Civilinė byla Nr. e2YT-3119-1232/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00823-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;
3.4.6.2; 3.2.6.1; 5.1; 5.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 31 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. T., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja V. E. T. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. T. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir A. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai – A. T., A. T. ir J. T.. Visą bendrą gyvenimą sutuoktiniai nuolat ir nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), kur bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis sukūrė bei išplėtojo savo šeimos ūkį – pagerino, rekonstravo, prižiūrėjo ir faktiškai valdė du gyvenamuosius namus bei prie jų esančius ūkinius pastatus ir kiemo statinius. Abu nekilnojamojo turto objektai buvo naudojami šeimos gyvenimo ir ūkinės veiklos reikmėms, juose buvo kaupiamas ir saugomas šeimos turtas, atliekami remonto, priežiūros ir gerinimo darbai. Vienas gyvenamasis namas buvo dovanotas pareiškėjai jos dėdės K. E., o kitas – priklausęs pareiškėjos sutuoktinio A. T. tėvams J. T. ir I. T. – (duomenys neskelbtini) sutuoktinių iniciatyva ir lėšomis buvo atkeltas iš (duomenys neskelbtini), ir pastatytas jų gyvenamojoje vietoje. Nuo to momento abu namai tapo nuolatine sutuoktinių gyvenamąja vieta ir bendro šeimos turto dalimi. Abu namai stovėjo ir iki šiol stovi žemės sklype, kuris (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtas pareiškėjai, atkuriant jai tenkančią 7,10 ha buvusio savininko K. E. nuosavybės teisę. Taigi tiek žemės sklypas, tiek jame esantys statiniai sudarė vientisą sutuoktinių šeimos ūkį. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad (duomenys neskelbtini) 7,10 ha žemės sklypas, atkurtas pareiškėjos nuosavybėn, buvo suformuotas ir išskaidytas į tris atskirus žemės sklypus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus pareiškėjos vardu. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pareiškėjai buvo suteikta teisė įregistruoti 77,44 kv. m ploto gyvenamąjį namą, kuris iki tol priklausė pareiškėjos sutuoktinio A. T. tėvams – J. T. ir I. T. ir (duomenys neskelbtini) sutuoktinių iniciatyva buvo atkeltas iš (duomenys neskelbtini), į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko įsakymo ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimo pagrindu, pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: gyvenamasis namas; viralinė; ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie buvo pastatyti ir įrengti pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendromis lėšomis bei darbu, naudojami šeimos ūkio reikmėms ir sudarė vientisą sutuoktinių valdomą bei prižiūrimą nekilnojamojo turto kompleksą. Sutuoktiniai buvo įsitikinę, kad jie abu yra šio turto savininkai. Nors visas nekilnojamasis turtas nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas pareiškėjos vardu, jis buvo įgytas ir valdytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių – pareiškėjos ir A. T. nuosavybe. (duomenys neskelbtini) A. T. mirė. A. T. testamento nebuvo sudaręs, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą jo vaikai A. T., A. T. ir J. T. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė savo valią priimti A. T. palikimą – naudojasi gyvenamaisiais namais, ūkiniais pastatais, prižiūri žemės sklypus, moka su turtu susijusius mokesčius, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei valdo palikėjo asmeninius daiktus. Palikimą priėmė, tačiau dėl teisinių žinių stokos ji nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Tokius jos veiksmus nulėmė aplinkybė, jog viešajame registre A. T. vardu registruoto nekilnojamojo ar kito registruotino turto, nėra, nes visas bendras santuokoje įgytas turtas, įregistruotas jos vardu. Todėl, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. T. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka bei patvirtina, jog jo motina V. E. T. priėmė palikimą po jo tėvo A. T. mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti. Visą bendrą gyvenimą pareiškėja ir A. T. nuolat ir nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), kur bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis sukūrė bei išplėtojo savo šeimos ūkį – pagerino, rekonstravo, prižiūrėjo ir faktiškai valdė du gyvenamuosius namus bei prie jų esančius ūkinius pastatus ir kiemo statinius. Patvirtina, kad vienas gyvenamasis namas buvo dovanotas pareiškėjai jos dėdės K. E., o kitas priklausė tėvo A. T. tėvams J. T. ir I. T., kuris (duomenys neskelbtini) sutuoktinių iniciatyva ir lėšomis buvo atkeltas iš (duomenys neskelbtini), ir pastatytas jų gyvenamojoje vietoje. Nuo to momento abu namai tapo nuolatine sutuoktinių gyvenamąja vieta ir bendro šeimos turto dalimi. Prašė teismo nustatyti prašomą juridinį faktą ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. E. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie A. T. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Prašė civilinę bylą nagrinėti ir spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktiką.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2026 m. kovo 19 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis bei teismo pranešimais.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir A. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). Pareiškėja ir A. T. turėjo tris vaikus vaikus: A. T. (suinteresuotas asmuo šioje byloje), A. T. (pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą) bei J. T., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 21–25). A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 79). Testamentų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 80). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjos vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 30–35, 51, 77–78).
Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2010">3K-3-399/2010</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a> ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, viralinė, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti su palikėju santuokos metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2013">3K-3-657/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po A. T. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Palikėjo sūnus A. T., suinteresuotas asmuo šioje byloje, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašo nustatyti prašomą juridinį faktą. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto taip pat nepateikė. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. T. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad visą bendrą gyvenimą kartu su sutuoktiniu nuolat ir nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), kur bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis sukūrė bei išplėtojo savo šeimos ūkį – pagerino, rekonstravo, prižiūrėjo ir faktiškai valdė du gyvenamuosius namus bei prie jų esančius ūkinius pastatus ir kiemo statinius. Abu nekilnojamojo turto objektai buvo naudojami šeimos gyvenimo ir ūkinės veiklos reikmėms, juose buvo kaupiamas ir saugomas šeimos turtas, atliekami remonto, priežiūros ir gerinimo darbai. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė savo valią priimti A. T. palikimą – naudojasi gyvenamaisiais namais, ūkiniais pastatais, prižiūri žemės sklypus, moka su turtu susijusius mokesčius, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei valdo palikėjo asmeninius daiktus. Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl A. T. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
