Baudžiamoji byla Nr. 2K-169-719/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00035-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6;
1.1.12.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis dėl E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį ir baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos E. B. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteista pagal BK 229 straipsnį 1882,50 Eur (50 MGL) dydžio bauda, nustatyta ją sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. B. nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 229 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. būdama kredito unijos „SK“ (nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. „ŠTK“) (toliau – Unija) paskolų komiteto narė, savo einamų pareigų pagrindu turėdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, numatyti paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai, žinodama, kad negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas, pagal Unijos paskolų komiteto darbo reglamento (patvirtinto Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7 ir vėlesnės redakcijos 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226, 2011 m. vasario 28 d. paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106) 4.2.1, 4.2.2 punktus privalėdama dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimus, pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, pagal kuriuos finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad: 1) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (patvirtintų 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149) 19 punktą, pagal kurį bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas, kartu įvertinant galimą palūkanų normos ir valiutos kurso pasikeitimų įtaką kredito gavėjo įmokoms, ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus, 24 punktą, pagal kurį, prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką; iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos; Unijos paskolų komiteto darbo reglamento (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7, 2010 m. birželio 21 d. protokolu Nr. P-226 ir 2011 m. vasario 28 d. paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtinta redakcija) 3.1.1, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5. punktus, pagal kuriuos paskolų komitetas, gavęs unijos darbuotojo parengtą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitą paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą, įvertina ir pateikia išvadas dėl paskolų suteikimo galimybių, siūlo unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką, 2010 m. rugsėjo 16 d. – 2012 m. gegužės 28 d. laikotarpiu dešimčia atvejų netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y., UAB „P“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „T“, UAB „N“ (dviem atvejais), UAB „M“ (dviem atvejais), UAB „VP“ ir UAB „V“ pateikus Unijai prašymus gauti paskolas, E. B., nesilaikydama pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai perdavė sprendimus, leidžiančius Unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimus suteikti paskolas šioms bendrovėms, dėl to Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą dėl minėtų bendrovių nevykdomų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis, taip E. B. savo veiksmais sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios E. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nenutraukdamas E. B. bylos dėl BK 229 straipsnyje nurodytos veikos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punktą (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktą) ir padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pažeidimą. Svarstydamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino konkrečių kaltinamosios E. B. ir jos gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių BPK 37 straipsnio kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad be svarbių priežasčių teismo posėdžiuose kaltinamoji nedalyvavo tik dvi dienas, o vieną iš šių dienų – ir jos gynėjas. Tai, teismo vertinimu, pripažintina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą stabdančia aplinkybe dviem dienoms. Atsižvelgdamas į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo E. B. senaties terminas baigėsi 2020 m. gegužės 30 d., apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja I. Guobytė-Šiaulienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodo, kad kaltinamoji ir jos gynėjas teismo posėdžiuose nedalyvavo be svarbių priežasčių tik dvi dienas ir kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo E. B. senaties terminas suėjo 2020 m. gegužės 30 d.
3.3. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (44 dienos) E. B. ir jos gynėjui neatvykus į teismo posėdžius, paskirtus 2020 m. balandžio 21 d., 23 d., 2020 m. gegužės 5 d., 8 d., 12 d., 15 d., 18 d., 21 d., 26 d., 2020 m. birželio 4 d., teismui buvo pateiktas išrašas iš „Sodros“ duomenų bazės, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki balandžio 10 d. ir nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. dėl epideminės situacijos šalyje E. B. išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o 2020 m. gegužės 27 d. raštu UAB Brožynų sveikatos centras, atsakydamas į teismo paklausimą dėl E. B. išduotos nedarbingumo pažymos nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiam 2013 metais, kodas Z.208, karantino metu, informavo teismą, kad E. B. nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu įsakymu „Dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus“.
3.4. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-495/2020">2K-131-495/2020</a>, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nurodyta, kad BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) yra nustatyta procesinio pobūdžio senaties terminus stabdanti aplinkybė ir kad ši teisės norma logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama ir taikoma BPK 37 straipsnio, nustatančio svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamame procese priežastis, kontekste.
3.5. Remiantis šiuo išaiškinimu, nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia E. B. ir jos gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi vien tai, kad buvo paskelbtas visuotinis karantinas, nes tokia priežastis neatitinka BPK 37 straipsnio 2 dalies nuostatų (nėra nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios). Net ir esant paskelbtam karantinui, kviečiamam į teismą atvykti asmeniui privaloma, nebent, kaip jau minėta, neatvykimo priežastis turi nepriklausyti nuo neatvykusiojo valios. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad 44 dienas nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki birželio 4 d. tokios priežasties nei E. B., nei jos gynėjas neturėjo, nes jie neatvyko ne dėl savo, savo vaikų ar artimųjų ligos, kuri nepriklausytų nuo jų valios, o tik todėl, kad E. B. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas vadovaujantis karantino metu galiojančiu įsakymu „Dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus“, kitaip tariant, dėl šalyje paskelbto karantino trijų nepilnamečių vaikų priežiūra namuose savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ši aplinkybė yra pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į kitus teismo posėdžius 2020 m. kovo 4 d., birželio 18 d., 22 d. E. B. turėjo galimybę atvykti, nepaisant to, jog nepilnamečius vaikus prižiūrėti buvo būtina ir tada. E. B. nėra vieniša motina, prižiūrėti nepilnamečius vaikus yra ir vaikų tėvo pareiga, be to, akivaizdu, kad, norėdama (o ir privalėdama) įvykdyti pareigą atvykti į teismą, E. B. vaikų priežiūrą galėjo patikėti ir kitiems asmenims (artimiesiems giminaičiams, draugams, auklei ir pan.).
3.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nelaikė pateisinama neatvykimo į teismą priežastimi E. B. išduoto nedarbingumo pažymėjimo, kuris gydytojo išduotas vadovaujantis karantino metu galiojančiu įsakymu „Dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus“, ir apie tai 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo tiek E. B., tiek jos gynėją. Be to, minėtu raštu teismas informavo E. B. ir jos gynėją ir apie tai, kad nei teismų, nei advokatų veikla dėl šalyje paskelbto karantino nesustabdyta ir neuždrausta. Teisėjų taryba, siekdama užtikrinti tolesnį nepertraukiamą teismų sistemos darbą ir nesukelti neigiamų padarinių teisingumo vykdymo procesui, rekomendavo teismams pagal galimybes visose žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose teismo posėdžius organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones, o esant būtinybei organizuoti teismo posėdžius žodinio proceso tvarka, pagal galimybes užtikrinti, kad tarp proceso dalyvių būtų ne mažesnis kaip 2 m atstumas, o posėdyje dalyvautų tik būtini asmenys, užtikrinant nuolatinį salių vėdinimą, darant ne trumpesnes kaip 15 min. posėdžio pertraukas ne rečiau kaip kas valandą. Taip pat teismas E. B. ir jos gynėją informavo, kad yra galimybė iš anksto suderintuose posėdžiuose dalyvauti naudojant nuotolinio vaizdo priemones, prisijungus prie teismo konferencinės įrangos su „Microsip“ programine įranga, kurią galima parsisiųsti iš https://www.mieIraiD.orR/downtQad/MicroSIP-3.19.28.exe, o nesant galimybės dalyvauti naudojant nuotolinio vaizdo priemones, posėdžiai vyks teisme laikantis visų koronaviruso prevencijos rekomendacijų, ribojant proceso dalyvių skaičių vienoje salėje, laikantis nustatyto atstumo tarp proceso dalyvių, taip pat būtina turėti ant veido kaukę, pirštines, teismo salėje bus dezinfekcinio skysčio, salė bus nuolat vėdinama ir kt. Minėtame rašte teismas akcentavo ir tai, kad advokato nurodyta nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastis – dėl „neformalių“ tėvystės atostogų jis yra privestas skirti didelį dėmesį šeimai – nelaikytina BPK 37 straipsnyje nustatyta svarbia priežastimi, dėl kurios jis gali nedalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, o kaltinamosios E. B. nurodyta priežastis taip pat nėra kliūtis dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu ir jos pateikta pažyma neatitinka BPK 37 straipsnyje nustatytos formos pažymos reikalavimo, todėl tai nelaikytina svarbia priežastimi, trukdančia atvykti į teismą.
3.7. Nepaisant visų pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo pastangų, kai E. B. ir jos gynėjui buvo siūloma teismo posėdžius organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones arba organizuoti teismo posėdžius žodinio proceso tvarka, laikantis tam tikrų saugumo sąlygų, iš anksto suplanuoti ir suderinti su gynėju teismo posėdžiai neįvyko, byloje buvo skelbiamos pertraukos, nes į anksčiau paminėtus teismo posėdžius neatvyko nei kaltinamoji, nei jos gynėjas. Be to, kaip jau buvo minėta, 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus E. B. ir jos gynėjui, šiems apskritai nepranešus jokių savo neatvykimo priežasčių.
3.8. Taigi, esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į BPK 37 straipsnio nuostatas, 2020 m. balandžio 21 d. – birželio 11 d., t. y. 51 dienos, laikotarpis vertintinas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas ir dėl to šis laikotarpis pripažintinas stabdančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto) prasme, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną (2020 m. birželio 26 d.) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nebuvo suėjęs.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės-Šiaulienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija)
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną (2020 m. birželio 26 d.) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nebuvo suėjęs, nes pagal BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto) nuostatas, vertinant BPK 37 straipsnio kontekste, E. B. ir jos gynėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jie paskelbto visuotinio karantino metu negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose (E. B. dėl trijų nepilnamečių vaikų priežiūros namuose, jos gynėjas – dėl „neformalių“ tėvystės atostogų gimus dvyniams), nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių jie galėtų nedalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Dėl to, prokurorės nuomone, 2020 m. balandžio 21 d. – birželio 11 d., t. y. 51 dienos, laikotarpis vertintinas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas ir dėl to šis laikotarpis pripažintinas stabdančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą.
6. BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iš tokių aplinkybių – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (šio straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas įtvirtintas BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (inter alia (be kita ko), senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties. BK 95 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
8. Nagrinėjamoje byloje aktualioje BK 95 straipsnio 5 dalies 2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcijoje (nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies) įtvirtintos procesinio pobūdžio senaties terminus stabdančios aplinkybės (tarp jų ir teismo paskelbta bylos nagrinėjimo teisme pertrauka ar bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (1 punktas)), kurias konstatavus nukeliama BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų senaties terminų pabaiga.
9. Dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo šią bylą nagrinėjusių teismų nuomonės išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto) taikymas negalimas, nes iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji savo neatvykimą į teismą iš dalies pateisino gydymo įstaigos išduotomis pažymomis, tačiau tai nepatvirtina, kad kaltinamoji nedalyvavo teismo posėdžiuose dėl svarbių priežasčių, nes kaltinamoji, taip pat ir jos gynėjas į teismo posėdžius neatvyko ne dėl savo ligų. Sušvelninus karantino sąlygas, kaltinamajai ir jos gynėjui buvo pranešta apie vyksiančius iš anksto suderintus teismo posėdžius, jiems buvo siūloma teismo posėdžius organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones arba organizuoti teismo posėdžius žodinio proceso tvarka laikantis tam tikrų saugumo sąlygų. Tačiau iš anksto suplanuoti ir suderinti su gynėju teismo posėdžiai neįvyko, byloje buvo skelbiamos pertraukos, nes į šiuos teismo posėdžius neatvyko nei kaltinamoji, nei jos gynėjas. Todėl laikotarpį nuo 2020 m. vasario 13 d. iki kovo 4 d. (20 dienų), kai į teismo posėdžius neatvyko kaltinamoji, ir laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki gegužės 28 d. (37 dienos), kai į teismo posėdžius neatvyko kaltinamoji ir jos gynėjas, teismas pripažino bylos nagrinėjimo vilkinimu, kaip aplinkybę, stabdančią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą.
10. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. B. išduoti nedarbingumo pažymėjimai (tiek dėl vaiko slaugos, tiek dėl šalyje paskelbto karantino prižiūrint namuose tris nepilnamečius vaikus) ir jos gynėjui išduota medicininė pažyma dėl vaiko ligos yra senaties eigos sustabdymą eliminuojančios aplinkybės (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Šio teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl kaltinamosios nedalyvavimo teismo posėdžiuose be svarbių priežasčių nevyko 2 dienas, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) nustatytu pagrindu E. B. buvo sustojusi tik 2 dienas, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas suėjo 2020 m. gegužės 30 d., taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2020 m. birželio 26 d., E. B. turėjo būti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos.
11. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-495/2020">2K-131-495/2020</a> pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) yra nustatyta procesinio pobūdžio senaties terminus stabdanti aplinkybė, ši teisės norma logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama ir taikoma BPK 37 straipsnio, nustatančio svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamame procese priežastis, kontekste.
12. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: 1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau tokia priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.
13. Bylos duomenimis, E. B. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatė posėdžių datas: 2020 m. vasario 3 d., 13 d., 20 d. 2020 m. vasario 3 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes neatvyko kviesti liudytojai, 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdis neįvyko, nes neatvyko kaltinamoji ir dalis liudytojų, gynėjas informavo teismą, kad jo ginamoji neatvyko dėl vaiko ligos, tai patvirtinančią pažymą žadėjo pateikti vėliau. Dėl užsitęsusios vaiko ligos kaltinamoji neatvyko ir 2020 m. vasario 20 d., gynėjas teismui pateikė jo ginamajai 2020 m. vasario 11–17 d. ir 2020 m. vasario 18–21 d. laikotarpiui išduotus nedarbingumo pažymėjimus vaiko slaugai, tai teismas pripažino pateisinama priežastimi, atvykę liudytojai apklausti kaltinamajai nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, paskirtos kitų teismo posėdžių datos: 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. balandžio 9 d. Kaltinamoji ir jos gynėjas 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje dalyvavo. Kiti teismo posėdžiai, turėję vykti 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. balandžio 9 d., buvo teismo atšaukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijomis Lietuvos Respublikos teismams „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Kiti teismo posėdžiai buvo paskirti 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 15 d., tačiau jie neįvyko, nes neatvyko E. B. ir jos gynėjas. Taip pat kaltinamoji ir jos gynėjas nedalyvavo teismo posėdžiuose 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. birželio 11 d. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog kaltinamosios E. B. gynėjas V. Katėnas nedalyvavo 2020 m. birželio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos nuorodos, kad „2020-06-15 teismo posėdis neįvyko neatvykus gynėjui“ (51 punktas) ir kad „gynėjas taip pat nuo 2020-04-21 iki 2020-06-15 neatvyko į teismo posėdžius“ (53 punktas), patikslinant, kad gynėjas Vitalijus Katėnas į teismo posėdžius neatvyko iki 2020 m. birželio 11 d. (BPK 382 straipsnio 6 punktas).
14. Iš byloje sesančių duomenų matyti, kad dėl epideminės situacijos šalyje E. B. nuo 2020 m. kovo 30 d. iki balandžio 10 d. ir nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o 2020 m. balandžio 3 d. jos gynėjo šeimoje gimė dvyniai. 2020 m. balandžio 14 d. E. B. el. paštu pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdžius, kol paskelbtas karantinas, ir informavo teismą, kad namuose prižiūri tris mažamečius vaikus ir tuo pagrindu dėl karantino jai išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kartu pateikdama tai patvirtinantį išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės ir papildomai nurodydama, kad teismo posėdyje negali dalyvauti ir dėl to, kad negali jos gynėjas gimus vaikams. Kaltinamosios gynėjas 2020 m. balandžio 17 d. el. paštu taip pat pateikė teismui prašymą atidėti visus veiksmus iki karantino pabaigos, nes dėl paskelbto karantino neturi galimybių užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą klientei, kartu informavo teismą, kad neformaliai yra tėvystės atostogose, nes 2020 m. balandžio 3 d. šeimoje gimė duktė ir sūnus. 2020 m. balandžio 20 d. teismui informavus E. B. ir jos gynėją apie galimybę prasidėjus karantino švelninimo etapui dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant nuotolinio vaizdo priemones, E. B. 2020 m. balandžio 21 d. el. paštu pakartotinai informavo, kad dėl karantino metu išduoto nedarbingumo pažymėjimo negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, ir nurodė, kad nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdžiuose neturi galimybės, nes neturi tam prietaisų, todėl prašė teismo skirti posėdžius po karantino. 2020 m. balandžio 20 d. kaltinamosios gynėjas taip pat pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad neturi jokių galimybių dalyvauti teismo posėdžiuose karantino metu, pažymėjo, kad jo ginamoji augina tris mažamečius vaikus, jis taip pat augina tris mažamečius vaikus (iš jų du gimė tik š. m. balandžio mėnesį), todėl, siekdamas apsaugoti savo ir vaikų (šeimos) sveikatą, vengia bet kokių kontaktų su žmonėmis ir klientais. Negalėdamas tinkamai bendrauti su klientais, negali užtikrinti tinkamų paslaugų suteikimo, todėl visi susitikimai ir kiti veiksmai yra atidėti iki karantino pabaigos. Taip pat gynėjas el. laiške pažymėjo, kad teismo rekomendacija veiksmus atlikti nuotoliniu būdu šiuo metu yra neįgyvendinama, atsižvelgiant į Teismų tarybos sprendimą atšaukti visus karantino metu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, ir šiuos posėdžius planuoti (atidėti) pasibaigus karantino režimui, tiek dėl techninių galimybių. 2020 m. gegužės 5 d. gynėjas papildomai informavo teismą, kad dėl paskelbto karantino ir savo šeimos narių (mažamečių vaikų) sveikatos apsaugos neatvyks į teismo posėdžius 2020 m. gegužės 5, 6 d. Kaltinamoji 2020 m. gegužės 6 d. taip pat pakartotinai el. paštu išsiuntė teismui nedarbingumo pažymėjimą ir informavo teismą, kad su trimis vaikais yra namuose, karantinuojasi, be to, nurodė, kad dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje neatsisako, tačiau neturi kompiuterio su kamera (teismui analogiški prašymai buvo išsiųsti el. paštu ir 2020 m. gegužės 11 d., 14 d.). Kaltinamosios gynėjas 2020 m. birželio 4 d. el. paštu informavo teismą, kad jis ir jo ginamoji neatvyks į 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdį dėl pateisinamų priežasčių (išduota medicininė pažyma, kad negali atvykti į teismo posėdį). 2020 m. birželio 12 d. gynėjas informavo teismą el. paštu, kad neatvyks į teismo posėdį dėl vaiko ligos, ir pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą, išduotą laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 15 d. Atsakydama į teismo paklausimą dėl E. B. išduotos nedarbingumo pažymos nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. nepilnamečiam vaikui K. B., gim. 2013 m., kodas Z.208, karantino metu, UAB Brožynų sveikatos centras 2020 m. gegužės 27 d. raštu informavo teismą, kad E. B. nedarbingumo pažymėjimas išduotas, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu įsakymu „Dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus“. Kaltinamosios gynėjas, atvykęs į 2020 m. birželio 15 d. posėdį, pranešė teismui, kad kitame teismo posėdyje jo ginamoji dalyvaus, dabar yra sprendžiamas vaiko priežiūros klausimas. Teismo posėdžiuose 2020 m. birželio 18 ir 22 d. dalyvavo E. B. ir jos gynėjas.
15. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, dėl kaltinamosios E. B. ir (ar) jos gynėjo neatvykimo į paskirtus pirmosios instancijos teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas arba bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka: nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 20 d. (7 dienos) (E. B. nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 17 d. ir nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 21 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai vaiko slaugai ir ši aplinkybė buvo pripažinta svarbia kaltinamosios nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi); teismo posėdžiai, turėję vykti 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. balandžio 9 d., buvo teismo atšaukti (21 diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijomis Lietuvos Respublikos teismams „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“; nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki birželio 4 d. (45 dienos) neatvykus į teismo posėdžius, paskirtus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 4 d., E. B. ir jos gynėjui (teismui pateiktas išrašas iš „Sodros“ duomenų bazės, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki balandžio 10 d. ir nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. dėl epideminės situacijos šalyje E. B. išduoti nedarbingumo pažymėjimai) (2020 m. balandžio 20 d. medicininėje pažymoje nurodyta, kad nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d. E. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nepilnamečio vaiko K. B., gim. 2013 m., kodas Z.208, karantino metu; 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus E. B. ir jos gynėjui (neatvykimo priežastis nežinoma)); 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus E. B., jos gynėjas teismo posėdžio metu informavo teismą, kad jo ginamoji į teismo posėdį atvykti negali, nes derinamas vaiko priežiūros klausimas. Teismo posėdžiuose 2020 m. birželio 18 d. ir 22 d. E. B. ir jos gynėjas dalyvavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio 51 punkte aptardamas konkrečius laikotarpius – nuo 2020 m. kovo 19 d. iki balandžio 9 d. (kai buvo atšaukti teismo posėdžiai dėl karantino) ir nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki birželio 4 d., suklydo skliausteliuose nurodydamas atitinkamai 31 dieną ir 44 dienas. Tačiau įvertinusi tai, kad bendras dienų skaičius, kai nevyko teismo posėdžiai dėl E. B. ir jos gynėjo nedalyvavimo, nurodytas teisingai – 52 dienos, teisėjų kolegija šiuos įrašus skliausteliuose laiko akivaizdžia technine klaida.
16. Taigi iš aprašytų bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ir (ar) jos gynėjas nedalyvavo teismo posėdžiuose iš viso 52 dienas, tačiau iš jų be svarbių priežasčių E. B. nedalyvavo tik dvi dienas (2020 m. birželio 11 d. ir 15 d.) ir vieną iš šių dienų (2020 m. birželio 11 d.) – ir jos gynėjas. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kaltinamosios ir jos gynėjo nedalyvavimą teismo posėdžiuose šiomis dienomis vertino kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą ir šią aplinkybę pripažino procesinio pobūdžio senaties terminą stabdančia aplinkybe, kuri įtvirtinta BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. – atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte).
17. Tačiau kiti atvejai, kai E. B. pateikė teismui nedalyvavimą teismo posėdžiuose pateisinančius dokumentus, t. y. nedarbingumo pažymėjimus nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 17 d., nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 21 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki balandžio 10 d. ir nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki birželio 9 d., šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažįstami bylos nagrinėjimo vilkinimu. E. B. gynėjas taip pat nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki birželio 11 d. nedalyvavo teismo posėdžiuose. Kaip minėta, 2020 m. balandžio 17 d. E. B. gynėjas el. paštu informavo teismą, kad dėl paskelbto karantino nėra galimybių užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą klientui, todėl prašė visus veiksmus atidėti iki karantino pabaigos, kartu pranešdamas, kad neformaliai yra tėvystės atostogose, nes 2020 m. balandžio 3 d. šeimoje gimė duktė ir sūnus; 2020 m. balandžio 20 d. gynėjas informavo teismą, kad nėra jokių galimybių dalyvauti teismo posėdžiuose karantino metu, nurodė, kad jo ginamoji E. B. augina tris mažamečius vaikus, jis taip pat augina tris mažamečius vaikus (iš jų du gimė tik š. m. balandžio mėnesį), todėl, siekdamas apsaugoti savo ir vaikų (šeimos) sveikatą, vengia bet kokių kontaktų su žmonėmis ir klientais, todėl visi susitikimai ir kiti veiksmai yra atidėti iki karantino pabaigos, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismo rekomendacija veiksmus atlikti nuotoliniu būdu šiuo metu yra neįgyvendinama, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos sprendimą atšaukti visus karantino metu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, ir šiuos posėdžius planuoti (atidėti) pasibaigus karantino režimui, tiek dėl techninių galimybių.
18. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje konkrečioje situacijoje nėra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą sustabdančių aplinkybių, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad E. B. ir jos gynėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastimis vien dėl to, kad jie neatvyko ne dėl savo ligų. Pažymėtina, kad BK 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašas nėra baigtinis. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau tokia priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios. Šiame kontekste vertinant E. B. ir jos gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių svarbumą, negalima ignoruoti nuo jų valios nepriklausiusią tuo metu šalyje buvusią ekstremalią pandeminę situaciją, kuri nulėmė, kad tam tikros šeiminės aplinkybės (kaip šiuo atveju vaikų priežiūra, jų lavinimas, tik ką gimusių vaikų priežiūra) suvaržė galimybes dalyvauti procese.
19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas suėjo 2020 m. gegužės 30 d. (t. y. pailgėjo dviem dienomis). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2020 m. birželio 26 d., E. B. turėjo būti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos, bet to nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, padarytą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto) nuostatų pažeidimą ištaisė; naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
20. Paliekant galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, daromi pakeitimai, nurodyti šios nutarties 13 punkte.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės kasacinį skundą.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad „2020-06-15 teismo posėdis neįvyko neatvykus gynėjui“ (51 punktas) ir kad „gynėjas taip pat nuo 2020-04-21 iki 2020-06-15 neatvyko į teismo posėdžius“ (53 punktas), patikslinant, kad gynėjas Vitalijus Katėnas į teismo posėdžius neatvyko iki 2020 m. birželio 11 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
