Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-232/2011

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02050-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės klausimai dėl teismo nutarties išaiškinimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 144 623,47 Lt skolą už patalpų nuomą, 7236,24 Lt delspinigius ir 11,84 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2010 m. sausio 5 d. nutartimi civilinę bylą grąžino nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad apylinkės teismui sujungus bylas dėl reikalavimų, pareikštų tam pačiam atsakovui, nėra pagrindo perduoti bylą apygardos teismui, nors ir padidėja bendra ieškinio suma; pažymėjo, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nuompinigių, tai reiškia, jog per bylos nagrinėjimo laiką ieškinio suma gali didėti. Dėl to toks ieškinio reikalavimo padidinimas, kai į prašomą priteisti sumą yra įskaičiuojamas nuomos mokestis, nesumokėtas už tuos mėnesius, kai šalių ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pasikeitė rūšinis teismingumas.

Atsakovas prašė išaiškinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį, paaiškinant, ar Kauno miesto apylinkės teismui grąžinta nagrinėti civilinė byla turėtų būti išskirta į atskiras bylas, kurių kiekvienoje ieškinio suma neviršytų 100 000 Lt, o jeigu ne, kaip ji turėtų būti nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme. Prašyme nurodyta, kad jeigu byla bus nagrinėjama pagal patikslintą ieškinį, kurio suma viršija 100 000 Lt, tai, Kauno miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą, jis gali būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Anot atsakovo, Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartyje nenurodė, kokiu būdu turėtų būti nagrinėjama byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo prašymą išaiškinti nutartį atmetė. Teismas nurodė, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties tiek motyvuojamoji, tiek rezoliucinė dalys yra pakankamai aiškios ir ją vykdant problemų negali kilti. Teismas, priėmęs nutartį, negali aiškinti teismui, nagrinėjančiam bylą, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti sprendžiant vienokį ar kitokį procesinį klausimą byloje. Visus procesinius veiksmus sprendžia tik tas teismas, kuris nagrinėja bylą. Teismo vertinimu, būtų ydinga ir netoleruotina tokia teismų praktika, kai skirtingose bylose pareikšti reikalavimai sujungiami į vieną, kurių kiekvienas gali būti atskiro nagrinėjimo dalykas ir byla iš apylinkės teismo perduodama nagrinėti į apygardos teismą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, nurodė, kad iš atsakovo prašymo išaiškinti teismo nutartį bei atskirojo skundo matyti, jog jis iš esmės siekia, kad Kauno apygardos teismas pasisakytų dėl Kauno miesto apylinkės teismo procesinių veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą; tačiau taip būtų išeita už nutartimi, kurią prašoma išaiškinti, nagrinėtų klausimų ribų. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmetė kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad teismas, atsisakęs patenkinti atsakovo prašymą, pažeidė šalių teises į teisingą procesą ir operatyvų bylos nagrinėjimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties išaiškinimo perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Būtent motyvuojamojoje nutarties dalyje turi būti teisiškai ir faktiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados (CPK 291 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo priimami sprendimai ir nutartys privalo būti teisiškai argumentuoti, išsamūs, vienareikšmiškai suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2007). Anot kasatoriaus, skundžiamose nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenagrinėjo nė vieno atsakovo argumento, nevertino atsakovo nuomonės, nemotyvavo, kodėl argumentai yra atmetami, nesivadovavo jokiomis teisės normomis, rėmėsi tiktai niekuo nepagrįstomis prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, todėl negalėjo padaryti teisingų ir teisėtų bei pagrįstų išvadų, t. y. priimti teisingos ir teisėtos nutarties. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. CPK įtvirtinta teismo teisė aiškinti priimtą sprendimą ar nutartį nėra absoliuti, todėl teismo atsisakymas įgyvendinti įtvirtintą teisę turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nutartis yra aiški, vadovaujantis protingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis), negali būti laikomas teisiniu ar faktiniu nutarties pagrindimu, kaip ir bendro pobūdžio nieko nepaaiškinantis ir su CPK 27 straipsnio 1 punkte bei 136 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis nesuderinamas teiginys, kad būtų ydinga ir netoleruotina tokia teismų praktika, kai skirtingose bylose pareikšti reikalavimai sujungiami į vieną, kurių kiekvienas gali būti atskiro nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžė pirmosios instancijos teismo teiginį, kad visus procesinius veiksmus sprendžia tik tas teismas, kuris nagrinėja bylą; tačiau, kasatoriaus teigimu, toks aiškinimas apskritai užkerta bet kokias galimybes šalims gauti motyvuotą, suprantamą nutartį arba bent jau jos išaiškinimą taip eliminuojant proceso šalims teisę į teisėtą procesą. Dėl to toks teismo paaiškinimas apriboja dalyvaujančių byloje asmenų teisę į aiškų ir suprantamą teismo sprendimą (nutartį), aiškų procesą. Kadangi skundžiamos teismų nutartys yra nemotyvuotos, jose remtasi prielaidomis, nenagrinėti atsakovo prašyme išaiškinti nutartį bei atskirajame skunde nurodyti argumentai, nesiremta jokiomis teisės normomis, tai teismai iš esmės pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalį.

3. Dar net nepradėjus bylos nagrinėjimo ir neišaiškinus priimtos teismo nutarties, yra paliekama galimybė bet kuriai iš šalių gavus nepalankų sprendimą ginčyti jį vien vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Dėl to šalys gali patirti didelių laiko ir finansinių sąnaudų. Anot kasatoriaus, civilinės bylos išskyrimo atveju, siekiant dirbtinai sumažinti ieškinio sumą, būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, šalių teisė į teisingą ir teisėtą procesą, taip pat atimta teisingo ir teisėto sprendimo priėmimo galimybė, nes, nepanaikinus proceso pažeidimų, negali būti užtikrinamas efektyvus asmens teisių gynimas, teisėto ir teisingo sprendimo priėmimas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti priimtą neaiškią nutartį, atėmė iš šalių teisę į teisėtą procesą, taip pat teisę bei galimybę civilinį ginčą išspręsti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nagrinėjamu atveju padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti tik pirmosios instancijos, t. y. Kauno apygardos, teisme (CPK 278 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų

CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Pagal CPK 341 straipsnio 1 punktą kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į nurodytas proceso teisės normas, teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis, kuria civilinė byla grąžinta nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui, nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja tų kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama (ar vertinama teisėtumo aspektu) Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis.

Dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Aiškindamas ir taikydamas šias proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lukoil Baltija“, bylos Nr. 3K-3-301/2010). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. V. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2006).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas atsakovo prašymas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis, kuria civilinė byla grąžinta nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui, yra procesinio pobūdžio; šia nutartimi byla neišsprendžiama iš esmės ir ji nepriskirtina CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnis) vykdytiniems teismo procesiniams sprendimams. Dėl to šiai nutarčiai išaiškinti netaikytinas CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas, t. y. ši nutartis, kaip tokia, gali būti aiškinama nepaisant to, kad jau yra realiai atlikti jos rezoliucinėje dalyje nurodyti procesiniai veiksmai – byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui.

Atsižvelgdama į CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į pirmiau nurodytą jų aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pateiktame prašyme išaiškinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį prašė paaiškinti, kokius tolimesnius procesinius veiksmus turėtų atlikti Kauno miesto apylinkės teismas jam nagrinėti grąžintoje civilinėje byloje; kokiu būdu turėtų būti nagrinėjama byla. Iš pateikto prašymo matyti, kad jis nesiejamas su teismo nutarties, kurią prašyta išaiškinti, rezoliucinės dalies – civilinę bylą grąžinti nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui – neaiškumu. Taigi skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pateiktu prašymu atsakovas iš esmės siekia, jog teismas pasisakytų dėl Kauno miesto apylinkės teismo tolimesnių procesinių veiksmų nagrinėjant jam grąžintą civilinę bylą. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad, teismui pasisakant dėl tokių atsakovo prašyme išdėstytų argumentų (kokiu būdu turėtų būti nagrinėjama byla), būtų išeita už nutartimi, kurią prašyta išaiškinti, nagrinėtų klausimų ribų. Kadangi tokių aplinkybių išaiškinimas nesusijęs su teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumu ir nepatenka į CPK 278 straipsnio 1 dalyje bei šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikoje apibrėžtas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties išaiškinimo ribas, tai nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, nepasisakydami dėl kasatoriaus prašyme (taip pat atskirajame skunde) nurodomų aplinkybių, skundžiamas nutartis priėmę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai esą pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė teisėtas nutartis, kurių naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė