Civilinė byla Nr. 2YT-9565-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03287-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 22 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Danutė Marčiukaitienė, uždaroji akcinė bendrovė „Hipotekiniai kreditai“, išvadą byloje teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja D. B. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo sustabdyti antstolės patvarkymo dėl pareiškėjos būsto pardavimo iš varžytinių vykdymą, įpareigoti antstolę kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl susidariusios situacijos įvertinimo, užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją aplinką nebūtų pažeista.
Pareiškėja skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gavo antstolės Danutės Marčiukaitienės patvarkymą dėl pareiškėjos vienintelio gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių. Pareiškėja nurodo, jog šiame būste kartu su ja gyvena jos nepilnametė dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos vertinimu, antstolė paskelbdama varžytines neįvertino, jog būstas yra vienintelis pareiškėjos šeimos būstas, jame gyvena nepilnametis vaikas, kuris gali patirti žalą praradęs savo gyvenamąją vietą.
Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolė nurodo, jog vykdo Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarės Rasos Miknevičienės (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos įkeisto būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 6 d. antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hipotekiniai kreditai“ naudai, kuri nurodė, jog skolininkei nesumokėjus skolos per (duomenys neskelbtini) raginime nurodytą terminą, skelbtinos varžytinės. (duomenys neskelbtini) raginimas skolininkei įteiktas 2025 m. vasario 8 d. Skolininkei nesumokėjus skolos antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vykdymui išsiuntė UAB „IdeArt“. 2025 m. liepos 9 d. gautas nekilnojamojo turto vertės nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, vadovaudamasi nekilnojamojo turto vertės nustatymo aktu, priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolininkės butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatė pradinę 47 000,00 Eur kainą. 2025 m. liepos 9 d. gautas skolininkės prašymas dėl išieškojimo iš nekilnojamojo turto sustabdymo. Antstolė, nenustačiusi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Antstolė papildomai nurodo, jog jai nėra suteikta teisė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, be kita ko, pareiškėjos būstas yra įkeistas, todėl nėra pagrindo nenukreipti išieškojimo į šį nekilnojamojo turto objektą. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių skelbimo bei elektroniniu būdu buvo paskelbtos pirmosios varžytinės.
Antstolė Danutė Marčiukaitienė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palaiko (duomenys neskelbtini) patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytus argumentus ir prašo atmesti pareiškėjos skundą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Hipotekiniai kreditai“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Suinteresuotas asmuo savo poziciją grindžia šiais argumentais: pareiškėja nėra nurodžiusi jokio teisinio pagrindo neleisti antstolei parduoti hipoteka įkeisto turto, pareiškėjos įsiskolinimas nėra kilęs iš neapmokėtų komunalinių paslaugų ar suvartotų elektros energijos išteklių, ar kitų panašių paslaugų, todėl nagrinėtinu atveju netaikytinos CPK 663 straipsnio 4 dalies normos. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja turi galimybę dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų būtiniesiems pareiškėjos nepilnametės dukros poreikiams patekinti. Suinteresuoto asmens vertinimu prie nepilnametės dukros išlaikymo didesne apimtimi gali prisidėti ir vaiko tėvas.
Išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) teismo nustatytu terminu pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjos šeima, kurioje auga nepilnametė dukra, Tarnybai yra žinoma dėl nesutarimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra. (duomenys neskelbtini) L. G. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais). Siekiant padėti tėvams užtikrinti nepilnametės dukros teises ir geriausius interesus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. B. šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodo susiekusi su pareiškėja ir papildomai nustačiusi šias aplinkybes: pareiškėja pasiėmė paskolas, siekdama padengti buvusio vyro skolas, o 2023 m. vasarą su ja susisiekė tarpininkė, kuri pasiūlė refinansuoti turimas skolas, tačiau tam buvo reikalinga įkeisti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį būstą. Pareiškėja nurodė, jog susiklostė situacija, kad ji nebegali mokėti skolų, o sužinojusi apie jai priklausančio būsto pardavimą iš varžytinių informavo antstolę apie šias aplinkybes bei apie tai, jog įkeistas būstas yra vienintelė jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau antstolė į tai neatsižvelgė. Pareiškėja taip pat nurodo, jog antstolė ir šiuo metu nuo jos darbo užmokesčio nuskaito apie 300,00 Eur. Pareiškėjos nepilnametei dukrai yra nustatytas vidutinis neįgalumas, pareiškėja viena rūpinasi dukra, ją prižiūri ir augina, dukros tėvas su dukra bendrauja minimaliai, tarp jų nėra susiformavusio ryšio, todėl jis dukra pasirūpinti negalėtų. Tarnyba nurodo, jog šiuo atveju priimant sprendimą, turėtų būti vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principu.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Danutė Marčiukaitienė pareiškėjos atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės Rasos Miknevičienės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja šioje byloje yra UAB „Hipotekiniai kreditai“.
2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodo, jog antstolė paskelbdama jos vienintelio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ji ir jos nepilnametė dukra, varžytines, neįvertino šių aplinkybių: jog tai yra vienintelis pareiškėjos šeimos gyvenamasis būstas, jame gyvena nepilnametis vaikas, kuriam gali kilti žala, praradus gyvenamąją vietą.
Dėl pareiškėjai priklausančio būsto pardavimo iš varžytinių
CPK 746 straipsnis numato išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarką. Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį (CPK 746 straipsnio 1 dalis). Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas įkeistą turtą perduodant įkeitimo kreditoriui, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą CPK XLVIII skyriaus nustatyta tvarka (CPK 746 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka, arba įkeistą turtą perduoda įkeitimo kreditoriui, jeigu, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas šį turtą perduodant įkeitimo kreditoriui (CPK 746 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė pareiškėjai 2025 m. vasario 8 d. įteikė (duomenys neskelbtini) raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, jog per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos ji turi įvykdyti prievolę kreditoriui UAB „Hipotekiniai kreditai“, kuriame, be kita ko, išaiškino ir skolininkės teises bei pareigas, numatytas vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose. Kreditorius nurodė, jog skolininkei per (duomenys neskelbtini) raginime nustatytą terminą nesumokėjus įsiskolinimo, skelbtinos įkeisto turto varžytinės. Skolininkei nustatytu terminu įsiskolinimo nesumokėjus, antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė skirti ekspertizę dėl įkeisto turto vertės nustatymo. 2025 m. liepos 8 d. gavus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė įkeistam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pradinę 47 000,00 Eur kainą. 2025 m. liepos 9 d. antstolė gavo skolininkės prašymą sustabdyti išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kurio nenustačiusi pagrindo tenkinti, netenkino (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paskelbimo.
Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Varžytynių vykdymo bendrąją tvarką reglamentuoja CPK 713 straipsnis, o skelbimo apie varžytynes tvarka numatyta CPK 706–707 straipsniuose.
CPK 663 straipsnis numato išimtis, kada ribojamas išieškojimas iš skolininko paskutinio gyvenamojo būsto – atvejais, kai skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas bus galima išieškoti per 36 mėnesių laikotarpį darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Skolininkui nepateikus CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų arba paaiškėjus, jog išieškotina suma ir vykdymo išlaidos negali būti išieškotos per įstatymo nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių, tačiau pastebėtina, jog šis apribojimas nėra taikomas išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 3 ir 5 dalys). Įstatymų leidėjas taip pat numato, kai teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste (CPK 663 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėtinu atveju pareiškėja skunde nurodo, jog išieškant iš jai priklausančio būsto vertintinos šios aplinkybės: tai yra vienintelis jos šeimos gyvenamasis būstas, jame gyvena nepilnametis vaikas, kuris gali patirti žalą praradęs savo gyvenamąją vietą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja nei antstolei, nei teismui bylos nagrinėjimo metu, nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos galėtų būti išieškotos per 36 mėnesių laikotarpį, atliekant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, kaip tai numato CPK 663 straipsnio 1 dalis. Todėl, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad skolininkė skolą ir vykdymo išlaidas galėtų padengti per 36 mėnesių laikotarpį, atliekant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas ar, kad išieškojimas būtų nukreiptas į skolininkės paskutinį būstą neteisėtai, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Tačiau būtina pažymėti, jog šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2010">3K-3-539/2010</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2008">3K-3-416/2008</a>; kt.). Taigi turtas įstatymo nuostatos pagrindu įgyja šeimos turto teisinį režimą tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2010">3K-3-539/2010</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2008">3K-3-416/2008</a>; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2006">3K-3-241/2006</a>). Nagrinėtinu atveju, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kurie rodytų priešingai. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog šiuo nagrinėtinu atveju pareiškėjai priklausantis nekilnojamojo turto objektas nėra laikytinas šeimos turtu, todėl jam nėra taikytinas ir apribojimas patenkinti kreditoriaus reikalavimus iš tokio turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2014">3K-3-71/2014</a>). Taigi, sprendžiant ar taikytinas CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš skolininko paskutinio būsto, visų pirma, reikalinga tinkamai identifikuoti skolos, dėl kurios pradėti vykdymo veiksmai, kilmę. Nagrinėtinu atveju, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog prievolė, dėl kurios vykdomas išieškojimas, yra kilusi iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Hipotekiniai kreditai“ (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vykdymui užtikrinti sudarytos (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos bei jos pagrindu (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos notarų biuro notarės Ritos Miknevičienės išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies normos sąvoka,,kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2014">3K-3-71/2014</a>). Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti prievolės, kilusios iš kredito teisinių santykių, pagrindu. Todėl negalima konstatuoti esant pirmąją bei antrąją CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog skolininkė ar jos šeimos nariai būtų padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi, taigi negalima konstatuoti ir ketvirtosios CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos. Taigi, nagrinėtinu atveju, nesant būtinųjų sąlygų visumos CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui, konstatuotina, jog ribojimas išieškoti iš paskutinio skolininko būsto CPK 663 straipsnio 4 dalies pagrindu, negali būti taikomas.
Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>). Pareiškėja nurodo, jog paskelbus gyvenamojo būsto, kuriame kartu gyvena ir nepilnametė dukra, varžytines nebuvo įvertinta, kad nepilnametis vaikas gali patirti žalą praradęs savo gyvenamąją vietą. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės į gyvenamąją vietą nepilnametei dukrai užtikrinimas yra pareiškėjos, kaip vaiko motinos, pareiga, taigi ir aplinkybę, jog netekus gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui gali kilti žala, turėjo įvertinti pati pareiškėja prieš prisiimdama skolinius įsipareigojimus bei atitinkamai įvertinti prisiimamų skolinių įsipareigojimų mąstą bei dėl jų nevykdymo galinčias kilti teisines pasekmes.
Papildomai pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>). Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos teismui pateiktos išvados matyti, jog pareiškėja yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, gauna dukros neįgalumo išmoką, nurodė, kad nuo kito mėnesio jai bus mokami vaiko pinigai, taip pat dukrai išlaikymą teikia tėvas, nors pareiškėja nurodo, kad išlaikymas teikiamas nereguliariai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėja turi galimybes užtikrinti dukros teisę į gyvenamąją vietą kitų civilinių teisinių santykių, pavyzdžiui, nuomos pagrindu. Papildomai pažymėtina, jog iškilus poreikiui pareiškėja gali kreiptis dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis), be kita ko, susidarius situacijai, jog vaiko tėvas nevykdo prievolės teikti išlaikymą, pareiškėja gali kreiptis dėl priverstinio išieškojimo proceso pradėjimo (CPK 646 straipsnis).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog vien tik aplinkybė, kad išieškojimas vykdomas iš būsto, kuriame kartu su pareiškėja gyvena jos nepilnametė dukra, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, jog antstolė, paskelbdama šio būsto varžytines, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Kaip jau buvo minėta, nepilnamečių vaikų turėjimas savaime nesudaro galimybės nevykdyti laisva valia prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos vykdymui užtikrinti sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartinę hipoteką būtų sudariusi ne laisva valia, o aplinkybė, kad pareiškėja neįvertino, jog tinkamai nevykdant prisiimtos prievolės galimas išieškojimas iš įkeisto turto, kas sąlygotų žalos nepilnametei pareiškėjos dukrai galimą kilimą, nesudaro savarankiško pagrindo apriboti kreditoriaus teises bei teisėtus interesus, uždraudžiant išieškoti iš įkeisto turto. Papildomai paminėtina, jog vaiko teisės į gyvenamąją vietą užtikrinimas, visų pirma, yra pareiškėjos, kaip vaiko motinos, o ne antstolės pareiga.
Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Dėl kitų pareiškėjos procesinių prašymų
Pareiškėja teismo taip pat prašė įpareigoti antstolę kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl susidariusios situacijos įvertinimo bei užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista.
Teismas, rengdamasis civilinės bylos nagrinėjimui, įpareigojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl civilinės bylos dalyko. (duomenys neskelbtini) teisme gauta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjos nepilnametės dukros interesų. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą įvertino ir šioje išvadoje nurodytas aplinkybes bei argumentus, todėl šis pareiškėjos prašymas nėra dar kartą nagrinėjamas priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolės Danutės Marčiukaitienės (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas ir varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus šiai nutarčiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjos D. B. skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolės Danutės Marčiukaitienės kontorai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byloje Nr. 2YT-9565-1186/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
