A. B. pagal BK 145 str.

Baudž. byla 1A-91-316-2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22992-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Jūratei Bieliauskienei,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Sauliui Staškui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuspręsta A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nesilankyti nukentėjusiosios R. V.-B. gyvenamojoje vietoje, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefoną Nokia E6 su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2630 su SIM kortele, 3 SIM korteles ir 5 SIM kortelių laikiklius, saugomus Telšių AVPK, konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš A. B. R. V.-B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. 2017 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. AB „Citadelė“ banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) it Nr. (duomenys neskelbtini) 1111,58 Eur sumai (t. 2, b. l. 92, 93), pratęsti iki civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio 10 d., tikslus laikas nenustatytas, tyčia, R. V.-B. siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, į televiziją dėdamas skelbimus su ją žeminančiomis žinutėmis, persekiodamas ją automobiliu, nuolat jai skambinėdamas, o paskambinęs tylėdamas, sistemingai baugino nukentėjusiąją, o būtent:

2017 m. balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, vakare, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. 860300993 paskambino R. V.-B. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad „su vaikų teisių pagalba atimsiu vaiką“;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 6 d. laikotarpiu nuo 16:15 val. iki 17:09 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 5 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 10 d. 8:30 val. į televizijos kanalą „Liuks“ įdėjo skelbimą „jauna pašėlusi mamytė laukia skambučių (duomenys neskelbtini)“;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 10 d. laikotarpiu nuo 20:29 val. iki 21:16 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 4 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 11 d. 09:00 val. į televizijos kanalą „Liuks“ įdėjo skelbimą „29 m. simpatiška panelė laukia SMS iš berniukų“;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 11 d. laikotarpiu nuo 16:24 val. iki 23.52 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 6 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 12 d. laikotarpiu nuo 09:56 val. iki 23:15 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 9 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 13 d. laikotarpiu nuo 14:14 val. iki 23:34 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 2 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 14 d. 08:54 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 17 d. 09:15 val. į televizijos kanalą „Liuks“ įdėjo skelbimą „24 m. miela apvali panelė ieško draugo“;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 18 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė, nukentėjusiajai važiuojant iš Kelmės link Kryžkalnio, automobiliu važiuodamas paskui R. V.-B. automobilį jį aplenkė bei sulėtino savo automobilio greitį, dėl ko nukentėjusioji taip pat buvo priversta sulėtinti savo važiavo greitį, po to sustojo kelkraštyje ir pro langą mojavo ranka R. V.-B. norėdamas, kad ji sustotų, o jai nesustojus važiavo paskui nukentėjusiąją apie 10 km;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 24 d. 11:10 val. į televizijos kanalą „Liuks“ įdėjo skelbimą „22 m mamytė ieško draugo“;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 27 d. dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, R. V.-B. išvažiuojant iš Všį Kelmės ligoninės teritorijos, esančios Kelmėje, (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo šalia ligoninės teritorijos, prie medžių, o nukentėjusiajai privažiavus prie jo bei pasiteiravus, ką jis čia veikia, nukentėjusiąją išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 2 d. laikotarpiu nuo 14:17 val. iki 23:02 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 22 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 4 d. 21:52 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris 867048599, ir tylėjo;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 6 d. laikotarpiu nuo 08:48 val. iki 22:15 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 14 kartų;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu nuo 12:09 val. iki 22:11 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 15 kartų;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 8 d. laikotarpiu nuo 12:04 val. iki 23:54 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir tylėjo, iš viso 3 kartus;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 8 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, Kelmėje, J. J. g. važiavo automobiliu paskui R. V.- B. apie 5 metrus, po to, nukentėjusiajai važiuojant (duomenys neskelbtini)link Kelmės miesto centro įsukdamas į pagrindinį kelią iš A. M. g. pro savo vairuojamo automobilio langą metė į nukentėjusios automobilį nuorūką;

po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 10 d. apie 17:55 val. parašė SMS žinutę iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) su turiniu „Labas. Cia pagal skelbimuką mes. Tu uz valandą iki 30eur ar uz pusv? Ir čia (duomenys neskelbtini) tikslus adresas, mes su draugu is siauliu jau isvaziuovome, tai užeisim, busim dviese, nebijok sumokesim normaliai", tą pačią dieną apie 18:12 val. parašė SMS žinutę su turiniu "apgavai suka žinok atvarysimi kita diena ir dar kita", apie 18.30 val. parašė SMS žinutę su turiniu "apgavai bled, lauk sveciu kita diena. Taip nepraeis tau", apie 21:08 val. parašė SMS žinutę "Rytoj dirbsi? Atvažiuosiu. Uz tai kad neisileidai siandien rytoj uz pigiau paimsim tave", taip sistemingai baugino nukentėjusiąją R. V.-B..

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-12-20 apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-496/2017, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Atmesti nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 1000 eurų jai priteisimo, atmesti nukentėjusios prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Grąžinti nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus Nokia E6 ir Nokia 2630.

2. 1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei baudžiamojo proceso tvarką, pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.

2. 2. Be to, nuteistasis teigia, kad pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šio nusikaltimo sudėties požymių ir nepagrindė jo padarytų veiksmų atitikties šiems požymiams.

2. 3. Apeliantas pabrėžia, kad jo tariamai nusikalstama veika baudžiamojoje byloje įrodinėjama pačios nukentėjusiosios subjektyviais, nepatikimais parodymais ir prielaidomis, nepatikrinus jų patikimumo bei tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Nuteistasis teigia, kad viso teismo proceso metu tvirtino priešingai ir aiškino tikrąsias visų nuosprendyje nurodytų veikų aplinkybes, tuo tarpu nukentėjusioji sakė teismui netiesą. Nuteistojo nuomone, jo parodymus pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

2. 4. Nuteistasis teigia, kad yra netiesa, kad jis kaltu prisipažino iš dalies, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, nes jis neneigė, kad išsiuntė į „Liuks" televiziją keletą skelbimų, kurie rodomi bėgančia eilute, tačiau kaltu, padarius veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje jis neprisipažino ir pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad grįžęs iš Norvegijos, kur dirbo, kad išlaikyti šeimą, t.y. sutuoktinę nukentėjusiąją ir jos vaiką, sužinojo, kad jo sutuoktinė neištikima, susitikinėja su kitais vyrais. Prisijungęs prie daugiabučio namo stebėjimo kamerų, gavo įrašus, iš kurių pamatė, kad pas ją lankosi namuose ir nakvoja kiti vyrai. 2017 m. balandžio mėnesį sutuoktinė pasiūlė jam skirtis, skyrybų priežasčių neaiškino. 2017 m. balandžio 10 d. jis išsikraustė iš sutuoktinės buto. Kelmės rajono apylinkės teismas jų santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Nukentėjusiajai negrasino, jos nebaugino, neterorizavo ir nepersekiojo. Nukentėjusioji R. V.-B. nesijautė blogai, nes ji linksminosi, girtavo, apie tai įrodymai yra pateikti santuokos nutraukimo byloje, kurią jis prašė prijungti prie šios baudžiamosios bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymo netenkino.

2. 5. Apelianto nuomone, jo prašymas dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo prijungimo prie šios baudžiamosios bylos, taip pat kiti jo prašymai dėl liudytojų iškvietimo buvo netenkinti, pirmosios instancijos teismui palaikant nukentėjusiosios pusę. Nuteistasis pabrėžia, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiosios buvo kilę dėl jos neištikimybės, girtavimo ir noro nutraukti santuoką. Nuo santuokos sudarymo nebuvo praėję metai, kai apeliantas sužinojo apie sutuoktinės neištikimybę ir labai dėl to išgyveno, jautėsi kvailinamas, įžeistas, nesuprastas, nes pas nukentėjusiąją namuose privačiai lankėsi policijos darbuotojas, kuris galimai ją privačiai konsultavo, kaip su juo „susidoroti", kaip greičiau nutraukti santuoką. Nuteistasis pripažįsta, kad jie pykosi, buvo vienas kitam netolerantiški ir nerinko žodžių tarpusavio konfliktų metu, tačiau vaiko jis neva niekada negrasino atimti iš nukentėjusios. Vaikas yra ne jo, nuteistasis teigia rūpinosi juo, kai gyveno kartu ir pripažįsta, kad ji tikrai nepadarė nieko, dėl ko galėtų netekti teisių į vaiką. Jos moralinis veidas netrukdo rūpintis vaiku, juo labiau, kad nukentėjusioji vyrų tarpe visada buvo populiari, jai pastoviai rodomas dėmesys ir vaikas prie to yra pripratęs. Nukentėjusioji teismui taip ir nepasakė, kaip jis grasino, kad atims vaiką, kokių veiksmų nuteistasis dėl to ėmėsi. Ji ir negalėjo to nurodyti, nes niekada tokio ketinimo nuteistasis jai nebuvo išsakęs. Nukentėjusioji teisme negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jai kilo tariamos baimės ir koks jo grasinimas buvo išsakytas dėl vaiko. Jokie kiti įrodymai teismui nebuvo pateikti, vaikas teisme nebuvo apklaustas. Pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų, vien nukentėjusiai tvirtinant buvus tokį grasinimą, apeliantą už tai nuteisė.

2. 6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tvirtina, kad Tauragės moters užimtumo ir informacijos centre nukentėjusiai buvo nuolat teikiama pagalba, tačiau iš tomo 1, bylos lapo 16 matyti, kad nukentėjusioji net nebuvo ten nuvykusi, nukentėjusioji aiškino, kad ji tik skambino, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras tai patvirtino. Todėl apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vėl tikėjo melagingais nukentėjusios parodymais, atmesdamas nuteistojo paaiškinimus ir ignoruodamas Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro pateiktą oficialų dokumentą.

2. 7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teigė, kad nuteistasis daug kartų skambino nukentėjusiajai ir tylėjo, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Dokumentų, patvirtinančių, kad nuteistasis tylėjo, nėra. Pirmosios instancijos teismas už pagrindą vėl paėmė nukentėjusios neteisingus parodymus ir jais vadovavosi, nors nuteistąjį kaltinančios aplinkybės daugiau niekuo nebuvo patvirtintos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios aplinkybės buvo tariamai bauginančios nukentėjusiąją dėl apelianto skambinimų nukentėjusiajai. Kaip A. B. skambučiai tariamai baugino nukentėjusiąją, negalėjo papasakoti pirmosios instancijos teisme ir pati nukentėjusioji, kuri tik konstatavo, kad ji jai skambino, tylėjo ir pareiškė, kad ji tariamai bijojo. Nukentėjusioji sakė teisme netiesą. Jos parodymus paneigė liudytoja V., kuri nurodė, kad nukentėjusioji matydavo, kad A. B. jai skambina ir neatsiliepdavo, tuo tarpu nukentėjusioji teismui sakė netiesą, teigdama, kad ji nežinojo jo telefono. Nukentėjusios parodymai yra paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga, nes 1 tomo 24 lape yra nukentėjusios parodymai, kuriuose ji dar 2017-05-12 apklausos metu policijoje nurodo nuteistojo telefono numerį, iš kurio vienintelio jis skambino, kuris nurodomas byloje esančiose išklotinėse, atitinkamai jis jai buvo žinomas. Visose išklotinėse, kurios yra pateiktos teismui, yra nuteistojo telefono numeris, ten taip pat yra nurodytas pokalbio laikas, kuris svyruoja tarp 1 sekundės iki 5, 6, 7 sekundžių ir tik keli pokalbiai yra ilgesni kaip 10 sekundžių, tai tie pokalbiai, kai nukentėjusioji atsiliepė ir jie kalbėjosi, kaip apeliantas pripažįsta, labai trumpai.

2. 8. Nuteistasis pripažįsta, kad jis skambino nukentėjusiajai daug kartų, tačiau niekada to nedarė naktį. Skambino, sužinojęs, jog žmona padavė teismui skyrybų dokumentus, norėjo su ja kalbėtis, susitaikyti, vėliau norėjo santuoką nutraukti abipusiu susitarimu, sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai ne kartą siūlė padaryti civilinėje byloje teisme, tačiau nukentėjusioji nesutiko ir reikalavo išnagrinėti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Skambučių laikas patvirtina šiuos jo parodymus, nes vėliau jis nukentėjusiajai nebeskambino, suprato, kad ji siekia civilinę bylą baigti ginčo teisena. Apeliantas teigia, kad iš pradžių jis ketino jai atleisti neištikimybę, norėjo su ja gyventi, jam buvo labai sunku dėl nukentėjusiosios neištikimybės ir noro skirtis, jautėsi apleistas, pastumtas į šalį, norėjo gyventi šeimoje, nes nukentėjusiąją labai mylėjo, stengėsi dėl jo vaiko.

2. 9. Skunde pažymima, kad apeliantas turi kalbos sutrikimą, mikčioja, tai girdėti teismo posėdžio įraše. Apeliantas pažymi, kad savo sutuoktinei skambino daug kartų todėl, kad norėjo išsaugoti santuoką, nes nebuvo padaręs nieko, dėl ko būtų reikėję nutraukti santuoką, jis nenusižengė savo, kaip sutuoktinio pareigoms, tik norėjo su ja kalbėtis ir gauti kokį nors paaiškinimą, kodėl ji nebenori su juo gyventi. Apeliantas pabrėžia, kad griuvo jo taip kruopščiai, rūpestingai ir tvarkingai kurta šeima, jam niekas nieko nepaaiškino, nukentėjusioji su juo apskritai nebendravo, ji tiesiog nuspausdavo atsiliepimo mygtuką ir tylėdavo arba tuoj pat išjungdavo telefoną. Nuteistasis pažymi, kad jis negąsdino ir nebaugino, o tik norėjo išsiaiškinti, kodėl žlunga jo šeima.

2. 10. A. B. pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jį už tariamai bauginančius skambučius nukentėjusiai, negalėjo apibūdinti, kaip šie skambučiai veikė nukentėjusiąją. Pati nukentėjusioji taip pat negalėjo paaiškinti, koks jai buvo daromas poveikis dėl padarytų skambučių, nes ji suprato, kad skambino A. B. dėl santuokos nutraukimo. A. B. teigia, kad neišsakė visiškai jokių grasinimų, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo ir nukentėjusios parodymus, nepagrįstai nurodė, kad nuo nuteistojo skambučių nukentėjusioji jausdavosi nepatogiai (nuosprendžio 8 lapas, 2 pastraipa nuo apačios). Tokia būsena nėra kvalifikuojantis veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymis ar teisinis nukentėjusios būklės vertinimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apelianto nuomone, yra neteisingas ir dėl to, kad jis turi kalbos defektą ir dažnai dėl jo negali kelias sekundes ištarti žodžio, t. y. pradėti kalbėti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors akivaizdžiai girdėjo jį kalbant posėdžių metu.

2. 11. Dėl inkriminuotų skelbimų į „Liuks" televiziją patalpinimo A. B. paaiškino tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip tokie jo veiksmai tariamai baugino nukentėjusiąją. Apskritai tokie tariamo bauginimo faktai baudžiamojoje byloje nenustatyti, o grasinimų nukentėjusiajai jis apskritai jokių niekada ir niekur neišsakė ir nesiekė sukelti nukentėjusiajai baimės. Nuteistasis pažymi, kad jautėsi įskaudintas, jog nukentėjusioji, pati būdama jam neištikima, kaltina dėl santuokos žlugimo jį, tai buvo matyti iš ieškinio. A. B. pažymi, kad norėjo, kad nukentėjusioji pajustų, kaip jautėsi jis pats, todėl ir įdėjo kelis skelbimus dėl susipažinimo. Ne visi skelbimai buvo apie nukentėjusiąją, tai rodo jų tekstas ir turinys. Tai nebuvo nepadorūs skelbimai. Nuteistojo telefone buvo nustatytas skambučių peradresavimas, todėl visus skambučius pagal skelbimus gaudavo R. V.-B. Nuteistasis pabrėžia, kad norėjo nukentėjusiąją įžeisti, tačiau jos nebaugino, negąsdino. Iš internetinių portalų buvo matyti, kaip ji linksminasi, išgėrinėja, bendrauja su kitais vyrais ir draugams komentuoja savo padėtį kaip linksmą ir laimingą (baudžiamojoje byloje yra prijungti nuteistojo pateikti puslapiai iš interneto portalų su nukentėjusios komentarais apie savo būseną). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė nukentėjusios bauginimo atvejų, nematė jo tyčios, nes nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji jautėsi pažeminta. Tačiau pažeminimas nėra BK 145 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis, taigi, nuteistojo veika buvo nepagrįstai kriminalizuota.

2. 12. Nuteistasis skunde teigia, kad dėl įvykio kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog keliu link Kryžkalnio važiuoja kasdien, nes gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime. Kito kelio, kaip ten nuvažiuoti, nėra. Važiuodamas namo, pamatė R. V.-B. automobilį ir jį ties (duomenys neskelbtini) aplenkė, tačiau greičio nesulėtino. Važiuojant buvo trys gyvenvietės, kuriose greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą. Ties gyvenvietėmis greitį sulėtino iki leistino. Pravažiavęs gyvenvietes, greitį padidino ir nuvažiavo. Važiuodamas R. V.-B. nemojavo, specialiai jai iš paskos nevažiavo. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji negalėjo teismui paaiškinti, kaip ji atsirado tame kelyje, nes ji nenurodė nei kelionės tikslo, nei priežasties. Jo manymu, ji, žinodama, kad A. B. kasdien tokiu metu važiuoja namo, tyčia tuo pačiu metu važiavo ta pačia kryptimi, kad inscenizuotų tariamą savo persekiojimą. Nuteistasis pabrėžia, kad jis su nukentėjusiąja visiškai nebendravo, nesustojo, nemojavo, tiesiog aplenkė ir nuvažiavo. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kaip jo važiavimas į namus galėjo tariamai bauginti nukentėjusiąją, juo labiau, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio nepateikė jokio pareiškimo policijai nei dėl jo vairavimo, bei apskritai dėl kokios tai savo tariamos baimės.

2. 13. Apeliantas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje akivaizdžiai pagal nukentėjusios apklausas matyti, kaip atsiranda tariamai naujos nukentėjusią bauginančios aplinkybės ir kaip jos yra dirbtinai kuriamos. Štai jam sėdint automobilyje prie ligoninės ir kalbant telefonu, privažiavo nukentėjusioji, išreiškė nepasitenkinimą ir liepė iš čia važiuoti. Nuteistasis pabaigė kalbėti telefonu ir nuvažiavo, su nukentėjusiąją nekalbėjo. Šios aplinkybės yra nufilmuotos ir pateiktos teismui pačios nukentėjusios, girdisi, kaip ji keikiasi. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistasis išprovokavo nukentėjusiosios veiksmus, tačiau apelianto nuomone, šios išvados yra neteisingos. Nukentėjusioji pati privažiavo prie jo mašinos, kurioje jis kalbėjosi telefonu, pati jį užkalbino, keikėsi ir liepė jam nuvažiuoti. Nuteistasis pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo veiksmų vertinti kaip provokacinių, nuosprendyje nenurodė, kodėl nukentėjusioji turėjo jaustis persekiojama ir kokie konkrečiai nuteistojo veiksmai sudarė BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

2. 14. Nuteistasis pažymi, kad Kelmės miestas yra nedidelis, todėl jis su nukentėjusiąja prasilenkia beveik kasdien. Jis neigia, kad metė į ją nuorūką, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, jokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji apklausos metu, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad ji apskritai tokio nuteistojo veiksmo nematė, o jai kažkas pasakė. Joks liudytojas apie tokias aplinkybes neapklaustas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis faktas apskritai buvo. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų, jų neanalizavo, o tiesiog vertino pagal nukentėjusios parodymus ir darė išvadas, kad nukentėjusiosios nurodyti įvykiai yra pripažįstami įrodytais, t. y. nepatvirtinami kokiais tai objektyviais įrodymais.

2. 15. Skunde pažymima, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjusioji teismui nurodė, kad ji gavo keturias SMS žinutes su žeminančio turinio tekstu ir „ parodė, kad suprato, jog žinutes jai siuntė būtent kaltinamasis, nes žinutėse buvo nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas. Be to, tai ji suprato iš žinučių teksto struktūros. Apeliantas pažymi, kad jis jokių žinučių nukentėjusiajai nerašė ir nežino, kas rašė. Jis negalėtų įvardinti savo žinučių teksto struktūros, nes tokios apskritai nėra, o norint ją nustatyti, reikėtų imtis ne vienų metų jo rašytų žinučių analizės. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas vėl vienpusiškai vertino nukentėjusios parodymus, nuteistojo parodymus atmetė visiškai, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra vienpusiškas, neobjektyvus ir neteisingas.

2. 16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apie tai, jog nukentėjusioji sakė teismui netiesą, įrodo ir tas faktas, kad nukentėjusioji iš pradžių nurodė, kad „ 2017 m. birželio 10 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai einant link pėsčiųjų perėjos, važiuodamas automobiliu pro langą R. V.-B. pasakė „labas žertva". Jis tvirtina, kad taip nesakė, tokių aplinkybių apskritai niekada nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „pati nukentėjusioji duodama parodymus iš pradžių paaiškino, kad jai einant per perėją link grožio salono „D" A. B. pasakė: „Kur eini, žertva", po toji parodė, kad tuos pačius žodžius A. B. jai pasakė prie parduotuvės „M". Daugiau jokių įrodymų apie šį įvykį byloje nėra. Vien nukentėjusiosios parodymai šiuo atveju nebuvo pakankami, todėl ši veika buvo pašalinta iš kaltinimo. Nuteistojo teigimu, tai buvo ne vienintelis atvejis, kuomet nukentėjusioji dirbtinai „sukuria" savo tariamo persekiojimo aplinkybes, ne kartą buvo kalbama teismo posėdyje. Pavyzdžiui, nukentėjusioji jai skambinusių asmenų skaičių policijai 2017-05-12 nurodo 80 (tomas 1, bylos lapas 24), o Tauragės moters užimtumo ir informacijos centrui nurodė, kad jai skambino 50 vyrų, t. y. sumažino šį skaičių. Tokių neatitikimų nukentėjusios parodymuose yra ne vienas. Nukentėjusioji, aiškindama, kad jai buvo keliama baimė, niekur nesikreipė, nesigydė ir jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Vienintelį kartą, kai sirgo, nukentėjusioji prisiminė, kad jai skaudėjo ranką. Nukentėjusioji sakė teismui netiesą ir dėl tariamai jai padarytos turtinės žalos atlyginimo, pateikė netikrus įrodymus, kurie teismo buvo atmesti ir turtinė žala nebuvo priteista.

2. 17. Nuteistasis pabrėžia, kad jo kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra neįrodyta. Jo nuomone, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jog nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti, kad nuteistojo išsakyti priekaištai nesantaikos metu ar kokie tai jos pačios įsivaizduojami grasinimai bus įvykdyti realiai. Jis teigia, kad nesiekė ir neatliko jokių veiksmų kad įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą ir nenorėjo tokių rezultatų.

2. 18. Apeliantas mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuoto psichinės prievartos aiškinimo ir pabrėžia, kad vertinant sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos, požymius, visada yra būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios lemia to bauginimo realumą, pavojingumą. Prie šių aplinkybių priskirtinos tokios aplinkybės, kurios paaiškina, kokie tarpusavio santykiai buvo ir yra tarp bauginančiojo ir bauginamojo, t. y. tarp jo ir jo sutuoktinės tariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, kokie yra jų tarpusavio santykiai, kokio sudėtingumo yra tarp jų susidariusi konfliktinė situacija, kokie yra šalių išgyvenimai, koks realiai yra jo galėjimas paveikti tam tikrus įvykius, nukentėjusiosios reputaciją ir kt. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai vyko jam inkriminuota veika, nuteistasis ir nukentėjusioji buvo sutuoktiniai, jis ką tik buvo patyręs stiprų sukrėtimą, sužinojęs apie sutuoktinės neištikimybę ir gavęs procesinius skyrybų dokumentus dėl tariamai jo kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Kiekvienas jo ir jo sutuoktinės susitikimas, pokalbis ar telefono skambutis pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip bauginimas, persekiojimas, nors konkrečiai kokie jo veiksmai ar žodžiai baugino nukentėjusią, taip ir nebuvo atsakyta. Nukentėjusios dvasinė būklė nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais ir buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta tik iš nukentėjusios žodžių.

2. 19. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Baigiamąją kalbą sakęs prokuroras ją pradėjo nuo to, kad prisipažino, kad jam baigiamąją kalbą parašė ir perdavė perskaityti anksčiau byloje dalyvavusi prokurorė, atitinkamai, baigiamoji kalba buvo parašyta dar prieš nuteistojo ir liudytojos V. apklausą teisme. Tai gerai girdisi teisme posėdžio metu padarytame įraše. Apelianto nuomone, tokių būdu buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, ir jis buvo apkaltintas, neišklausius jo ir liudytojos parodymų teisme.

2. 20. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajai priteista 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. Kadangi jis prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, tai mano, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti sprendžiamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji savo civilinio ieškinio neįrodė, o ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, ir šioje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga byloja apie tai, kad nukentėjusioji nepatyrė jokio sukrėtimo, jautėsi laiminga ir laiką leido linksmindamasi su draugėmis ir draugais. Todėl nuteistasis mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas. Be to, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad „daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefonas Nokia E6 su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 2630 su SIM kortele, 3 SIM kortelės ir 5 SIM kortelių laikikliai, saugomi Telšių AVPK (t. 1, b. 1. 142-143) konfiskuotini ir sunaikintini". Nuteistojo nuomone, jie turėtų būti jam grąžinti. Atitinkamai nukentėjusiajai nepriteistinos išlaidos už advokato pagalbą.

3. Teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad A. B. buvo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sistemingai baugino nukentėjusiąją.

5. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-542/2011).

6. Išsamiai susipažinusi su bylos duomenimis bei apeliacinio skundo argumentais, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. B. kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga: nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, liudytojų S. V. ir E. Z. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu,Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro specializuotos pagalbos centro pažyma, Protokolu-pareiškimu, kuriuo R. V.-B. kreipėsi į Telšių AVPK Kelmės r. PK ir nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. 8:30 val. ji pradėjo gauti į savo mobiliojo ryšio telefoną nežinomų vyrų skambučius; UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ išrašu apie ištransliuotas žinutes į eterį, 2017 m. birželio 2 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 61-63), kuriame užfiksuota R. V.-B. pateikto (t. 1, b. l. 60) kompaktinio disko apžiūra; 2017 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 66-68), kuriame užfiksuota kompaktinio disko, kurį pateikė R. V.-B. (t. 1, b. l. 64-65) apžiūra, IMSI kontrolės ir priklausomybės rezultatais ir tarnybiniais pranešimais dėl IMSI, IMEI priklausomybės analizėmis, tarnybiniais pranešimais dėl pokalbių išklotinės analizėmis, telefono numerio abonento išklotinėmis, tarnybinių pranešimų dėl pokalbių išklotinių analizėmis, išrašu apie registruotas kelių transporto priemones, kratos, kurios metu buvo paimti telefonai, protokolu, R. V.-B. pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į televiziją buvo patalpintos žinutės, ir kita bylos medžiaga.

6. 1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėti įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai išanalizuoti ir nuosekliai bei nešališkai įvertinti, laikantis įrodymų vertinimo kriterijų, nustačius visus būtinus BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kolegija pritaria minėtai įrodymų vertinimo analizei ir jos nekartoja.

6. 2. Kolegijos nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, turinį, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nukentėjusioji R. V.-B. dėl nuteistojo veiksmų sistemingai jautė psichologinį diskomfortą, nerimą ir baimę. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-05-06 iki 2017-06-08 nuteistasis skambinėjo nukentėjusiajai 82 kartus, daugiausia vakarais ir nakties metu, kai kada net po 15, 22 kartus per vakarą (tai neginčijamai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės), vieną kartą grasino su vaikų teisių pagalba atimti iš jos vaiką, įdėjo keturis nukentėjusiąją kompromituojančius skelbimus, kurie buvo ištransliuoti televizijos kanale „Liuks“, parašė keturias žeminančias ir bauginančias SMS žinutes, sukėlė du viešus konfliktus bei vieną autoįvykį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėti veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai stresą, nesaugumo jausmą ir baimę dėl tolimesnių nuteistojo veiksmų. Priešingai, nei teigia apeliantas savo skunde, šiuos išgyvenimus nukentėjusioji nuosekliai išdėstė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisme metu. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios neigiami išgyvenimai, esant minėtoms objektyvioms aplinkybėms, yra adekvatūs jai darytam poveikiui ir, laikantis protingumo kriterijaus, negali būti vertinami kaip nepagrįstai sureikšminti.

6. 3. Kolegija atmeta apelianto argumentą, kuriuo jis teisinasi, kad nukentėjusiajai skambinėjo siekdamas išsiaiškinti jų tarpusavio santykių krizę bei susitaikyti, o vėliau, kad nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, kadangi kiti jo veiksmai (kompromituojančių skelbimų patalpinimas televizijos kanale, SMS siuntinėjimas, vieši konfliktai) demonstravo akivaizdų jo ketinimą gilinti tarpusavio konfliktą, pažeminti nukentėjusiąją ir sukelti jai neigiamus išgyvenimus, o ne susitaikyti ar susitarti. Taigi, atmetamas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino jų abiejų tarpusavio santykių ir tarp jų susiklosčiusios konfliktinės situacijos. Nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai reiškė agresiją nukentėjusiosios atžvilgiu, siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą, nerimą. Nuteistojo teiginys, kad savo veiksmais siekė išreikšti savo išgyvenimus ar nusivylimą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-542/2011).

6. 4. Taip pat atmetamas nuteistojo argumentas, kad dėl jo kalbos defekto (dėl mikčiojimo jam sunku pradėti pokalbį), todėl jis būdavo neteisingai suprastas ir nukentėjusioji numesdavo ragelį, klaidingai supratusi, kad jis paskambina ir tyli. Šią nuteistojo versiją kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kad pateisinti savo elgesį, nes nuteistasis, iš tiesų siekdamas susisiekti su nukentėjusiąja, galėjo išnaudoti kitas telefono funkcijas (parašyti SMS žinutę).

6. 5. Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo kaltė buvo grindžiama išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurie neva nėra nuoseklūs ir nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis. Kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo bauginama, patvirtina objektyvūs ir nenuginčijami duomenys: telefoninių pokalbių išklotinės ir jų analizė, televizijos kanale patalpintų skelbimų turinys, vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro pateikti duomenys, fotonuotraukos, liudytojų parodymai. Visi minėti duomenys nuosekliai patvirtina vieni kitus ir bylai svarbias aplinkybes, todėl teigti, kad nukentėjusioji sąmoningai apkalba nuteistąjį, nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis ginčija savo kaltę dėl įvykio kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė, teigdamas, kad minėta situacija buvo nukentėjusiosios dirbtinai sukurta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jo kaltė yra pagrįsta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji dirbtinai sudarė kaltinamąjį provokuojančią situaciją. Tai, kad kitas epizodas buvo iš kaltinimo pašalintas, konstatuojant, kad vien nukentėjusiosios parodymų tuo atveju nepakako, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad ir visi kiti nukentėjusioiso parodymai yra melagingi, kadangi, kaip minėta, jie buvo pagrįsti kitais objektyviais duomenimis. Kaltinamasis apeliaciniame skunde taip pat kategoriškai neigia ir savo kaltę dėl keturių SMS žinučių, išsiųstų nukentėjusiajai 2017 m. birželio 10 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), tvirtindamas, kad niekada jokių žinučių jai nerašė. Šis jo teiginys vienareikšmiškai paneigiamas bylos duomenimis. Iš IMSI kontrolės ir priklausomybės rezultatų (t. 1, b. l. 112-113) ir tarnybinio pranešimo dėl IMSI, IMEI priklausomybės analizės (t. 1, b. l. 114) matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę nurodant numerį, nustatyta, jog ši SIM kortelė buvo dėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Tai yra telefonas Nokia E6, kuris kratos metu buvo paimtas iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 128), t.y. šios žinutės buvo išsiųstos iš nuteistajam priklausančio telefono aparato. Atmetamas A. B. argumentas epizode dėl mestos nuorūkos. Tai, kad A. B. metė į nukentėjusiosios automobilį nuorūką, yra patvirtinta vaizdo registratoriumi užfiksuotu garso ir vaizdo įrašu, todėl rinkti papildomus įrodymus (paimti nuorūką, apklausti liudytojus, kaip teigiama apeliaciniame skunde) nebuvo tikslinga.

7. Taip pat atmetamas apelianto argumentas dėl teismo šališkumo, atsisakant tenkinti jo prašymus prijungti prie bylos civilinę santuokos nutraukimo bylą, apklausti jo nurodytus liudytojus. Pažymėtina, kad dalis jo prašymų buvo patenkinta: buvo nuspręsta apklausti liudytojus E. Z. bei S. V.. Kiti prašymai buvo pagrįstai atmesti, kadangi juos tenkinti nebuvo tikslinga: civilinėje byloje surinkti duomenys apie galimai buvusią nukentėjusiosios kaltę dėl santuokos nutraukimo (nuteistojo paminėti vaizdo įrašai, įrodantys, kad pas nukentėjusiąją lankėsi kiti vyrai), nukentėjusiosios elgesį santuokos nutraukimo laikotarpiu galėtų atskleisti tik paties nuteistojo elgesio priežastis, bet tai nešalina jo atsakomybės.

8. Apeliantas skunde minėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes prokuroro baigiamoji kalba buvo parašyta dar iki visų įrodymų ištyrimo, t. y. buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Kolegija atmeta šį argumentą ir pažymi, kad prokuroro baigiamoji kalba yra kaltintojo, o ne teismo išreikšta pozicija, kuri teismo sprendimo negali įtakoti ir neįtakoja daugiau, nei tai reglamentuojama baudžiamojo proceso įstatymu. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu buvo pagrįstas ne prokuroro baigiamąja kalba, o objektyviais byloje surinktais įrodymais.

9. Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad nėra įrodyta nukentėjusiajai priteista 1000 Eur neturtinė žala. Bylos duomenimis pagrįstai konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė jai didelį stresą, ji patyrė išgyvenimus, nepatogumus (turėjo atsakyti savo klientams, jog ne dėl savo kaltės negali atlikti sutarto darbo), buvo pablogėjusi sveikata, bendravimas, negalėjo niekur nejausdama įtampos pasirodyti viešoje vietoje, nes A. B. ją persekiojo. Buvo neginčijamai nustatyta, kad A. B. skambino nukentėjusiajai daug kartų, kad talpino skelbimus į „Liuks“ televiziją, o žinutes gaudavo nukentėjusioji, kad siuntė nukentėjusiajai žeminančio turinio SMS žinutes. Taip pat įrodyta, jog kaltinamasis stebėjo nukentėjusiąją automobilyje, metė į jos automobilį nuorūką bei pats nesaugiai vairuodamas privertė nesaugiai vairuoti ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji jautė nuolatinę baimę, jai pablogėjo sveikata, ir jai, ir jos mažamečiam sūnui prireikė psichologo pagalbos, be to, nerviniu pagrindu jai buvo pradėjusi drebėti ranka, dėl ko ji negalėjo normaliai dirbti, taip pat jai buvo prireikę greitosios pagalbos, kad suleistų raminamųjų, vartojo vaistus nuo nemigos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu tęsėsi gana ilgą laiką, nukentėjusioji turėjo keisti savo darbo vietą, ryšio priemones, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 1000 Eur suma bus tinkama kompensacija nukentėjusiajai už jos patirtus išgyvenimus dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje buvo patenkintas pagrįstai.

10. Kolegija taip pat atmeta ir nuteistojo prašymą grąžinti jam mobiliojo ryšio telefoną Nokia E6 su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2630 su SIM kortele, 3 SIM korteles ir 5 SIM kortelių laikiklius, saugomus Telšių AVPK (t. 1, b. 1. 142-143), kuriuos nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti. Iš bylos duomenų matyti, kad šie daiktai buvo nusikaltimo padarymo įrankiais bei priemonėmis, taigi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, buvo konfiskuoti pagrįstai.

11. Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad A. B. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kitą jį charakterizuojančią medžiagą, todėl jam pagrįstai buvo paskirta bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, A. B. atžvilgiu pagrįstai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios R. V.-B. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, taip pat jis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai). Kolegijos nuomone, ši bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nukentėjusioji patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (3t., 31 b. l.). Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš nuteistojo (BPK 106 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš A. B. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. V..

Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė

Virginija Žindulienė