Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-697/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00061-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.12.5; 16.9.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. (A. G.) ir jo atstovo advokato Dariušo Lučinskio (Dariuš Lučinski) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. Šalčininkų r., kelio Vilnius–Lyda 28-ame kilometre, vairuodamas automobilį kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija 1.1, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą, KET 3 priedo 1.1 papunktį.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi A. G. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, netenkinęs A. G. skundo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir jo atstovo advokato D. Lučinskio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1, 8 punktus, taip pat A. G. priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pareiškėjai prašyme nurodo:
5.1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartyse, Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarime ir Institucijos 2021 m. spalio 22 d. sprendime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo yra padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai, šie pažeidimai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą A. G. nubaudimą.
5.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo skundžiamas, o Institucija, netinkamai pritaikiusi ANK įtvirtintas bylos atnaujinimo procesines normas, priėmė nepagrįstą, neteisėtą 2021 m. spalio 22 d. sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Pastarasis Institucijos sprendimas priimtas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. dėl paaiškėjusių kitų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Taikant šį bylos atnaujinimo pagrindą, paaiškėjusios aplinkybės turi atitikti sąlygų visumą: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes sužinota jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Sprendime nėra nurodyta, kokios kitos aplinkybės Institucijai paaiškėjo po 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Priimant 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, buvo gautas ir vertintas vaizdo įrašas iš automobilio, kurį vairavo A. G., o iš šio įrašo aiškiai matėsi visi atliekami veiksmai vairavimo metu ir eismo sąlygos, t. y. visos aplinkybės buvo aiškios ir nustatytos priimant 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą.
5.3. Sutiktina, kad Institucijai galėjo kelti abejonių A. G. veiksmų teisinis vertinimas ir kvalifikavimas, tačiau tai laikytina materialiosios teisės taikymu ir negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas yra kitas ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas, o šiuo pagrindu administracinio nusižengimo bylą gali atnaujinti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (ANK 662 straipsnio 1 dalis), o ne Institucija. Taigi Institucija priėmė sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nesant ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto įtvirtintam pagrindui, t. y. byloje nepaaiškėjus jokioms kitoms aplinkybėms, tačiau iš esmės kitu pagrindu – dėl padaryto esminio materialiosios teisės pažeidimo kvalifikuojant A. G. veiksmus (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5.4. Institucijos netinkamas procesinių normų, t. y. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, aiškinimas nulėmė, kad neteisėtai, viršijant įgaliojimus, nesant jokio teisinio pagrindo, buvo atnaujintas procesas pasibaigusioje administracinio nusižengimo byloje ir vėliau priimtas 2022 m. sausio 11 d. nutarimas.
5.5. Susipažinus su Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimis, matyti, kad nebuvo atliktas Institucijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimo vertinimas. Teismai nutartyse nurodė, kad sprendimas yra neskundžiamas, todėl skundo argumentų nevertino. Neatsakymas į esminius skundo argumentus reiškia, kad skundas nėra išnagrinėtas.
5.6. Institucija 2021 m. spalio 22 d. sprendimu atnaujino administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo nepanaikino, nepagrįstai nurodydama neaktualią Vilniaus apygardos teismo praktiką, kuri buvo aktuali galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Tuo tarpu teismai neištaisė šių akivaizdžių proceso teisės pažeidimų, nurodydami abstrakčias aplinkybes apie įtakos neturėjimą pareiškėjo teisėms ir galutiniam sprendimui. Taigi Institucija ir teismai pažeidė ANK 661 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
5.7. Administracinio nusižengimo byloje yra priimti ir galioja abu nutarimai, priimti 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. sausio 11 d. Esant galiojančiam ir nepanaikintam 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimui, 2022 m. sausio 11 d. nutarimas negalėjo būti priimtas, esant ANK 591 straipsnio 8 punkte įtvirtintam pagrindui.
5.8. Faktinės aplinkybės iš esmės buvo aiškios ir nekėlė abejonių – A. G. atliko lenkimą (Kelių eismo taisyklių 3.9 punktas), kirsdamas priešpriešinio eismo juostas skiriančią siaurą brūkšninę liniją, apvažiavęs dvi transporto priemones ir grįžęs atgal į savo važiavimo krypties eismo juostą, kirsdamas priešpriešinio eismo juostas skiriančią siaurą brūkšninę liniją; lenkimo metu, važiuojant priešpriešine eismo juosta tam tikrą trumpą kelio atkarpą, priešpriešines eismo juostas skyrė ištisinė ženklinimo linija. Kelių eismo taisyklių 140 punkte yra išdėstytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant lenkti draudžiama. A. G. atliekant lenkimo manevrą, nė vienos iš Kelių eismo taisyklių 140 punkte išvardytų aplinkybių nebuvo, todėl lenkimas buvo atliktas teisėtai.
5.9. Priimant 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, A. G. veiksmai buvo vertinami kaip lenkimo manevras. Iš 2022 m. sausio 11 d. nutarimo turinio ir jo priėmimo aplinkybių galima daryti išvadą, kad Institucija iš esmės sutiko, jog A. G., atlikdamas lenkimo manevrą, nepažeidė Kelių teismo taisyklių reikalavimų ir nepadarė administracinio nusižengimo, bet Institucija iš lenkimo manevro išskyrė vieną elementą – važiavimą priešpriešine eismo juosta, kuriame įžvelgė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
5.10. Priimant 2022 m. sausio 11 d. nutarimą ir vėliau bylą nagrinėjant teismuose, nebuvo vertinta tai, kad A. G. lenkimo manevrą pradėjo ne artėdamas prie artėjimo linijos, o pasibaigus ištisinei linijai ir pravažiuodamas artėjimo liniją žiūrint priešinga kryptimi, t. y. minėtoje situacijoje pareiškėjas artėjimo liniją vertino ne kaip artėjimo prie ištisinės ženklinimo linijos aplinkybę, o kaip situaciją, kad pravažiavus ištisinę ženklinimo liniją, pasibaigus artėjimo linijai, žiūrint priešinga kryptimi, nelieka jokių kliūčių ir grėsmių atlikti lenkimą. Pažymėtina, kad šiame ruože nėra brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus (KET 3 priedo 1.5 punktas), todėl vienareikšmiškai teigti, kad artėjama prie ištisinės linijos ar tolstama nuo jos (pareiškėjui važiuojant į priekį), yra neįmanoma. Šios aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra A. G. kaltės. Institucija ir teismai neanalizavo ir nenurodė, ar pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, koks priekyje yra kelio ženklinimas, pagrįsti.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo palikti galioti Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Institucijos pareigūnas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą bei ištyręs visas aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymius, neįžvelgęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. sausio 11 d. nutarimą.
6.2. Vilniaus regiono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vilniaus apygardos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą.
6.3. Prašyme išdėstyti teiginiai ir abejonės, kritikuojant kaltinančius įrodymus ir jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų tyrimo apimties, byloje esančių duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo, konstatuojant esminius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, nelaikytina, kad Institucijos nutarimas ir teismų nutartys yra neteisėti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir jo atstovo advokato D. Lučinskio prašymas atmestinas.
Dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo
8. Nagrinėjamoje byloje yra itin svarbi preciziška susiklosčiusios situacijos teisinė analizė. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate gavus asmens pranešimą, kad A. G., lenkdamas transporto priemones, kirto ištisinę liniją, ir atlikus tyrimą, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas V. J. (V. J.) 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas nebuvo apskųstas ir 2021 m. spalio 12 d. įsiteisėjo. Taigi iš šio nutarimo turinio matyti du aspektai: pirma, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas dėl galimo ištisinės linijos kirtimo, atliekant lenkimo manevrą; antra, nutarimą priėmė A. G. pavaldus pareigūnas.
9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad buvo vertinta tik lenkimo veiksmo pradžia ir pabaiga, tačiau nebuvo vertintas visas lenkimo veiksmas, 2021 m. spalio 20 d., vadovaujantis ANK 661 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl administracinės bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 22 d. sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, priimtas vadovaujantis ANK 657 straipsniu, 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 659 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 660 straipsnio 1 dalimi, 661 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuotas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o jo neįvykdžius, 2022 m. sausio 11 d. priimtas nutarimas, kuriuo A. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta. Taigi iš aptartų duomenų matyti du aspektai: pirma, naujai paaiškėjusia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas; antra, A. G. buvo nubaustas ne pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – už ištisinės linijos kirtimą, atliekant lenkimo manevrą, bet pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – už važiavimą priešpriešiniam eismui skirta juosta, esant ištisinei ženklinimo linijai.
10. ANK 661 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną ir ją nutraukusi, gali vėl pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva. Atnaujintų administracinių nusižengimų bylų teisena vyksta bendra tvarka (ANK 661 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQxLTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-41-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-41-628/2019">2AT-41-628/2019</a>). ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Taigi minėtos normos pagrindu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą galima šiais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad: 1) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas; arba 2) kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn; 3) administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Taigi trimis įstatyme nustatytais atvejais administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta. Iš dalies sutiktina su prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytais motyvais, kad, atnaujinant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatytas pagrindas, kuris visiškai atitiktų pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus atvejus. Sutiktina su Institucijos išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarime buvo vertinta tik lenkimo veiksmo pradžia ir pabaiga, tačiau nebuvo vertintas visas lenkimo veiksmas. Tai nėra objektyvi veikos aplinkybė, bet tai yra juridinė aplinkybė, kuri nebuvo išnagrinėta ir vertinama. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pirminį A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą sprendė jam pavaldaus skyriaus darbuotojas. Nors ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama atnaujinant administracinio nusižengimo bylą, tačiau yra svarbi vertinant administracinio nusižengimo teisenos teisėtumą, kartu ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo teisėtumą. Į pavaldumo ryšį ir abejones priimto nutarimo teisėtumu atkreipė dėmesį apylinkės teismas ir nurodė tai skundžiamoje nutartyje.
11. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai, t. y. nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius), o ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai policijos komisariato viršininko galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimą atlieka to paties policijos komisariato jam pavaldus pareigūnas, negali būti laikoma atitinkančia nei administracinio nusižengimo teisenos paskirtį, nei pamatinį principą – lygybę prieš įstatymą, nei objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byla buvo atnaujinta pagrįstai.
12. Pareiškėjai teisingai nurodo, kad, priimant 2021 m. spalio 22 d. sprendimą, buvo pažeista ANK 661 straipsnio 6 dalis. ANK 661 straipsnio 6 dalyje (2021 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. 2021 m. spalio 22 d. sprendimo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad yra panaikinamas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, bet minimo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad, atnaujinus bylą, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas pasinaikina, atskiras procesinis dokumentas dėl nutarimo nutraukimo nėra priimamas. Taigi, nors priimant 2021 m. spalio 22 d. sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo buvo pažeista ANK 661 straipsnio 6 dalis, taikius 2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakciją, galiojusią iki 2021 m. liepos 1 d., ir, kaip pagrįstai nurodo pranešėjai, vadovaujantis nebeaktualia teismų praktika, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes, kaip minėta, iš sprendimo turinio aiškiai matyti, kad, atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas netenka galios. Kita vertus, jau pirmiau aiškiai išdėstyta, kodėl 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas yra laikomas neteisėtu, todėl ANK 661 straipsnio 6 dalies pažeidimas neturėjo jokios įtakos vėlesniam Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimo teisėtumui. Atitinkamai visiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad, priimant Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimą, buvo pažeista ANK 591 straipsnio 8 dalis, draudžianti pakartotinį baudimą, nes, jų vertinimu, nebuvo panaikintas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas.
13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad, atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėtam Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies taikymo
14. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti), be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su pareiškėjų prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, matyti, kad yra nesutinkama su A. G. nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nesutikimą grindžiant atliktos situacijos vertinimu, teigiant, kad nenustatyta A. G. kaltė, tačiau ne teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, yra tikrinama tik tai, ar A. G. kaltė buvo motyvuotai nustatyta.
15. ANK 417 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje A. G. yra nubaustas už kelio ženklinimo nesilaikymą, t. y. KET 8 punkto (eismą keliuose gali apriboti kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede) ir KET 3 priedo 1.1 papunkčio (siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta) pažeidimą, nes jis, vairuodamas automobilį kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta.
16. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).
17. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. G. apeliacinį skundą, skundžiamoje nutartyje (18–24 punktai) itin detaliai aptarė A. G. kaltę, paneigė jo keliamas gynybines versijas ir padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Nors pareiškėjai teigia, kad nebuvo pasisakyta dėl argumentų, jog A. G. nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, koks priekyje yra kelio ženklinimas, pagrįstumo, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, nes į šiuos argumentus apygardos teismas taip pat atsakė pirmiau nurodytuose nutarties punktuose. Į teiginius apie galėjimą ir turėjimą numatyti ir suvokti kelio ženklinimą taip pat išsamiai pasisakyta. Be to, apygardos teismas nutarties 22 punkte nurodė, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog A. G. lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ne siaurą brūkšninę liniją, o artėjimo liniją, priešingai nei buvo nurodyta 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarime. Tai tik patvirtina, kad apygardos teismas nebuvo tik pasyvus stebėtojas ir išsamiai, detaliai bei atidžiai išnagrinėjo bylą pagal apeliacinį skundą. O tai, kad Institucijos ir teismų padarytos išvados netenkina pareiškėjų, nereiškia, kad buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad materialiosios teisės pažeidimas nebuvo padarytas, todėl A. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
