Civilinė byla Nr. 3K-3-43/2013
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00419-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo biuras“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Projektų rengimo biuras“ (toliau – ieškovas, tiekėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. ESF9-25 įformintą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą bei 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. ESF9-30 įformintą sprendimą atmesti ieškovo pretenziją; 2) panaikinti VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro 2012 m. birželio 25 d. raštu Nr. ESF9-34 įformintą sprendimą pripažinti laimėjusiu UAB,,Projektų rengimo centras“ pateiktą pasiūlymą ir sudaryti pirkimo sutartį; 3) įpareigoti atsakovą VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą iš naujo vertinti ieškovo pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir įgaliotoji organizacija), veikdamas pagal atsakovo VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos (toliau – atsakovas, perkančioji organizacija) įgaliojimą, paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Statinio remonto projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“ (toliau – Konkursas). 2012 m. gegužės 22 d. ieškovas pateikė pasiūlymą Konkursui. Įgaliotoji organizacija 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. ESF9-17 informavo ieškovą, kad jis pateikė neišsamius duomenis, patvirtinančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tarp jų ir Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimui (Tiekėjo pastarųjų trejų finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus finansinius metus) vidutinio metinio grynojo pelno reikšmė yra teigiama), ir paprašė pateikti prie pasiūlymo nepridėtas 2010 ir 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitas. Ieškovas teigia, kad iki nustatyto termino pabaigos įgaliotajai organizacijai pateikė 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir telefonu paaiškino, kad 2011 m. duomenys apie įmonės grynąjį pelną yra 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje (ataskaitinis laikotarpis 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d.), tačiau 2012 m. birželio 14 d. įgaliotosios organizacijos raštu Nr. ESF9-25 ieškovo pasiūlymas buvo atmestas, nurodant, jog buvo pateikti ne visi reikalaujami dokumentai. Įgaliotoji organizacija atmetė ieškovo 2012 m. birželio 14 d. pateiktą pretenziją, prie kurios buvo pridėta 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, nurodydama, kad dokumentai nebuvo pateikti iki tam nustatyto termino. 2012 m. birželio 22 d. ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją, kurią nagrinėti įgaliotoji organizacija atsisakė. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, jog kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, todėl Konkurso sąlygų 12.9 punkte nurodytas reikalavimas tiekėjams taip pat vertintinas ne kaip savitikslis – jo tikslas išsiaiškinti pasiūlymą pateikusio tiekėjo finansinį pajėgumą,– o formalūs trūkumai neturėtų turėti esminės įtakos vertinant pasiūlymus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nurodęs, kad ieškinio pareiškimo terminas skaičiuojamas ne nuo pasiūlymo atmetimo dienos, bet nuo įgaliotosios organizacijos pranešimo apie išnagrinėtą pretenziją tiekėjui dienos, teismas konstatavo, jog ieškovas nepraleido termino ieškiniui pareikšti. Teismas nustatė, kad įgaliotoji organizacija buvo aktyvi, įgyvendindama Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas prašė ieškovą pateikti trūkstamus atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Nors įgaliotoji organizacija aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prašymą pateikti finansinius dokumentus už 2010 ir 2011 m., iki nustatyto termino (2012 m. birželio 8 d.) ieškovas pateikė tik 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, o 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įgaliotajai organizacijai pateikė 2012 m. birželio 14 d. reikšdamas pretenziją. Sistemiškai aiškindamas teisės normas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teismas sprendė, kad jokie įstatymai ar teisės aktai nevaržo perkančiosios organizacijos nustatant kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų rūšį, jų kiekį ar formą, todėl ji turi plačias teises reikalauti iš tiekėjų tokių dokumentų, kurie leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų kvalifikacija; jeigu tiekėjas duomenų nepateikia ar nepatikslina, perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis). Teismas sprendė, kad 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, nes yra nepatvirtinta ir nepasirašyta atsakingo asmens (pagal Konkurso sąlygų 12.9 punktą tiekėjas turi pateikti dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas), todėl įgaliotoji organizacija teisėtai ir pagrįstai ieškovo 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nepripažino tinkama ir jos nevertino. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje yra 2011 m. duomenys. Teismo vertinimu, deklaratyvus finansinės atskaitomybės duomenų nurodymas grafoje „Praėję finansiniai metai“ įgaliotajai organizacijai nesuteikia pakankamai informacijos, nes lieka neaišku, už kokį laikotarpį šie duomenys pateikti. Nustatęs, kad 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita buvo pridėta tik teikiant pretenziją, ji nebuvo tinkamai patvirtinta ir pasirašyta, teismas laikė, jog ieškovo 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti vertinami ir pripažįstami atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Projektų rengimo biuras“ apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: panaikino VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro 2012 m. birželio 14 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą; panaikino VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro 2012 m. birželio 25 d. sprendimą laimėjusiu pripažinti UAB,,Projektų rengimo centras“ pateiktą pasiūlymą ir sudaryti pirkimo sutartį; įpareigojo atsakovą VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą iš naujo vertinti ieškovo UAB,,Projektų rengimo biuras“ pasiūlymą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. ESF9-30 įformintą sprendimą atmesti ieškovo pretenziją; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atmesdama atsakovo argumentą, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo pretenzijoje, teisėjų kolegija nurodė, jog įstatymo nedraudžiama ieškinyje reikšti tokių reikalavimų, kurių tiekėjas negalėjo pareikšti naudodamasis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Kadangi ieškinyje skundžiamas įgaliotosios organizacijos sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir pirkimo sutarties sudarymo pretenzijos pateikimo metu dar nebuvo priimtas, tai teisėjų kolegija laikė, kad reikalavimų dėl tokio sprendimo panaikinimo pretenzijoje ieškovas negalėjo nurodyti. Pažymėjusi, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog iki nustatyto termino nepateikta 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, atsakyme į pretenziją nėra minimi jokie kiti ieškovo pateiktų dokumentų trūkumai, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras ginčo nagrinėjimo teisme metu neturėjo teisės nurodyti papildomų ieškovo pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms pagrindų, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti kitų ieškovo pasiūlyme pateiktų dokumentų (2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos) neatitikties Konkurso sąlygoms, nes ši aplinkybė nebuvo ieškovo pasiūlymo atmetimo priežastis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatyto reikalavimo tikslas – išsiaiškinti pasiūlymą pateikusio tiekėjo finansinį pajėgumą (grynojo pelno rodiklį). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti finansinės atskaitomybės duomenys už 2011 m. negali būti vertinami ir pripažįstami atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus, teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos įgaliotoji organizacija faktiškai turėjo ieškovo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, žodžiu buvo informuota, kad ieškovas kvalifikacijos duomenis apie 2011 metais turėtą pelną (nuostolį) grindžia tarpinės 2012 m. ataskaitos grafoje „Praėję finansiniai metai“ pateikta informacija, todėl turėjo galimybę įvertinti ieškovo kvalifikacijos duomenų tinkamumą ir atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vėliau ieškovo pateiktos 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys visiškai atitinka 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos grafoje „Praėję finansiniai metai“ pateiktus duomenis, todėl atmetė pirmosios instancijos teismo argumentą, jog dėl atskirai nepateiktos 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos įgaliotoji organizacija negalėjo nustatyti finansinių metų skaičiavimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kvalifikacijos patikrinimui iš esmės yra reikšmingas ne dokumentas, kaip toks, o jame nurodyti duomenys, todėl pripažino, jog įpareigojimas atitiktį nustatytiems reikalavimams pagrįsti išimtinai įgaliotosios organizacijos pareikalautu dokumentu, esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, gali būti vertinamas kaip perteklinis, o sprendimas atmesti pasiūlymą vien tik tuo pagrindu yra itin formalus. Kadangi įgaliotosios organizacijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimo atmesti pretenziją panaikinimas nepašalintų jos anksčiau atliktų veiksmų padarinių (tiekėjo teisių gynimui iš esmės nesukeltų jokių teisinių padarinių), tai teisėjų kolegija sprendė, kad reikalavimas panaikinti pretenzijos atmetimą negali būti ginčo dalykas, todėl bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5, 6 dalies taikymo. Kasatorius nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tiekėjas, pateikęs netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, per jam perkančiosios organizacijos papildomai nustatytą terminą turi pateikti patikslintus duomenis apie kvalifikaciją, reiškia, kad tiekėjas neturi teisės tokių duomenų pateikti vėliau (pasibaigus perkančiosios organizacijos nustatytam papildomam terminui). Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnyje nereglamentuota, ar perkančioji organizacija turi teisę (pareigą) dar kartą kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti neišsamius kvalifikacijos duomenis; 32 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tuo atveju, kai dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Dėl tokio teisinio reguliavimo kyla priešprieša tarp imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatos ir turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, kuri, kasatoriaus nuomone, aiškintina pirmenybę suteikiant imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl to perkančioji organizacija, per nustatytą terminą iš tiekėjo negavusi prašytų kvalifikacijos duomenis patikslinančių dokumentų, privalo atmesti jo pasiūlymą, nes, tokį pasiūlymą pripažinus tinkamu, būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos. Kasatorius teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai tiekėjas nepašalina perkančiosios organizacijos trūkumų, jo pasiūlymas turėtų būti atmetamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ ir UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012).
Dėl tiekėjo pateiktų dokumentų teisinio vertinimo. Kasatorius nesutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pateikti duomenys apie 2011 m. pelną (nuostolį), nes, pirma, ieškovo ataskaitoje pateikti duomenys apie keturis 2012 m. mėnesius ir iš jos nėra galimybės nustatyti, už kokį laikotarpį pateikti duomenys apie 2011 m. (pilnus metus ar tik keturis mėnesius); antra, pagal tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus sudarančioms įmonėms privalomo Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. VAS-20 patvirtinto 29-ojo verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ 14.2 punktą, tarpinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama informacija nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki paskutinės tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos ir lyginamieji praėjusių finansinių metų atitinkamo tarpinio ataskaitinio laikotarpio duomenys, kas, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad tarpinėje 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikęs duomenis už 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d., ieškovas turėjo pateikti lyginamuosius duomenis už atitinkamą 2011 m. laikotarpį. Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino, ar ieškovas laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, jog viešųjų pirkimų dalyviai turi elgtis kaip bonus pater familias, t. y. būti atidūs ir rūpestingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ecovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011). Kasatoriaus įsitikinimu, ieškovas tokią pareigą pažeidė, nes 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nepateikė nei su pasiūlymu, nei įgaliotajai organizacijai atskirai to paprašius.
Dėl teisinio sprendimų panaikinimo pagrindo. Kasatorius teigia, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija nenurodė nė vienos Viešųjų pirkimų įstatymo ar Konkurso sąlygų nuostatos, kurią pažeidė įgaliotoji organizacija, rėmėsi tik turinio viršenybės prieš formą ir kitais viešųjų pirkimų principais. Kasatoriaus nuomone, įgaliotoji organizacija laikėsi imperatyviųjų Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atmesti ieškovo pasiūlymą. Kasatorius atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007).
Dėl teismo sprendimo priėmimo trečiajam asmeniui. Kasatorius pažymi, kad teisėjų kolegija, nukrypdama nuo kasacinio teismo praktikos, jog, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti ginčą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Seesam Lietuva“ v. UAB,,Yglė“, bylos Nr. 3K-3-448/2011), sprendimą priėmė ne tik dėl atsakovo VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos, bet ir dėl trečiojo asmens VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, nes panaikino jo 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. birželio 25 d. sprendimus. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į CPK 46, 47 straipsnių nuostatas, į tai, kad teismo sprendimai gali būti priimami tik dėl bylos šalių, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl trečiojo asmens VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro sprendimų panaikinimo yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Projektų rengimo biuras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5, 6 dalies taikymo. Ieškovas pažymi, kad būtina atskirti tiekėjo kvalifikaciją, kaip tokią, ir jos pagrindimo tinkamumą (įrodančių dokumentų pakankamumą). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkanti šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011). Ieškovo nuomone, byloje nėra ginčo dėl ieškovo kvalifikacijos neatitikties Konkurso sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, ir perkančiajai (įgaliotajai) organizacijai tai buvo žinoma sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo metu; kasacinio skundo argumentai apsiriboja formaliosios (atitikties kvalifikacijos reikalavimams pagrindimo) dalies akcentavimu.
Dėl tiekėjo pateiktų dokumentų teisinio vertinimo. Ieškovas mano, kad kasatorius ignoruoja Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl galimybės ne tik papildyti (patikslinti), bet ir paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, pažymėdamas, jog byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas paaiškino įgaliotajai organizacijai, jog duomenys apie grynąjį pelną 2011 metais pateikti 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje. Dėl nurodytos faktinės aplinkybės atmestini kasatoriaus argumentai, susiję su 29-ojo verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ nuostatomis, nes, kaip teigia ieškovas, kasatorius buvo informuotas, kokio laikotarpio duomenys pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Dėl teisinio sprendimų panaikinimo pagrindo. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamame sprendime aiškiai buvo įvardytas Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas, akcentuota perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų ir reikalavimų tiekėjų kvalifikacijos vertinimui (Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 32, 39 straipsniai).
Dėl teismo sprendimo priėmimo trečiajam asmeniui. Ieškovas nurodo, kad jo teises ir teisėtus interesus pažeidusius sprendimus perkančiosios organizacijos vardu priėmė įgaliotoji organizacija, todėl į bylą dalyvaujančiais asmenimis buvo įtraukta tiek perkančioji, tiek įgaliotoji organizacija (pastaroji – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes veikdama kaip perkančiosios organizacijos atstovė sukūrė teises ir pareigas ne sau, o perkančiajai organizacijai). Kadangi apeliacinės instancijos teismo panaikintus sprendimus trečiasis asmuo (įgaliotoji organizacija) priėmė ne savo, o perkančiosios organizacijos (kasatoriaus) vardu, tai tiek nuginčyti sprendimai, tiek skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai teisinius padarinius sukuria ne trečiajam asmeniui, bet kasatoriui.
Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją ir jo neįvykdymo teisinių padarinių
Vykdydama viešojo pirkimo procedūras ir siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija nustato minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir reikalauja, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tiekėjo kvalifikacija – objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>). Pasisakydamas dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas, kaip toks, nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Taigi toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2012">3K-3-280/2012</a>; kt.).
Tais atvejais, kai pateiktų duomenų nepakanka nuspręsti dėl tiekėjo deklaruotos kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, perkančioji organizacija, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, privalo prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis (nagrinėjamai bylai taikytina įstatymo 2012 m. kovo 29 d. redakcija). Jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, jo pasiūlymas atmetamas (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją, t. y. įtvirtinta tiekėjo kvalifikacijos neatitikties prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>). Tiekėjo pasiūlymas Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi būti atmetamas dėl to, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių reikalavimų, arba dėl to, jog, perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti netikslius ir neišsamius duomenis, jis dėl įvairiausių priežasčių to nepadaro.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad įgaliotoji organizacija atmetė ieškovo pasiūlymą šiam iki įgaliotosios organizacijos nurodyto termino nepateikus jos prašomų duomenis apie kvalifikaciją patikslinančių dokumentų – 2010 ir 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji (įgaliotoji) organizacija turi plačias teises reikalauti iš tiekėjų dokumentų, kurie leistų įsitikinti tiekėjų kvalifikacija, o tiekėjui duomenų nepateikus ar jų nepatikslinus, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, privalo atmesti kandidato ar dalyvio pasiūlymą, todėl tiekėjo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas vien dėl to, jog iki nustatyto termino nebuvo pateikta 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, pažymėjo, kad iš 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos įgaliotoji organizacija faktiškai turėjo 2011 m. duomenis apie ieškovo pelną (nuostolius), jo atstovas telefonu patvirtino, jog 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos grafoje „Praėję finansiniai metai“ pateikti 2011 m. duomenys, todėl įgaliotoji organizacija galėjo įvertinti ieškovo kvalifikacijos duomenų atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams. Kasatorius skundžia tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog tuo atveju, kai dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą dėl kvalifikacijos duomenų nepatikslinimo Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes byloje nustatyta, jog ieškovas šiuos duomenis patikslino. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl poreikio patikslinti (paaiškinti) ieškovo kvalifikacijos duomenis: kartu su pasiūlymu (siaurąja prasme) buvo pateikta tik tarpinė 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, nors įgaliotoji organizacija prašė pateikti tiekėjo pastarųjų trejų finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, o teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su jo išvada, kad, tikslindamas kvalifikaciją pagal įgaliotosios organizacijos 2012 m. birželio 4 d. prašymą, ieškovas pateikė 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, o 2011 m. finansinius duomenis patikslino ne atskirai pateikdamas reikalaujamos ar kitos formos rašytinį dokumentą, bet pokalbio telefonu metu žodžiu paaiškindamas jau pateiktų duomenų (2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos grafos „Praėję finansiniai metai“) turinį. Kadangi kasaciniame skunde nekeliamas patikslinimo būdų, formos tinkamumo klausimas, tai nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe dėl 2011 m. finansinės ataskaitos patikslinimo fakto, o byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad įgaliotoji organizacija turėjo duomenis apie Konkurso sąlygose nurodyto periodo ieškovo finansinę būklę (grynąjį pelną (nuostolius) ir išanalizavusi atitinkamų finansinių metų padėtį galėjo atlikti ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimui vertinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies taikymui dėl reikalaujamo duomenų nepatikslinimo (nepaaiškinimo), būtina nustatyti, ar tiekėjas patikslino pateiktos informacijos turinį ir kaip tai padarė. Jei tiekėjo atliktas kvalifikacijos duomenų patikslinimas perkančiajai organizacijai yra netinkamas dėl pirminės ir patikslintos informacijos turinio, perkančioji organizacija gali atmesti pasiūlymą dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikties iškeltiems reikalavimams, bet ne dėl kvalifikacijos duomenų nepatikslinimo, nes tiekėjas šį reikalavimą įvykdė. Priešinga išvada prieštarautų kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjų kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos, kuri konkrečiam pirkimui gali būti pakankama arba ne, todėl vien konkretaus perkančiosios organizacijos įvardyto dokumento nepateikimas nepaneigia tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo (paaiškinimo) fakto, jei tiekėjo kvalifikaciją galima nustatyti iš kitų perkančiajai (įgaliotajai) organizacijai pateiktų dokumentų arba kitokios formos duomenų visumos (paaiškinant žodžiu ar raštu, pateikiant kitus, negu prašoma, dokumentus ir pan.). Kadangi ieškovas su pasiūlymu pateikė 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, tikslindamas kvalifikacijos duomenis pateikė 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir telefonu įgaliotajai organizacijai paaiškino, kad 2011 m. duomenys nurodyti 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įgaliotajai institucijai pakako duomenų spręsti dėl ieškovo kvalifikacijos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išplėtota tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningojo vertinimo praktika, pagal kurią turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>; kt.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ši taisyklė reiškia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją yra nustatytas ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, jog perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, bet tam, jog būtų realiai nustatyta, ar tiekėjas yra pajėgus suteikti perkamas paslaugas ir taip įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai, o Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodytas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą siejamas ne su duomenų apie kvalifikaciją tikslinimo forma, kaip tokia, o su kvalifikacijos duomenų turiniu. Kasatoriaus nurodoma kasacinio teismo suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai tiekėjas nepašalina perkančiosios organizacijos trūkumų, jo pasiūlymas turėtų būti atmetamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ ir UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012) nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes joje nebuvo nustatytas trūkumų nepašalinimo faktas – konstatuota, kad ieškovas pateikė trūkstamą 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, o dėl 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų pateikė paaiškinimą (nurodė įgaliotajai organizacijai, kur jie pateikti).
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl ieškovo pateiktų dokumentų teisinio vertinimo, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes dėl įgaliotosios organizacijos pakankamo informavimo apie 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos grafoje „Praėję finansiniai metai“ pateiktų duomenų periodą, įvertino, jog įgaliotosios organizacijos pagrįstam įsitikinimui duomenų tikrumu su pretenzija buvo pateikta ir 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl pasiūlymo atmetimo pagrįstumo paliktina nepakeista.
Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos konstatuota aplinkybė, jog ieškovas patikslino (paaiškino) duomenis apie savo kvalifikaciją ir įgaliotoji organizacija turėjo pakankamai duomenų ją įvertinti, aiškintina kaip įpareigojanti perkančiąją (įgaliotąją) organizaciją vertinti pateiktų duomenų turinį ir spręsti dėl ieškovo kvalifikacijos, tačiau savaime nesuponuoja ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimui, juolab kad dėl to perkančioji (įgaliotoji) organizacija sprendimo nebuvo priėmusi ir teismai jo teisėtumo nevertino. Išvadą dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams perkančioji (įgaliotoji) organizacija galės padaryti tik atlikusi ieškovo kvalifikacijos vertinimo procedūrą Konkurso sąlygose ir Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, jei pripažins, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog pastarųjų finansinių metų ieškovo vidutinio metinio grynojo pelno reikšmė yra teigiama.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentas, jog, priimdama skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija nenurodė nė vienos Viešųjų pirkimų įstatymo ar Konkurso sąlygų nuostatos, kurią pažeidė įgaliotoji organizacija, rėmėsi tik turinio viršenybės prieš formą ir kitais viešųjų pirkimų principais yra nepakankamas skundžiamo sprendimo panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nurodė išsamius teisinius argumentus, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, tinkamai motyvavo savo sprendimą ir iš apeliacinės instancijos teismo argumentų aišku, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas dėl netinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo bei, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, reiškia nepagrįstą formalumo prioritetą prieš turiningąjį vertinimą ir neatitinka viešųjų pirkimų principų. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neprieštarauja kasatoriaus cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007), nes kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>; kt.).
Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus šioms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis; atstovo atlikti veiksmai atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam.
Kasatorius VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla 2012 m. balandžio 30 d. įgaliojimu pavedė trečiajam asmeniui VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui organizuoti viešuosius pirkimus ir atlikti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarčių sudarymo. Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatas aiškinant kartu su CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad, vykdydama perkančiosios organizacijos užduotis ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už šių užduočių įvykdymą, atlikdama viešojo pirkimo procedūras įgaliotoji organizacija sukūrė perkančiajai organizacijai teises ir pareigas. Dėl to vykdant viešąjį pirkimą įgaliotosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimas teisinius padarinius sukels ne šiai organizacijai (trečiajam asmeniui VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui), tačiau ją įgaliojusiai perkančiajai organizacijai (kasatoriui VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai). Kadangi materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, dalyviai yra ieškovas ir kasatorius (perkančioji organizacija), atstovaujamas trečiojo asmens VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, tai pripažintina, kad panaikindamas įgaliotosios organizacijos (atstovo) 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. birželio 25 d. sprendimus apeliacinės instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Projektų rengimo biuras“, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1210 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš kasatoriaus (atsakovo).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 55,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Projektų rengimo biuras“ (j. a. k. 302494928) iš VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos (j. a. k. 193180433) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos (j. a. k. 193180433) 55,83 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
