Baudžiamoji byla Nr. 2K-26-1073/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18249-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.1.5.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1;
2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Dainiui Žiedui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),
nukentėjusiajam T. N.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio.
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu A. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat A. D. nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo išteisintas M. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Nukentėjusiojo T. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti proceso išlaidų atlyginimą už M. V. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme atmestas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. D. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei pagal BK 140 straipsnio l dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. V., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Nukentėjusiojo T. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. V. bei A. D. solidariai atlyginti 950 Eur turtinės žalos, taip pat iš A. D. priteista nukentėjusiajam T. N. atlyginti 500 Eur neturtinės žalos.
Taip pat nukentėjusiajam T. N. priteista iš M. V. 80 Eur, o iš A. D. – 120 Eur išlaidų atlyginimo už suteiktą teisinę pagalbą. Iš M. V. valstybės naudai išieškota 300 Eur, o iš A. D. – 100 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 23 val. Šilutės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. V., po to, kai M. V. tyčia įspyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės galinę dalį ir taip sugadino automobilio galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, kurių bendra vertė 97,42 Eur, A. D., T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, kurio vertė 182,68 Eur, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur turtinę žalą.
2. Taip pat A. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 0.50 val. Šilutės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. N. į kairę veido pusę, padarydamas kairio antakio srities sumušimą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. D. svetimą turtą sugadino veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju šioje byloje – M. V., todėl dėl bendrais veiksmais padarytos žalos dydžio nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog A. D. sudavė vieną smūgį T. N. į veidą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. D. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas D. Žiedas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką (už svetimo turto sugadinimą) klausimo, todėl pažeidė non bis in idem (draudžiama bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principą, įtvirtintą BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) vyriausioji tyrėja 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą pagal T. N. pareiškimą dėl transporto priemonės apgadinimo, bet buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį. A. D. 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 115 straipsnį buvo nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. mesdamas alaus butelį išdaužė automobilio „Audi A6“ galinį stiklą, taip pat jis buvo įpareigotas atlyginti T. N. 100 Eur žalą. Šio sprendimo nei A. D., nei T. N. neskundė. Tačiau Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2020 m. vasario 28 d. buvo užregistruotas T. N. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to paties 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio. Šilutės rajono PK viršininkė 2020 m. kovo 2 d. pranešimu pareiškėjui nurodė, kad įvykis ištirtas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą dėl policijos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo, motyvuodamas, kad įvykis teisingai kvalifikuotas kaip administracinis teisės pažeidimas, be to, pats pareiškėjas baudžiamojoje byloje dėl to paties smurtinio konflikto kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. N. skundą dėl prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo, T. N. skundą patenkino ir 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikino prokuratūros 2002 m. balandžio 3 d. nutarimą ir policijos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą. Taigi A. D. už T. N. turto (automobilio) sugadinimą buvo nubaustas du kartus – administracine ir baudžiamąja tvarka.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A. D. sugadino svetimą turtą (automobilį) veikdamas bendrininkų grupe su M. V., ir dėl bendrais veiksmais padarytos žalos dydžio nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 187 straipsnio 1 dalį. Nors abu nuteistieji šioje byloje neteisėtus veiksmus atliko toje pačioje vietoje, juos skiria nedidelis laiko tarpas, tačiau jų nejungė bendra tyčia, nuteistieji neturėjo bendro tikslo sukelti kuo didesnę turtinę žalą nukentėjusiajam, todėl negali būti pripažinti veikę bendrininkų grupe: A. D. nors ir matė M. V. veiksmus, tačiau neprisijungė prie jo siekdamas juos pratęsti; tik po kelių minučių pasibaigus konfliktui ir automobiliu išvažiuojant, jis metė butelį į važiuojantį automobilį.
4.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį rėmėsi asmenų, kurie kitoje baudžiamojoje byloje dėl A. D. ir M. V. sveikatos sutrikdymo buvo liudytojai (D. Š., T. Š., A. M.) ir kaltinamieji (A. Š. ir A. N., T. N.), parodymais. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagrįstai rėmėsi nešališkų liudytojų L. V. ir P. K. parodymais, iš kurių išplaukia, kad neblaivus A. D. buvo nepajėgus užpulti ir suduoti smūgio T. N., tačiau apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo. Specialisto išvada, kuria T. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina tik objektyvų faktą dėl patirto sužalojimo, tačiau nepagrindžia, kas padarė šį sužalojimą. 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką T. N. neparodė, kad pats patyrė fizinę žalą; tik 2020 m. vasario 26 d. pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką T. N. nurodė, kad jam smūgį į veidą sudavė M. V.. Tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas kaip liudytojas T. N. parodė, kad smūgį į veidą sudavė A. D..
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Žiedo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą.
7. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kurį baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia, jog, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis aptarta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-788/2019">2K-245-788/2019</a>, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, t. y., jeigu jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-36-697/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-648/2018">2AT-37-648/2018</a>).
9. Siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą yra baudžiamas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyriausioji tyrėja 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą pagal T. N. pareiškimą dėl transporto priemonės apgadinimo (BK 187 straipsnio 3 dalis), bet buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 115 straipsnį ir A. D. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 115 straipsnį buvo nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 0.00 val., mesdamas alaus butelį, išdaužė automobilio „Audi A6“ galinį stiklą, taip pat jis buvo įpareigotas atlyginti T. N. 100 Eur žalą. Šio sprendimo nei A. D., nei T. N. neskundė.
11. Tačiau Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2020 m. vasario 28 d. buvo užregistruotas T. N. 2020 m. vasario 26 d. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to paties 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio. Šilutės rajono PK viršininkė 2020 m. kovo 2 d. pranešimu pareiškėjui T. N. nurodė, kad įvykis ištirtas.
12. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu atmetė pareiškėjo T. N. prašymą panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes įvykis teisingai kvalifikuotas pagal ANK 115 straipsnį kaip administracinis teisės pažeidimas.
13. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. N. 2020 m. balandžio 10 d. skundą dėl prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo, T. N. skundą patenkino ir 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikino prokuratūros 2002 m. balandžio 3 d. nutarimą ir policijos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, todėl Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2020 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, byla su kaltinamuoju aktu 2021 m. sausio 19 d. perduota pirmosios instancijos teismui.
14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, kad A. D. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 23 val., nukentėjusiajam T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio „Audi A6 Allroad“ galinį langą ir išdaužė galinio lango stiklą, taip padarė 182,68 Eur turtinę žalą. Atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas A. D. veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaudamasis BK 95 straipsniu, šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
15. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, šią bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro apeliacinį skundą, pripažino, kad A. D. svetimą turtą sugadino veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju šioje byloje – M. V., todėl dėl bendrais veiksmais padarytos žalos dydžio (iš viso – 280,10 Eur) nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 187 straipsnio 1 dalį.
16. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad A. D. baudžiamojon atsakomybėn už nukentėjusiojo T. N. svetimo turto sugadinimą buvo patrauktas jau po to, kai jis Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu pagal ANK 115 straipsnį buvo nubaustas už tą pačią veiką, t. y. už nukentėjusiojo T. N. svetimo turto sugadinimą – 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 0.00 val. išdaužtą automobilio „Audi A6 Allroad“ galinį langą. A. D. paskirta administracinė nuobauda (bauda) yra įvykdyta.
17. Aplinkybės, kuriomis A. D. sugadino svetimą turtą, buvo žinomos tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant A. D. baudą, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. jos buvo įvertintos abiejose bylose. Naujų aplinkybių, išskyrus padarytos žalos dydį, vėliau nepaaiškėjo, veikos faktinės aplinkybės veiksmų, laikos ir vietos požiūriu yra tapačios, taigi A. D. administracine tvarka pirmiau buvo nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jis kasacine tvarka skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
18. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinama su tuo pačiu kaltinamuoju susijusių konkrečių faktinių aplinkybių visuma, neatskiriamai susijusi tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nors baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo byloje nustatyta A. D. sugadinto turto (išdaužto automobilio galinio lango stiklo) vertė skyrėsi (atitinkamai 182,68 Eur ir 100 Eur), tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, keičianti A. D. padarytų veikų tapatumą non bis in idem prasme, kai kitos veikos aplinkybės – tyčiniai veiksmai, vieta, laikas – sutampa. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, yra nurodęs, jog tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).
19. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu negalėjo būti vykdomas. Vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, A. D. pripažindamas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pažeidė non bis in idem principą, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį A. D. nutraukiama.
20. Kartu pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo T. N. automobilis buvo sugadintas bendrais A. D. ir kito nuteistojo šioje byloje – M. V. veiksmais, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių (nes 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu dėl tų pačių veiksmų jis buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį), ir M. V. nuteisė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tačiau M. V., taip pat kaip ir A. D., dėl T. N. svetimo turto sugadinimo (sugadintų automobilio dešinės pusės durelių ir dešinės pusės sparno) 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį, paskiriant 50 Eur baudą ir įpareigojant atlyginti T. N. 120 Eur žalą. Šio sprendimo vėlgi nei jis, nei T. N. neskundė. Todėl, dėl tapačių veikos aplinkybių pradėjus baudžiamąjį procesą ir apeliacinės instancijos teismui M. V. nuteisus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, buvo pažeistas non bis in idem principas, todėl baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį M. V. nutraukiama.
Dėl A. D. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
21. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų, kurie kitoje baudžiamojoje byloje dėl A. D. ir M. V. sveikatos sutrikdymo buvo liudytojai ir kaltinamieji, parodymais, o nešališkų liudytojų – L. V. ir P. K. – parodymus atmetė. Netinkamai įvertinus įrodymus, A. D. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
22. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių, nuosprendyje pateikdami įrodymų vertinimo motyvus, privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).
23. Pagal BPK 329 straipsnio 2 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad joje išdėstyta: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė pirmiau nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
25. Byloje nustatyta, kad po to, kai A. D. ir M. V. sugadino svetimą turtą (T. N. automobilį), autobusiuku į sodybą atvyko T. N. ir dar penki asmenys (A. N., A. Š., D. Š., T. Š. ir Š. M.) tartis dėl žalos atlyginimo; vėliau prasidėjo muštynės, jų metu T. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. D. ir M. V. – atitinkamai nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai (baudžiamosios bylos Nr. 1-6-733-2021 duomenys). Taigi šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų konfliktuojančių ir suinteresuotų asmenų grupių parodymai.
26. Primintina, kad asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
27. Esant byloje nustatytai konfliktinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas privalėjo itin atidžiai vertinti visų asmenų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga ir tokiais parodymais remtis, o šių standartų neatitinkančius parodymus atmesti. Tačiau nei naujo apkaltinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimo motyvuose, nei teismo išvadose dėl A. D. nuteisimo nėra išdėstyta teisinių argumentų, dėl kokių priežasčių, nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, turi būti daromos kitokios išvados dėl A. D. kaltės. Lieka neaišku, kuo remiantis paneigiama, kad ne A. D. sudavė vieną smūgį T. N. į veidą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis nukentėjusiajam T. N. sudavė vieną smūgį į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tokią išvadą grindė duomenimis, kuriuos pasirinktinai įvertino kaip reikšmingesnius, ir nevertino duomenų visumos. Kaip antai apeliacinės instancijos teismas prioritetinę reikšmę teikė nukentėjusiojo T. N., liudytojų A. Š., D. Š. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733-2021 dėl A. D. ir M. V. sveikatos sutrikdymo apklaustų liudytojų T. Š., Š. M. parodymams bei akistatų, atliktų baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733-2021 tarp A. D. ir T. N., T. Š. bei Š. M., duomenims, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuotas T. N. padarytas sužalojimas. Kaip minėta, A. Š., T. Š. ir Š. M. buvo asmenys, atvykę su T. N. aiškintis dėl automobiliui padarytos žalos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo paties nukentėjusiojo T. N. nenuoseklius parodymus dėl jo sumušimo aplinkybių – skirtingų parodymų dėl jį sužalojusio asmens, taip pat 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškime apie padarytą veiką (automobilio sugadinimą) T. N. neparodė, kad patyrė fizinį smurtą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl atmetė nešališkus ir niekaip su jokia konflikto šalimi nesusijusių liudytojų L. V. ir P. K. parodymus, iš kurių turinio išplaukė, kad A. D. negalėjo sumušti T. N., nes atvykusių asmenų buvo kur kas daugiau, pirmas smūgis buvo suduotas M. V., vėliau atvykusieji spardė ant žemės gulinčius A. D. ir M. V.. Šių liudytojų parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu, atitiko nuteistojo A. D. parodymus, kad jis smūgių T. N. nesudavė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šių liudytojų parodymus vertino kaip mažiau reikšmingus. Liko neįvertintas ir A. D. patirtų sužalojimų lygmuo – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, T. N. – tik nežymus. Tai vėlgi prieštarauja T. N. parodymams apie ūgių ir sudėjimo tarp jo ir A. D. skirtumus, nustatytai A. D. būklei (girtumui). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas asmenų parodymus bei kitus bylos duomenis, išsamiai neargumentavo, kodėl nuteistojo A. D. paaiškinimai bei neutralių liudytojų L. V. ir P. K. parodymai atmestini kaip nepagrįsti, o nukentėjusiojo T. N. ir jam palankių liudytojų vertinti kaip patikimi ir nekeliantys jokių abejonių, kodėl nuteistojo A. D. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir kokie įrodymai tai neginčijamai patvirtina.
29. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su nuteistajam A. D. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių, nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).
30. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių, svarbių sprendžiant A. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatymo atitinka įrodymų turinį, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai pakankamai išsamūs, paremti nešališku ir nuosekliu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl visas kilusias pagrįstas abejones vertino A. D. naudai ir jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir nusprendžia, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patikimai patvirtintų A. D. veiksmų atitiktį BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiams.
31. Taigi, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą A. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir BPK 331 straipsnio nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria A. D. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
32. Kasacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 1 d. buvo gautas nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Žiedo prašymas iš valstybės A. D. priteisti 1000 Eur proceso išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Tauragės apylinkės teisme, atlyginimo. Šis prašymas yra tenkintinas.
33. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020). Taigi spręsdamas dėl išteisintam asmeniui už advokato darbo apmokėjimą iš valstybės priteistinos sumos dydį teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes.
34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašoma priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma (1000 Eur) yra nepagrįsta ar neproporcinga. Nustatyta, kad gynėjas advokatas D. Žiedas gynė A. D. pirmosios instancijos teisme (iš viso dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose), A. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį byla nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, taigi, atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų sudėtingumą, bylos apimtį ir nagrinėjimo trukmę, prašymas atlyginti 1000 Eur sumą už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas ir proporcingo dydžio.
35. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, A. D. iš valstybės yra priteisiama 1000 Eur išlaidų atlyginimo už advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria M. V. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.
T. N. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš valstybės A. D. 1000 Eur advokato darbui apmokėti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Alenas Piesliakas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
