Civilinė byla Nr. 3K-3-557/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.10 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams J. Ž., N. B., A. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės J. Ž. bei Biržų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro priešieškinius ieškovei S. Ž. ir atsakovams ŽŪB „Tetirvinai“, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Pasvalio rajono 2-ajam notaro biurui, VĮ Registrų centrui, dėl sandorių galiojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. Ž. prašė teismo iškeldinti atsakovus J. Ž., N. B., A. B., E. B. iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 1990 m. kolūkis jai su sutuoktiniu K. B. Ž. paskyrė žemės sklypą. Su kolūkio pirmininku buvo sutarta, kad kolūkis pastatys namą, už kurį padengs pusę statybos kainos, o kitą pusę – ieškovės šeima. 1993 m. gruodžio 10 d., kai namas buvo pastatytas (neatlikta vidaus apdaila), mirė jos sutuoktinis. Tuo metu su bendrovės pirmininku jau buvo kilęs ginčas dėl apmokėjimo už statybos darbus, nes ieškovės šeima norėjo sumokėti visą sumą investiciniais čekiais, o bendrovės pirmininkas prašė sumokėti pusę sumos grynaisiais pinigais. Po sutuoktinio mirties ji sužinojo, kad apie 1994 m. bendrovės pirmininkas leido name apsigyventi atsakovei J. Ž., kuri ten gyvena iki šiol. Po sutuoktinio mirties ieškovė priėmė jo palikimą, pabaigė tvarkyti žemės pirkimo ir kitus dokumentus, pastatus ir žemės sklypą įregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė gyvena jai priklausančiame name, tai ieškovė prašo ją iškeldinti iš šio namo. Ieškovė sutinka su bendrove svarstyti apmokėjimo už atliktus statybos darbus klausimą, nes po to, kai bendrovė įleido į jos namą gyventi atsakovę, šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
Atsakovė J. Ž. ir Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydami pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro 2001 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1121, išduotą S. Ž., panaikinti ginčo namų valdos teisinę registraciją 2001 m. vasario 8 d. K. B. Ž. vardu ir 2001 m. gegužės 16 d. S. Ž. vardu, pripažinti negaliojančia Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir S. Ž. 2001 m. spalio 24 d. 0,2043 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį bei šio žemės sklypo teisinę registraciją S. Ž. vardu, pripažinti galiojančia atsakovės J. Ž. ir ŽŪB „Tetirvinai“ 1994 m. gruodžio 19 d. sudarytą ginčo namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė J. Ž. ir Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodė, kad nuo 1994 m. gruodžio mėnesio atsakovė J. Ž. gyvena gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) naudojasi ūkiniais pastatais, kuriuos ji įsigijo 1994 m. gruodžio 18 d. iš ŽŪB „Tetirvinai“ už 7000 Lt ir 19 000 Lt, padengiant iš pajaus, savo lėšomis suremontavo ginčo pastatus. Šioje byloje Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad prieš metus iki ieškovės sutuoktinio K. B. Ž. mirties ŽŪB „Tetirvinai“ narių visuotinis susirinkimas panaikino su šiuo sudarytą gyvenamojo namo statybos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad K. B. Ž. dėl tokio susirinkimo nutarimo būtų prieštaravęs ar įstatymo nustatyta tvarka jį skundęs. Ginčo gyvenamojo namo priestato statybai K. B. Ž. sumokėjo 500 talonų. Taigi K. B. Ž. savo mirties dieną nebuvo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkas. Ieškovės veiksmai - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pridavimas statybos inspekcijai, praėjus penkeriems metams po K. B. Ž. mirties, statinių teisinė registracija K. B. Ž. vardu 2001 m., Pasvalio 2-ojo notarų biuro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, 2001 m. spalio 24 d. 0,2043 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes tokiais veiksmais buvo pažeistos J. Ž. teisės naudotis nupirktu iš ŽŪB „Tetirvinai“ gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Kadangi pati atsakovė, pirkdama namų valdą iš ŽŪB „Tetirvinai“, įvykdė savo pareigas - sumokėjo sutartą sumą, o bendrovė vengė sudaryti sutartį notarine forma, tai šioje byloje turėtų būti taikoma CK 1.93 straipsnio 4 dalis ir namų valdos pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta galiojančia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovus J. Ž., N. B., A. B. ir E. B. su visa jų manta iš ieškovei S. Ž. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; civilinės bylos dalį dėl atsakovų V. Ž. ir A. Ž. iškeldinimo nutraukti, o Biržų rajono vyriausiojo prokuroro ir atsakovės J. Ž. priešieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 1989 m. lapkričio 17 d. Tetirvinų kolūkio narių visuotinis susirinkimas nusprendė paskirti K. B. Ž. (duomenys neskelbtini) 25 arų žemės sklypą gyvenamojo namo su ūkio pastatais statybai, ir šį nutarimą 1990 m. sausio 30 d sprendimu Nr. 3 patvirtino Vaškų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1990 m. vasario 17 d. Tetirvinų kolūkis patenkino K. B. Ž. prašymą pastatyti jam gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus lengvatinėmis sąlygomis su 50 proc. nuolaida. 1990 m. gegužės 11 d. kolūkis ir K. B. Ž. sudarė žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka. Statybos leidimas K. B. Ž. buvo išduotas 1990 m. gegužės mėnesį, taip pat jam buvo išduotas tipinis projektas. Ginčo pastatų statyba buvo pradėta 1990 m.; statybos darbus daugiausia atliko Tetirvinų kolūkio samdomi darbininkai, objektui statyti buvo naudojamos šio kolūkio statybinės medžiagos. Ginčo namo statybą prižiūrėjo ir jose kai kuriuos darbus atliko ir pats statytojas K. B. Ž. su savo šeimos nariais. Ginčo pastatai buvo pastatyti 1993 m., tik jame nebuvo užbaigti vidaus apdailos darbai. Tuo metu pastatus K. B. Ž. jau buvo apdraudęs privalomuoju draudimu ir už 1993 m. sausio 14 d. audros sugriautą ūkio pastatą gavo draudimo išmoką; 1993 m. vasarą jis tvarkėsi neterminuotam naudojimui paskirto 0,25 ha žemės sklypo pirkimo dokumentus. 1993 m. gruodžio 10 d. K. B. Ž. mirė, ieškovė dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyme nustatytu terminu ir tvarka. 1992 m. liepos 27 d. kolūkio vadovas priėmė įsakymą panaikinti Tetirvinų kolūkio 1990 m. vasario 17 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimą dėl žemės sklypo K. B. Ž. skyrimo, nors tai prieštaravo notariškai patvirtintai žemės sklypo suteikimo sutarčiai, kuri nebuvo panaikinta. 1992 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „Tetirvinai“ visuotinis narių susirinkimas nutarė panaikinti su K. B. Ž. sudarytą gyvenamojo namo statybos sutartį, o 1994 m. gruodžio 18 d. susirinkime nutarė leisti atsakovei J. Ž. pirkti ginčo pastatus. K. B. Ž. pastatų statyba atitiko visus Individualinės statybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364, reikalavimus (CK 114 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės veiksmai po sutuoktinio mirties įteisinant ir paveldint ginčo turtą yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 11 d. konsultacija). Nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad, kilus ginčui tarp bendrovės ir K. B. Ž. dėl apmokėjimo būdo ir sumos, bendrovė tapo ginčo pastatų savininkė. Bendrovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl statybos išlaidų iš statytojo ar jo įpėdinių priteisimo, o ne perleisti pastatą atsakovei. Tai, kad atsakovė įmokėjo bendrovei 7000 Lt už ginčo pastatus, negali sukelti neigiamų pasekmių teisėtai pastatų savininkei. Atsakovai prašo pripažinti galiojančia J. Ž. ir ŽUB „Tetirvinai“ 1994 m. gruodžio 19 d. ginčo namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį CK 58 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau byloje nenustatyta būtina aplinkybė, kad bendrovė vengtų įforminti sandorį notariškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. B. G., bylos Nr. 3K-3-571/2003). Pagal CK 5.8 straipsnį atsakovė neturi teisės prašyti pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, nes ji neturi asmens, pretenduojančio į palikimą, statuso. Be to, atsakovė nėra ginčo pastatų savininkė, todėl jos reikalavimas pripažinti negaliojančią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atmestinas (CK 6.394 straipsnis). Ginčo patalpų savininkė yra ieškovė, kurios teisės turi būti ginamos (CK 4.93 straipsnis), o atsakovė su šeima ginčo pastatuose apsigyveno neteisėtai, todėl atsakovai iškeldintini iš ginčo pastatų (CK 6.612 straipsnis).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 2 d. sprendimu panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22d. sprendimą ir nusprendė priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir tenkinti dalį Biržų rajono vyriausiojo prokuroro ir atsakovės J. Ž. priešieškinio - pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro 2001 m. balandžio 13 d. (kolegija klaidingai nurodė datą – 2004 m. balandžio 13 d.) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1121, išduotą S. Ž., panaikinti 2001 m. vasario 8 d. ginčo namų valdos teisinę registraciją K. B. Ž. vardu ir 2001 m. gegužės 16 d. S. Ž. privačios nuosavybės teisių teisinę registraciją, pripažinti negaliojančia Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir S. Ž. 2001 m. spalio 24 d. sudarytą 0,2043 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį bei šio žemės sklypo registraciją S. Ž. vardu; dalį priešieškinio dėl J. Ž. ir ŽŪB „Tetirvinai“ 1994 m. gruodžio 19 d. namų valdos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia atmesti. Kolegija nustatė, kad bylos atveju prokuroras turi teisę ginčyti S. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 5.8 straipsniu, nes K. B. Ž. mirė 1993 m. gruodžio 10 d., todėl paveldėjimo teisiniams santykiams CK penktosios knygos normos netaikytinos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis). Kolegijos teigimu, asmuo gali pretenduoti į palikimą tik tuo atveju, kai mirusysis mirties dieną turėjo turtą. Žemės sklypo suteikimo gyvenamojo namo statybai faktas savaime nereiškia, kad K. B. Ž. 1993 m. gruodžio 10 d. (mirties dieną) jau buvo gyvenamojo namo savininkas, t. y. pastatus valdė nuosavybės teise. Atsakovė nuo 1994 m. su šeima gyvena ginčo name, yra sumokėjusi 7000 Lt. K. B. Ž. iki mirties gyveno name, kuriame ir šiuo metu gyvena ieškovė S. Ž. Ieškovės teiginiai, kad ji mokėjo mokesčius už ginčo namų valdos žemės sklypą, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė turėjo K. B. Ž. vardu išduotą statybos leidimą ir, praėjus daugiau kaip ketveriems metams po sutuoktinio mirties, pasinaudojo juo, nes šio leidimo pagrindu buvo surašytas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, kuris suteikė teisę statinį įregistruoti teisiškai ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į K. B. Ž. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą-ginčo pastatus. 1993 m. gruodžio 10 d. K. B. Ž. nebuvo ginčo pastatų savininkas, todėl ieškovė negalėjo po jo mirties paveldėti šio turto. Taigi ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu, dėl to tenkintini ir kiti su šiuo reikalavimu siejami atsakovės ir prokuroro reikalavimai.
III. Kasacinio skundo, atsiliepimo į kasacinį skundą ir prisidėjimo
prie kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė S. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. sprendimą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Kolegija nevertino liudytojų parodymų, kad 1994 m. gruodžio 18 d. kolūkio narių visuotinis susirinkimas nesvarstė klausimo dėl ginčo namo pardavimo J. Ž.; susirinkimo protokolas yra suklastotas; ginčo namo statybos darbus vykdė ir Ž. šeimos nariai, prisidėjo statybinėmis medžiagomis, įsigytomis iš savo lėšų. Teismas nesprendė klausimo dėl gautų faktinių duomenų tikrumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, pakankamumo (CPK 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Cirkonis“, bylos Nr. 3K-3-1207/2002). Byloje esantys įrodymai, t. y. žemės sklypo suteikimo sutartis, pastato priėmimo naudotis aktas, patvirtina, kad K. B. Ž. 1993 m. gruodžio 10 d. (mirties dieną) buvo ginčo pastatų savininkas, todėl jo nuosavybės teisė turi būti ginama (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.93 straipsnis). K. B. Ž., būdamas statytojas, nepažeidė tuo metu galiojusio CK 114 straipsnio l dalyje nustatytų statybos taisyklių. Teismas nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės turinį, apsaugą ir gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. Z. A. D., bylos Nr. 3K3-645/2004). Teismas nenurodė, kokioms įstatymo normoms prieštarauja ginčo statinių teisinė registracija K. B. Ž. vardu (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismas neteisingai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindų teisės normas (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 11 d. konsultacija, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Panaikindamas 0,2043 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2001 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir šio sklypo teisinę registraciją, teismas pažeidė CK 6.394 straipsnį. Pripažinęs Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro 2001 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1121 negaliojančiu, teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, nes notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus. Prokuroras negalėjo ginčyti S. Ž. notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes tai prieštarauja CPK 49 straipsniui, t. y. prokuroras gali pareikšti ieškinį tik viešajam interesui ginti. Aplinkybė, kad J. Ž. sumokėjo bendrovei 7000 Lt už pastatus, savaime nesukuria teisinių pasekmių, nes nėra pagrindo J. Ž. nuosavybės teisei į pastatus atsirasti. J. Ž. žinojo, kad ginčo pastatai priklauso Ž., ir be teisėto pagrindo apsigyveno ginčo name. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi sudarė prielaidas neteisėtų tikslų siekiančiai J. Ž. toliau pažeidinėti ieškovės teises į nuosavybę (CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad kolegija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo išvada, kad K. B. Ž. 1993 m. gruodžio 10 d. nebuvo ginčo pastatų savininkas, pagrįsta byloje esančiais duomenimis.
Panevėžio apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. sprendimą, o Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodoma, kad ieškovė, prašydama leisti įsigyti žemės sklypą prie naudojamų pastatų, pateikė visus reikalingus dokumentus (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės). Žemės sklypas ieškovei parduotas vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 1989 m. lapkričio 17 d. Tetirvinų kolūkio narių visuotinis susirinkimas nusprendė paskirti K. B. Ž. (duomenys neskelbtini) 25 arų žemės sklypą gyvenamojo namo su ūkio pastatais statybai, ir šį nutarimą 1990 m. sausio 30 d sprendimu Nr. 3 patvirtino Vaškų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 6, 7). 1990 m. vasario 17 d. Tetirvinų kolūkis patenkino K. B. Ž. prašymą pastatyti jam gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus lengvatinėmis sąlygomis su 50 proc. nuolaida (civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 10). 1990 m. gegužės 11 d. kolūkis ir K. B. Ž. sudarė žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka (civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 8). Statybos leidimas K. B. Ž. buvo išduotas 1990 m. gegužės mėnesį, taip pat jam buvo išduotas tipinis projektas (T. 1, b. l. 197; civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 37). Ginčo pastatų statyba buvo pradėta 1990 m. Kolūkio vadovas 1992 m. liepos 27 d. priėmė įsakymą panaikinti Tetirvinų kolūkio 1990 m. vasario 17 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimą dėl žemės sklypo K. B. Ž. skyrimo (civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 11). 1992 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „Tetirvinai“ narių visuotinis susirinkimas nutarė panaikinti su K. B. Ž. sudarytą gyvenamojo namo statybos sutartį, o 1994 m. gruodžio 18 d. visuotinis susirinkimas nutarė leisti atsakovei J. Ž. pirkti ginčo pastatus (T. 1, b. l. 66). Ginčo pastatai buvo pastatyti 1993 m. (neužbaigus vidaus apdailos darbų). 1993 m. gruodžio 10 d. K. B. Ž. mirė, ieškovė dėl paveldėjimo kreipėsi įstatyme nustatytu terminu ir tvarka. 1998 m. balandžio 6 d. ieškovė įstatymų nustatyta tvarka pridavė ginčo pastatus naudoti, juos įregistravo VĮ Registrų centre K. B. Ž. vardu, 2001 m. balandžio 13 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatus (T. 1, 257; T. 2, b. l. 25, 28).
V. Kasacinio teismo argumentai
Kasatorė pateiktame skunde dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo iš esmės akcentuoja netinkamą byloje esančių įrodymų vertinimą ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, taikymą. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra ginčo pastatų savininkė, kuri šį turtą teisėtai paveldėjo iš savo sutuoktinio, todėl jos nuosavybės teisė turi būti ginama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo priešingą išvadą, kad 1993 m. gruodžio 10 d. K. B. Žilys nebuvo ginčo pastatų savininkas, todėl ieškovė negalėjo po jo mirties paveldėti šio turto. Taigi nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti ginčo pastatų nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, todėl atitinkamai tampa svarbus ir paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pagrįstu ir teisėtu pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra sutuoktinio K. B. Ž. įstatyminė įpėdinė. Ieškovei 2001 m. balandžio 13 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į ginčo pastatus, kurį ginčijo atsakovė (T. 1, b. l. 15). Byloje nustatyta, kad K. B. Ž. mirė 1993 m. gruodžio 10 d., todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK normos (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 567 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta įpėdinių teisė paveldėti palikėjo turtą pagal įstatymą, neįvardijant konkrečiai palikimo objekto. Pagal suformuotą teismų praktiką paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. O. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-5/2006). Taigi šioje byloje teismams buvo svarbu nustatyti, ar palikėjas K. B. Ž. mirties dieną – 1993 m. gruodžio 10 d., turėjo turtines teises į ginčo turtą, kurias po jo mirties galėjo paveldėti ieškovė kaip jo įstatyminė įpėdinė.
Minėta, kad 1989 m. lapkričio 17 d. Tetirvinų kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimu K. B. Ž. buvo skirtas (duomenys neskelbtini) 25 arų žemės sklypas gyvenamojo namo su ūkio pastatais statybai. Šis nutarimas 1990 m. sausio 30 d sprendimu Nr. 3 buvo patvirtintas Vaškų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto. 1990 m. gegužės 11 d. kolūkis ir K. B. Ž. sudarė žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka. Statybos leidimas K. B. Ž. buvo išduotas 1990 m. gegužės mėnesį, taip pat jam buvo išduotas tipinis projektas. Ginčo pastatų statyba vyko 1990-1993 m. Įvertinus išvardytus duomenis darytina išvada, kad žemės sklypas individualiai statybai K. B. Ž. buvo suteiktas ir ginčo pastatų statyba buvo vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų (16, 17, 18, 21, 25 punktai). Šių nuostatų 35, 36 punktuose buvo įtvirtinta asmens teisė, kartu ir pareiga, vykdomajam komitetui patvirtinus pastato priėmimo naudoti aktą, teisiškai jį įregistruoti savo vardu. Ši teisė (pareiga) buvo reglamentuota ir vėlesniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų Individualios statybos nuostatų 20 punktas, Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 1.10 papunktis). Taigi, pagal nustatytus duomenis ir žemės sklypo individualiai statybai skyrimo bei ginčo pastatų statybų metu galiojusius teisės aktus, akivaizdu, kad K. B. Ž. įgijo turtines teises į ginčo pastatus, kuriuos jam rangovo teisėmis statė kolūkis, įsipareigojęs apmokėti dalį statybos išlaidų, todėl turėjo teisę teisiškai įregistruoti ginčo pastatus savo vardu, o jam nespėjus įgyvendinti savo teisių dėl mirties, šias teises perėmė jo įpėdinė ieškovė S. Ž. Pats K. B. Ž. apmokėjo 500 talonų ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, statybą prižiūrėjo ir su šeimos nariais atliko kai kuriuos darbus, buvo apdraudęs pastatus, 1993 m. sausio 28 d. gavo draudimo išmoką, rūpinosi žemės sklypo prie ginčo pastatų pirkimu, 1993 m. gruodžio 24 d. įmokėjo už žemės sklypą 3150 investicinių čekių (civilinės bylos Nr. 21-4/2001 l. 22, 186). Taigi jis turėjo teisę pasibaigus pastatų statyboms įstatymų nustatyta tvarka priduoti pastatą naudotis ir įregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą, tačiau šios savo teisės dėl mirties nespėjo įgyvendinti. Dėl to 1998 m. balandžio 6 d. ieškovė, kaip sutuoktinio įstatyminė įpėdinė, priėmusi palikimą (šiuo atveju – turtinę teisę) teisės aktų nustatyta tvarka pridavė ginčo pastatus naudoti, juos įregistravo VĮ Registrų centre K. B. Ž. vardu, todėl 2001 m. balandžio 13 d. jai pagrįstai ir teisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatus.
Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neturėjo teisinio pagrindo perduoti ginčo pastatus atsakovei J. Ž. 1992 m. liepos 27 d. kolūkio vadovas vienasmeniškai priėmė įsakymą panaikinti kolektyvinio valdymo organo - Tetirvinų kolūkio 1990 m. vasario 17 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimą dėl žemės sklypo K. B. Ž. skyrimo. 1992 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „Tetirvinai“ narių visuotinis susirinkimas nutarė panaikinti su K. B. Ž. sudarytą gyvenamojo namo statybos sutartį, nors šios sutarties 5 punkte buvo nustatyta galimybė nutraukti šią sutartį, kai statytojas nesilaiko šios sutarties sąlygų, būtent teismo tvarka. Po šių sprendimų atsakovas ŽŪB „Tetirvinai“, nebūdamas ginčo pastatų savininkas, be teisinio pagrindo, nesant paneigtoms K. B. Ž. (ar jo įpėdinių) turtinėms teisėms į ginčo pastatus, 1994 m. gruodžio 18 d. narių visuotinio susirinkimo nutarimu nusprendė leisti pirkti, t. y. parduoti, atsakovei J. Ž. ginčo pastatus. Tai, kad atsakovas ŽŪB „Tetirvinai“ statė ginčo pastatus ir statyboms panaudojo savo lėšas, nesuteikė atsakovui teisės disponuoti ginčo pastatais, t. y. atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į šiuos pastatus. Atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl 1990 m. gegužės 11 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui sutarties nevykdymo, taip pat, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, statybos išlaidų priteisimo, tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Pažymėtina, kad liudytojas P. J. (buvęs bendrovės direktorius) patvirtino, kad ieškovė sutiko apmokėti bendrovei už pastatytus pastatus, tačiau šalys nesutarė dėl apmokėjimo formos (T. 3, b. l. 70-71). Taigi kolegija sprendžia, kad ginčo pastatai atsakovei J. Ž. buvo perduoti neteisėtai, o aplinkybė, kad J. Ž. sumokėjo už ginčo pastatus bendrovei 7000 Lt, nelemia išvados, kad ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatus, nes, minėta, bendrovė neturėjo teisės perleisti ginčo pastatus J. Ž.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad ieškovė yra teisėta ginčo pastatų savininkė, ir jos nuosavybės teisė turi būti ginama, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinu (CK 4.93, 4.95 straipsniai, CPK 185 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė kasaciniame skunde prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kolegija sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas konkrečiai nesuformuluotas, todėl, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad kasaciniam teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo tai atlieka pirmosios instancijos teismas, kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
