P. R. pagal BK 22 str., 129 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2530/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34820-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo P. R. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pagal nuteistojo P. R. gynėjo advokato apeliacinį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo nužudyti I. V.) bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šią bylos dalį nutraukti BK 2 straipsnio pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimta padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo P. R. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį grindžiamas išimtinai nukentėjusiąja pripažintos (be jos atskiro pareiškimo) I. V. parodymais. Tačiau, priešingai negu nurodo nukentėjusioji, į ją P. R. revolveriu nesitaikė ir neturėjo tikslo jos nušauti. Iš tikrųjų P. R. bandė šauti sau į galvą, bet šūvis nepavyko, buvo tik stiprokas spragtelėjimas, po kurio nukentėjusioji išlipo iš automobilio. Po to jis antrą kartą šovė sau į galvą, šūvis pavyko ir jis susižalojo galvą. Nors nukentėjusioji šios bylos procese niekada kategoriškai neatmetė tokių P. R. parodymų, jiems neprieštaravo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos atmetė. Dėl to gynyba apeliaciniame skunde motyvuotai prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą, P. R. ir nukentėjusiosios parodymams patikrinti paskirti eksperimentą (BPK 197 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo gynėjo prašymą nepagrįstai atmetė. Todėl vien dėl minėtos aplinkybės negalima daryti išvados, kad apeliacinis skundas buvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo prielaidomis, t. y. savo išvadas grindė iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais, kurie nebuvo kaltinančio pobūdžio, o paremti tik jos pačios pojūčiais ir prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir kitus svarbius apeliacinio skundo argumentus. Telefono pokalbio įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji bendrajam pagalbos centrui nenurodė, jog P. R. kėsinosi ją nušauti. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji P. R. nebijojo, po įvykio pasišalino iš automobilio nedideliu atstumu, po to, kai P. R. antrą kartą šovė sau į galvą, nukentėjusioji nedelsdama paėmė iš jo ginklą ir teikė pagalbą. Be to, byloje nenustatytas motyvas ir tikslas sužaloti ar nušauti I. V., juolab kad apie bandymą tai padaryti nėra jokių objektyvių įrodymų. Taigi dėl nuteistojo kaltės byloje yra abejonių, kurios turi būti aiškinamos jo naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, iš jo turinio matyti, kad nuteistojo P. R. gynėjas advokatas D. Svirinavičius kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurių pagrindu padaryta išvada, kad P. R. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kasatorius pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami jo ginamojo ir nukentėjusiosios parodymai, telefono pokalbio su bendruoju pagalbos centru įrašas ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas P. R. atsakomybės klausimą. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde buvo nurodęs iš esmės analogiškus argumentus, dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus, taip pat ir dėl prašymo atlikti eksperimentą (šio procesinio veiksmo reikalingumą paneigiantys motyvai išdėstyti nutarties 20 punkte). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. R. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą ir tik deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Tokie argumentai teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nutartį, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo P. R. teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis