N. J. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 228 str., 300 str., 154 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2509/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00406-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutarties N. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą dėl išteisintosios N. J. Šios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, savo išvadas grindė selektyviai pasirinktais įrodymais, o ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepagrįstai nepripažino dalies duomenų įrodymais, savo nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje N. J. atžvilgiu buvo pažeistos BPK 154 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio nuostatos, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nepaneigti, tik pakartoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiai. Motyvuotai nepasisakyta ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo metu formuluojant galutinį įtarimą N. J. padaryta kvalifikavimo klaida, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu buvo teisėtai ištaisyta, prokurorui pakeitus kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl skundo argumentų, jog BPK niekur nėra nurodyta, kad atskirdamas ikiteisminius tyrimus prokuroras turėtų išspręsti atskiriamų duomenų leistinumo klausimą ir kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai, niekuo nepagrįsdamas nurodė, jog bylų sujungimas ir išskyrimas nepaneigia iš BPK 162 straipsnio kylančio šio reikalavimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokiu būdu padaryti BPK 154 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio pažeidimai, slapta renkant duomenis N. J. atžvilgiu, turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, ar juos renkant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos kokios nors konkrečios įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės. Šios apeliacinės instancijos teismo padarytos baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidos sukliudė apeliacinės instancijos teismui paneigti apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą, dėl to nepagrįstai iš 2021 m. gegužės 31 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išplaukiančių duomenų nepripažino įrodymais ir taip pats padarė esminį BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

Apeliaciniame skunde buvo didelis dėmesys kreipiamas į nuosprendyje visiškai netinkamai atliktą svarbaus liudytojo V. P. proceso eigoje duotų parodymų analizę ir vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nepasisakydamas dėl šio liudytojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esančių prieštaravimų. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti išvadą apie liudytojo V. P. 2021 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokolo neva niekinę reikšmę, taikė neobjektyvaus atrankinio citavimo metodą, nutartyje teismas neatsakė lygiaverte argumentuota analize ir deklaratyviai konstatavo esą prokuroras kritikuoja nuosprendžio išvadų pagrindimą ne bylos įrodymų visuma, bet iš konteksto išimtais duomenimis, siekdamas, kad tie duomenys būtų vertinami selektyviai.

Apeliacinės instancijos teismas pateikė deklaratyvius, kartu ir prieštaringus, todėl nelogiškus teiginius dėl apeliacinio skundo argumento, jog visiškai nepagrįstai nuosprendyje padaryta išvada, kad liudytojas nepasirašė protokolo savo iniciatyva, nepatvirtindamas duomenų teisingumo (kaip liudytojas V. P. dalyvavo procesiniame veiksme, bet nepasirašė protokole užfiksuotų duomenų teisingumo), o su tuo sutiko ir apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta apie tai, kad teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs pareigūnas D. B., kurio nuoseklūs ir logiški parodymai paneigia liudytojo V. P. nurodomas aplinkybes, ir kad nuosprendyje, analizuojant V. P. parodymus, dėl D. B. parodymų nepasisakoma, jų turinys neanalizuojamas ir nelyginamas su V. P. parodymų turiniu, nepasisakoma, kodėl pareigūno parodymais nesivadovaujama.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau pastebėjimų dėl prieštaringų ir nelogiškų nuosprendžio teiginių, padarytų analizuojant liudytojo V. P. parodymus, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl šių argumentų taip pat nepasisakyta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį N. J. Paduoto skundo analizė rodo, kad kasatorius jame iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir išdėstė motyvuotas išvadas dėl BPK 154 straipsnio ir 162 straipsnio nuostatų taikymo, dėl liudytojo V. P. parodymų vertinimo ir jo ikiteisminio tyrimo apklausos, taip pat ir dėl kitų bylai reikšmingų įrodymų – liudytojo A. J., D. Š. parodymų vertinimo bei motyvus dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje požymių. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurie teisės taikymo aspektu sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis