Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21658-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, UAB „Būsto industrijos grupė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, kai skolininkas pats pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.
2009 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pervesti į ieškovo sąskaitą 3 700 000 skolos. Iki nustatyto termino atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą dalį skolos, liko skolingas 950 000 Lt. Antstolis 2009 m. lapkričio 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti teismo vykdomąjį raštą dėl 950 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo.
Pareiškėjas (skolininkas) Vilniaus miesto savivaldybė padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Jis prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965 priimtus antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymus: 2009 m. lapkričio 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2009 m. lapkričio 6 d. patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; 2009 m. lapkričio 19 d. siūlymą sumokėti 39 417 Lt vykdymo išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolio 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2009 m. lapkričio 6 d. patvarkymus gavo 2009 m. lapkričio 10 d. ir kitą dieną (t. y. 2009 m. lapkričio 11 d.) sumokėjo likusią skolos dalį išieškotojui UAB „Būsto industrijos grupė“. 2009 m. lapkričio 23 d. jis gavo antstolio 2009 m. lapkričio 19 d. raštišką siūlymą sumokėti 39 417 Lt vykdymo išlaidų, įskaitant 38 000 Lt atlyginimą antstoliui. Pareiškėjas teigia, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo tokį didelį atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą, nes jis jokių vykdymo veiksmų realiai neatliko, o pareiškėjas pats sumokėjo skolą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas padarė išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamus patvarkymus ir tinkamai apskaičiavo antstolio atlyginimo dydį. Teismas nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 2 lentelę, jei skola didesnė nei 100 000 Lt, antstolio atlyginimas yra 4 proc. nuo išieškotos sumos (šiuo atveju išieškota suma – 950 000 Lt, 4 proc. nuo šios sumos – 38 000 Lt). Teismas sprendė, kad antstoliui teisėtai priklauso 38 000 Lt atlyginimas, nes skolą pareiškėjas sumokėjo pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam terminui. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlyginimą antstoliui, nepaisant to, jog skolą išieškotojui sumoka pats skolininkas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė: pripažino neteisėtu veiksmu antstolės Brigitos Palavinskienės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodytą 38 000 Lt atlyginimo antstoliui sumą; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija vadovavosi kasacine praktika, pagal kurią kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes, dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros; teismui palikta teisė mažinti antstolio atlyginimą; teismui nusprendus mažinti antstolio atlyginimą, pastarasis neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis R. Vižainiškis v. UAB „Smailė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes: taikos sutarties įvykdymą iš dalies; atliktų vykdymo veiksmų apimtį ir kiekį antstoliui patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi skolininkas 2009 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 950 000 Lt skolą išieškotojui, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, iki skolinio įsipareigojimo įvykdymo antstolis buvo priėmęs tik du patvarkymus, kitų jo veiksmų (dešimt užklausų bankams, juridinių asmenų registrui ir kitoms institucijoms) būtinumas abejotinas, nes skolininkas yra viešasis juridinis asmuo (savivaldybė).
Teisėjų kolegija sprendė, kad nustatytos aplinkybės yra pagrindas priteisti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatytą minimalų atlyginimą, t. y. 6000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad antstolis, nustatydamas atlyginimo dydį, privalėjo įvertinti, kokios buvo jo darbo ir laiko sąnaudos, tačiau į tai neatsižvelgė, o siekia, kad skolininkas jam sumokėtų maksimalų atlyginimą, kokį jis galėtų gauti tuo atveju, jei įvykdytų 950 000 Lt išieškojimą, panaudodamas visas galimas priverstinio vykdymo priemones. Dėl to teisėjų kolegija antstolio siūlymą skolininkui pripažino neatitinkančiu proceso dalyvių ekonominių interesų, o antstolio interesą gauti kuo didesnį atlyginimą – neteisėtu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė prašo: 1) pripažinti, kad antstolio siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas apskritai nėra teismine tvarka skundžiamas antstolio veiksmas; 2) panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje pasisakoma dėl antstolio siūlyme nurodytų vykdymo išlaidų dydžio, atitinkamai pakeisti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl antstolio atlyginimo dydžio. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, apskaičiuojant antstolio atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama į antstolio laiko sąnaudas bei pastangas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, bei nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jos nebuvo didelės, todėl antstolis neturėjo teisės reikalauti iš skolininko sumokėti maksimalų antstolio atlyginimą. Tokiu aiškinimu apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 40 punktus, kuriuose imperatyviai nustatyta, kaip turi būti apskaičiuojamas antstolio atlyginimas, t. y. procentais nuo išieškotos sumos. Jokių kitų kriterijų, lemiančių antstolio atlyginimo dydį, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta. Antstolio atlyginimo dydį lemia ne antstolio sugaištas laikas ar įdėtos pastangos vykdant bylą, o tik išieškotos skolos dydis. Kasatorė, remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo antstolio atlyginimą, kuris yra 4 proc. nuo išieškotos sumos.
2. Dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikymo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas supainiojo dvi skirtingas antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo stadijas, todėl, spręsdamas bylą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007, ir 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje antstolis R. Vižainiškis v. UAB „Smailė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą: jeigu skolininkas šios sumos neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotą sumą, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas teisėtumo klausimas, o teismo nurodytose kasacinėse nutartyse analizuojamas vykdymo išlaidų priteisimo klausimas tais atvejais, kai jau paduotas antstolio pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Iš kasacinio teismo nutarčių akivaizdu, kad teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, turi teisę mažinti antstolio atlyginimą tik tuo atveju, kai skolininkas pats geruoju nesumoka antstolio vykdymo išlaidų per siūlyme nustatytą terminą, ir antstolis kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kasacinio teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. skiriasi vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko stadijos.
3. Kasatorė mano, kad antstolio siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas, įskaitant ir antstolio atlyginimą, apskritai neskųstinas ir teisme nagrinėtinas antstolio veiksmas, nes teisę nagrinėti siūlyme nurodytų vykdymo išlaidų sumas turi tik teismas, nagrinėjantis antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. CPK 611 straipsnyje aiškiai reglamentuota procedūra, pagal kurią antstolis, įvykdęs vykdomąją bylą, negali savarankiškai nustatyti ir išieškoti antstolio atlyginimo, jis privalo pasiūlyti skolininkui per tam tikrą terminą sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, o šiam nesutikus, kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Tik teismas yra kompetentinga institucija antstolio prašomoms vykdymo išlaidoms priteisti. Būtent teismo priimta nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Antstolio siūlyme nurodytų sumų priteisimas teisme yra visai kita procedūra, kurią gali inicijuoti tik antstolis, todėl šiuo atveju, kai yra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimas apskritai negalėjo būti sprendžiamas.
4. Kasatorė pažymi, kad ji, remdamasi CPK 611 straipsniu, 2009 m. gruodžio 3 d. kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės. Jos pareiškimas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1794-728/2010. Teismas, tenkindamas skolininko prašymą, 2010 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo. Kasatorės nuomone, būtent šio metu sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-1794-728/2010 bus sprendžiamas vykdymo išlaidų priteisimo klausimas ir tik joje teismas turės teisę, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, keisti antstolio atlyginimo dydį.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Pareiškėjo nuomone, šios instrukcijos nuostatos yra imperatyvios tiek, kiek nustato antstolio atlyginimo minimumą, kurį teismas gali sumažinti tik esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, bei kiek nustato maksimumą, kad apsaugotų skolininko interesus. Taigi antstolis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 punkte nustatytas ribas turi teisę ir pareigą spręsti dėl atlyginimo dydžio, įvertinęs tai, kiek jis įdėjo pastangų ir atliko veiksmų vykdomojoje byloje.
2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad antstolio siūlymas skolininkui sumokėti atlygį negali būti skundžiamas. Siūlymas sumokėti antstolio atlyginimą yra antstolio procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas bendra CPK nustatyta tvarka (CPK 634, 643 straipsniai). Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas gali sukelti skolininkui teisinių padarinių, t. y. siūlymo neapskundus ir nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.2 punkte yra patvirtinta siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas forma, kurioje nurodyta tokio procesinio veiksmo apskundimo tvarka. Antstolės pateiktame pareiškėjui siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi skolininkas, nesutikdamas su siūlyme nurodytu išlaidų dydžiu, turi teisę jį skųsti teismui, o teismas, spręsdamas dėl siūlymo teisėtumo ir pagrįstumo, gali ir privalo vadovautis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, t. y. bylose, kuriose buvo sprendžiamas antstolio atlyginimo dydžio klausimas. Dėl to yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007, Nr. 3K-3-255/2008. Nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios. Ta aplinkybė, kad šios bylos buvo nagrinėjamos esant skirtingoms vykdymo išieškojimo stadijoms, visiškai nereiškia, kad bylų ratio decidendi yra skirtinga, nes bylų esmė buvo antstolio atlygio dydžio klausimas bei galimybė jį sumažinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami CPK 611 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatorė argumentuoja, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminės kontrolės objektas. Tai teisės klausimai, dėl kurių kasacinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako (CPK 353 straipsnio 1dalis).
Dėl galimybės teisme ginčyti antstolio raštišką siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas
CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti.
Nustatant, ar antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo laikomas antstolio procesiniu veiksmu, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, reikalinga įvertinti tokio siūlymo prigimtį, paskirtį ir jo sukeliamus teisinius padarinius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-693/2004). CPK nuostatose įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustato dvejopą vykdymo išlaidų antstoliui padengimo galimybę. Pirma, skolininkas, remdamasis antstolio raštišku siūlymu, gali sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Antra, jei skolininkas nesutinka su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdo, antstolis įgyja teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Skolininkui neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo išlaidas, jam jokių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsiranda. Siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų apmokėtos, antstolis kreipsis į teismą, kuris įvertins vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 611 straipsnio 2 dalis).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; vien tai, kad ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodomą kasacinę ir konstitucinę jurisprudenciją).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme.
Skolininko teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su teismo nutartimi skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Kai skolininkas, nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų, antstolis kreipiasi į teismą ir įrodinėja prašomų sumų pagrįstumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti, nes, nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų, šį klausimą išsprendžia teismas, tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo išlaidų išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant galimybę skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų pažeista įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas pirmiausiai sprendžiamas neteismine tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų (jei jis norėtų tokį poreikį patenkinti) kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo sprendimas dėl siūlymo (net jei toks sprendimas būtų priimtas) nesuteiktų antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnis). Civilinį procesą Lietuvos Respublikos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip poįstatyminis teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK normomis. Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl bylos dalis dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo nutraukiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas), o priimti šiuo klausimu teismų procesiniai sprendimai naikintini. Kadangi kasatorė kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko, teismas bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo, tai, atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą, turi būti vertinamos byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl antstolio atlyginimo dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuriomis buvo nagrinėjamas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965, ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
Kitas nutarčių dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys
