Baudžiamoji byla Nr. 2K-56-719/2026
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00143-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties dalių, susijusių su civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio išsprendimu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 28 210 Eur žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) atmestas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, pakeitus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, civilinės ieškovės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. A. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas nustatytą tvarką, tokiomis aplinkybėmis: jis ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 27 d. 19.09 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Šalčininkų r. neteisėtai įgijo 10 000 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, supakuotų į 20 ryšulių, kurių bendra muitinė vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir sudaro 44 814 Eur, ir neteisėtai šias akcizais apmokestinamas prekes gabeno upe, kol 2024 m. liepos 27 d. 19.09 val. buvo sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuratūros ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma civilinį ieškinį tenkinti, juos tenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.
2.1. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškinio pagrindas yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėto akcizų mokesčio). Civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį, kuris yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. buvo pareikštas civilinis ieškinys, kurio nagrinėjimo ir išsprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nereguliuoja.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad yra išnykusi galimybė mokesčių išieškojimo klausimus spręsti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka, konstatavo, kad civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės VMI civilinis ieškinys atmestas, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria civilinės ieškovės VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir priimti naują sprendimą – civilinės ieškovės VMI civilinį ieškinį tenkinti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, sprendimą grindė tuo, kad civilinis ieškinys yra susijęs išimtinai su mokestiniais teisiniais santykiais, t. y. asmens neįvykdyta prievole sumokėti akcizų mokestį, kurios išsprendimą reguliuoja MAĮ, ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>. Toks teisės aktų ir teismų praktikos aiškinimas bei taikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, išvados dėl VMI civilinio ieškinio yra nepagrįstos įrodymais, skundžiamoje nutartyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl tokie pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. VMI civiliniame ieškinyje mokestinė prievolė (kartu ir valstybei padarytos žalos dydis) kildinama iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, (toliau – ir Akcizų direktyva) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatų.
3.3. Pagal Akcizų direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, prievolė mokėti akcizus yra nustatyta išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje metu, o šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ (6 straipsnio 3 dalis) yra tokių prekių: 1) išėmimas iš akcizų mokėjimo režimo, įskaitant neteisėtą išėmimą; 2) laikymas arba saugojimas, įskaitant neteisėtus atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas; 3) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas, įskaitant neteisėtus atvejus; 4) akcizais apmokestinamų prekių importas, išskyrus jei importavus tuoj pat pritaikytas akcizų atidėjimo režimas, taip pat akcizinių prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčio visuotinio privalomumo principas, reiškiantis, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis teisės aktų nustatytos jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Taigi valstybė, įtvirtinusi tokį teisinį reguliavimą, iš anksto nustato, kad asmuo, disponuojantis akcizais apmokestinamomis prekėmis, privalo sumokėti nustatyto dydžio akcizo mokestį.
3.4. Pas nuteistąjį rastos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės nebuvo paženklintos nei Lietuvos Respublikos, nei kitų užsienio valstybių, įskaitant ir nesančių Europos Sąjungos sudėtyje, akcizo ženklais. Apmokestinimą akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Akcizų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 10 straipsnio 8 dalį, už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios privalo būti paženklintos, jas laikančiam asmeniui, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai, vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, nesumokėti, atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma, vadovaujantis Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsniu, 12 straipsniu, 26 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 3 dalimi ir MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad neteisėtai įgydamas, laikydamas akcizais apmokestinamas prekes, kurios nepaženklintos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais ir kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, E. A. ne tik padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, bet ir savo kaltais, tyčiniais veiksmais neįvykdė teisės aktuose nustatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijų ir nesumokėjo 28 210 Eur akcizų mokesčio, taip padarydamas valstybei 28 210 Eur dydžio žalą.
3.5. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-697/2025">2K-94-697/2025</a>), skola muitinei reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių – priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Apmokestinimą akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Akcizų įstatymas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNy02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-37-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-37-648/2023">2K-7-37-648/2023</a>, 2K-133-489/2023). Tai reiškia, kad skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.
3.6. Dėl E. A. nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalos, negavo pajamų, t. y., esant minėtoms aplinkybėms, kilus įstatymu įtvirtintai pareigai sumokėti akcizo mokestį ir E. A. šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala, nes ji negavo pajamų, pasireiškusių nesumokėtų akcizų forma. Todėl civilinės ieškovės VMI civilinis ieškinys turi būti tenkinamas, iš nuteistojo priteisiant valstybės negautas pajamas – 28 210 Eur.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl prievolės mokėti akcizus ir civilinio ieškinio išsprendimo
5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos – 28 210 Eur nesumokėtų akcizų – atlyginimo išsprendė skirtingai: pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>, jį paliko nenagrinėtą. Prokuroras kasaciniu skundu prašo VMI civilinį ieškinį tenkinti ir iš nuteistojo valstybei priteisti žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi klausimą dėl pareigos mokėti akcizus neteisėtai įvežant prekes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
6. Kadangi byloje pareikštas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad E. A. disponavo cigaretėmis, kurios yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu, šioje byloje yra aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme.
7. 2019 m. gruodžio 19 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, o Direktyva 2008/118/EB (su pakeitimais, nurodytais I priedo A dalyje) panaikinama nuo 2023 m. vasario 13 d. Naujai priimtos direktyvos 55 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2, 3, 6, 12, 16, 17, 19–22, 25–29, 33–46, 54, 55 ir 57 straipsnių <...>. Atsižvelgiant į 54 straipsnį, tas nuostatas jos taiko nuo 2023 m. vasario 13 d.“
8. Perkeliant į Lietuvos nacionalinę teisę nuostatas iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, 2021 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XIV-777 pakeistas Akcizų įstatymas, taip pat priimta ir Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatanti išimtį, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Šios nuostatos įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d.
9. Pagal Akcizų direktyvą, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, prievolė mokėti akcizus taip pat atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti iš esmės analogiški prievolės mokėti akcizus muitinei išnykimo atvejai (nustatyti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose). Taigi, nors, pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas, prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tačiau tiek Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, tiek ir Akcizų įstatyme nustatytos iš esmės analogiškos išimtys, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Tos išimtys detalizuojamos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktuose, nustatančiuose, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.
10. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punkto formuluotėje nedaroma nuoroda į momentą, kai prekės sulaikomos, kaip į skolos muitinei išnykimo pagrindą (sprendimo 30 punktas), ir šis punktas turi būti aiškinamas taip, jog skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją (sprendimo 39 punktas). Taigi, šiame sprendime įtvirtintas naujas aiškinimas, kad neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą. Tame pačiame sprendime, atsakant į klausimą, ar skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo lemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimą, konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos atitinkamos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo nelemia skolos, susijusios su akcizais už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tokia išvada padaryta dėl to, kad Direktyvoje 2008/118/EB nebuvo nuostatos, pagal kurią išnyksta prievolė mokėti akcizą, kai išnyksta skola muitinei, susijusi su kontrabandinėmis prekėmis, dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo. Iš to matyti, kad, atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą už tokias prekes, akcizas už tokias prekes lieka mokėtinas (sprendimo 42 punktas). Nesant atitinkamų nuostatų dėl pareigos mokėti akcizus išnykimo Direktyvoje 2008/118/EB, teismų praktikoje ir toliau buvo vadovaujamasi nuostata, kad neteisėtai įvežtų prekių sulaikymas ir konfiskavimas nepanaikina pareigos mokėti akcizus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-843/2024).
11. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a>, vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika konstatuota, kad jei nusikalstamos veikos yra padarytos po 2023 m. vasario 13 d., neteisėtai įvežtos akcizinės prekės nebuvo išleistos vartoti, nes buvo sulaikytos valstybės institucijų, vėliau konfiskuotos ir sunaikintos, tokios prekės akcizais neapmokestinamos.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų 2024 m. liepos 27 d. Kužių k. ribose, Šalčininkų r., netrukus po to, kai E. A., būdamas prie valstybės sienos, jas įgijo iš nenustatyto asmens ir pradėjo gabenti į Lietuvos Respublikos pusę plukdydamas Šalčykščios upe. Prokurorės 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu 9998 pakeliai cigarečių sunaikinti ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, likę 2 cigarečių pakeliai buvo konfiskuoti ir sunaikinti. Todėl, cigaretes sulaikius ir didžiąją dalį jų sunaikinus dar ikiteisminio tyrimo metu, o kitą dalį – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajam E. A. neatsirado prievolė sumokėti akcizus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
13. Tokią išvadą lemia tai, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos esančioje upėje; neteisėto cigarečių atgabenimo iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas nustatytas; visos apmokestinamos prekės (10 000 pakelių cigarečių) konfiskuotos bei sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko. Todėl bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį (prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda, jei šios prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir sunaikinamos). Be to, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija yra saistoma ir pirmiau paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a> sukurto precedento, kadangi šioje byloje naujas teisės aiškinimas sukurtas esant faktinėms aplinkybėms, kurios yra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms.
14. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog byloje susiklosčiusi situacija atitinka dvi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytas skolos muitinei išnykimo sąlygas (visos apmokestinamos prekės buvo sulaikytos, vėliau sunaikintos (ar konfiskuotos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį ir pagrįstai atmetė VMI pareikštą civilinį ieškinį.
15. Papildomai, atsakant į prokuroro kasacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jis nepagrįstai remiantis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-697/2025">2K-94-697/2025</a>, kurioje buvo konstatuota, kad cigaretės nebuvo paženklintos nei kitų užsienio valstybių (įskaitant nesančių Bendrijoje), nei Lietuvos banderolėmis, todėl neįrodyta, jog sulaikytos ir paimtos cigaretės buvo atgabentos kontrabanda ar kitokiu būdu į Lietuvą. Nagrinėjamoje byloje E. A. nuteistas už tai, kad disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, paženklintomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija nėra tapati nustatytai prokuroro minimoje byloje.
16. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas priėmė baigiamąjį aktą, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika, tačiau jis netaikė galiojančio teisinio akcizų reguliavimo, aktualaus nagrinėjamai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas