R. T. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 292 str., 291 str., 60 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2608/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00109-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo R. T. gynėja advokatė D. Murauskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą R. T. nutraukti arba šiuos teismų sprendimus pakeisti ir skirti R. T. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį, taip pat bausmės skyrimą ir individualizavimą reglamentuojančias BK nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, darė išvadas nesiėmęs visų įmanomų priemonių nustatyti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, klydo dėl jų turinio, dalį ignoravo.

Įrodinėdami, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia, teismai rėmėsi tik prielaidomis, kurios neabejotinai nepatvirtina, jog R. T. žinojo ir suprato, kad jo gabenami užsieniečiai į Lietuvą yra patekę nelegaliai ir kaip konkrečiai yra patekę. Apeliacinės instancijos teismo nurodomų aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad R. T. tikrai suvokė darantis sunkų nusikaltimą. Nuteistojo kaltė grindžiama išimtinai subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – liudytojų parodymais, kurie selektyviai atrinkti. Nebuvo vertinami liudytojo D. J. teisme duoti parodymai ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl ne visai tiksliai nustatytos aplinkybės.

Teismai nepagrįstai konstatavo, kad R. T. veiksmai siekia tokį pavojingumo laipsnį, kad už jį būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Svarbu ir tai, kad prie to, jog R. T. veiksmai pavėžėjant pabėgėlius būtų pripažinti nusikalstamais, prisidėjo ir pati valstybė savo neteisėtais veiksmais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 PPU).

R. T. paskirta aiškiai per griežta, jo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo neatitinkanti bausmė. Inkriminuota veika pasireiškė tik nelegaliai Lietuvoje esančių užsieniečių gabenimu Lietuvos teritorijoje. Nuteistasis jokiais veiksmais neprisidėjo prie šių asmenų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną ir nesukėlė ypač neigiamų pasekmių (nebuvo pažeistas valstybės sienų neliečiamumas, pasikėsinta į sienos apsaugą ar pan.). Tai, kad jo veiksmais nebuvo sukeltos pavojingos pasekmės, patvirtina ir tai, kad viešbutyje sulaikytiems užsieniečiams nepritaikyta jokia atsakomybė, nors jie galimai yra BK 291 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektai. Teismai šių aplinkybių niekaip nevertino ir jų neindividualizavo.

Svarbūs yra ir paties R. T. atliktų veiksmų motyvai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad R. T., gabendamas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusius asmenis, uždarbiavo ir apskritai vertėsi tokia veikla ir paneigtų jo aiškinimą, kad jis sutiko pavėžėti ir apgyvendinti savo administruojamame viešbutyje užsieniečius tik paprašytas pažįstamo asmens. R. T. anksčiau neteistas, dirba, kuria verslą, turi nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį, kuria pridėtinę naudą ir Lietuvos ekonomikai, nusikalstama veika yra atsitiktinė, R. T. pakeitė savo darbinę veiklą, todėl ir prevenciniais tikslais nėra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmės. Šias aplinkybes teismai vertino selektyviai, jas netinkamai interpretavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. T. negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde ginčijamas R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas, iš esmės nesutinkama su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, kad R. T. padarė BK 292 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Paduoto skundo analizė rodo, kad kasatorė jame iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pašalindamas iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių veikos padarymą bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir patikslindamas 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20.00 val., automobiliu gabentų užsieniečių skaičių. Taip pat iš apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas pašalino R. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pakeitė iš R. T. valstybės naudai išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, gautą iš nusikalstamos veikos, ją sumažindamas. Kitą nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Šios instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. T. kaltės padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėja, nesutikdama su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, tik pakartojo dalį apeliacinio skundo argumentų, tačiau nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl ginčijamų išvadų nepagrįstumo. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumu, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą. Tačiau tokių argumentų kasaciniame skunde nepateikta, tik pakartoti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis