Kasacinio skundo Nr. 2P-808/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49544-2017-9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistosios M. Ž. gynėjas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajai M. Ž. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatoriaus nuomone, vertinant nuteistosios M. Ž. veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – nesilaikyta BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, nustatančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, paskirta per griežta bausmė. Neatsižvelgta į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo atveju nebuvo pasibaigęs teistumas, tačiau nusikalstama veika padaryta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo anksčiau padaryto nusikaltimo, skirtingai nuo kitų kaltinamųjų, pastaroji nuo pat tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, iš karto prisipažino kaltę, nusikaltime vaidmuo buvo antraeilis, į nusikaltimą įtraukęs asmuo pasinaudojo nuteistosios prastu išsilavinimu bei sunkia socialine padėtimi ir dar bandė jai suversti visą kaltę, nuteistoji nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Skunde teikiama vertinimui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes teismų praktikoje šiai aplinkybei konstatuoti nereikalaujama iš kaltinamojo teisingos veikos vertinimo, pakanka, kad kaltinamasis pripažintų esmines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-808/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49544-2017-9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistosios M. Ž. gynėjas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajai M. Ž. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatoriaus nuomone, vertinant nuteistosios M. Ž. veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – nesilaikyta BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, nustatančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, paskirta per griežta bausmė. Neatsižvelgta į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo atveju nebuvo pasibaigęs teistumas, tačiau nusikalstama veika padaryta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo anksčiau padaryto nusikaltimo, skirtingai nuo kitų kaltinamųjų, pastaroji nuo pat tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, iš karto prisipažino kaltę, nusikaltime vaidmuo buvo antraeilis, į nusikaltimą įtraukęs asmuo pasinaudojo nuteistosios prastu išsilavinimu bei sunkia socialine padėtimi ir dar bandė jai suversti visą kaltę, nuteistoji nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Skunde teikiama vertinimui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes teismų praktikoje šiai aplinkybei konstatuoti nereikalaujama iš kaltinamojo teisingos veikos vertinimo, pakanka, kad kaltinamasis pripažintų esmines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Skunde teigiama, kad skiriant bausmę M. Ž. nebuvo laikytasi BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, nustatančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau skunde nėra pagrindžiama, kuo pasireiškė tų reikalavimų pažeidimas, kad tai sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka.
BPK 369 straipsnis numato, jog bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, kai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Pateiktas skundas iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, skunde išdėstyti teiginiai dėl M. Ž. nuoširdaus prisipažinimo bei ją charakterizuojančių duomenų ir socialinių ryšių buvo įvertinti teismų baigiamuosiuose aktuose ir į tai atsižvelgta skiriant bausmę. Skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios M. Ž. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
