Baudžiamoji byla Nr. 2K–494/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00041-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.7;
1.1.9.6;
1.2.18.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,
nuteistajam E. D.,
nuteistajai L. D.,
nuteistojo E. D. gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,
nuteistojo UAB „S“ atstovui A. Š., atstovei advokatei Ramunei Bimbirienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis, kuriuo:
E. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda; BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (netikrų dokumentų pagaminimas) 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda; BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. D. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda.
Taip pat E. D. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta 350 MGL (45500 Lt) dydžio bauda.
L. D. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda; BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (netikrų dokumentų pagaminimas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda; BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė L. D. paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.
Taip pat L. D. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda; BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. D. paskirta 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda.
Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) dėl sukčiavimo UAB „T“ naudai bei pagal 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir UAB „T“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo baudžiamoji byla L. D. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.
UAB „S“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (netikrų dokumentų pagaminimas) 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė UAB „S“ paskirta 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda.
Taip pat UAB „S“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė UAB „S“ paskirta 550 MGL (71 500 Lt) dydžio bauda.
35 540 Lt, paimtų kratos metu UAB „S“ administracinėse patalpose, konfiskuota valstybės nuosavybėn kaip uždraustos veikos rezultatas.
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu:
panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria AB „S“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda. Dėl šių veikų UAB „S“ išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria UAB „S“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (71 500 Lt) dydžio bauda. Dėl šios veikos UAB „S“ išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. D. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda. Dėl šios veikos E. D. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. D. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda. Dėl šių veikų L. D. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. D. ir L. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų papildomo kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. D. ir L. D. savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 67 320 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.
Į E. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 25 d., vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, t. y. 2 600 Lt, ir galutinė bausmė nustatyta 36 400 Lt dydžio bauda.
Į L. D. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. vasario 15 d., vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, t. y. 7 800 Lt, ir galutinė bausmė nustatyta 18 200 Lt dydžio bauda.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria valstybės nuosavybėn, kaip uždraustos veikos rezultatas, konfiskuota 35 540 Lt, paimtų 2008 m. sausio 15 d. kratos UAB „S“ administracinėse patalpose metu, nuspręsta šiuos pinigus grąžinti UAB „S“.
Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų, gynėjo ir atstovų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. D. ir UAB „S“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, jam esant UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turint teisę jai atstovauti, E. D. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su L. D. bei kitais asmenimis, turint vieningą nusikalstamą tikslą, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „S“ naudai panaikinti turtinę prievolę sumokėti PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei savo ir bendrininkų naudai įgyti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, taip apgaule UAB „S“ naudai panaikino didelės vertės prievolę 67 320 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetą, o E. D. savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 67 320 Lt į valstybės biudžetą mokėtino PVM, t. y.:
2004 metų gruodžio mėnesį asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, pasiūlius E. D. ir L. D. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį E. D. vadovaujamai UAB „S“ pateikti PVM sąskaitų–faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „S“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas–faktūras įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „S“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, E. D. ir L. D. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas–faktūras iš jas pasiūliusio asmens įsigyti ir įtraukti jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. balandžio mėn. pateikė minėtam asmeniui UAB „S“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turi būti įrašytos PVM sąskaitose–faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „S“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, iš E. D. ir L. D. gautus duomenis pateikė UAB „L“ direktoriui (dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas), kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „L“ 2004 m. gruodžio 28 d., 2006 m. gruodžio 29 d., 2007 m. kovo 22 d. ir 2007 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitas–faktūras kompiuteriu įrašė E. D. ir L. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, jog tariamai UAB „L“ pardavė UAB „S“ paslaugų už 441 320 Lt, po to pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „L“ direktorius ir juos per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, perdavė L. D.. Tęsiant nusikalstamą veiklą ir žinant, kad pagal minėto asmens pateiktas UAB „L“ PVM sąskaitas–faktūras sandoriai nėra įvykę, E. D. nurodžius, L. D. šiuos dokumentus pasirašė ir pateikė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydama šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pati, imituodama UAB „S“ atsiskaitymus su UAB „L“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimais iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB banke“, į UAB „L“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, pervedė 441 320 Lt. Po to UAB „L“ direktorius, Vilniuje išgryninęs UAB „S“ į UAB „L“ sąskaitą pervestus pinigus, pagal iš anksto su E. D. ir L. D. sutartas apgaulės būdu įgyto svetimo turto (į valstybės biudžetą mokėtino PVM) tiksliai nenustatytas pasidalijimo proporcijas dalį pinigų pasidalijo su asmeniu, pasiūliusiu daryti nusikalstamą veiką, o likusią dalį išgrynintų pinigų, taip pat dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per šį asmenį perdavė E. D. ir L. D..
UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad L. D. pateiktose UAB „L“ PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „S“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos–faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir, jomis remdamasis, į UAB „S“ 2004 m. gruodžio mėn., 2006 m. gruodžio mėn., 2007 m. kovo–balandžio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, taip 67 320 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „S“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Po to L. D., siekdama panaikinti prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą bei žinodama, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, 2005 m. sausio 24 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. balandžio 18 d. ir 2007 m. gegužės 11 d. pateikė suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI, esančios Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams.
Taip pat E. D. ir UAB „S“ nuteisti už tai, kad, jam esant UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turint teisę jai atstovauti, E. D. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn., organizavo apgaulingą UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o L. D., laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn., apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn., t. y.:
E. D. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio reikalavimus jis ir L. D., privalėdami tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą, ir žinodami, kad pagal asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, pateiktas 2004 m. gruodžio 28 d., 2006 m. gruodžio 29 d., 2007 m. kovo 22 d., 2007 m. balandžio 12 d. UAB „L“ PVM sąskaitas–faktūras sandoriai nėra įvykę, E. D. nurodė L. D. šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikti UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir įtraukti juos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, o L. D. pateikė šiuos dokumentus UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, kuris nežinodamas, kad L. D. pateiktose minėtose UAB „L“ PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos–faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą.
Išteisindamas UAB „S“ dėl 182 straipsnio 2 dalyje ir dviejų 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, jog kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, atsižvelgtina į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog juridinio asmens akcininkai ir valdyba žinojo apie vadovo rengiamą ir daromą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad E. D., būdamas UAB „S“ direktoriumi, veikė savarankiškai ir savavališkai, toks vadovo elgesys juridiniam asmeniui nebuvo žinomas.
Išteisindamas E. D., L. D. ir UAB „S“ dėl BK 222 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad specialisto išvada, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn. bei UAB „T“ už 2006 m. gruodžio mėn., grindžiama vien PVM sąskaitų–faktūrų suklastojimo faktu, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal šią normą nepakanka nustatyti fakto, jog sąskaitos faktūros buvo suklastotos. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog, įmonėms patikslinus PVM bei pelno mokesčio deklaracijas, nebebuvo kliūčių nustatyti jų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl priešingai išvadai nėra pagrindo.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Dzikaras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį su pakeitimais: į E. D. ir L. D. paskirtas bausmes įskaityti jų laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė BK 72 bei 20 straipsnių nuostatas. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės problemas, plenarinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a> konstatavo, jog viena iš juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad juridinis asmuo pripažįsta iš nusikaltimo gautą naudą (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami įmonės interesams užtikrinti). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad E. D. nusikalstamai veikė UAB „S“ naudai, dėl jo veiksmų buvo panaikinta įmonės prievolė į valstybės biudžetą sumokėti PVM, nusikalstamais E. D. veiksmais gautos išgrynintos piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „S“ reikmėms. Kita vertus, toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje E. D. nėra nuteistas už tai, jog pasisavino UAB „S“ turtą; priešingai, nustatyta, kad UAB „S“ dėl E. D. padarytų nusikalstamų veikų nepatyrė turtinės žalos, nes darant nusikaltimus išgryninti pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms.
Minėtoje nutartyje teisėjų plenarinė sesija pakartojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo teiginius, kad kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu „gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan.“ Tokio ryšio nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.“ Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog: 1) E. D. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB „S“ generaliniu direktoriumi, bet ir akcininku bei valdybos nariu, taigi jis turėjo visus UAB „S“ valdymo svertus ir kartu su kitais UAB „S“ valdymo organais privalėjo nulemti ir lėmė įmonės veiklos politiką; 2) įmonės akcininku bei valdybos nariu buvo ir J. B., nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą bendrininkaujant su tuo pačiu nusikalstamos veikos organizatoriumi, dėl kurio galbūt padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas; 3) trečias bendrovės valdybos narys ir 31 proc. UAB „S“ akcijų savininkas B. P. B. parodė, kad iš L. D. jis yra neoficialiai skolinęsis pinigų, kurie, kaip patvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, įrašyti į žalios spalvos sąsiuvinį kaip gauti iš E. D. ir UAB „S“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Taigi, kasatoriaus teigimu, įmonės valdymo organus sudarantys nariai buvo suinteresuoti nusikalstamu būdu gryninti pinigus, dėl to įmonės veiklos politika nebuvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o įmonės veiklos strategiją formuojantys valdymo organai neužtikrino veiksmingos E. D. veiklos kontrolės, nes, kaip minėta, du iš penkių UAB „S“ valdybos narių – E. D. ir J. B. – patys buvo suinteresuoti veikti nusikalstamai, o trečiasis valdybos narys – B. P. B. – buvo suinteresuotas tokiais įmonės valdybos narių veiksmais. Prokuroro teigimu, E. D. bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su UAB „S“ patvirtina ir ta aplinkybė, kad po E. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo pašalintas iš bendrovės valdymo organų, o ir toliau ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo įmonės valdybos nariu, t. y. UAB „S“ pripažino E. D. įmonės naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagrindu paneigti įmonės baudžiamąją atsakomybę ir įmonės vardu veikusių asmenų tyčią negali būti ir tai, kad, palyginus su įmonės apyvarta ir sumokamų mokesčių sumomis, buvo panaikinti nedideli mokesčių dydžiai (laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. UAB „S“ į valstybės biudžetą sumokėjo 5 283 000 Lt PVM, o E. D. veiksmais panaikinta prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 67 320 Lt). Priešingu atveju, pasak kasatoriaus, būtų pagrindas konstatuoti dideles pajamas (pelną) gaunančių fizinių ar juridinių asmenų veikų, kuriomis padaryta nedidelė žala, dekriminalizavimą. Sprendžiant dėl E. D. ir L. D. veiksmais padarytos žalos, pasak prokuroro, atsižvelgtina ir į tai, kad tokiais veiksmais ne tik buvo panaikinta prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 67 320 Lt, bet ir atsirado galimybė UAB „S“ naudai civilinėje apyvartoje naudoti labai didelę sumą neteisėtai išgrynintų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų – 441 320 Lt, taip darant žalą ne tik finansų sistemai, bet ir ribojant galimybę sąžiningai veikiantiems ūkio subjektams konkuruoti rinkos sektoriuje, kuriame veikė ir UAB „S“.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, E. D., L. D. ir UAB „S“ išteisindamas dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš esmės savo sprendimą motyvavo tuo, jog tiek UAB „S“, tiek UAB „T“ po ikiteisminio tyrimo pradžios patikslino PVM deklaracijas, kuriose padidino mokėtino PVM sumą, o specialistas J. G., abiejų minėtų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimus atlikęs jau po to, kai buvo patikslintos PVM deklaracijos, konstatavo, kad dėl abiejų minėtų įmonių atstovų veiksmų į buhalterinę apskaitą įtraukus netikrus dokumentus, tyrimo metu negalima nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių rodiklių.
Prokuroras nurodo, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes, užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę, neteigia, kad šių pasekmių turi būti neįmanoma nustatyti tyrimo metu: nustatant nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltininko veiksmuose būtina atsižvelgti į priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl šių veiksmų kilusių pasekmių. Specialistas, atlikęs UAB „S“ ir UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, konstatavo (tam pritarė ir abiejų instancijų teismai), kad šių įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas (kaip ir specialistas), konstatuodamas kilusias pasekmes, vertino neteisėtus veiksmus, t. y. nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tyrimą atlikusio specialisto išvadas bei remdamasis kaltinamųjų pateikta UAB „A“ auditoriaus A. K. specialisto išvada, konstatuodamas pasekmių, numatytų BK 222 straipsnyje, nebuvimą, iš esmės vertino priežastinį ryšį ne tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, bet tarp situacijos, susidariusios teisėtais veiksmais patikslinus PVM deklaracijas bei kitas finansines atskaitomybes, ir pasekmių. Kasatoriaus teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvados, esą, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nustatant dėl apgaulingų veiksmų kilusias pasekmes, būtina atsižvelgti į jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo pakoreguotą įmonės buhalterinę apskaitą, padarytos nesivadovaujant ne tik teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, bet ir logikos dėsniais. Taikant skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo įrodymų vertinimo taisykles baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala yra atlyginta arba pašalinta (grąžinus pavogtą daiktą, pasveikus sužalotam žmogui ir pan.), būtų pagrindas kalbėti apie nusikalstama veika sukeltų padarinių, taip pat ir pačios nusikalstamos veikos nebuvimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395/2009">2K-395/2009</a> nagrinėdamas baudžiamosios atsakomybės už BK 223 straipsnio 1 dalyje (kurioje nurodytos BK 222 straipsnio 1 daliai analogiškos nusikaltimo pasekmės) numatyto nusikaltimo padarymą klausimus, konstatavo, jog „buhalterinės apskaitos dokumentai reikalingi ne tiek tam, kad iškilus būtinybei būtų panaudoti kaip įrodymas teisme, tačiau daugeliu atvejų tam, kad teisės subjektai, veikiantys finansų srityje, galėtų vykdyti veiklą ir priimti sprendimus. Priešingai nei teismas, kiti teisės subjektai turi ribotas galimybes patikrinti, ar buhalterinės apskaitos dokumentų kopijose nurodomi teisinę reikšmę turintys faktai yra tikri ir tiksliai atspindi svarbias sprendimui priimti aplinkybes, nes neturi teismui suteiktų galių apklausti asmenis, atlikti specialių žinių reikalaujančius tyrimus ir pan., todėl vykdydami veiklą jie yra priversti savo sprendimus grįsti iš esmės tik remdamiesi buhalterinės apskaitos dokumentais. Baudžiamajai atsakomybei yra reikšmingas ne pats faktas, kad negalima nustatyti teisės subjekto veiklos rezultatų, o tai, kad negalima šio tikslo pasiekti pagal buhalterinės apskaitos dokumentų originalus, kuriuos surašyti buvo vedusio buhalterinę apskaitą teisės subjekto pareiga.“ Kasatorius pažymi, jog šioje kasacinėje nutartyje išdėstyta baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, esmė yra ta, kad teisės subjektai, veikiantys finansų srityje, vykdydami savo funkcijas galėtų bet kada kreiptis į įmonę, prašydami buhalterinės apskaitos dokumentų, ir jais grįsti priimamus sprendimus: būtent dėl šių tikslų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 14 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ūkines operacijas ir ūkinius įvykius į apskaitą traukti pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą.
Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnyje, įtrauktas į BK XXXII skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis – aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinoms jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Viena iš valstybės finansų struktūros grandžių yra įvairių valstybės valdymo lygių biudžetai (valstybės, savivaldybių), todėl, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad L. D., E. D. (o vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais – ir UAB „S“) veiksmais į UAB „S“ ir UAB „T“ buhalterines apskaitas įtraukus netikrus dokumentus ir šių dokumentų pagrindu mokesčių administratoriui pateikus suklastotas PVM deklaracijas, mokesčius administruojanti valstybės institucija, esanti viena iš valstybės finansų sistemos grandžių, neteko galimybės be teisėsaugos institucijų įsikišimo tinkamai vykdyti savo funkcijas ir tikrinti sumokamų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Kasatorius pažymi ir tai, kad be tokio įsikišimo apskritai būtų buvę prarastos įplaukos į Lietuvos Respublikos biudžetą.
Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad UAB „S“ su valstybe yra visiškai atsiskaičiusi, Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra skolinga, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, todėl konfiskuoti kratos UAB „S“ administracinėse patalpose metu rastas ir paimtas įmonei priklausančias pinigines lėšas – 35 540 Lt, nėra įstatyminio pagrindo. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad minėtos piniginės lėšos yra gautos iš nusikalstamos veikos:
2007 m. sausio 26 d., 8.50 val., vienas iš nusikalstamos organizuotos grupės vadovų –Z. R. paskambino L. D. ir paklausė, ar bus sumokėti pinigai. L. D. pažadėjo „sumokėti šiandien“. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „S“ 2007 m. sausio 26 d. į UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 64 900 Lt, kuriuos V. M. tą pačią dieną išgrynino. 2007 m. sausio 29 d., 8.35 val., Z. R. paskambino L. D. ir paprašė susitikti. Žalios spalvos sąsiuvinyje, į kurį, kaip parodė L. D., ji rašė neapskaitytas įmonės lėšas, yra 2007 m. sausio 29 d. datuotas įrašas „53 600“. Ši suma atitinka 2007 m. sausio 26 d. į UAB „L“ pervestą sumą, atskaičius PVM, todėl, pasak prokuroro, galima pagrįstai teigti, kad būtent šią sumą Z. R. grąžino L. D., o ji tai pažymėjo žalios spalvos sąsiuvinyje.
Iš banko sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad UAB „T“ 2007 m. sausio 30 d. į UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 70 918 Lt, kuriuos V. M. tą pačią dieną išgrynino. 2007 m. vasario 1 d., 8.26 val., Z. R. paskambino L. D. prašydamas susitikti. Minėtame žalios spalvos sąsiuvinyje yra 2007 m. vasario 1 d. datuotas įrašas „49 900“. Ši suma atitinka 2007 m. sausio 30 d. į UAB „L“ pervestą sumą, atskaičius PVM bei 10 proc., kuriuos, kaip ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė Z. R. ir V. M., jie pasiimdavo kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pinigų išgryninimą.
Iš banko sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad UAB „S“ 2007 m. kovo 22 d. į UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 230 100 Lt, kuriuos V. M. 2007 m. kovo 27–28 dienomis išgrynino. 2007 m. kovo 27 d., 12.52 val., Z. R. paskambino L. D. dėl susitikimo. Žalios spalvos sąsiuvinyje yra 2007 m. kovo 27 d. datuotas įrašas „75 500“ bei 2007 m. balandžio 2 d. datuotas įrašas „100 000“. Šios sumos atitinka 2007 m. kovo 22 d. į UAB „L“ pervestą sumą, atskaičius PVM bei 10 proc., Z. R. ir V. M. pasiimdavo kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pinigų išgryninimą.
Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „S“ 2007 m. balandžio 13 d. į UAB „L“ banko sąskaitą pervedė 123 900 Lt, kuriuos V. M. 2007 m. balandžio 16 d. išgrynino. Tą pačią dieną, 13.14 val., Z. R. paskambino L. D. ir prašė susitikti. Žalios spalvos sąsiuvinyje yra 2007 m. balandžio 16 d datuotas įrašas „L. 94 500“. Ši suma atitinka 2007 m. balandžio 13 d. į UAB „L“ pervestą sumą atskaičius PVM bei 10 proc., kuriuos Z. R. ir V. M. pasiimdavo kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pinigų išgryninimą.
Kasatorius nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas klaidingai konstatavo, jog minėtos lėšos – 35 540 Lt priklauso UAB „S“. Baudžiamojo proceso metu apklausus liudytojus bei kaltinamuosius nebuvo gauta duomenų, kad minėtos lėšos priklauso UAB „S“, taip pat nėra jokių įrodymų, leidžiančių šias pinigines lėšas traktuoti kaip UAB „S“ nuosavybę; priešingai, aukščiau išdėstyti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstama. Prokuroro teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo padaryta išvada galėtų būti pagrįsta tik tuo atveju, jei šioje baudžiamojoje byloje E. D. būtų buvęs kaltinamas pasisavinęs ar iššvaistęs UAB „S“ pinigines lėšas, dėl to nukentėtų UAB „S“, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į surinktus duomenis ir besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, E. D. nebuvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 ar 184 straipsniuose, nes nustatyta, kad nusikalstamu būdu gautos piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „S“ naudai.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir jas vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos turto konfiskavimo praktikos kontekste: kasacinėse bylose Nr. 2K-632/2004, 2K-70/2005 konstatuota, kad, patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, išskyrus atvejus, jei pagrobtas turtas parduodamas ar kokiu kitu būdu jį panaudojus gaunama materiali nauda. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, nepaisant nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, UAB „S“ atstovai įgijo galimybę disponuoti žymiai didesne suma nusikalstamu būdu išgrynintų piniginių lėšų (nusikalstamu būdu iš UAB „S“ banko sąskaitos į UAB „L“ banko sąskaitą buvo pervesta 441 320 Lt, kurių didžioji dalis, juos išgryninus, buvo grąžinta UAB „S“ atstovams). Kasaciniame skunde nurodoma, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, gautų kaltininkui nusikalstamu būdu veikiant pagal šioje byloje nustatytą piniginių lėšų išgryninimo mechanizmą ir naudojamų įmonės reikmėms, dydžiui viršijus nusikalstama veika padarytos žalos dydį, teismas, nustatęs nusikalstamą jų kilmę, nepaisydamas padarytos žalos atlyginimo privalėjo konfiskuoti šias pinigines lėšas.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas darė teisingas išvadas dėl perteklinio veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, dėl E. D. ir L. D. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūto laiko įskaitymo skiriant bausmes, tačiau tinkamai nepagrindė kitų sprendimų dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo. Nuosprendžio nepagrįsdamas tinkamais teisiniais argumentais apeliacinės instancijos padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305-307, 331 straipsnių pažeidimus.
Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės
Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. sausio 10 d. priimta nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, taip pat nurodomi Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pateikti išaiškinimai dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau darant išvadas minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio Teismo išaiškinimais nesivadovauta.
Nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a> išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais ir išsiaiškintas fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu.
Padaryti teisingas išvadas dėl sąlygų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymui buvimo ar nebuvimo įmanoma tik nustačius visas šio klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimai, įrodinėjimo dalykas išsiplečia. Be įprastai baudžiamojoje byloje įrodinėtų aplinkybių (veikos padarymo vietos, laiko, būdo; kaltinamojo kaltumo ir kt.), turi būti renkami ir duomenys apie juridinio asmens veiklą.
Nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a> paaiškinta, kad konstatuojant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – fizinio asmens veikimą juridinio asmens naudai ar interesais turi būti nustatyta, „kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose)“.
Minėtoje plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad antrąją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens – padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan., kad nustatinėjant šį ryšį svarbu išsiaiškinti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, „ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai)”, „ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas“.
Iš kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio galima spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis E. D. nusikalstamas veikas padarę juridinio asmens UAB „S“ naudai, tačiau konstatavo, kad E. D. veikė savavališkai ir savarankiškai, toks elgesys juridiniam asmeniui nebuvo žinomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, jog nėra būtinosios juridinio asmens atsakomybei kilti sąlygos - fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu, šios išvados tinkamai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasiremta tik UAB „S“ atstovo paaiškinimu, jog įmonės siekis buvo, kad įmonėje viskas būtų aišku ir skaidru, tačiau nuosprendyje nėra jokios juridinio asmens veiklą reglamentuojančių norminių aktų, organizacinės struktūros, veiklos formavimo bei įgyvendinimo analizės, neaptarta, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) siekė užtikrinti veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, nevertinti duomenys apie E. D. buvimą (nebuvimą) akcininku bei valdybos nariu.
Dėl BK 222 straipsnio taikymo
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. D. ir L. D. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalies grįstas argumentu, jog UAB „S“ ir UAB „T“ po ikiteisminio tyrimo pradžios patikslinus PVM mokesčių deklaracijas buvo galimybė nustatyti įmonių veiklą, jų turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog padaryta veika, turinti BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Toks aiškinimas dėl BK 222 straipsnio (taip pat ir BK 223 straipsnio) taikymo yra neteisingas. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo patikslinus mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas nepaneigiamas faktas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įtvirtinti melagingi duomenys, pagal kuriuos nebuvo įmanoma nustatyti tikrųjų įmonės ūkinių įvykių. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 ir 223 straipsnius taikymo klausimas pirmiausiai turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą yra įmanoma vertinant tuos buhalterinius dokumentus, kurie yra įtraukti į įmonės buhalterinė apskaitą ir gali būti bet kuriuo metu pateikti (paimti) prireikus patikrinti įmonės ūkinę – finansinę veiklą. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, sureikšmindamas PVM deklaracijų patikslinimo faktą, darė tinkamais teisiniais argumentais nepagrįstas išvadas dėl BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Tinkamais teisiniais argumentais nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konfiskuoti kratos UAB „S“ administracinėse patalpose metu rastas ir paimtas įmonei priklausančias pinigines lėšas – 35 540 Lt nėra pagrindo, nes UAB „S“ su valstybe yra atsiskaičiusi, Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra skolinga, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Turto konfiskavimo pagrindai ir sąlygos numatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad konfiskuojamas turtas pripažintas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. BK 72 straipsnis nenumato, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma tais atvejais, kai byloje nėra civilinio ieškinio, nėra pagrindo BK 72 straipsnio turinį aiškinti ir taip, kad turto konfiskavimas netaikomas taip pat ir tais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas išvengtų mokesčių suma sumokama vėliau. Pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas. Tačiau toks sprendimas paprastai gali būti priimamas nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose, kuriose yra nukentėję fiziniai asmenys ar civiliniais ieškovais pripažintos įmonės, įstaigos, organizacijos dėl prieš jas padarytų nusikalstamų veikų praradę pinigines lėšas, vertybes, kitokį turtą. Vertinant nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje pobūdį, veikų padarymo aplinkybes, minėti apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos darytą išvadą, kad UAB „S“ administracinėse patalpose paimti 35 540 Lt yra nusikalstamos veikos rezultatas ir turi būti konfiskuojami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
