Dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-555/2006

Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Romualdo Čaikos (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. P., dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. A. prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 02-07-2112 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra tikrasis M. P. nekilnojamojo turto paveldėtojas. Ieškovas nurodė, kad jo prašymo dėl nuosavybės teisių į M. P. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo sprendimas buvo vilkinamas aštuonerius metus. Be to, Kauno apskrities viršininkas, prieš priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo atsisakė atkurti nuosavybės teises ieškovui, neinformavo jo apie sprendimo priėmimo laiką. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jo tėvo N. A. žmona M. P.-A. yra žemės savininkės M. P. duktė ir įstatyminė paveldėtoja. Ieškovo tėvas pergyveno savo sutuoktinę, todėl jis paveldėjo visą jos turtą (taip pat ir žmonai priklausiusią žemės sklypo dalį), nes M. P.-A. vaikų neturėjo. Ieškovo tėvas N. A. (M. P.-A. nuosavybės teisių perėmėjas) testamentu paliko visą turtą ieškovui J. A.

Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovas nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų, taip pat dokumentų, įrodančių, kad M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels ieškovui teisinių pasekmių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 02-07-2112 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ atmetė, o civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Teismas nustatė, kad žemės savininkė M. P. yra M. P.-A. motina. Ieškovo tėvas N. A. su M. P.-A. susituokė 1974 m. birželio 22 d. M. P.-A. mirė 1996 m. sausio 14 d., o jos sutuoktinis N. A. – 1996 m. gegužės 12 d. Pagal 1997 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas J. A. paveldėjo mirusios M. P.-A. turtą – piniginį indėlį su procentais. N. A. 1996 m. vasario 29 d. testamentu paliko savo turtą – 0,61 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais bei piniginį indėlį – sūnui (ieškovui) J. A., kuris 1997 m. sausio 3 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į M. P. valdytą 2,50 ha žemės sklypą. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu atsisakė atkurti nuosavybės teises ieškovui J. A. į M. P. 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl to, kad, nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su žemės savininku, J. A. nepripažintinas pretendentu į M. P. valdytą žemę. Teismas taip pat nustatė, kad nei M. P.-A., nei N. A. iki savo mirties neįgijo nuosavybės teisių į M. P. žemę, nebuvo padavę prašymų atkurti nuosavybės teises į šią žemę, neperleido teisių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą notariškai patvirtinta sutartimi J. A. Ieškovas reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 02-07-2112 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ grindžia tuo, kad jis yra pretendentas į M. P. turėtą žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Teismas nurodė, kad ši nuostata reiškia turto savininko turto arba teisių į tą turtą perleidimą. Ieškovas negali būti priskiriamas prie piliečių, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, nes nei M. P.-A., nei N. A. neperėmė nuosavybės teisių į M. P. žemę. Tai, kad ieškovas J. A. paveldėjo M. P.-A., o vėliau ir N. A. turtą, nėra pagrindas išvadai, kad jis įgijo teisę ir į M. P. valdytą žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nes tokios teisės nebuvo įgijusi nei M. P.-A., nei N. A. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2004). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentas dėl ginčijamo įsakymo priėmimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (ieškovui nebuvo pranešta apie sprendimo priėmimo laiką, jis negalėjo dalyvauti sprendimo priėmimo metu) nėra pakankamas pagrindas šį įsakymą pripažinti negaliojančiu, nes nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymo turiniui. Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas yra tikrasis M. P. nekilnojamojo turto paveldėtojas, teismas konstatavo, jog paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. CK VII skyriaus normos, todėl nurodytas faktas nenustatinėtinas teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą, 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad 1930 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus Naravų seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąraše yra įrašytas žemės savininkas A. P., nuosavybės teise valdęs 1,96 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 1991 m. spalio 21 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 2,50 ha buvusio žemės savininko A. P. arba M. P. žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pateikė jų sūnus P. P., kuris 1995 m. lapkričio 9 d. notariškai patvirtinta sutartimi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido savo sūnui R. P. 1997 m. sausio 3 d. prašymą atkurti nuosavybės teise į M. P. žemę padavė ieškovas J. A. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad ieškovas J. A., vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į M. P. valdytą žemę. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su žemės savininku, taip pat kitas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kodėl ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/1999 pagal ieškovų J. A., A. A., E. K. ieškinį atsakovams P. P. ir R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra priimta dėl kitokių reikalavimų, neturinčių tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. J. A. nurodyta aplinkybė dėl asmeninio ūkio paskirties žemės suteikimo M. A. ir N. A. taip pat nėra reikšminga sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nes prašymas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo neprilygsta prašymui atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas J. A. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai paliko galioti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymą, kuris yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23, 24 ir kitų straipsnių reikalavimus. Teismų išvados, kad ieškovo nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos priimto akto turiniui, yra nepagrįstos. Kauno apygardos teismas nenurodė, kuo remdamasis konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-07-2112 yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nepasisakė dėl ieškovo nurodytų įstatymų reikalavimų pažeidimų.

2. Prienų rajono apylinkės teismo argumentai, kuriais remiantis atmestas ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas konstatavo, kad nei M. P.-A., nei N. A. neturėjo nuosavybės teisių į ginčijamą žemę, taip pat nebuvo padavę prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad iki 2000 metų visą nekilnojamąjį turtą neteisėtai valdė R. P. ir P. P. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nuo 1995 iki 1999 metų dėl ginčijamo nekilnojamojo turto vyko bylinėjimasis teismuose. Per tą laikotarpį 1996 m. sausio 16 d. mirė M. P.-A., o 1996 m. gegužės 12 d. – N. A., prieš mirtį surašęs testamentą, kuriuo visą savo turtą (taip pat ir jo paveldėtą M. P.-A. turtą) paliko ieškovui. Be to, teismas, spręsdamas, kad M. P.-A. nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į savo motinos M. P. žemės sklypą, neatsižvelgė į tai, jog M. P.-A. visą gyvenimą (iš pradžių kartu su motina, po jos mirties – su vyru) dirbo ir naudojosi ginčijamu žemės sklypu.

3. Apylinkės teismo argumentai, kad ieškovas negali paveldėti nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes jų neturėjo nei M. P.-A., nei N. A., yra nepagrįsti. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuosavybės teisės gali būti atkuriamos turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui. Taigi ieškovo tėvas N. A. turėjo teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. N. A. testamentu visą savo turtą paliko ieškovui J. A., kuris, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismai nurodytas įstatymo nuostatas taikė netinkamai ir ieškinį nepagrįstai ir neteisėtai atmetė.

4. Prienų apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-232/2004, nes toje byloje buvo iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės.

5. Aplinkybes, kad M. P.-A. kartu su savo vyru N. A. gyveno ginčijamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kad jie valdė, naudojosi šiuo žemės sklypu ir norėjo atkurti nuosavybės teises, patvirtina ir Prienų rajono Balbieriškio tarybos 1992 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 5 „Dėl 2-3 ha žemės sklypo skyrimo apylinkės gyventojams“, pažymos bei kiti dokumentai, į kuriuos teismai neatsižvelgė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad ieškovas per Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 straipsnyje nurodytą terminą nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų, todėl nuosavybės teises atkurti buvo atsisakyta. Ieškovo dalyvavimas priimant ginčijamą apskrities viršininko įsakymą nebūtų turėjęs įtakos. J. A. nurodytos aplinkybės dėl M. P.-A. naudojimosi jos motinos valdytu žemės sklypu neįrodo ieškovo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Kadangi paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja civiliniai įstatymai, tai teismai pagrįstai bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo R. P. prašo kasacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad teismai teisingai nustatė, jog ieškovas nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises į M. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovo tėvas N. A. 1974 metais susituokė su M. P.-A., kurios tėvas A. P., miręs 1932 metais, nuosavybės teise valdė 1,96 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dokumentų, kad šio 1,96 ha žemės sklypo savininke po A. P. mirties tapo M. P.-A. motina M. P., byloje nėra (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. gegužės 11 d. pažymėjime Nr. T-320-P nurodyta, kad Balbieriškio valsčiaus savivaldybės 1940 m. rugpjūčio 7 d. žinių lape apie kandidatą žemei gauti įrašyta, jog M. P. (duomenys neskelbtini) turi 1,6 ha žemės). M. P. mirė 1965 m. lapkričio 20 d. Ieškovas nėra M. P.-A. sūnus. Nei M. P.-A., nei ieškovo tėvas N. A. nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių į M. P. valdytą žemę atkūrimo. M. P.-A. mirė 1996 m. sausio 14 d., o jos sutuoktinis N. A. – 1996 m. gegužės 12 d. Pagal 1997 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas J. A. paveldėjo mirusios M. P.-A. turtą – piniginį indėlį su procentais. N. A. 1996 m. vasario 29 d. testamentu paliko savo turtą – 0,61 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais bei piniginį indėlį – sūnui (ieškovui) J. A., kuris 1997 m. sausio 3 d. padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į M. P. valdytą 2,50 ha žemės sklypą atkūrimo. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 02-07-2112 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ atsisakė atkurti ieškovui nuosavybės teises.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios civilinės bylos teisės klausimas yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – įstatymas Nr. VIII-359) 2 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų ir 2 dalies nuostatų taikymas.

Kasatorius, remdamasis pirmiau nurodyto įstatymo nuostatomis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, teigia, kad jis yra teisėtas pretendentas atkurti nuosavybės teises į M. P.-A., ieškovo tėvo N. A., mirusio 1996 m. gegužės 12 d., žmonai, mirusiai 1996 m. sausio 14 d., nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kasatorius teigia, kad jis paveldėjo M. P. visą turtą pagal įstatymą ir pagal jo tėvo N. A. testamentą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad kasatorius J. A. nepripažintinas pretendentu į M. P.-A. žemės sklypą, konstatuoja šių teismų nustatytas tokias aplinkybes:

1) J. A. nėra M. P.-A. sūnus (jis gimė pirmesnėje N. A. santuokoje);

2) J. Adomaitis nepateikė įrodymų, patvirtinančių M. P.-A. nuosavybės teises į ieškovo pretenduojamą žemės sklypą;

3) ieškovas, mirus jo tėvui N. A., 1997 metais padavė prašymą Prienų rajono Balbieriškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuriame jis pareiškė pretenduojąs į M. P. (M. P.-A. motinai), nuosavybės teise priklausiusį 2,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių pastarosios nuosavybės teises į šį sklypą iki žemės nacionalizavimo 1940 metais;

4) ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. P. duktė M. P.-A. ir jos vyras N. A., mirus M. P., nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į M. P. (M. P.-A. motinos) ar A. P. (M. P.-A. tėvo) žemę.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, spręsdama Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų ir 2 dalies taikymo klausimus, konstatuoja, kad:

1) Įstatymo Nr. VIII-359 nuostatose nurodytas pretendentų sąrašas ne visiškai sutampa su įpėdinių sąrašu pagal paveldėjimo teisės normas. Įpėdinių sąrašas pagal paveldėjimo teisės normas yra platesnis už sąrašą asmenų, galinčių pretenduoti į savininkų pažeistų nuosavybės teisių atkūrimą mirus turto savininkui;

2) pagal Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (turto savininko vaikaičiai), įvaikiai gali pretenduoti į turto savininko turtą, tačiau ieškovas nėra turto savininkų A. P. ir M. P. vaikaitis, nes jis nėra jų dukters M. P.-A. sūnus;

3) ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. P.-A., taip pat jos vyras (ieškovo tėvas) N. A. buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į A. P. ir M. P. žemę, taigi jis negali paveldėti šios žemės (Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 2 dalis);

4) Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad pretendentais gali būti asmenys, kuriems savininko nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Ieškovas negali būti pretendentu ir pagal šias nuostatas, nes M. P.-A. nepripažintina savininkų A. P. ir M. P. nuosavybės teisių į žemę perėmėja. Pagal nagrinėjamo įstatymo nuostatas ją galima būtų pripažinti nuosavybės teisių perėmėja, jeigu ji laiku būtų padavusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į A. P ir M. P žemę (nagrinėjamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis). Tokiomis aplinkybėmis ir M. P.-A. vyro N. A. negalima pripažinti A. P., M. P., taip pat jų dukters M. P.-A. nuosavybės teisių į žemę perėmėju. Pažymėtina, kad ieškovo tėvas N. A., mirus M. P.-A., taip pat nepadavė prašymo atkurti jam nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą.

Nuosavybės teisių perėmėjais pripažintini asmenys, kurie Įstatymo Nr. VIII-359 nustatyta tvarka perėmė savininko nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Šioje byloje Įstatyme Nr. VIII-359 nurodyti pretendentai įstatymo nustatyta tvarka turėjo paduoti prašymus atkurti pažeistas nuosavybės teises į žemės sklypą. Tai nebuvo padaryta.

Įstatymas Nr. VIII-359 yra specialus įstatymas. Jame įtvirtinta pažeistų nuosavybės teisių ribota restitucija, kurią apibūdina nuosavybės teisių atkūrimo būdai, sąlygos, pretendentų sąrašas ir kt. Ribotą restituciją nulėmė ekonominių ir socialinių sąlygų pasikeitimai per pusės amžiaus laikotarpį bei reali galimybė atkurti pažeistas nuosavybės teises.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai išaiškino šio įstatymo normų turinį ir teisingai pritaikė jo nuostatas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie buvo nurodyti apeliaciniame skunde ir į juos jau yra atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartyje.

Ieškovo prašymas nustatyti, kad jis yra M. P. nekilnojamojo turto paveldėtojas, teismų pagrįstai pripažintas nenagrinėtinu juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisme tvarka ir ši bylos dalis pagrįstai nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Kasatorius teisės klausimus tapatina su juridinę reikšmę turinčiais faktais. Juridiniai faktai yra veiksmai, įvykiai, administraciniai aktai, su kuriais siejamas subjektinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ieškovas prašė nustatyti jo subjektinę paveldėjimo teisę, o ne faktus, kurie lėmė šios teisės atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Tai teisės, o ne fakto klausimas. Be to, šioje byloje jis nenustatinėtinas, nes neatitinka pirmiau nurodytų Įstatymo Nr. VIII-359 nuostatų.

Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, nenustačius CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų, paliekami nepakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Romualdas Čaika