Dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-233/2011

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00472-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.9; 78.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; tretieji asmenys – AB,,Swedbank“, UAB,,Ūkio lizingas“, institucija, teikianti išvadą byloje, - Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams ir sutuoktiniui priteisimą, turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės 1982 m. spalio 16 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove ir įpareigoti ją netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi; 3) priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 135 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, įpareigoti ieškovą kiekvienais mokslo metais aprūpinti sūnų apranga, avalyne ir mokymo priemonėmis; 4) ieškinyje nustatyta tvarka padalyti sutuoktiniams bendrąja nuosavybe priklausantį turtą (namą, ūkinius pastatus, žemę, kitus daiktus); 5) išspręsti sutuoktinių skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m. birželio mėn. pabaigos negyvena kartu atsakove; santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo nelojali atsakovui, jį įžeidinėjo ir jo negerbė.

Priešieškiniu atsakovė prašė teismo: 1) nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; 4) priteisti iš ieškovo už 2008 m. liepos 1 d.-2009 m. liepos 1 d. laikotarpį 9600 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti jai iš ieškovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą; 6) priešieškinyje nustatyta tvarka padalyti sutuoktiniams bendrąja nuosavybe priklausantį turtą (namą, ūkinius pastatus, žemę, kitus daiktus) ir priteisti iš jos ieškovui 32 145 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesniąją bendrosios jungtinės nuosavybės dalį; 7) išspręsti sutuoktinių skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo ne dėl jos, o dėl ieškovo kaltės – jo smurto, santuokinės neištikimybės; ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatė nepilnamečio šalių sūnaus E. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove ir įpareigojo ją netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi; priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovo už 2008 m. liepos 5 d. – 2009 m. spalio laikotarpį 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; priteisė iš ieškovo atsakovei po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki sūnaus pilnametystės išlaikymą; padalijo šalių santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-11, ½ dalį bendrojo naudojimo patalpų; priteisė atsakovei patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-8 ir 1-10, ½ dalį bendrojo naudojimo patalpų; padalijo šalims kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priteisė ieškovui iš atsakovės 25 000 Lt kompensaciją dėl ieškovei tekančios didesnės turto dalies; išsprendė šalių skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą.

Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. šalys kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, taikytis nepageidauja, todėl sprendė, kad santuoka iširusi. Kadangi ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, gyveno su kita moterimi, tai teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis); ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (jos nelojalumo, nepagarbos atsakovui ir pan.). Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovė dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį; ieškovas nedirba, pajamų, susijusių su darbo santykiais, darbo biržos išmokų negauna, didelės vertės turto ar kitų pajamų neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga, tačiau šios aplinkybės nevertino kaip priežasties atleisti ieškovą nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą ar teikti jį mažesnio dydžio, nei būtinas vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Teismas konstatavo, kad sutuoktinių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir jie privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą savo sūnui, t. y. po 400 Lt kas mėnesį. Kadangi ieškovas su atsakove nuo 2008 m. liepos 5 d. kartu negyvena ir nuo šios dienos neteikė vaikui išlaikymo, tai teismas sprendė, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai iš ieškovo išlaikymą, teismas nurodė, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė augina šalių nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, teismas sprendė, kad jai reikalingas išlaikymas, tačiau dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, sumažino atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, teismas nustatė, kad bylos šalys prašo joms priteisti tas pačias namo dalis, t. y. kambarius, plane pažymėtus indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8. Teismas nustatė, kad nurodytos patalpos yra pirmajame namo aukšte; antrojo namo aukšto kambariai yra paruošti gyventi, tačiau nepakankamai apšiltinti, kambario sienos pelija, dėl nesandaraus stogo per sienas ir lubas teka vanduo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antrasis namo aukštas netinkamas gyventi nepilnamečiam vaikui, todėl priteisė atsakovei pirmojo namo aukšto kambarius, plane pažymėtus indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8, ir antrojo aukšto patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-10, o ieškovui - antrojo aukšto patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-11; kitos (bendrojo naudojimo) patalpos šalims priteistos lygiomis dalimis.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą: patikslino ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. birželio 23 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovo 3679 Lt sūnaus išlaikymo už 2008 m. liepos 5 d.–2009 m. spalio 5 d. laikotarpį įsiskolinimą; priteisė iš ieškovo atsakovei po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. birželio 23 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymą; priteisė ieškovui didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto dalį ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 25 000 Lt kompensacija; perskirstė šalių ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pasisakydama dėl sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nurodė, kad, gyvendamas su kita moterimi, ieškovas buvo nelojalus atsakovei, todėl negalėjo to reikalauti iš jos, nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2010 m. liepos 8 d. ieškovas dirba AB,,Dolomitas“ ir jo gaunamas darbo užmokestis viršija atsakovės gaunamą darbo užmokestį, taip pat į atsakovės paaiškinimus dėl sūnaus poreikių ir į tą aplinkybę, kad vaikas gyvena su atsakove, kuri kasdien jį prižiūri ir rūpinasi, sprendė, jog pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteistas sūnaus išlaikymo dydis yra pagrįstas, tačiau priteistinas nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos (2009 m. birželio 23-iosios). Atsižvelgdama į atsakovės priešieškinio pateikimo dieną, teisėjų kolegija padidino išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 3679 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, augina šalių nepilnametį vaiką, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės materialinė padėtis gera, jai yra reikalingas išlaikymas ir jis iš ieškovo priteistinas, tačiau ne nuo teismo sprendimo, o nuo priešieškinio padavimo dienos, nes išlaikymas jai buvo reikalingas ir anksčiau. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalims gyvenamojo namo patalpas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su namo antrojo aukšto patalpų būkle, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir priteisė atsakovei pirmojo aukšto kambarius. Teisėjų kolegija vertino kaip nereikšmingas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis statė namą, jo tėvai tam skyrė lėšų, nes šis buvo skirtas visų šeimos narių poreikiams tenkinti. Ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, o ieškovas išreiškė abejonių dėl to, kad jis šiame name gyvens.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas S. Ž. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) panaikinti nutarties dalį dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo; 3) pakeisti nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir sumažinti iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; 4) panaikinti nutarties dalį dėl įsiskolinimo priteisimo; 5) pakeisti nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) ir kitų patalpų padalijimo ir naudojimosi tvarkos; 6) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo jai teiktą išlaikymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis) ir netinkamo įrodymų vertinimo. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 178-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl kasatoriaus, o ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė netinkamai elgėsi sutuoktinio ir visos šeimos atžvilgiu: neracionaliai naudojo šeimos pajamas, nesirūpino jos materialine ir moraline gerove, santarve ir ramybe, buvo nelojali kasatoriui, jį įžeidinėjo ir žemino, tai lėmė santuokos iširimą. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasatoriaus nuomone, atsakovė savo elgesiu pažeidė CK 3.27 straipsnyje išvardytas pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl ji yra kalta dėl santuokos iširimo.

2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, pažeidimo (CK 3.72 straipsnis) ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. (S.) v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010). Kasatoriaus teigimu, teismai, priteisdami iš kasatoriaus atsakovei išlaikymą, netinkamai aiškino ir taikė buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo normas (CK 3.72 straipsnis), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, CPK 21 straipsnyje nustatytą teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178-185 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nurodytos trys sąlygos ir, esant vienai iš jų, yra pagrindas priteisti išlaikymą. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad jai tikrai reikalingas išlaikymas. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami atsakovei išlaikymą, rėmėsi tik ta aplinkybe, kad su ja gyvena šalių nepilnametis sūnus, o CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys). Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovė pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigijo virtuvės baldų komplektą, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga. Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, privalėjo nustatyti, ar kasatorius turi galimybių jį teikti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kasatorius padeda išlaikyti studijuojančią dukterį, nedarbingą, silpnos sveikatos motiną ir kad šiuo metu negauna jokių pajamų.

3. Dėl materialiosios teisės normų, nustatančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 3.192 straipsnis) ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-216/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Teismai, priteisdami iš kasatoriaus nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kasatoriaus nuomone, neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio normą, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti 1007 Lt. Kasatoriaus nuomone, toks išlaikymo dydis nepagrįstas, nes atsakovė su sūnumi gyvena kaime ir turi ūkį, iš kurio gauna pagrindinius maisto produktus, atsakovė nepateikė įrodymų, patirtinančių, kad būtent toks išlaikymo dydis vaikui reikalingas. Teismai neatsižvelgė į blogą kasatoriaus turtinę padėtį, sveikatos būklę ir į tai, ar, priteisus nurodyti dydžio išlaikymą, kasatorius galės patenkinti savo būtinus poreikius; kasatorius prašė teismo dalį išlaikymo nepilnamečiams sūnui priteisti nekilnojamuoju turtu, paskiriant sutuoktinei didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Kasatoriaus teigimu, tiek jo, tiek nepilnamečio sūnaus interesai būtų užtikrinti, priteisiant iš kasatoriaus sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir dalį kasatoriui priklausančio nekilnojamojo turto.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momento ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir dydžio. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnį, pažeidė CPK 185 straipsnį, dėl to nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus 3679 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2009 m. spalio 5 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius nurodytu laikotarpiu neteikė sūnui išlaikymo. Kasatorius, gyvendamas atskirai, nuolat rėmė sūnų – pirkdavo būtinus drabužius, sportinę aprangą, avalynę, mokymo priemones, mokėjo už vaiko maitinimą mokykloje. Atsakovė tokiam išlaikymui prieštaravo, nepriimdavo ieškovo nupirktų sūnui daiktų, dovanų; kasatorius pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis apmokėdavo būtinąsias vaiko išlaidas (mokėjo įmokas už paskolą, aprūpindavo medžiagomis, skirtomis patalpoms šildyti, grūdinėmis kultūromis), duodavo sūnui kišenpinigių.

5. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir naudojimosi tvarkos bei netinkamo CK 3.127 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasatorius prašo įvertinti, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiąją teisės normą, reglamentuojančią turto padalijimą natūra, padalyto turto naudojimosi tvarką (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) ir ar nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Kasatoriaus ieškinyje pasiūlytas gyvenamųjų patalpų padalijimo planas yra realus, priimtinas, jį patvirtinus, šalims nereikėtų bendrai naudotis patalpomis. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi kasatoriui priteista tik viena gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-11, esanti antrajame aukšte, į kurią kasatorius galėtų patekti tik per bendrojo naudojimo laiptinę; kasatoriui dėl sveikatos būklės yra sudėtinga judėti, todėl jam sunku pakilti laiptais. Kasatoriaus teigimu, antrojo aukšto patalpos yra tinkamos saugiai ir sveikai gyventi, todėl, jas priteisiant atsakovei, nebūtų pažeisti nei atsakovės, nei nepilnamečio sūnaus interesai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. Ž. prašė jo netenkinti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir, nustatydami faktines bylos aplinkybes, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir juos prašo vertinti kitaip, tačiau kasacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų. Kasatorius nepateikia jokių pagrįstų motyvų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties galimo nepagrįstumo ar netinkamumo teisės taikymo aspektu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš naujo faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Kasatorius, reikšdamas ieškinį nurodytos normos pagrindu, prašė teismo pripažinti atsakovę pažeidus esmines sutuoktinės pareigas, t. y. kad ji nerodė kasatoriui pagarbos, neatsižvelgė į jo nuomonę ir elgėsi valdingai. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl kasatoriaus kaltės – jo neištikimybės ir bendro gyvenimo su kita moterimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodyti sutuoktinio elgesio atvejai gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Tačiau šiuo atveju skiriasi santuokinių pareigų pažeidimo įrodinėjimo pareiga: atsakovė neturi įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį jo atžvilgiu), taip pat kad jo neištikimybė nenulėmė santuokos iširimo (nuginčijamoji prezumpcija).

Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad kasatorius, palikdamas šeimą ir pradėdamas gyventi su kita moterimi, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Šiuo atveju pagrįstai teismai esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo ne galbūt nepagarbų atsakovės elgesį su kasatoriumi, o jo neištikimybę. Tokiam vertinimui turėjo įtakos ir tos aplinkybės, kad šalys anksčiau kildavusius konfliktus sugebėdavo išspręsti ir išsaugoti santuoką.

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės klausimu, yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys pateikiamos kaip pavyzdžiai, atitinkantys kasatoriaus pageidaujamą pasiekti byloje teisinį rezultatą, t. y. kad būtų patenkintas jo reikalavimas, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Tačiau kasacinio teismo nutarčių skunde išvardijimas nepripažintinas kaip kasacijos pagrindas, nes kasatorius, nurodydamas, kad ginčijami teismų sprendimai neatitinka suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, turi argumentuotai nurodyti esančius prieštaravimus. Nesant tokių argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pagrindų.

Dėl sutuoktinio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti, nes kartu su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.

Teismai priteisė atsakovei išlaikymą, nes sprendė, kad kasatorius nepaneigė įstatyminės nuginčijamosios prezumpcijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Nagrinėjamoje byloje reikšmingos teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovė dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, gyvena name, kurio didesnė dalis priklauso jai nuosavybės teise, verčiasi žemės ūkio veikla, kuri užtikrina maisto poreikių patenkinimą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio 2 dalį, nes sprendė, kad joje įtvirtina prezumpcija nenuginčyta ir jos pagrindu privalu priteisti sutuoktinei išlaikymą, nors buvo įrodyta, jog atsakovė gali save išlaikyti. Byloje nustatyti faktai sudarė pagrindą teismams konstatuoti, kad įstatyminė prezumpcija, jog atsakovei auginant vaiką reikalingas išlaikymas ir jai, paneigta. Šiuo atveju pakanka išlaikymo reikalingumo paneigimo ir nebereikia įrodinėti kasatoriaus galimybių išlaikymą teikti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio 2 dalį ir padarė teisės normos taikymo ir aiškinimo klaidą, kurią kasacinės instancijos teismas ištaiso, panaikindamas priteistą atsakovei išlaikymą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo momento bei įsiskolinimo laikotarpio ir dydžio nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, suformuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. ir kt. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-218/2011; kt.). Kasatorius nepateikė argumentų, kuriais remiantis šią praktiką reikėtų pildyti ar ją keisti. Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 2 dalis). Tai įrodomieji faktai, kurių kasacinės instancijos teismas nenustatinėja, o apskųstus teismų sprendimus patikrina nurodytų kriterijų taikymo aspektu.

Ieškovo gaunamos pajamos (uždarbis, pajamos iš individualios veiklos) nėra neproporcingos priteistam išlaikymo dydžiui. Atsižvelgiant į sutuoktinės, su kuria lieka gyventi vaikas, gaunamas pajamos, teismų išvados, kad vaikui svarbiau gauti periodines išmokas, nei išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kaip siūlo kasatorius, pripažintinos pagrįstomis ir teisingomis. Kasatorius neginčija, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio kartu su vaiku negyvena. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Be abejonės, išlaikymo pareiga, kuri yra įstatyminė, kiekvienam iš tėvų - asmeninė, yra viena iš svarbiausių. Nuo šios pareigos tėvai vienas kito atleisti negali, kaip ir negali trukdyti ją vykdyti, nes visais atvejais pažeidžiamos vaiko turtinės teisės. Kasatorius teigia, kad vaiką rėmė, bet teismai nepripažino šios paramos pakankama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad revisio prioris instantia principas reiškia, jog įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas turi būti esminis, nulėmęs neteisingo sprendimo priėmimą apeliacinės instancijos teisme, t. y. nepakanka nurodyti, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų. Kasatoriaus pateikti argumentai nesuteikia pagrindo kasaciniam teismui spręsti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius nevykdė išlaikymo pareigos ir priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas.

Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių turtą, gali būti taikomas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais (pvz., nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė) ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių dalių nuosavybės teisėje principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priežasčių, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas nebaigtinis – nustatyta galimybė teismui remtis ir,,kitomis svarbiomis priežastimis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis,,kitomis svarbiomis priežastimis“ ir paskiriant vienam sutuoktiniui naudotis daugiau ar vertingesnėmis patalpomis nei kitam, turi būti apsaugotos ir kito sutuoktinio teisės, jo teisių ribojimai turi būti proporcingi nustatytoms svarbioms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą nuo lygių dalių bendrojoje nuosavybės teisėje nukrypti.

Kasatorius neginčija teismų sprendimų dėl konkrečios jam tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje. Nesutikdamas su naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu - namu - nustatymu, kasatorius teigia, kad ši tvarka neatitinka nei nustatytų konkrečių dalių nuosavybėje, nei turto išsidėstymo ir asmeninių poreikių bei jo sveikatos būklės. Kasatoriaus nuomone, siekiant pašalinti konfliktines situacijas, jam turėtų būti suteikta teisė naudotis namo patalpomis, esančiomis pirmajame aukšte, taip pat naudojimosi namu tvarka turėtų būti nustatyta taip, kad neliktų bendrai naudojamų patalpų; atsakovei su vaiku turėtų būti paskirtos namo patalpos, esančios antrajame aukšte ir patalpos, kurios šiuo metu paskirtos bendrai naudotis, esančios pirmajame aukšte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus prašymo paskirti jam vertingiausias patalpas pirmajame namo aukšte ir didesnes nei jam tektų pagal jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje patenkinimas, reikštų pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimų nesilaikymą. Teismai pagrįstai nepripažino kasatoriaus sveikatos būklę pagrindžiančių duomenų tomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios CK 3.123 straipsnio 1 dalies pagrindu leistų vertinti kasatoriaus pasiūlytą naudojimosi patalpomis variantą kaip pagrįstą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant naudojimosi turtu tvarką, nukrypimas nuo bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje neturėtų būti aiškiai per didelis. Be to, siekiant kaip įmanoma labiau išvengti naudojimosi turtu nepatogumų ir galbūt konfliktinių situacijų, būtina atsižvelgti į tai, kaip šalys realiai galės naudotis joms paskirtomis patalpomis. Teisėjų kolegija, taikydama socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, konstatuoja, kad tik vienos patalpos kasatoriui šalių namo antrame aukšte paskyrimas neatitinka šių kriterijų. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui paskirtina dar viena patalpa, esanti šalių namo antrajame aukšte. Teismų išvada, kad atsakovei paskirtinos vertingiausios patalpos namo pirmajame aukšte, pripažintina kaip atitinkanti atsakovei tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad, teismai, nustatydami, kokiomis namo, šiltnamio, rūsio patalpomis šalys turi naudotis bendrai, sprendimuose nurodė, kad kiekvienas iš bendraturčių naudosis šiais daiktais po ½, t. y. nustatė dalis. Toks sprendimas negalėtų būti realiai įvykdomas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl šalių naudojimosi tvarkos bendrais objektais nustatymo tikslintina (CPK 18, 270 straipsniai).

Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis nagrinėjamam ginčui išspręsti teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorius ir atsakovė prašo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi laikytina, kad kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

Kasatorius prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Apytiksliai pusę kasatoriaus reikalavimų buvo patenkinta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jam priteistina iš atsakovės 162,5 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas R. Vaitekūnas; už atsiliepimo surašymą atsakovė jam sumokėjo 900 Lt (pinigų priėmimo kvitas Nr. 508456). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, į kasatoriaus patenkintų reikalavimų dalį, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės prašymą ir priteisti jai iš kasatoriaus 450 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 82,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios lygiomis dalimis (po 41,34 Lt) priteistinos iš kasatoriaus ir atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti iš ieškovo S. Ž. atsakovei J. Ž. priteistą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį.

Pakeisti nustatytą naudojimosi gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką, paskiriant ieškovui S. Ž. naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-10, atsakovei J. Ž. – patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8. Gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-9, R-1, R-2, šiltnamį, plane pažymėtą indeksu 9š1g, rūsį paskirti ieškovui S. Ž. ir atsakovei J. Ž. naudotis bendrai.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. Ž. atsakovei J. Ž. 287,50 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 50 ct) atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo S. Ž. 41,34 Lt (keturiasdešimt vieną litą 34 ct), iš atsakovės J. Ž. 41,34 Lt (keturiasdešimt vieną litą 34 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė