Civilinė byla Nr. 3K-3-12/2013
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00891-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 93.2.2; 123.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. J. M. ir L. V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams O. J. M. ir L. V. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir pagal atsakovų O. J. M. ir L. V. M. priešieškinį ieškovei R. R. dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs šalių ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Šalys yra gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės, nuosavybės teises į juos įgijusios skirtingais pagrindais. Ieškovė nuosavybės teisę į 4,5 ha žemės ūkio paskirties žemę įgijo 2000 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; atsakovė 2005 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjo 0,6 ha žemės ūkio paskirties žemę, o atsakovas įsigijo nuosavybėn 5 ha miško žemės pagal 1995 m. liepos 28 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės 2007 m. atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kurie tikslino jos sklypo ribas ir su kuriomis atsakovai nesutiko, buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1054 (86-1-4) ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovams apskundus pirmiau nurodytą administracinį aktą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-2722-281/2008) panaikino įsakymą, kuriuo patvirtintos sklypo ribos, negavus gretimų sklypų savininkų sutikimo.
Ieškovė šioje byloje prašė pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus nustatyti jai priklausančio sklypo ribas, nurodydama, kad jai ir taip tenka mažesnis, nei leistina paklaida, sklypas, kurį įsigijo pagal atliktus preliminarius matavimus; ieškovė pirko 4,5 ha, o pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus sklypas yra 4,1444 ha; taigi ieškovei po tikslių kadastrinių matavimų trūksta 0,3556 ha. Ieškovės teigimu, atsakovų sklypų kadastriniai matavimai nesuderinti su žemėtvarka ir VĮ Registrų centru; iš atsakovo miško sklypo ribų brėžinio ir atsakovės žemės sklypo kadastrinio plano matyti, kad jų sklypai perdengia ieškovei priklausančios 0,4572 ha žemės; pakito atsakovo žemės sklypo konfigūraciją; miško plotas, atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo nuo 5 ha iki 5,1125 ha, nepagrįstai į miško patenka žemės ūkio paskirties žemės; nors bendras atsakovės žemės 0,60 ha plotas nesikeitė, bet iš esmės pakito žemės ūkio naudmenų plotai, t. y. 0,5267 ha įvardyta kaip pieva, o vietoje kitos 0,40 ha žemės liko 0,733 ha. Ieškovė, apibendrinusi tai, teigė, kad dėl atsakovų neteisingai atliktų sklypų kadastrinių matavimų, jų sklypų pasislinkimo, perdengiant ieškovės žemės dalį, ploto padidinimo ir žemės ūkio naudmenų esmingo pakeitimo ieškovės sklypas sumažintas 0,4572 ha, taip pažeistos jos teisės.
Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus, kurie atitinka buvusius sklypų riboženklius, faktinį naudojimą ir preliminarius planus. Jie nurodė, kad UAB „Julimatas“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka preliminarių planų, miške esančių spindžių, žyminčių kaimyninių sklypų ribas, ir faktinio naudojimo. Anot atsakovų, nuo 1995 m. buvę riboženkliai nepasikeitė, t. y. jie ribojo atsakovo mišką, o nuo 2000 m. papildomas riboženklis – V. U. (dabar – O. J. M.) sklypo dalį. Atsakovas dirbo girininku, prižiūrėjo ir tvarkė mišką, kaip ir atsakovės sklypą, kuris yra pamiškės teritorija, neišeidamas už riboženklių; pamiškė buvo ariama, kitaip žemė būtų apaugusi mišku. Būtent dėl to pasikeitė naudmenos, t. y. 0,6 ha sklype ariamos žemės tapo daugiau, o krūmokšnių – mažiau, tačiau sklypo faktinis dydis nepakito. Atsakovo miško sklypas padidėjo, į jo plotą įskaičius kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotą. Atsakovų sklypai ribojasi su ieškovės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iš vakarų ir šiaurės pusės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino; nustatė atsakovui 5,1125 ha, atsakovei – 0,6 ha – bendro ploto sklypų ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus ir nustatytus ribų posūkio taškus. Teismas vertino, kad UAB „Geonorma“ padaryti matavimai atitinka realią situaciją, senuosius riboženklius, pirminius planus, faktinį žemės naudojimą, todėl teisingi, šalių sklypų ribos nustatytinos pagal juos.
Kadangi Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-1054 (86-1-4) teisėtumas patikrintas teismine tvarka ir panaikintas, tai teismas atmetė ieškovės argumentą, kad jos sklypo kadastriniai matavimai ir ribos teisingi vien dėl to, jog suderinti su žemėtvarka ir duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos, jas paženklinus 1995 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte; teismas atskleidė, kaip tai buvo atliekama fiziškai ir pagal tai, paskyręs ekspertizę abiejų matavimų tikslumui nustatyti ir jos duomenis įvertinęs kartu su kitais bylos įrodymais, be to, apžiūrėjęs vietoje sklypų ribas ir riboženklius, sprendė, kad atsakovui priklausančio miško ribų spindis (prakirta) ir po preliminarių matavimų pažymėtos ribos nesikeitė, kartu tai reiškė, jog negalėjo pasikeisti atsakovo ar ieškovės sklypų ribų konfigūracija. Atsakovų paaiškinimus, kad jie gerai žinojo savo sklypų ribas, tvarkė ir prižiūrėjo bei išarė pamiškę tam, jog neapaugtų krūmynais, teismas pripažino atitinkančiais tikrovę, be to, vietoje nustatęs, kad beveik per visą atsakovės sklypo plotą matomas žole apaugęs arimas, nepaisant neįregistruoto sklypo naudmenų pakeitimo.
Kartu su šiais teismas vertino kitus bylos įrodymus, pirmiausia pažymėjęs, kad pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus ieškovei priklauso 4,4144 ha, t. y. mažesnis nei sandoriu įsigytas, žemės sklypas, o pagal UAB „Geonorma“ – sklypo plotas atitinka įsigytąjį; atsakovo miško sklypas kiek didesnis nei nurodyta nuosavybės dokumentuose, t. y. 5,112 ha, vietoje 5,00 ha. Šių neatitikčių, teismo vertinimu, atsirado dėl per mišką einančio bendro naudojimo 0,16 ha kelio, kurio ploto neįskaičiuota į atsakovui priklausantį miško plotą, ir ši neatitiktis pašalinta, apie tai pažymėjus 1995 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte.
Antra, ekspertizės duomenų analizė teismui suponavo pagrindą spręsti, kad UAB „Geonorma“ atlikti atsakovės sklypo kadastriniai matavimai iš pietų ir vakarų pusės atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos projektą), o šiaurės pusėje neatitinka dėl to, jog sklypo riba atitraukta nuo miško, tačiau šią apie 0,02 ha paklaidą, remdamasis ekspertų pozicija, teismas pripažino nedidele. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Julimatas“ atlikti ieškovės sklypo Nr. 75 kadastriniai matavimai iš vakarinės pusės taip pat neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų dėl greta esančio sklypo kadastrinių matavimų neatitikties sklypo ribų posūkio taškams pagal įgytą nuosavybę; taip pat teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų, ir šio sklypo riba, kaip atvaizduota 2010 m. kovo 10 d. plane, žemės sklypo ortofoto plane M:2000, M1:2000 žemėlapyje, palyginus su teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtomis ribomis, perstumta; teismo vertinimu, būtent dėl to 0,33 ha dalimi sumažintas atsakovės sklypo plotas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir 2012 m. balandžio 30 d. naujai priimtu sprendimu ieškinį tenkino, ieškovei nuosavybės teise priklausančio bendro 4,1444 ha ploto žemės sklypo ribas nustatė pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus; priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ginčui išnagrinėti taikė CK 4.45 straipsnį, pažymėjo teismų praktikos nuostatas bei didele dalimi jas atskleidė, nurodęs, kad bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali didėti ar mažėti žemės sklypo dydis (plotas); kad kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita, o tais atvejais, kai, atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, jog gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2010; kt.).
Kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 2.3-10542-(86-1-4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo remiantis įregistruoti ieškovės sklypo tikslieji matavimai, panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu dėl procedūrinių pažeidimų – negavus atsakovų sutikimo; šiame sprendime konstatuota, kad laikinieji riboženkliai tarp šalių sklypų buvo perkelti, tačiau nenustatyta, kas juos perkėlė ir dėl kieno kaltės, lygiai kaip ir nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, nėra pakankamų duomenų tai konstatuoti. Tačiau kolegija nurodė, kad šiame teismo sprendime nebuvo vertinama ieškovės parengto žemės sklypo plano teisingumo ir atitikties kadastro žemėlapyje įbraižytoms riboms. UAB „Julimatas“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą, kuris suderintas su Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru, kaip kadastro tvarkytoju, kolegija vertino atitinkančiu kadastro žemėlapyje įbraižytas ieškovės sklypo ribas, be to, nurodė, kad jame numatytas 4,1444 ha, t. y. mažesnis nei ieškovei priklauso nuosavybės teise (4,5 ha), sklypas ir kad tokiu atveju, trūkstant žemės natūra, visų savininkų nuosavybės teisės turėtų būti varžomos vienodai ir proporcingai. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus 2010 m. spalio 27 d. rašto duomenis, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal preliminarių matavimų ir UAB „Julimatas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planus atitinka gretimų sklypų ribas, vertino kaip oficialiuosius rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis – išsamiais ir teisingais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto žemės sklypo plano, kuriame nurodytos kadastro žemėlapyje įbraižytos šalių sklypų ribos, ir pagal UAB „Julimatas“ bei UAB „Geonorma“ parengtus planus nustatytos ribos neatitinka kadastro žemėlapyje įbraižytų sklypų ribų. UAB „Geonorma“ parengtame atsakovės sklypo plane keičiama 0,6 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurioje pievos ir natūralios ganyklos sudaro 0,2 ha, t. y. 1/3 sklypo ploto, o kitos naudmenos – 0,4 ha, struktūra – pievos sudaro 2/3 sklypo dalis ir tai neatitinka viešo registro duomenų, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad ariamos žemės plotą padidino, išrovę krūmus ir suarę visą atsakovės sklypą. Kolegijai tai leido spręsti, kad pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą atsakovės sklypas yra pasistūmėjęs ieškovės sklypo link, užima jo dalį.
Remdamasis atsakovui priklausančio sklypo 1995 m birželio 22 d. ribų parodymo ir jų paženklinimo akto duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo sklypas pažymėtas laikinais riboženkliais gretimybėje su ieškovės ir atsakovės sklypais, bet nepažymėtas su Ungurinio ežeru ir iš vakarų pusės besiribojančių sklypu; spindžiu atsakovo sklypas pažymėtas tik iš vakarų pusės, t. y. kitoje pusėje, nei ribojasi su ieškovės ir atsakovės sklypais. Kadangi visi sklypai pažymėti pagal preliminarius matavimus, tai kolegija nelaikė, kad būtų pagrindas teigti, jog atsakovo sklypas pažymėtas teisingai, o ieškovės ir atsakovės – neteisingai.
Eksperto išvadą kolegija vertino kartu su kitais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai), tačiau duomenis joje pripažino nepakankamai argumentuotais ir nuosekliais, atsižvelgdama į tai, kad ekspertas vadovavosi skirtingų mastelių atsakovo žemės sklypo preliminariu planu ir ortofotografiniu žemėlapiu, o šios aplinkybės, kaip galbūt paklaidos priežasties, nenurodė; be to, jis nebuvo vietoje apžiūrėjęs sklypų ir laikinų riboženklių, nedarė kontrolinių matavimų, neatsižvelgė į viešame registre esančius kadastro žemėlapio duomenis. Kadangi eksperto išvada nenuosekli, joje trūksta motyvų, pagrindžiančių išvadą, kodėl UAB „Julimatas“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane neteisingai nustatyta šio sklypo riba vakarų pusėje, tai šia išvada, kaip prieštaraujančia kitiems bylos įrodymams, kolegija nesivadovavo.
Pasisakydama dėl UAB „Geonorma“ parengtų atsakovo ir atsakovės žemės sklypų planų, kolegija akcentavo, kad jie nesuderinti su žemėtvarka ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atsakovų sklypų ribų. Šiuos sklypų planus, atsižvelgęs į tai, kad visoms šalims trūksta žemės natūra, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstai suvaržančius ieškovės ir jos sąskaita ginančius išimtinai atsakovų teises: atsakovei suprojektuotas 0,6 ha žemės sklypas, atsakovui – 5,1125 ha miško, nors nuosavybės teise jam priklauso 5 ha, t. y. nors suprojektuotas sklypas neviršija teisės aktais leidžiamos paklaidos, tačiau šiuo atveju ji nepateisinama dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės – žemės natūra trūkumo. Kolegija nelaikė, kad atsakovo žemės sklypas padidėjo dėl bendro naudojimo miško kelio įtraukimo į jo plotą; sklype esantis 0,16 ha bendro naudojimo miško kelias pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą sudaro 549 kv. m (0,0549 ha); be to, kelio apskritai negalėjo būti įtraukta į sklypo plotą. Atsakovų sklypai ir pagal jų konfigūraciją, kolegijos vertinimu, neatitinka viešo registro duomenų ir kadastro žemėlapyje esančių ribų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai) prašo panaikinti apeliacinės ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 4.45 straipsnio. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.45 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos; ieškovei pripažįstant, kad jos sklypas net ir pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus viršija leistiną paklaidą, t. y. gerokai mažesnis, nei įsigytas pirkimo–pardavimo sandoriu, ir tuo pagrindu jai siekiant keisti sklypo ribą, kuri iš tikrųjų natūra buvo aiški ir iki tiksliųjų matavimų nekėlė ginčo, suponavo būtinumą teismams spręsti, ar šiuo atveju apskritai sklypų ribos nėra aiškios ir dėl to nustatytinos teismo CK 4.45 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ginčijama sklypo riba neaiški pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus ir buvusius riboženklius; neištyrus CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikšmingų kriterijų viseto, vien konstatavus, kad neužtenka žemės natūra, nėra pagrindas ieškiniui tenkinti. Vien faktas, kad ieškovės žemės sklypas natūra yra gerokai mažesnis, nei įsigytas pagal pirkimo–pardavimo sandorį, nėra pagrindas keisti preliminariuose matavimuose (abrisuose) aiškiai nustatytas ir vietoje riboženkliais paženklintas sklypų ribas, pagal kurias daug metų žemė buvo naudojama, taip nepagrįstai didinti sklypą svetimų sklypų sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant ginčą dėl sklypų ribų nustatymo, negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), bet turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Šiuo atveju sklypų dydžiai pakeisti gerokai, t. y. iš atsakovei priklausiusios 0,6 ha žemės ūkio paskirties žemės liko 0,27 ha; iš esmės tai reiškia, kad šios paskirties žemės nebeliko, nes iš visų kitų pusių, išskyrus ribą su ieškove, atsakovės sklypą supa miškas. Kasacinio teismo aiškiai pasisakyta, kad nuosavybės teisė į tam tikrą turtą, tam tikro dydžio žemės sklypą ginama ir negali būti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Tokios išvados išplaukia ir iš kitų įstatymų ir jų aiškinamųjų teisės aktų aptariamu klausimu nustatyto teisinio reglamentavimo (Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto). Jų esmė yra ta, kad paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis), o žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų Priede Nr. 1. Kitos priežastys (pavyzdžiui, ydingas sandoris) nepriskirtinos Nuostatuose aptariamai, t. y. dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kilusiai žemės ploto paklaidai, nes objektyviai dėl šios priežasties negali susidaryti didesnės paklaidos. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio pagrindu negalima perskirstyti realiai naudojamų žemės sklypų ir keisti jų ribų, kompensuojant vienam savininkui trūkstamą dydį kitų savininkų žemės sklypų sąskaita; šiuo atveju ieškovei natūra trūksta žemės ploto, gerokai viršijančio bet kokias leistinas paklaidas, t. y. jai trūksta 0,8128 ha, todėl net ir gavus iš atsakovų pagal jos pateiktą planą 0,4572 ha, trūktų 0,3556 ha. Dėl to šiuo atveju ieškovės teisių gynimas saistomas sandorio, pagal kurį įgyta nuosavybėn žemė, ginčijimo.
2. Dėl CPK 178, 182, 185, 197, 218 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė aplinkybe, kad ieškovės, priešingai nei kasatorių, žemės sklypo kadastriniai matavimai suderinti su žemėtvarka ir VĮ Registrų centru. Kolegija pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turinčią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą aplinkybę, kad ieškovės atliktais kadastriniais matavimais buvo pakeistos sklypo ribos, negavus gretimų sklypų savininkų sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šiame teismo sprendime nebuvo vertinamas ieškovės parengto plano teisingumas. Teismo sprendimu panaikintas apskrities viršininko įsakymas, kuriuo patvirtinti matavimai, ir šio sprendimo pagrindu VĮ Registrų centre jie išregistruoti. Vadinasi, prarado teisinę reikšmę ir buvę procedūriniai iki priimto teismo sprendimo suderinimai, todėl teismui nebuvo pagrindo šioms aplinkybėms suteikti didesnę įrodomąją reikšmę, o dėl plano teisingumo (neteisingumo) spręsti pagal bylos įrodymų visumą; kilus teisminiam ginčui dėl sklypų ribų, šio klausimo sprendimas tapo teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino ir neanalizavo, kaip ieškovės sklypų ribų pagal pateiktus kadastrinius matavimus pasikeitimas lėmė kasatorių sklypų pasikeitimą, kaip kasatorei turėjo būti kompensuota už daugiau kaip per pusę sumažėjusią žemės ūkio paskirties žemę. Nors deklaravęs teismų praktikos nuostatas, realiai apeliacinės instancijos teismas pažeidė savininkų interesų pusiausvyrą, nes neįvertino, ar ieškovės naudai sumažinti kasatorių sklypai atitinka (viršija) leistiną paklaidą; situaciją, kai pagal UAB „Julimatas“ parengtus matavimus kasatorei O. J. M. liko tik 0,27 ha ūkio paskirties ir nebeliko ariamos žemės, kasatoriai vertina kaip tai paneigiančią. Anot kasatorių, teismo patvirtinto plano sukeliamų padarinių aspektas liko netirtas, neanalizuotas ir neįvertintas, kaip ir neištirta bylos įrodymų tuo aspektu, kurio besiribojančio žemės sklypo natūra plotas yra mažesnis, nei įgytas pagal dokumentus, kodėl ploto trūksta, ar įrodytos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad kasatoriai užvaldė jos sklypo dalį, ar jos nepaneigtos kitais bylos įrodymais. Teismo išvados, kad žemės natūra trūksta, kaip akivaizdžios, negalima pripažinti pakankama CK 4.45 straipsnio taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad sklypų ribos pažymėtos laikinais riboženkliais, nevertino ir neanalizavo, ar jie aiškūs, atitinka preliminarius matavimus, nepasisakė, kodėl šie paženklinimai keistini; pripažinęs, kad sklypų ribos neaiškios, neįvertino aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas natūra apžiūrėjo riboženklius ir miško spindžius. Vien šalių ginčas nereiškia, kad sklypų ribos neaiškios pagal pirminius planavimo dokumentus ir natūrą. Apeliacinės instancijos teismo poziciją nesivadovauti eksperto išvados duomenimis, kasatoriai vertina kaip netinkamą CPK 218 straipsnio aiškinimą ir taikymą bei pažymi, kad kolegija nenurodė išvados trūkumų ir neišsprendė dėl jų pašalinimo šios instancijos teisme. Kasatorių nuomone, eksperto išvada atitinka bylos įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškinį įrodytu, remdamasis išimtinai panaikinto apskrities viršininko įsakymo pagrindu.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasatoriai neteisingai vertina Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai teigia, jog žemės sklypų ribos aiškios, jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai pažymėti riboženkliais, kurie išlikę nuo 1995 m. Ieškovė pažymi, kad teismo sprendimu apskrities viršininko įsakymas panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, jame nebuvo vertinamas ieškovės parengto žemės sklypo planas, bet konstatuota, jog laikinieji riboženkliai perkelti, bet nenustatyta, kas tai padarė. UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas suderintas su žemėtvarka ir su VĮ Registrų centru kaip kadastro tvarkytoju; tai reiškia, kad šis planas atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytas ieškovės sklypo ribas. Ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, VĮ Registrų centro 2010 m. spalio 27 d. duomenimis, tiek pagal preliminarių, tiek pagal UAB „Julimatas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą atitinka gretimų sklypų ribas. Šis rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis); be to, duomenys laikytini teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Dėl to ieškovė atmeta kasatorių argumentus, kad jos atliktais matavimais suformuoto sklypo buvusios ribos pakeistos ir UAB „Julimatas“ atlikti matavimai keitė preliminarių matavimų metu nustatytas ribas. Ieškovės teigimu, pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą kasatorės sklypas pasistūmėjęs į ieškovės sklypo pusę ir užima jo dalį; žemės ūkio paskirties sklype atsirado daugiau pievų (buvo 1/3, dabar – 2/3 sklypo dalys). Be to, kasatoriui priklausantis sklypas 1995 m. pažymėtas laikinais riboženkliais gretimybėje su ieškovės ir kasatorės sklypais, bet nepažymėtas iš Ungurinio ežero ir iš vakarų pusės besiribojančiu sklypu. Visi sklypai pažymėti pagal preliminarius matavimus; be to, kasatorių sklypų planai nesuderinti su žemėtvarka ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų kasatorių sklypų ribų. Nors žemės natūra trūksta, tačiau kasatorei jos tenka daugiau, nei įgijo nuosavybėn; ieškovei kyla abejonių dėl UAB „Geonorma“ atliktų matavimų tikslumo; jos nuomone, patikslinus preliminarius matavimus, beveik neįmanoma gauti tokį pat žemės sklypo plotą, kaip šiuo atveju nustatytas kasatorės 0,6 ha, ar tiksliai padidinti kasatoriaus miško sklypą tiek, kiek įskaityta papildomai kelio ploto. Ieškovė nesutinka, kad turėtų ginti savo teises, ginčydama pirkimo–pardavimo sandorį, taip pat atmeta tuos kasacinio skundo argumentus, kuriuose keliamas eksperto išvados netinkamo vertinimo klausimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra, kartu pažymi, kad šiose bylose būtina siekti sklypų savininkų interesų pusiausvyros; tai reiškia, kad negalima ginti vieno savininko teisių kito sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus, nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Šiuos argumentus trečiasis asmuo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-226/2009).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl poreikio patikrinti, ar buvo užtikrintas realus teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaip pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas
Bendroji kasacinės instancijos teismo kompetencijos taisyklė, įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą sprendimą (nutartį) teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Pareigą konkrečioje byloje patikrinti, ar skundžiamas sprendimas (nutartis) nepažeidžia viešojo intereso, kasacinis teismas turi ex officio. Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad visada, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, teismo sprendimas (nutartis) visa apimtimi turi būti peržiūrimas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardytų absoliučių teismo sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų laikymosi aspektų. Teismo padaryti proceso normų pažeidimai, pažeidžiantys esminius civilinio proceso principus, suteikia teisę kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, siekiant apsaugoti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-206/2009; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės ligoninė v. draudimo įmonė „IF P&C Insurance“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2011">3K-3-514/2011</a>).
Esminiai proceso teisės normų pažeidimai, sudarantys absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, minėta, yra įtvirtinti CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse. Vienas jų – CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Nors konkretaus nagrinėjamo ginčo atveju kasaciniame skunde nekeliamas teismo nešališkumo klausimas, tačiau teisėjų kolegija, įžvelgusi aptariamą problemą nagrinėjamoje byloje ir laikydamasi pozicijos, kad teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimas yra susijęs su viešojo intereso gynimu ir bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ši klausimą sprendžia ex officio.
Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Abplanalp Engineering“ v. UAB,,Transtira ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2007">3K-3-389/2007</a>; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2010">3K-3-553/2010</a>).
Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali teismo nešališkumo klausimu išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktika. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (žr., be daugelio kitų, Fey v. Austria, 24 February 1993, Series A no. 255, §§ 27, 28 and 30, Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 42, ECHR 2000-XII, Micallef v. Malta (GC), no. 17056/06, 15 January 2008).
Objektyvusis kriterijus dažniausiai susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36, Wettstein, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikrą svarbą arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (De Cubber v. Belgium, 26 October 1984, Series A no. 86, § 26). Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB,,Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-675/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-675/2007">3K-3-675/2007</a>; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154/2012">3K-3-154/2012</a>).
Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo teisėjų kolegijai yra pagrindas pripažinti kylant abejonių dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos sudėties nešališkumo, ypač dėl vienos iš kolegijos narių ankstesnių profesinių ryšių su vienos iš proceso šalių, kurios naudai priimtas sprendimas, sutuoktiniu (K. R., buvusiu Vilniaus apygardos teismo teisėju, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku) ir šio aspekto galimos įtakos bylos nagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys į Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Teisėjų kolegija, spręsdama, kad nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo stokos nagrinėjant konkretų ginčą, pabrėžia toliau nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijos sudėtyje bylą nagrinėjusi teisėja (R. J.) ir minėtas vienos iš proceso šalių sutuoktinis ilgą laiką dirbo kartu (nuo 2001 m. iki 2008 m.), juos siejo ne tik kolegiškas, bet ir specifinis ryšys, kuriam dėl skyriaus pirmininko turimų administracinių įgaliojimų būdinga tam tikro laipsnio teisėjų veiklos priežiūra ir galimybės paveikti jų profesinę karjerą. Be to, nuo bendro darbo kartu praėjo gana nedaug laiko. Šiuo aspektu teisėjų kolegija išskirtinai pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl ankstesnių kolegiškų profesinių ryšių su vienos iš proceso šalių sutuoktiniu ir galinčių sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo taip pat nusišalino keli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Galiausiai svarią reikšmę turi tai, kad gali būti pagrįstai preziumuojamas ieškovės sutuoktinio suinteresuotumas nagrinėjamos bylos rezultatu dėl ginčo objekto pobūdžio (ieškovės santuokoje įgyto žemės sklypo ribų nustatymo).
Nurodytais argumentais kolegija ex officio konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1, 2 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinės instancijos teismas turėjo 58,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gražina Davidonienė
Zigmas Levickis
