEF, Nr. 0005424; 2011 m. spalio 25 d., serija DEF, Nr. 0005433; 2011 m. spalio 28 d., serija DEF, Nr. 0005437, į kurias naudodamasis kompiuterine technika įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“, tai yra apie tai, kad UAB „A“ tariamai pardavė 357 vnt. prekių valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116), iš jų 352 vnt. tariamai įsigytų iš UAB „S“ po valdymo blokų komplektavimo paslaugos atlikimo, UAB „Sk“ už 386 512,07 Eur (1 334 550,07 Lt), taip pat 67 616,12 Eur (231 616,12 Lt) PVM. Po to šiuos žinomai netikrus dokumentus patvirtinus parašu UAB „A“ atsakingam asmeniui, techninio skyriaus vadovui M. G., žinančiam apie nusikalstamą veiklą, panaudojo, tai yra perdavė UAB „Sk“ direktoriui T. U. Šis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tai yra vykdydamas susitarimą su A. A., jam (T. U.) kontroliuojant, pagal gautas netikras UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Sk“ banko sąskaitos, esančios banko „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale ir AB SEB banke, trisdešimt aštuoniais mokėjimo pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą, esančią AB NORD/LB Kauno skyriuje ir AB „Hansabankas“, pervedė 273 155,13 Eur (943 150,06 Lt), o grynaisiais pinigais pagal 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. gegužės 30 d. keturiasdešimt du UAB „A“ kasos pajamų orderius sumokėjo 133 830,51 Eur (462 090 Lt).

5.6. T. U., žinodamas, kad pagal UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras nurodyti sandoriai nėra įvykę, prekės neįsigytos, o PVM sąskaitos faktūros yra netikros, šiuos suklastotus dokumentus pasirašius, pateikė už UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui R. S., kuri žinodama, jog UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „Sk“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, vykdydama T. U. nurodymą, įtraukė jas į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą. Po to, remdamasis į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą įtrauktais UAB „A“ netikrais dokumentais, į UAB „Sk“ 2011 m. sausio–spalio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną 67 080,66 Eur (231 616,12 Lt) PVM. Tokiu būdu suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Sk“ dokumentus, apgaule UAB „Sk“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – UAB „Sk“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną 67 080,66 Eur (231 616,12 Lt) PVM bei 2011 m. vasario–lapkričio mėn. pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas VMI darbuotojams, dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti UAB „A“ nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.7. Tokiu būdu A. A., panaudojęs netikrus UAB „S“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, panaikino UAB „A“ naudai dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM, taip padarė Lietuvos Respublikos valstybei 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) turtinę žalą.

II. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas A. Blaževičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nuteistajam A. A. nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. A., jį grindė nenuosekliais ir prieštaringais kitų kaltinimo bendrininkų – nuteistųjų G. T., A. N. arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – A. K. (M.) parodymais, o A. A. paaiškinimus deklaratyviai atmetė. A. N. parodė, kad 2010–2011 metais jis buvo realus UAB „S“ savininkas, G. T. buvo jos direktorius, tačiau tiesioginių funkcijų neatliko, tik vykdė jo nurodymus – pasirašinėjo pateiktuose dokumentuose. G. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. A. N. atvežė PVM sąskaitas faktūras ir pasakė, jog jis jas turi pasirašyti. Pagal minėtas sąskaitas faktūras UAB „S“ UAB „A“ pardavė valdymo blokus. G. T. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jis direktoriaus funkcijų neatliko, pasirašydavo tai, ką jam pateikdavo A. N., todėl abejotina, ar asmuo tikrino pasirašomus dokumentus, juo labiau ar praėjus dvejiems metams po pasirašymo galėjo prisiminti pasirašytų dokumentų turinį. G. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad nors A. A. pažįsta tik iš matymo, tačiau būtent jis pasiūlė jam klastoti dokumentus ir šis sutiko. Apeliacinės instancijos teismas vertino A. N. parodymus kaip patikimus, nors jo duoti paaiškinimai prieštaringi ir nenuoseklūs. Nuteistojo vertinimu, būtent A. N. siekė išvengti sunkesnių kaltinimų dėl veikos, nustatytos BK 182 straipsnyje, padarymo. A. N. yra keturis kartus teistas už sukčiavimą ir melagingų parodymų davimą. Būtent jis iš A. A. ir T. U. pareikalavo 70 000 Lt tam, kad galėtų atsiskaityti, kaip jis teigė, su reikiamais žmonėmis iš jį tikrinusių institucijų, kad jam nekiltų atsakomybė už 1 174 610 Lt pasisavinimą iš įmonės ir nesumokėtus bei pasisavintus 241 193,14 Lt mokesčių. Būtent šios sumos nurodytos 2013 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

6.2. A. N. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, jis atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, dėl to buvo pažeista kitų kaltinamųjų teisė į gynybą, užkirstas kelias užduoti klausimus dėl esminių bylos aplinkybių, taip pat ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus. A. N. ir G. T., duodami parodymus, siekė apkalbėti A. A. ir sumenkinti savo, kaip nusikalstamą veiką padariusių asmenų, vaidmenį. Kadangi A. N. ir G. T. taip pat buvo traukiami atsakomybėn, jie sąmoningai siekė kiek įmanoma didesnę kaltės dalį perkelti kitiems asmenims ir taip sušvelninti savo, kaip nusikalstamą veiką padariusių asmenų, vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Vertinant A. N. ir G. T. parodymus, turėjo būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo ir vertinimo, nes kaltinimo bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Kai kuriuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pažymima, jog tam, kad būtų laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantijų, kaltinimo bendrininko prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, ir teisėjas turėtų aiškiai nurodyti, kad toks kaltinimo bendrininko prisipažinimas savaime neįrodo, jog kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą. Kaltinimo bendrininkų parodymams išskirtinė reikšmė suteikta nepagrįstai.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistieji A. A. ir T. U. sukčiavo, įmonių buhalterinę apskaitą tvarkančioms darbuotojoms pateikdami pagamintus netikrus UAB „S“ ir UAB „A“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), kad šios tokius dokumentus įtrauktų į UAB „A“ ir UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą ir mokesčių administratoriui (VMI) siunčiamas PVM deklaracijas. Byloje nustatyta, kad sandoriai tarp UAB „S“ ir UAB „A“ bei tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“ realiai nebuvo įvykę, o į nuteistųjų vadovaujamų bendrovių buhalterinę apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai ir UAB „Sk“ naudai sumažintas į valstybės biudžetą mokėtinas PVM. Tokiais veiksmais buvo suklaidinta valstybė apie UAB „S“ ir UAB „A“ sumokėtą PVM, nes UAB „Sk“ iš UAB „A“ prekių ir UAB „A“ iš UAB „S“ paslaugų pagal suklastotas sąskaitas negaudavo ir už jas viso PVM šiai įmonei nemokėjo. A. A. ir T. U. apgaule UAB „Sk“ naudai ir interesais panaikino turtinę prievolę sumokėti mokėtiną į biudžetą PVM ir visus veiksmus atliko tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai (bus apgaule panaikinta prievolė sumokėti mokėtiną PVM), ir norėjo taip veikti. A. A. ir T. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta, – šios aplinkybės pagrįstos byloje esančiomis specialistų išvadomis, o teismo išvados, kad nuteistasis savo veiksmais padarė žalą, yra nepagrįsti samprotavimai. Apeliacinės instancijos teismas, be to, tiksliai nenurodė, kokio dydžio prievolės išvengė A. A. ir T. U. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau nenurodomas jos dydis.

6.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuteisdami A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, BK bendrosios dalies nuostatas dėl bendrininkavimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo bei BK 222 straipsnio 1 dalį. A. A. negali būti pripažįstamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu. Įmonės vadovu buvo P. M., A. K. (M.) buvo įmonės buhalterė, A. A., kaip įmonės akcininkas, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, buhalterinės apskaitos dokumentų pasirašymas savaime neįrodo teisės normų pažeidimo. Buhalterė ir kiti įmonės darbuotojai bei vadovas, matydami pažeidimus, turėjo atsisakyti atlikti užduotis arba informuoti apie tokių veiksmų negalimumą. Apeliacinės instancijos teismas A. A. pripažino kaltu dėl veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, su nuoroda į BK 24 straipsnio 2 dalį, nors toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas kaltinamajame akte. Kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį, teisė į gynybą ir teisingą teismą pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika yra perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką nustatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį, būtiną šiai veikai pripažinti nusikalstama, bet neįspėjus kaltinamojo apie tokią galimybę ir nesudarius galimybės gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010).

6.5. Šioje baudžiamojoje byloje P. M. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo 2009 m. sausio 29 d. būdamas UAB „A“ direktorius, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. A., organizavo apgaulingą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010–2011 metais. P. M. baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. K. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuroro 2014 m. sausio 17 d. nutarimu, jį patvirtinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, A. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ikiteisminis tyrimas prieš ją buvo nutrauktas. Nuosprendžiuose teismai visiškai neanalizavo kaltinamuosius siejusių ryšių ir nemotyvavo, kodėl konstatuoja juos bendrininkavus, nepasisakė dėl bendrininkavimo turinio, formos, kaltinamųjų vaidmenų. Teismo nuosprendis, kai vienas iš kaltinamųjų nuteisiamas už veikos padarymą bendrininkaujant, o kitas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštarauja logikai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose bylose.

6.6. Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuosprendyje nurodant, jog A. A. nuteisiamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, niekaip nepasunkinama jo teisinė padėtis, nors pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį nepadarė. Jei, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą ar rašymo apsirikimą, klaidą padaręs teismas turėjo pats ją ištaisyti, vadovaudamasis BPK 3081 straipsniu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą asmeniui turi būti žinoma, kuo jis yra kaltinamas, neturi būti vadovaujamasi prielaidomis. Nuteistajam buvo užkirstas kelias į tinkamą apeliacinį procesą, teisę į gynybą, pažeisti in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), nekaltumo prezumpcijos principai.

6.7. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikai buvo padaryta žala, įpareigojo ją atlyginti, tačiau nenurodoma, kokio dydžio žala yra padaryta, o byloje pateiktose specialistų išvadose konstatuojama, kad žala nepadaryta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi kaltininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nuteistajam sunku suprasti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio žalą reikia atlyginti, jei specialiųjų žinių turintys asmenys teigia, kad žala nebuvo padaryta.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir bylą dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nustatančias nuostatas, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Priešingu atveju yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį G. T., netinkamai vertino bylos įrodymus, t. y. pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymus, PVM sąskaitas faktūras, todėl aukštesnės instancijos teismo veiksmai priimant apkaltinamąjį nuosprendį vertinti kaip BPK pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas teigė, kad nuteistųjų A. A. ir T. U. nusikalstamų veikų aprašyme nurodytais veiksmais buvo siekiama iš UAB „Sk“ į UAB „A“ ir iš UAB „A“ į UAB „S“ pervestus pinigus pervesti išlaidoms, taip siekiant panaikinti prievolę sumokėti dirbtinai sukurtą pardavimo PVM už paslaugas ir prekes, kurios realiai nebuvo atliktos ar parduotos. A. A. ir T. U., veikdami bendrininkų grupe ir pasitelkdami asmenis, kurie nežinojo apie jų atliekamų neteisėtų veiksmų tikslus, pagamino ir panaudojo netikras PVM sąskaitas faktūras ir sudarė sąlygas panaikinti juridinių asmenų prievoles į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog G. T., A. A. ir T. U. neteisėti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal paduotų apeliacinių skundų ribas ir darė išvadą, kad nuteistasis G. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė in dubio pro reo, konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, teismo nešališkumo objektyviąja prasme principus. Teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais įrodymais, netinkamai juos vertino, dėl to padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, nelygino jų su kitais bylos įrodymais, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Teismai, pažeisdami pareigą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, padarė nelogiškas, prieštaraujančias kitiems byloje esantiems įrodymams išvadas, visas abejones aiškindami ne G. T. naudai, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytus reikalavimus, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

8. Kasaciniu skundu nuteistasis T. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį T. U. dėl 36 014,82 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad valstybei kasatorius padarė 36 014,82 Eur žalos, dėl kurios padarymo jis nebuvo kaltinamas; neteisingai remtasi kasacinės instancijos teismo praktika, nes visi mokesčiai buvo sumokėti, nuteisdamas kasatorių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendį grindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, paskyręs finansinę ekspertizę, nesivadovavo jos išvadomis, selektyviai rėmėsi byloje priimtomis specialisto išvadomis, nuosprendis grindžiamas ne visais byloje surinktais įrodymais, o tik jų dalimi, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą baudžiamojoje byloje kaltinamajam. Taip padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų. Byloje nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos bylos aplinkybės, nebuvo pašalintos abejonės, išsamiai ir nešališkai išanalizuoti ir atskleisti inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymiai, nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o T. U. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė tiek kaltinimo, tiek gynybos pateiktus duomenis, išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, įskaitant ir ekspertizės aktą, – to nepadarė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, neteisėtai pakeisdamas kaltinimą ir apie tai neįspėjęs, padarė esminį BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimą.

8.3. Sukčiavimu laikoma tyčinė veika, panaikinanti turtinę prievolę, – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pavyzdžiui, fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką, į galimybę suklastotų tikrų arba pagaminus netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu įgyti fiktyvią teisę į PVM atskaitą, taip faktiškai susigrąžinti realiai nesumokėtą mokestį (tiesiogiai ar įskaitos būdu). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Tokios nusikalstamos veikos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos, ir to nori.

8.4. Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2010">2K-171/2010</a>, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-348-788/2017, 2K-7-56-511/2020). Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai rėmėsi minėtų kasacinės instancijos teismo nutarčių nuostatomis, jo vadovaujama UAB „Sk“ sumokėjo PVM ir tai nustatyta objektyviais bylos duomenimis, specialistų ir ekspertų išvadomis, todėl įmonės ūkinėje komercinėje veikloje teisėtai bei pagrįstai buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 31.1 punkte remiasi tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) 2013 m. lapkričio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kurioje nurodyta, kad UAB „Sk“ vardu neva buvo neteisingai apskaičiuoti ir deklaruoti PVM deklaracijose už 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. mokestinius laikotarpius pirkimo PVM, PVM atskaita ir mokėtinas PVM, iš jų padidinti pirkimo PVM ir PVM atskaita 101 812,35 Eur ir dėl to sumažintas mokėtinas PVM 101 812,35 Eur. Tačiau minėtoje specialisto išvadoje yra specialistų kompetenciją peržengiančių išvadų. Specialisto išvadoje dėl UAB „A“ nurodoma, kad tyrimo metu nenustatyta, jog, pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėjus pinigus pavedimais ar grynaisiais pinigais pagal kasos orderius, šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos įvyko, nes nerasta duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovėje „A“ buvo komplektuojami valdymo blokai. Dokumentų nebuvimas dar nepatvirtina fakto, kad dalių, iš kurių buvo komplektuojami valdymo blokai, visai nebuvo.

8.5. Specialistas darė jo kompetenciją viršijančias išvadas, kad duomenų apie valdymo blokų komplektavimą nėra, nors vėliau išvadoje teigiama, kad 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu bendrovėje buvo surašyti prekių išlaidavimo dokumentai dėl valdymo blokų komplektavimo: GSM komunikatoriai ir moduliai, davikliai, apsaugos sistemos sujungimo moduliai, automobiliniai imobilizatoriai, automobilių signalizacijos „Eagle Master“, „Sheriff“ sirenos, lauko sirenos, automobilių apsaugos sistemos, magnetiniai kontaktai, elektros vožtuvai ir kitos detalės. Rašymo apsirikimo klaidos, kai tyrimo metu specialistas pastebėjo datų, numerių eiliškumo neatitikimų, yra nepagrįstai sureikšminamos, daroma nepagrįsta išvada, kad pirkimo–pardavimo sandorių nebuvo, be to, nepagrįstai teigiama, kad tyrimui nebuvo pateikta techninė dokumentacija, kuri patvirtintų, kokios detalės tokiems valdymo blokams komplektuoti reikalingos, kokia valdymo blokų paskirtis.

8.6. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 22 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliacinės instancijos teismas nesirėmė, nurodyta, kad iš įmonių pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „A“ nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. iš UAB „S“ įsigijo valdymo blokų komplektavimo paslaugų už 207 512,74 Eur, UAB „S“ atvaizdavo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštyje pardavimo PVM 36 014,60 Eur, o UAB „A“ šią sumą nurodė PVM atskaitoje, todėl dėl PVM žala valstybei nepadaryta. UAB „A“ išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „Sk“ parodydavo apskaičiuotą PVM į pardavimų PVM, t. y. kaip mokėtiną PVM į biudžetą, o UAB „Sk“ – į PVM atskaitą, t. y. mažino PVM mokėtiną sumą į biudžetą. Ekspertizės akte teigiama, kad jeigu būtų nustatyta, jog 2011 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. sandoriai tarp UAB „S“ ir UAB „A“ bei 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. sandoriai tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“ realiai neįvyko, tai dėl PVM žala valstybei nepadaryta. Pirmosios instancijos teisme ekspertė T. Zeniakina parodė, kad pagal PVM įstatymo nuostatas, jeigu UAB „S“ parduoda prekes UAB „A“, o ši jas parduoda UAB „Sk“, parduodanti bendrovė valstybei sumoka PVM, o ta, kuri perka, įtraukia į atskaitą kaip išlaidas. PVM yra pirkėjo išlaidos. Ekspertė T. Zeniakina, apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir parodė, kad atliekant paskirtą ekspertizę nevertino, ar operacijos įvyko, ar ne. Ekspertė teigė, kad įvertinus tai, jog pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras tarp įmonių vykusių sandorių kainos buvo vienodos, todėl pardavėjas sumokėjo PVM, o pirkėjas tokia suma susimažino mokėtiną PVM, tokiu atveju valstybei žala nebuvo padaryta. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras mokėjimai buvo atlikti.

8.7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paskyrus naują ekspertizę, gautame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „S“ 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. rugsėjo 21 d. UAB „A“ už valdymo blokų komplektavimą išrašė 23 PVM sąskaitas faktūras dėl 207 512,74 Eur, įskaitant 36 014,60 Eur PVM. UAB „A“ UAB „S“ sumokėjo visą sumą, UAB „A“ 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Sk“ už tiekiamus valdymo bokštus išrašė PVM sąskaitų faktūrų dėl 586 633,11 Eur, įskaitant 101 812,35 Eur PVM. UAB „Sk“ visiškai atsiskaitė už pateiktas prekes. UAB „A“, parduodama valdymo blokus UAB „Sk“, gavo 484 820,75 Eur pajamų ir patyrė 655 953,95 Eur susijusių sąnaudų: nurašytų valdymo blokų savikainos suma – 484 455,81 Eur ir valdymo blokų komplektavimo paslaugų suma – 171 498,14 Eur. Banko sąskaitų išrašų duomenimis, UAB „S“ 2010 m. balandžio mėn. – 2011 m. rugsėjo mėn. PVM nemokėjo. UAB „A“ 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. deklaravo 30 161,89 Eur mokėtino PVM ir sumokėjo 30 669,02 Eur PVM. UAB „Sk“ už 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. deklaravo 125 085,43 Eur mokėtino PVM, sumokėjo 128 385,18 Eur PVM. Jeigu tarp UAB „A“ ir UAB „S“ bei UAB „Sk“ sandoriai, susiję su valdymo blokų pirkimu–pardavimu, neįvyko, tai UAB „Sk“ 2010–2011 metais sumažino mokėtiną PVM ir nesumokėjo 101 812,44 Eur PVM, o valstybės biudžetas 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. būtų skolingas UAB „S“ 36 014,83 Eur ir UAB „A“ 65 797,61 Eur PVM. Ekspertizės akte nurodyta, kad valstybės biudžetas yra vienas ir į jį mokesčius moka visi mokesčių mokėtojai, žala valstybei padaroma, kai PVM nesumokamas, arba šis mokestis nepagrįstai grąžinamas iš biudžeto.

8.8. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas M. Barkauskas parodė, kad dėl PVM gali kilti tokia situacija, jog bendrovė deklaruoja tiek mokėtiną mokestį, tiek grąžintiną iš biudžeto mokestį ir tai biudžeto požiūriu yra realūs pinigai, net jei mokėjimai faktiškai neatliekami. Jei bendrovė deklaruoja, kad ji turi įmokėti į biudžetą tam tikrą sumą, jai atsiranda skola. Mokesčių administratorius tą sumą išieškojo. Tais atvejais, kai bendrovė deklaruoja, jog biudžetas turi grąžinti tam tikrą pinigų sumą, tai irgi yra realūs pinigai, nes mokesčių administratorius ta deklaracija vadovaujasi ir grąžina tą sumą arba realiais pinigais, arba įskaito kitiems mokesčiams. Įmonė disponuoja ta skola ir vėliau teikdama deklaracijas pateikia, kad vėl turėtų mokėti, bet jei yra susidariusi permoka, įmonė realiai nemoka pinigų, o yra padengiamos skolos ir sumažėja įsipareigojimai į biudžetą.

8.9. Tiek specialisto išvadose, tiek ekspertizės aktuose nustatytos tos pačios aplinkybės, kad tiek ekspertai, tiek specialistė, įvertinę UAB „S“, UAB „A“ ir UAB „Sk“ buhalterinius dokumentus ir pateiktas PVM deklaracijas, dėl pirkimo PVM, PVM atskaitos ir mokėtino PVM nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. jeigu tarp UAB „S“, UAB „A“ ir UAB „Sk“ sandoriai, susiję su valdymo blokų komplektavimu bei pirkimu–pardavimu, neįvyko, tai 2010–2011 m. UAB „Sk“ 101 812,44 Eur ir UAB „A“ 36 014,83 Eur sumažino mokėtiną PVM, o 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. UAB „S“ 36 014,83 Eur ir UAB „A“ 65 797,61 Eur padidino mokėtiną PVM. Dėl paslaugų ir prekių pirkimo–pardavimo buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo visiškai atsiskaityta, taip pat išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM buvo įtrauktas į įmonių pateiktas PVM deklaracijas. Tiek specialisto, tiek eksperto išvadose nurodyta, kad PVM buvo sumokėtas ir deklaruotas, jokia informacija nuo mokesčių administratoriaus nebuvo slepiama. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi specialisto išvadomis, suabejojo 2017 m. kovo 22 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertės kvalifikacija, rėmėsi žemesnę kvalifikaciją turinčios specialistės išvadomis bei atliko savo skaičiavimus ir vertinimus, pareiškiant naujus kaltinimus.

8.10. UAB „Sk“ pagal UAB „A“ išrašytas sąskaitas faktūras visą sumą, įskaitant PVM, yra sumokėjusi, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką PVM sukčiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2010">2K-171/2010</a>, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-348-788/2017, 2K-7-56-511/2020) šiuo atveju nebuvo padarytas sukčiavimas, nes ne fiktyvi, o realiai veikianti bendrovė UAB „Sk“ įgyvendino jai įstatymo nustatytas teises, sumokėjusi visus jai priskaičiuotus mokesčius, nepadarydama valstybės biudžetui jokios žalos. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal pateiktus dokumentus dėl UAB „S“, UAB „A“ ir UAB „Sk“ sudarytų fiktyvių sandorių realiai valstybei neva buvo padaryta 36 014,82 Eur žala. Neginčytinai nustatyta, kad tiek bendrovė „A“, tiek bendrovė „Sk“ buvo PVM mokėtojos, kurios turėjo prievolę sumokėti PVM valstybei. Be šios prievolės, abi bendrovės, vadovaujantis PVM įstatymo 57, 58 straipsniais, turėjo teisę į PVM atskaitą; bendrovių buhalterinėje apskaitoje aptariami sandoriai buvo užfiksuoti, UAB „A“ sumokėjo pinigus bendrovei „S“, o UAB „Sk“ sumokėjo pinigus bendrovei „A“, pinigų mokėjimai buvo už tą pačią prekę – valdymo blokus (ar jų komplektavimą), mokant pinigus pirkėjai bendrovės „A“, „Sk“ kartu su kaina už perkamas prekes sumokėjo pirkimo PVM. Turtinė prievolė mokėti valstybei PVM buvo sumažinta pagrįstai, nes realiai bendrovės turėjo pirkimo išlaidų. BK 182 straipsnyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai nustatoma, kad kaltais veiksmais yra padaroma turtinė žala. Nesant būtinųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, T. U. ir A. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintini.

8.11. T. U. buvo kaltinamas kartu su bendrininku A. A. pagaminęs ir panaudojęs netikrus UAB „A“ dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, UAB „Sk“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 351 537,71 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimą ir jas įgijo, taip padarė Lietuvos Respublikos biudžetui didelės vertės – 351 537,71 Lt turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, pakeitė kaltinimą, nurodė faktines aplinkybes, kurios kaltinime nebuvo nurodytos, nustatė tariamai padarytos 36 014,82 Eur (124 352 Lt) žalos dydį, kuris T. U. nebuvo inkriminuotas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu T. U. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytų kaltinime, jos turėjo įtakos veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui, suvaržė T. U. teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino T. U. teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir teisingą teismą, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas ir padarė esminius BPK 7, 10 straipsnių, 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimus.

8.12. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį neteisingos, abstrakčios, paremtos prielaidomis. Kasatorius pabrėžia, kad netikro dokumento pagaminimo požymis yra tada, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašė, atspausdino ar kitokiais būdais sukūrė tam, kad išleistų tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiu būdu sukuria siekdamas išleisti jį į teisinę apyvartą kaip autentišką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36/2012">2K-36/2012</a>, 2K-163-788/2019). Teismui nenustačius, kad bendrovė „A“ turėjo parduodamą prekę ir ją pardavė bendrovei „Sk“, daroma nepagrįsta ir nemotyvuota išvada, kad buhalteriniai dokumentai, patvirtinę, kad tokios ūkinės finansinės operacijos buvo, yra suklastoti. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes pirkimo–pardavimo sandoriai tarp UAB „A“ ir „Sk“ buvo realūs, todėl PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios prekių pardavimą, ir finansiniai dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimą, yra tikri. Iš įrodymų visumos byloje matyti, kad jis jokio dokumento neklastojo ir jo nepanaudojo, neatliko jam nepagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Taip pat T. U. ir A. A. pirminiai kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs didelės žalos požymio, perkvalifikavo veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, neteisingai apskaičiavęs neva padarytą didelę turtinę žalą, šią veiką vėl neteisėtai ir nepagrįstai perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 3 dalį. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

8.13. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realią žalą dėl savo vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės įmonės vadovui klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-388/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-388/2007">2K-7-388/2007</a>, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-407/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-407/2014">2K-407/2014</a>). Tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“ buvo pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Viena iš pirkėjo pareigų yra ta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis), o už pavėlavimą ar nemokėjimą už gautas prekes yra nustatytos sankcijos pirkėjui. Tarp pardavėjos UAB „A“ ir UAB „Sk“ pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai vyko ne sutarties pagrindu, o pardavėjos pirkėjai prekių perdavimo, pardavėjos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo už parduodamas prekes, pirkėjos prekių priėmimo ir sąskaitų už parduotas prekes sumokėjimo pagrindu. Pagal pardavėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „Sk“ privalėjo sumokėti pinigus.

8.14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „S“ neva neteikė UAB „A“ komplektavimo paslaugų, o ši iš jų tokių paslaugų nepirko, o bendrovė „A“ neva nepardavė bendrovei „Sk“, o ši iš bendrovės „A“ nepirko valdymo blokų, jų nenaudojo savo ūkinėje veikloje, tačiau tokios teismo išvados, tiesiogiai susijusios su UAB „Sk“, yra nepagrįstos, prieštaraujančios bylos įrodymų visumai. Nors iš apeliacinės instancijos teismo išvadų galima suprasti, kad UAB „Sk“ neva buvo fiktyvi ir veiklos nevykdė, tačiau tai paneigia faktas, kad įmonė veiklą vykdo daugiau nei dvidešimt vienerius metus. UAB „Sk“ užsiima įvairių kompiuterinių tinklų įrengimu bei jiems įrengti reikalingų komplektavimo detalių pardavimu. Bendrovė vykdo ir reikalingų komponentų ar įrenginių gamybą iš įvairių komplektavimo detalių, kurias įsigyja iš savo tiekėjų. Tarp tokių tiekėjų buvo ir UAB „A“, su kuria buvo vykdomi verslo sandoriai. Kaltinimuose nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „Sk“ ir „A“ vyko realiai, kaltinime nurodytu laikotarpiu iš UAB „A“ buvo nupirkti valdymo blokai, kurie buvo naudojami darbinėje veikloje, vykdant sutartinius darbus pagal sudarytą sutartį su bendrove „E“. UAB „Sk“ valdymo blokus pirko iš UAB „A“ nuo 2010 m. liepos mėn. Iš byloje esančios ir teismo ištirtos medžiagos matyti, jog nuo 2010 m. šias prekes UAB „A“ įsigijo iš įmonės „K“ dar tada, kai UAB „S“ nebuvo ir ji tokių paslaugų neteikė bei tokios veiklos nevykdė. T. U. nežinojo, iš kur „A“ gauna pačius blokus, nepažinojo nei A. N., nei G. T. ar kitų su įmone „S“ susijusių asmenų. Pagal sutartį UAB „Sk“ turėjo įrengti šviesolaidžio kabelius nustatytose vietose, todėl, prieš užsakovui priimant darbus – iš UAB „A“ pirktus valdymo blokus, papildomai juos savarankiškai pritaikius savo bendrovėje, jie buvo naudojami tokių kabelių skaidulų testavimui. Valdymo blokai buvo naudojami kaip testavimo įranga; verslo idėja buvo sukurti naują prietaisą, jį išbandyti realiuose objektuose, po to sertifikuoti, vėliau patiems naudoti ir pardavinėti. Tam, kad būtų gauta ES parama, reikėjo investuoti dalį savo lėšų. Todėl prietaisai buvo tikrinami, bandomi, 2014 m. spalio 7 d. buvo kreiptasi į VMI prašant išaiškinti, ar yra kokia nors maksimali suma, kurią galima būtų naudoti eksperimentams. VMI atsakė, kad tokios sumos nėra. Rinkoje buvo galima įsigyti ir jau visiškai sukomplektuotų valdymo blokų, tačiau tuo atveju įmonė būtų nekonkurencinga pagal kainą rinkoje, todėl buvo priversti užsiimti gamyba. Valdymo blokų pirkimas buvo pavaizduotas ir buhalterinėje apskaitoje, yra jų užpajamavimo aktai, po jų panaudojimo – nurašymo aktai. Valdymo blokai buvo naudojami kaip UAB „Sk“ darbo priemonė, todėl ji UAB „E“ buhalterijoje neatsispindėjo. Visi įsigyti valdymo blokai buvo panaudoti vykdant UAB „E“ užsakymus pagal rangos sutartis. Kad sandoriai su UAB „A“ buvo realūs, patvirtina UAB „Sk“ gautas pelnas.

8.15. Teismas nurodo, kad T. U. apklausiamas skirtingai nurodė valdymo blokų naudojimo paskirtį, techninę jų charakteristiką, tačiau kasatorius teigia, kad jo paaiškinimai iš esmės nesiskiria, o papildo vieni kitus. Specialisto tyrimą atlikusi specialistė L. Noskova teisme patvirtino, kad jai nebuvo pateikta jokių buhalterinių duomenų, kad bendrovėje „A“ buvo komplektuojami valdymo blokai, nebuvo šių blokų techninės dokumentacijos, jų paskirtį pagrindžiančių dokumentų. Specialisto išvada yra prieštaringa, išvados padarytos viršijant specialisto kompetencijos ribas, todėl negali būti pripažinta tinkamu, leistinu ir patikimu įrodymu. Byloje galimai buvo tikslinga skirti techninę ekspertizę. Teismas taip pat neteisingai cituoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros lektoriaus specialisto Ričardo Visvaldo Pociaus parodymus. Taip pat nors apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti į bylą pateiktą eksperto V. Raudonio išvadą, į šį apeliacinio skundo argumentą nebuvo atsakyta.

8.16. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 2 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. UAB „Sk“ 2014 m. spalio 7 d. kreipėsi į VMI su paklausimu, kaip turi būti nurašomos prekės tokiu atveju, ar leidžiama pirkti medžiagas eksperimentams. 2014 m. spalio 31 d. VMI atsakyme nurodyta, kad įmonė pati nusistato vidaus tvarką, pagal kurią nurašo įsigytas medžiagas (žaliavas) ar prekes, kurios sunaudotos vieneto bandymams, naujų gaminių kūrimui ir gamybai. Bet kuriuo atveju sunaudotos medžiagos (žaliavos) ar prekės priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei jų sunaudojimo dokumente yra visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi rekvizitai. Tai gali būti laisvos formos medžiagų ar prekių nurašymo aktas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad medžiagos ar prekės sunaudotos. Tuo atveju, jei įmonės vardu įsigytos medžiagos ar prekės, kurios priskirtos trumpalaikiam turtui, buvo sunaudotos naujam gaminiui (t. y. optinėms linijoms ir valdymo blokams) testuoti ar jam pagaminti, tai nurašant šio gaminio pagaminimo savikainą į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, turi būti surašomas įmonės vidaus tvarkoje nustatytas dokumentas; tai ir buvo padaryta įmonėje „Sk“. VMI operatyvaus patikrinimo metu valdymo bloko pavyzdys buvo parodytas, o ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo atliekamas liudytojų parodymų patikrinimas vietoje, šis procesinis veiksmas su T. U. nebuvo atliekamas, buvo formaliai vertinami buhalteriniai dokumentai. Nors 2013 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių UAB „Sk“ dokumentų, įrodančių valdymo blokų iškomplektavimą ir panaudojimą, vykdant UAB „E“ užsakymą, tačiau valdymo blokai, kaip ir kitos prekės, įmonėje buvo nurašomi. Nurašytų detalių įmonė ne tik kad nepristatydavo į panaudotos technikos detalių surinkimo centrus, kur tokios paslaugos yra mokamos ir įmonė būtų turėjusi papildomų išlaidų, tačiau panaudoti valdymo blokai buvo priduoti į elektronikos laužo supirktuvę, iš kurios įmonė gavo pajamų. UAB „Sk“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad panaudoti valdymo blokai buvo perduoti į antrinių žaliavų supirktuves, tačiau jie apeliacinės instancijos teismo nebuvo įvertinti.

8.17. Kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, patvirtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas analizavo ir vertino kaltinamuosius įrodymus ir atmetė teisinančius įrodymus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekam spaudimas nebuvo daromas, teismas, teigdamas priešingai, savaip interpretuoja liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai kvalifikavo T. U. veiksmus kaip UAB „Sk“ turto iššvaistymą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes turto iššvaistymo sudėtys yra materialiosios, todėl būtinasis požymis yra turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui; ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). T. U. teigia, kad pirkdamas valdymo blokus veikė įvertinęs veiklos riziką, pagal verslo standartus, apskaičiavęs įmonės pelną, neveikdamas nuostolingai. Byloje nenustatyta, kad UAB „Sk“ nuo T. U., kaip vadovo, veiksmų taptų nemoki, bankrutuotų ar kad kreditoriai dėl to patirtų žalos; atvirkščiai, įmonė ir toliau vykdė ir vykdo bendrovės įstatuose nustatytą veiklą – šių argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo. T. U. žinioje buvusių UAB „Sk“ lėšų sumokėdamas už nupirktas prekes iš UAB „A“ neiššvaistė, o priešingai, sumokėjo teisėtai, laikydamasis pinigų perleidimo tvarkos, teisėtu pagrindu, ir negalima laikyti, kad neatlygintinai ar aiškiai neteisingai, nes už sumokėtus pinigus pardavėjui jo įmonė rinkos kaina gavo prekes. Apeliacinės instancijos teismo išvados grįstos prielaidomis, išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, kad jis neva iššvaistė savo žinioje buvusį didelės vertės – 484 820,75 Eur svetimą UAB „Sk“ turtą.

8.18. Bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu, šio turto neteisėtu pagrindu perleidimas, pinigų sumokėjimas patys savaime nereiškia, jog yra padaryta BK 184 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto iššvaistymo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto iššvaistymą reikia įvertinti, ar, neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį išleidžiant, sumokant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Teismas T. U. kaltę grindė tuo, kad jis neva nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad sandoriai tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“ buvo realūs ir nupirktos prekės buvo panaudotos jo įmonės veikloje, tačiau tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir anksčiau nurodytai teismo praktikai. Tai patvirtina specialistės ištirti dokumentai, nuoseklūs T. U., įmonėje dirbančių darbuotojų ir kitų liudytojų parodymai, kurie nėra paneigti kitais bylos duomenimis. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tačiau ši pareiga buvo perkelta nuteistajam, nors pareigą įrodyti kaltę turi valstybės kaltintojas.

8.19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai T. U. laikė tinkamu BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 21 straipsnius bei teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjczLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-273-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-273-693/2017">2K-273-693/2017</a>), apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai daro susitarę. Siekiant atriboti, kada atsakomybė kyla ūkio subjekto vadovui, o kada – buhalteriui, teismų praktikoje suformuota, jog įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui duomenų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2014">2K-363/2014</a>, 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą. Iš bylos duomenų matyti, kad T. U., kaip įmonės vadovas, UAB „Sk“ buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdęs buhalterę, todėl pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą įgyvendino tinkamai. Jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad pateikė neva suklastotas PVM deklaracijas, pagrįstas neva netikromis UAB „A“ PVM sąskaitomis faktūromis, Kauno apskrities VMI darbuotojams. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Sk“ nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši išvada nepagrįsta, nes pagal bylos įrodymus matyti, kad pripažinus, jog prekių pirkimo–pardavimo sandoriai tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“ yra tikri, jokie tikri dokumentai nebuvo suklastoti ir panaudoti, akivaizdu, kad nebuvo apgaulingai tvarkoma ir UAB „Sk“ buhalterinė apskaita. Byloje matyti, kad pagrindiniai UAB „Sk“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros parametrai, taip pat tariamai nesumokėtų mokesčių sumos yra nustatyti. Visos įmonės finansinės operacijos ir įvykiai buvo nustatyti, nuo mokesčių administratoriaus ar specialistų ši informacija nebuvo nuslėpta, taigi nebuvo sudaryta ir kliūčių tiksliai apskaičiuoti tariamus finansinius padarytų pažeidimų parametrus ir atkurti pažeistus, jeigu tokių yra, valstybės finansinius interesus administracinėmis teisinėmis, o ne baudžiamosiomis priemonėmis. Nenustatęs visų būtinų apgaulingos apskaitos sudėties požymių (pavojingų padarinių), teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

8.20. Civilinis ieškinys byloje taip pat priteistas nepagrįstai, nes UAB „Sk“ visus privalomus sumokėti mokesčius sumokėjo ir tai patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys bei specialisto išvada ir ekspertizės aktas, todėl tariamai padaryta 36 014,82 Eur (124 352 Lt) turtinė žala iš T. U. priteista nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadangi T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, todėl civilinės ieškovės – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes pareikštas ieškinys yra susijęs su šiuo kaltinimu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo T. U., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo G. T. kasaciniai skundai atmestini.

Nenagrinėti kasacinių skundų argumentai

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir nevertinant, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Todėl kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nebus nagrinėjami.

11. Nuteistojo T. U., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo G. T. kasaciniuose skunduose didelis dėmesys skiriamas įrodymų vertinimui, jų pakankamumui, siekiama atkreipti dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas esminis įrodinėjimo principas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, BPK 20 straipsnyje nustatytų sąlygų, neteisingai vertino specialistų išvadas, ekspertizės aktus bei byloje apklaustų asmenų parodymus, surašė įstatymų reikalavimų neatitinkančius procesinius sprendimus ir pan. Šie pažeidimai kasaciniuose skunduose nurodomi deklaratyviai, iš esmės tik nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis. Todėl minėti argumentai nesudaro pagrindo nagrinėti juos kasacine tvarka.

12. Nuteistojo A. A. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, nes nuo 2011 m. bylos faktinių aplinkybių pagrindu dėl UAB „A“ ir A. A. veiksmų yra pradėtos penkios bylos. Tačiau tokius teiginius pagrindžiančių teisinių argumentų kasaciniame skunde nepateikta, todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais, nepagrindžiančiais kasacijos pagrindų buvimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš skundų formuluotės galima suprasti, jog minimos bylos yra dar nagrinėjamos ir sprendimai juose nepriimti, o kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylas tik dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka (BPK 366 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių paminėti skundo argumentai taip pat nebus nagrinėjami.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies taikymo

13. Nuteistojo T. U. ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasaciniuose skunduose nesutinkama su T. U. bei A. A. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad A. A. ir T. U. teismai nepagrįstai laikė tinkamais paminėtos nusikalstamos veikos subjektais. Teigiama, kad nors T. U. nagrinėjamu laikotarpiu ir buvo UAB „Sk“ vadovas, tačiau buhalterinei apskaitai jis buvo pasamdęs buhalterę ir už buhalterinės apskaitos pažeidimus atsakomybėn turi būti traukiamas buhalteris. A. A. tvirtina buvęs tik UAB „A“ akcininkas, vadovu ir buhaltere buvo kiti asmenys, todėl su buhalterinės apskaitos tvarkymu jis niekaip nesusijęs. Be to, A. A. nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė papildomą nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį (kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma BK 24 straipsnio 2 dalis (kasacinio skundo 29 punktas)), ir nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tokios nuorodos nepateikdamas, padarė rašymo apsirikimo klaidą.

14. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 4 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti popieriniu arba elektroniniu apskaitos dokumentu, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.).

15. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu – abu šie asmenys.

16. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo UAB,,A“ vadovas ir pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis, būdamas šios įmonės akcininkas, faktiškai vadovavo tiek direktoriaus pareigas tuo metu ėjusiam P. M., tiek buhaltere dirbusiai A. K. (M.), kuriai A. A. duodavo nurodymus bei atnešdavo UAB „S“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias ji įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Taip pat A. A. nurodymu buhalterė UAB „A.“ vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „Sk“. Nustačius minėtas aplinkybes, A. A. pagrįstai pripažintas faktiniu vadovu ir tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektu ir nepritarti tokiai teismo išvadai nėra teisinio pagrindo.

17. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas) gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2014">2K-363/2014</a>, 2K-313-696/2017).

18. Teismai nustatė, kad UAB „A“ buhalterė A. K. (M.) žinojo apie apgaulingą jai pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį (ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), todėl, pagal aptartą kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. turi būti inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalis, kad jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius. Nors A. A. tvirtina, kad organizavimas jam nebuvo inkriminuotas kaltinamajame akte ir teismas pakeitė veikos kvalifikavimą jo neįspėjęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl ko reikėtų skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti. Tiek kaltinamajame akte, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad apgaulingas UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo daromas A. A. nurodymu. Tai patvirtina ir teismų nustatytos bylos aplinkybės. Todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, papildomai inkriminuodamas BK 24 straipsnio 4 dalį, pažeidė nuteistojo teises, nėra pagrindo, tuo labiau kad faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė, nuteistojo teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, jam nebuvo skirta griežtesnė bausmė nei rūšimi, nei dydžiu.

19. Pirmosios instancijos teismas T. U. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nustatytu laikotarpiu davė nurodymus atsakingam asmeniui į UAB „Sk“ buhalterinę apskaitą įtraukti pagamintus netikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos suklastotos PVM sąskaitos faktūros, tai yra buvo suklastoti tikri dokumentai, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Sk“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20. Byloje teismai nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Sk“ direktoriumi buvo T. U., o vyriausiąja buhaltere dirbo R. S., kuri buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. pirmosios instancijos teismo buvo išteisinta, nes nebuvo nustatyta, jog ji žinojo apie buhalterinių dokumentų netikrumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, taigi padarė pagrįstą išvadą, kad pagal suformuotą teismų praktiką T. U., būdamas UAB „Sk“ vadovas ir darydamas nusikaltimą apie tai nežinančios įmonės buhalterės rankomis, taip pat buvo pagrįstai pripažintas tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis

21. Nuteistojo T. U. ir nuteistojo A. A. gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad A. A. ir T. U. nepagrįstai buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Kasaciniuose skunduose plačiai cituojamas skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, teisės normos bei teismų praktika, nesusiejant jų su nagrinėjama byla, tačiau iš esmės nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalies A. A. gynėjas grindžia nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamu įrodymų vertinimu, o dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo iš viso nepasisako. T. U. netinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies taikymą, be netinkamo įrodymų vertinimo, papildomai motyvuoja dar ir tuo, jog nepagrįstai nustatytas padarytos žalos dydis. Kaip galima suprasti iš nuteistojo G. T. kasacinio skundo, G. T. taip pat ginčija jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau teisinių argumentų nepateikia. Kadangi teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo jau pasisakė, toliau dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pasisako tik teisės taikymo aspektu.

22. Apeliacinės instancijos teismas A. A. ir T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad jie, veikdami bendrai (A. A. veikiant bendrai su G. T. ir A. N.), pagaminę UAB „A“ netikrus dokumentus ir organizavę UAB „S“ netikrų dokumentų pagaminimą bei jų panaudojimą, įtraukiant tuos dokumentus į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu suklastojant bei panaudojant tikrus UAB „A“ dokumentus – PVM deklaracijas, apgaule UAB „A“ naudai padidino 36 014,60 Eur (124 351, 22 Lt) suma pirkimo PVM ir panaikino dalį turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 124 351,22 Lt PVM.

23. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Šioje byloje yra nagrinėjamas sukčiavimas, padarytas mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo srityje – UAB „A“ naudai panaikinant didelės vertės mokestines prievoles.

24. Teismų praktikoje PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo bylose neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas VMI traktuojamas kaip apgaulės būdas ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus ir taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais – ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM ar kitų mokesčių pasireiškia suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-156-788/2016). Būtent už dalyvavimą tokioje veikloje nagrinėjamoje byloje nuteisti A. A. ir T. U. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, dėl sudarytų fiktyvių sandorių UAB „A“ 36 014,82 Eur (124 352 Lt) susimažino mokėtino PVM. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas dėl šios veikos A. A. ir T. U. buvo išteisinęs, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai ir pagrįstai panaikino šią išteisinamojo nuosprendžio dalį ir tinkamai kvalifikavo A. A. ir T. U. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos įrodymais, kurių vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

25. Kaip buvo paminėta, nuteistojo A. A. gynėjo kasaciniame skunde, nors ir prašoma bylą nutraukti, nėra pasisakyta dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo. T. U. kasaciniame skunde netinkamas BK 300 straipsnio 3 dalies taikymas grindžiamas teiginiais, kurie dėl pirmiau aptartų motyvų nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai dėl šios dalies nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje BK 300 straipsnio 3 dalies taikymas yra neatsiejamai susijęs su BK 182 straipsnio 2 dalies bei 222 straipsnio 1 dalies taikymu, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl šios normos taikymo, nenustatė pagrindų, dėl ko skundžiamą nuosprendį reikėtų naikinti ar keisti.

26. Nuteistasis G. T. kasaciniame skunde cituoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, BPK ir kitas teisės normas, deklaratyviais teiginiais nurodydamas baudžiamojo proceso principus, teismų sprendimams keliamus reikalavimus, tačiau šių citatų nesusieja su skundžiamais nuosprendžiais. Vienintelis argumentas, dėl ko, kasatoriaus manymu, turėtų būti panaikinti skundžiami nuosprendžiai, – padaryti BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių pažeidimai. Teisėjų kolegija jau atkreipė dėmesį į kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas, nagrinėjant kasacinę bylą. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. T. prašo priimti sprendimą, kuris kasacinės instancijos teisme pagal BPK 382 straipsnį negali būti priimtas, – jį išteisinti.

27. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami nuosprendžiai patvirtina, jog išvados dėl G. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos įrodymais, kurių vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

28. Kasaciniu skundu T. U. ginčija nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Savo nesutikimą kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visi įmonės sandoriai buvo realūs ir pinigai UAB „A“ buvo sumokėti už perkamus valdymo blokus. Teisėjų kolegija su tokiais kasatoriaus argumentais nesutinka.

29. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-699/2017">2K-234-699/2017</a>, 2K-38-788/2019, 2K-7-648/2019 ir kt.).

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. U. nuteistas už tai, kad jis 2010–2011 metais, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, iššvaistė savo žinioje esantį didelės vertės – 484 820,75 Eur (1 673 989,11 Lt) svetimą – UAB „Sk“ turtą. T. y., panaudodamas UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ ir UAB „Sk“, iš UAB „Sk“ banko sąskaitos pervesdamas į UAB „A“ banko sąskaitą ir sumokėdamas grynaisiais pinigais, iššvaistė didelės vertės UAB „Sk“ turtą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, ir pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą, kuriame buvo pateikti analogiški argumentai, dar kartą įvertino byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visetą ir padarė išsamiai motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. U. kaltumo padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismai, nustatydami BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius nuteistojo T. U. veiksmuose ir konstatuodami, kad T. U., būdamas UAB „Sk“ vadovas, kaltinime nurodytu laikotarpiu iššvaistė jam patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „Sk“ turtą (lėšas), rėmėsi byloje surinktų ir teismų ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Byloje nustatyti ir tinkamai išanalizuoti visi būtinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai, todėl bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, kvalifikuodami T. U. veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio ir kitų skundų argumentų

32. Nuteistasis T. U. kasaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais neigia savo kaltę. Kasatoriaus manymu, civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes jokia žala nebuvo padaryta. Tačiau teisiniai argumentai nenurodomi.

33. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs prokuroro apeliacinį skundą ir A. A. bei T. U. pripažindamas kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų valstybė patyrė 36 014,82 Eur (124 352 Lt) turtinę žalą. Dėl to nusprendė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš A. A. ir T. U. solidariai valstybės naudai priteisti nurodytą sumą turtinei žalai atlyginti.

34. Nagrinėjamoje byloje įmonių vadovai A. A. ir T. U. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybė patyrė turtinės žalos. Teismai nustatė visas būtinas nuteistųjų deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė) ir konstatavo, kad žala Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų, kurie lėmė tai, jog UAB „A“ 36 014,82 Eur (124 352 Lt) susimažino mokėtiną PVM. Todėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys, priteisiant nurodytą sumą solidariai iš nuteistųjų, tenkintas pagrįstai.

35. Išnagrinėjus bylą nustatytos visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad žala valstybės biudžetui atsirado dėl nusikalstamų nuteistųjų A. A. ir T. U. veiksmų, kurie lėmė tai, jog UAB „Sk“ neatsirado pareigos mokėti PVM ir dėl to mokesčiai nebuvo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniam ieškovui turtinę žalą A. A. ir T. U. padarė bendrais nusikalstamais veiksmais, jiems yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę (CK 6.279 straipsnis).

36. Nuteistasis T. U. taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimą, nurodydamas faktines aplinkybes, ir nustatė tokį žalos dydį, kuris jam nebuvo žinomas, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą. Tokie nuteistojo argumentai visiškai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad padarytos žalos dydžiai buvo nurodyti kaltinamajame akte, civiliniai ieškiniai buvo pareikšti civilinio ieškovo dar iki įrodymų tyrimo pradžios, o tai, kad apeliacinės instancijos teisme priteistos žalos dydis buvo žymiai sumažintas (nuo 136 544,05 Eur iki 36 014, 82 Eur), ir nurodyta, kad prievolės išvengė kita įmonė, negali būti laikoma esminių bylos aplinkybių pakeitimu, kadangi tiek T. U., tiek A. A. buvo kaltinami už bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas, todėl abu solidariai atsako už padarytą žalą.

37. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti kasatorių nurodyti esminiai BPK pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko reikėtų skundžiamus nuosprendžius naikinti ar keisti, bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka ar ją nutraukti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. U., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo G. T. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas