Civilinė byla Nr. 3K-3-71/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00448-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.6.1; 129.6; 129.19.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. prašymą apriboti priverstinį išieškojimą iš gyvenamojo namo, suinteresuoti asmenys V. L., antstolė E. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja 2013 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama apriboti išieškojimą ir nustatyti, kad negalima nukreipti priverstinio išieškojimo iš jai priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kaip paskutinio šeimos būsto; sustabdyti 2012 m. gegužės 11 d. turto arešto aktu areštuoto gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,22 ha namų valdos realizavimą. Pareiškėja nurodė, kad antstolė E. M. vykdo išieškotojos V. L. naudai teismo sprendimą pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 15 970,65 Lt skolos, palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šiai skolai išieškoti antstolė areštavo pareiškėjos gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. sausio 18 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias šio turto varžytynes. Pareiškėjo teigimu, gyvenamasis namas, į kurį nukreiptas išieškojimas ir paskelbtos varžytynės, yra šeimos gyvenamoji patalpa, būtina jai ir jos nepilnamečiams vaikams gyventi, todėl šiam namui, kaip turinčiam šeimos turto teisinį režimą, taikytini disponavimo apribojimai, todėl turi būti apribotas išieškojimas ir nustatyta, kad negalima nukreipti priverstinio išieškojimo iš šio turto kaip paskutinio šeimos būsto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėja gyvenamąjį namą įsigijo nutraukusi santuoką, todėl jis nelaikytinas šeimos turtu. Teismas pažymėjo, kad šis objektas, dėl kurio kilęs ginčas, neįregistruotas VĮ Registrų centre kaip šeimos turtas, todėl nevertintinas kaip turtas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė vykdo išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet dėl kitokio pobūdžio skolos (dėl 2009 m. sausio 22 d. pasirašyto paprastojo vekselio), todėl nenustatyta sąlygų CPK 663 straipsnio 4 dalies apribojimui taikyti. Teismas sutiko, kad, antstolei pardavus iš varžytynių pareiškėjos būstą, ji su nepilnamečiais vaikais liktų be gyvenamosios vietos, tačiau nepripažino to priežastimi taikyti apribojimą ir uždrausti nukreipti išieškojimą iš gyvenamojo namo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos nepilnamečiai vaikai turi tėvą, kuris taip pat turi pareigą rūpinti savo nepilnamečių vaikų interesais, todėl laikė, jog tokiu atveju nepilnamečių vaikų interesai nenukentėtų. Teismas nurodė ir tai, kad uzufruktas gali būti nustatomas tik svetimam turtui, todėl tol, kol pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šis namas, negalima nustatyti uzufrukto.
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir pareiškimą tenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, priverstinis išieškojimas nukreipiamas į vienintelį šeimos būstą. Apeliacinės instancijos teismas teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šeimos turto sąvoką – šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas, jei tik nustatytas faktas, jog kito nuolat gyvenamo būsto šeima su nepilnamečiais vaikais neturi ir tame būste gyvena nuolat. Pareiškėjos gyvenamasis namas laikytinas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, kad jis neįregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Dėl to iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju negali taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų. Šią įstatymo nuostatą apeliacinės instancijos teismas vertino kaip vieną nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų, taikytinų, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų, kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise. Pareiškėja gyvena name, dėl kurio pardavimo kilęs ginčas, su dviem nepilnamečiais vaikais, jos šeima socialiai remtina, todėl teismas padarė išvadą, kad skolos ji negali grąžinti dėl sunkios materialinės padėties, bet ne dėl piktybiškumo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas siekis ginti savo teises. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad, pardavus namą iš varžytynių, vaikais pasirūpins tėvas. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina, Vaikų teisių apsaugos tarnyba negalėtų pasiūlyti socialinio būsto šiai šeimai; byloje nepateikta duomenų, kad tėvas turi galimybę suteikti vaikams kitą būstą, o pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikų tėvas nedirba. Taigi, nesant byloje pagrįstų įrodymų apie vaikų tėvo materialinę padėtį, teismas negalėjo teigti, kad vaikų interesai šiuo atveju nenukentės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.84 ir 3.85 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias šeimos turto teisinį režimą. Pareiškėjos siekis apriboti išieškojimą iš jai priklausančio gyvenamojo namo kaip vienintelio šeimos būsto reiškia, kad kasatorė niekada negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą, netgi kai pareiškėjos vaikai suaugs. Tačiau kito turto pareiškėja neturi, todėl atgauti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMC02NDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10-646/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10-646/2011">2-10-646/2011</a> priteistą skolą pagal paprastąjį vekselį kasatorė neturi. Kasatorė nurodo, kad pareiškėjos gyvenamasis namas įgytas ne santuokos metu, paprastojo vekselio išdavimo ir skolos pagal jį išieškojimo metu pareiškėja taip pat nebuvo sudariusi santuokos. Dėl šių aplinkybių, gyvenamajam namui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas. Kasatorės nuomone, tokią išvadą patvirtina šeimos turto instituto vieta ir paskirtis šeimos teisėje, t. y. šeimos turto institutas yra reglamentuojamas CK trečiosios knygos III dalyje „Sutuoktinių teisės ir pareigos“, kaip atskiras santuokos teisės institutas. Pagal CK 3.84 straipsnį turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą tik nuo santuokos įregistravimo dienos ir šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjos gyvenamasis namas nėra ir nebuvo šeimos turtu.
Pagal CK 3.84 straipsnio 4 dalį net ir tais atvejais, kai turtas atitinka šeimos turto kriterijus, šį faktą sutuoktiniai gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2008">3K-3-416/2008</a>). Nagrinėjamu atveju namas ir žemės sklypas viešajame registre įregistruoti asmeninė pareiškėjos nuosavybė, todėl tokiam turtui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas, kartu ir draudimas išieškoti iš šio turto kaip paskutinės šeimos gyvenamosios patalpos.
Pagal CK 3.84 straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nekonstatavo esminio fakto, kad kasatorė, kaip pareiškėjos kreditorė, vekselio išdavimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris sudarytas ne jos šeimos poreikiams tenkinti ir prieštarauja šeimos interesams. Kasatorė pažymi, kad civilinėje byloje dėl skolos pagal paprastąjį vekselį priteisimo nustatyta, jog pareiškėja paprastuoju vekseliu pinigus skolinosi bendram statybų verslui su draugu V. V., t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Tai, kad ši veikla pareiškėjai buvo nuostolinga, nesudaro pagrindo teigti, jog ji prieštaravo šeimos interesams.
Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad jos sąžiningumas byloje nekvestionuojamas, be to, nebuvo ginčijamas ir byloje dėl skolos priteisimo. Tačiau dėl pareiškėjos sąžiningumo kyla abejonių, nes ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesiekia įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip siekdama išvengti išieškojimo iš gyvenamojo būsto: byla dėl skolos nagrinėjama nuo 2009 m., per visą laikotarpį pareiškėja nėra grąžinusi net dalies skolos, nesiekia bendradarbiauti su kasatore, taikiai ieškoti abiem šalims priimtino ginčo sprendimo būdo, priešingai, teikia skundus ir prašymus įvairioms teismo ir valstybinėms institucijoms.
Kasatorė prašo, kad tuo atveju, jei kasacinio skundo argumentai nebus pripažinti pagrįstais ir pareiškėjos turtas liktų pripažintas šeimos turtu, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, draudimą išieškoti iš šio turto nustatyti tol, kol pareiškėjos nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, nes priešingu atveju šeimos turto institutas suteiks galimybę skolininkui apskritai išvengti skolos mokėjimo.
2. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikymas CPK 663 straipsnio 4 dalį, pažeidė kitos santykio šalies – kreditorės – teisėtus interesus, nes byloje nebuvo įrodyta esminė šios nuostatos taikymo sąlyga: pareiškėjos skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pareiškėjo pareiga atsiskaityti su kreditore kyla iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nepatenkančių į CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sritį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino nurodomos normos sąvoką „..kitokias paslaugas...“, šiai kategorijai priskirdamas visas įmanomas paslaugas, suteikiant teisę nepilnamečių vaikų turintiems asmenims išvengti sutartinių prievolių vykdymo. Pareiškėjos įsipareigojimų kilo iš jos surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, o tokie santykiai nepatenka į CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sritį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagristai išplėtė šios normos galiojimo ribas, taip pažeisdamas kasatorės teisėtus interesus. Kasatorė pažymi, kad byloje nenustatyta CPK 663 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima taikyti apribojimą į išieškomą pareiškėjos turtą.
Suinteresuotas asmuo antstolė E. M. pateikė prisidėjimą prie suinteresuoto asmens V. L. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka byloje nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės pareiškėjos turtui taikyti šeimos turto teisinį režimą
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.84 ir 3.85 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias šeimos turto teisinį režimą, t. y. nepagrįstai nurodė, kad gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu, jei nustatytas faktas, jog šeima su nepilnamečiais vaikais neturi kito nuolat gyvenamo būsto, ir nepriklauso nuo to, ar ji registruota viešajame registre kaip šeimos turtas.
Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. R. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2010">3K-3-539/2010</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2008">3K-3-416/2008</a>; kt.). Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. R. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau lieka galioti nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. S. C. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2006">3K-3-241/2006</a>). Taigi turtas įstatymo nuostatos pagrindu įgyja šeimos turto teisinį režimą tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2010">3K-3-539/2010</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2008">3K-3-416/2008</a>; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. S. C. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2006">3K-3-241/2006</a>).
Nagrinėjamu atveju gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, kurį pareiškėja prašė pripažinti šeimos turtu ir taikyti išieškojimo apribojimą, ji įsigijo ne santuokos metu – santuoka su R. J. nutraukta 1999 m. gruodžio 28 d., o turtas įsigytas 2004 m. spalio 4 d. Pareiškėja šiame name gyvena su trimis vaikais, du jų – nepilnamečiai, tai yra faktinė jų gyvenamoji vieta. Namas su priklausiniais viešajame registre įregistruotas pareiškėjos vardu kaip asmeninė jos nuosavybė, bet registre nenurodyta, kad tai šeimos turtas. Apeliacinės instancijos teismas namą su priklausiniais laikė šeimos turtu vien dėl to, kad nustatytas faktas, jog tai nuolatinė pareiškėjos ir jos vaikų gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pareiškėjos namas su priklausiniais atitiktų šeimos turtui taikytinus kriterijus, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, taikydamas jam šeimos turto teisinį režimą prieš trečiuosius asmenis – išieškotoją, antstolį, varžytynėse turinčius teisę dalyvauti asmenis, neatsižvelgė į tai, jog gyvenamasis namas neįregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 3.84 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nesivadovaujant pirmiau aptarta teismų praktika, nes namas su priklausiniais viešajame registre kaip nuosavybė įregistruotas pareiškėjos vardu, o šeimos turto teisinis statusas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas kaip šeimos turtas. Kadangi siekiamas parduoti iš varžytynių pareiškėjo turtas nebuvo išviešintas kaip šeimos turtas, tai tokiam turtui netaikytini disponavimo apribojimai, nustatyti CK 3.85 straipsnyje.
Dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išieškojimo apribojimą, be teisinio pagrindo vadovavosi ir CPK 663 straipsnio 4 dalies norma. Taigi, kasaciniame skunde keliamas CPK 663 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas tuo atveju, kai asmens pareiga atsiskaityti su kreditoriumi kyla iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu.
CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2007">3K-3-525/2007</a>).
Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Apeliacinės instancijos teismas CPK 663 straipsnio 4 dalimi vadovavosi vien dėl šios normos prigimties apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus nuo gyvenamojo būsto praradimo ir neatsižvelgė į pirmiau aptartas sąlygas šiai normai taikyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola atsirado pagal jos išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas šios normos sąvoką,,kitokias paslaugas“ aiškino išplėstai, šiai kategorijai priskirdamas ir įsipareigojimus, kildinamus iš paprastojo neprotestuotino vekselio. Pažymėtina, kad ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skola, atsiradusi iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šią normą ir neturėjo teisinio pagrindo ja remtis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas apribojimą išieškoti iš pareiškėjo turto, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šeimos turto teisinį režimą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais. Šių normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai turėjo įtakos apeliacinės instancijos teismui priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 45,50 Lt. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš pareiškėjos, tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
