Civilinė byla Nr. 3K-3-535/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 34.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. D. ir S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., J. M., J. T., I. K., V. K., S. K. ieškinį atsakovėms S. K. ir J. D., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. Vižinytei, dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. M., J. M., J. T., I. K., V. K., S. K. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., J. M., J. T., I. K., V. K., S. K. po B. K. mirties 1999 m. birželio 6 d. faktiniais veiksmais priėmė palikimą; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro 1999 m. gruodžio 29 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nurodant, kad B. K. priklausiusį turtą paveldėjo: S. K. – 1/5 dalį; J. D., N. Š. atsisakius palikimo jos naudai, – 2/5 dalis; G. M., J. M., J. T. bendrosios nuosavybės teise – 1/5 dalį; I. K., V. K., S. K. bendrosios nuosavybės teise – 1/5 dalį.
Ieškovai nurodė, kad 1999 m. birželio 6 d. mirė B. K. – ieškovų senelis, atsakovės S. K. vyras, atsakovės J. D. tėvas. Ieškovai G. M., J. M. ir J. T. yra 1997 metais mirusios palikėjo B. K. dukters I. M. vaikai, o ieškovai I. K., V. K. ir S. K. – 1992 metais mirusio palikėjo sūnaus S. K. vaikai. Iki mirties senelis nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose ieškovai gyveno nuo gimimo ir po jų motinos bei tėvo (B. K. vaikų) mirties. Ieškovai pažymėjo, kad jiems, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso teisė į atitinkamą senelio turto dalį, kuri priklausytų jų mirusiems tėvui bei motinai. Gyvendami seneliui priklausiusiuose pastatuose ir naudodamiesi prie namų esančiu žemės sklypu, ieškovai faktiniais veiksmais priėmė jiems priklausantį palikimą.
Atsakovės J. D. ir S. K. nurodė, kad pagal palikėjo mirties metu galiojusius įstatymus palikėjo vaikaičiai buvo prilyginti antros eilės įpėdiniams ir paveldėti turtą būtų galėję tik nesant pirmos eilės įpėdinių. Vien tik naudojimasis paliktais daiktais nėra pagrindas pripažinti palikimą priimtu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai G. M., J. M., J. T., I. K., V. K. ir S. K. po B. K. mirties 1999 m. birželio 6 d. priėmė palikimą (šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatė ieškovams siekiant gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir atkurti nuosavybės teises į senelio B. K. žemę); pripažino iš dalies negaliojančiu Vilniaus 5-ojo notarų biuro 1999 m. gruodžio 29 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir nustatė, kad B. K. priklausiusį turtą paveldėjo: S. K. – 1/5 dalį; J. D., N. Š. atsisakius palikimo jos naudai, – 2/5 dalis; G. M., J. M., J. T. bendrosios nuosavybės teise – 1/5 dalį; I. K., V. K., S. K. bendrosios nuosavybės teise – 1/5 dalį. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalį palikėjo vaikaičiai paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Teismas nustatė, kad ieškovų G. M., J. M., J. T. motina I. M. (palikėjo duktė) bei ieškovų I. K., V. K., S. K. tėvas S. K. (palikėjo sūnus) mirė iki palikimo atsiradimo, todėl, vadovaujantis 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 573 straipsnio 4 dalimi, ieškovai turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų tėvams kartu su palikėjo pirmos eilės įpėdiniais – atsakovėmis (palikėjo sutuoktine ir dukteria). Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovai G. M., J. M., J. T., I. K., V. K. ir S. K. po jų senelio B. K. mirties 1999 m. birželio 6 d. faktiniais veiksmais priėmė palikimą (CK 587 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad nuo pat gimimo dienos iki šiol visi ieškovai kartu su atsakove (jų močiute) S. K. ir atsakove (teta) J. D. gyveno ir tebegyvena palikėjui B. K. priklausiusiuose pastatuose (duomenys neskelbtini). Tik ieškovė J. T. 2000 metais išsikėlė su vyru gyventi kitur. Gyvendami seneliui priklausiusiuose pastatuose ir naudodamiesi prie namų esančiu seneliui priklausiusiu žemės sklypu, ieškovai valdo dalį namų valdos ir žemės sklypo, esančio prie namų valdos. Jie remontavo ir pakeitė pastato, kuriame gyvena, stogą, langus, duris, apmoka komunalines paslaugas, t.y. turtą valdo kaip savininkai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių J. D. ir S. K. apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 27 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir išvadomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovės J. D. ir S. K. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas paveldėjimas atstovavimo teise. Pagal CK 573 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai, kurie šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik tada, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 573 straipsnio 4 dalyje nustatytas ne paveldėjimas atstovavimo teise, o vaikaičių, provaikaičių bei kitų paskesnių eilių įpėdinių paveldėjimo teisės apimtis, kai jie šaukiami paveldėti pagal įstatymą. Tokį nurodytų teisės normų aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2001).
2. Teismai nepagrįstai nustatė juridinį faktą, kad ieškovai priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti ir naudoti. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismų padarytas išvadas apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnyje nenumatytas palikimo priėmimas tylėjimu ar neveikimu – priešingai, palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti reiškia aktyvius paveldėtojo veiksmus, siekiant įgyti teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis turi įrodyti, kad po palikėjo mirties pradėjo palikėjo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti jį kaip savininkas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant įrodyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti faktą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001). Ieškovai ieškinyje patys nurodė, jog priėmę palikimą įpėdiniai jiems leido naudotis turtu tokiu pat būdu, kaip ir esant gyvam palikėjui B. K.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai J. T., J. M., G. M., S. K., I. K. ir V. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir remiasi tokiais argumentais:
1. Kasatorių aiškinimas, kad 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje nenumatytas paveldėjimas atstovavimo teise, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, paveldėjimas atstovavimo teise yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame CK.
2. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad ieškovai neįrodė palikimo priėmimo fakto. Teismai nustatė ne tik tai, kad ieškovai gyveno ir tebegyvena palikėjui priklausiusiame name, bet ir aplinkybes, patvirtinančias turto valdymą kaip savininkų – pastato stogo, langų remontą, apmokėjimą už komunalines paslaugas ir pan.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovų senelis B. K. mirė 1999 m. birželio 6 d. Notaras 1999 m. gruodžio 29 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovėms S. K. (palikėjo sutuoktinei) ir J. D. (palikėjo dukteriai). Ieškovų G. M., J. M., J. T. motina I. M. (palikėjo duktė) ir ieškovų I. K., V. K., S. K. tėvas S. K. (palikėjo sūnus) mirė iki senelio palikimo atsiradimo. Ieškovai faktiniais veiksmais priėmė savo senelio palikimą – kartu su atsakovėmis gyveno ir tebegyvena palikėjui B. K. priklausiusiame name, remontavo ir pakeitė pastato stogą, langus, duris, apmoka komunalines paslaugas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorės teigia, kad 1964 m. CK, galiojusiame palikimo atsiradimo metu, nebuvo nustatytas paveldėjimas atstovavimo teise, todėl ieškovai – mirusiojo vaikaičiai – esant pirmos eilės įpėdinių, negali pretenduoti į palikimą. Toks aiškinimas yra klaidingas. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas mirusiojo vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai, kurie šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik nesant visų pirmos eilės įpėdinių arba jeigu jie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) yra nustatyta vaikaičių teisė paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais jų tėvui ar motinai, kurių palikimo atsiradimo metu nebėra gyvų, priklausančią dalį. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėję jų tėvas ar motina, jeigu jie būtų gyvi palikimo atsiradimo metu. Toks paveldėjimas vadinamas paveldėjimu atstovavimo teise. Tokiais atvejais vaikaičiai pagal įstatymą paveldėjime atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Šioje civilinėje byloje visi ieškovai yra palikėjo B. K., mirusio 1999 m. birželio 6 d., vaikaičiai. Ieškovų G. M., J. M. ir J. T. motina I. M., mirusi 1997 m. lapkričio 11 d., yra palikėjo B. K., mirusio 1999 m. birželio 6 d., duktė. Taigi ieškovai G. M., J. M. ir J. T. yra I. M. dalies lygiomis dalimis paveldėtojai atstovavimo teise, nes palikimo atsiradimo metu buvo gyvi ir priėmė palikimą palikėjo B. K. žmona S. K. ir duktė J. D.
Kiti B. K. vaikaičiai – ieškovai I. K., V. K. ir S. K. – jų tėvui S. K., B. K. sūnui, mirusiam 1991 m. gruodžio 30 d., tenkančią dalį taip pat paveldi atstovavimo teise (1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalis (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija)).
Kasatorių aiškinimas, kad 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje nustatytas ne paveldėjimas atstovavimo teise, o paskesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisių apimtis, yra nepagrįstas įstatymo nuostatomis.
Kasatorių teiginys, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2003, yra neteisingas. Nurodytoje nutartyje nėra suformuota vaikaičių teisių paveldėti atstovavimo teise praktika.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą. Šis argumentas yra nepagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovai G. M., J. M., J. T., I. K., V. K. ir S. K. po jų senelio mirties faktiniais veiksmais priėmė palikimą – jie gyveno ir tebegyvena palikėjui priklausiusiame name, jį remontavo, apmoka sąskaitas už komunalines paslaugas, t. y. turtą valdo kaip savininkai. Be to, ieškovai G. M. ir V. K. palikėjo mirties dieną buvo nepilnamečiai ir negalėjo patys įgyvendinti paveldėjimo teisių. Kasacinis teismas bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies, taigi įpėdinis, faktiškai pradėjęs valdyti bent dalį palikėjo turto, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasatorių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis šioje civilinėje byloje neturi precedento reikšmės, nes toje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Aloyzas Marčiulionis
Teodora Staugaitienė
