Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Civilinė byla Nr. 3K-3-64/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01701-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.16

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutarties ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 19 877,62 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui padarytos žalos už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Jis nurodė, kad 2007 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio metu atsakovas sunkiai sužalojo S. M., kuri dėl to buvo laikinai nedarbinga, o nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. jai buvo nustatytas netektas nedarbingumas bei išmokėta 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos. Ši suma yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala. Kadangi atsakovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta, tai ieškovas, vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 12 000 Lt žalos ir 360 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešiais atvažiuojančio motorolerio), todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M.. Teismas padarė išvadą, kad jos darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas atsakovo veiksmų, kitų S. M. nedarbingumo priežasčių nenustatyta, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teismo vertinimu, faktas, kad atsakovas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiosios S. M. nuostolius, 2008 m. vasario 19 d. sudarė su sutartį, pagal kurią jai žalą (20 000 Lt) atlygino tiesiogiai, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingas, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad draudimo išmoka būtų didesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį.

Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kad didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai, kad jis sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas, todėl sumažino priteistinos žalos dydį iki 12 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. birželio 10 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

Pagal CK 6.111, 6.113 straipsnių, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokios sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Asmens netektas darbingumas riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajai atsakovo neteisėta veika bei tai, ar nukentėjusiajai išmokėtos netekto darbingumo pensijos dydis neviršija jai ar jos šeimos nariams padarytos turtinės žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad S. M. nelaimingo atsitikimo metu dirbo AB „Lietuvos paštas“, ji neteko 70 proc. darbingumo, todėl jos darbo santykiai su AB „Lietuvos paštas“ nutrūko. Tai reiškia, kad dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji visiškai neteko su darbo santykiais susijusių pajamų, o patirto sužalojimo ilgalaikiai padariniai riboja galimybes įsidarbinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. VSDFV Plungės skyrius dėl sužalojimo nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netekusiai pajamų S. M. išmokėjo 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos, tai sudarė vidutiniškai 473 Lt per mėnesį. Taigi, netekto darbingumo pensijos išmokėjimu buvo kompensuota tik maždaug pusė minimalaus darbo užmokesčio, kurį S. M. būtų gavusi darbo santykių pagrindu, t. y. jai ieškovas kompensavo tik dalį patirtos žalos.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Dėl šios priežasties nukentėjusioji, nepriklausomai nuo netekto darbingumo pensijos gavimo fakto, turėjo teisę reikalauti, kad likusią žalos dalį atlygintų ją padaręs asmuo – atsakovas. Atsakovo nukentėjusiajai sumokėta 20 000 Lt neriboja VSDFV Mažeikių skyriaus teisių regreso tvarka iš jo išieškoti nukentėjusiajai išmokėtas socialinio draudimo išmokas, be to, atsakovas neįrodė, kad jo atlyginta turtinė žala yra mažesnė nei nukentėjusiosios patirtoji.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ieškovo reikalavimo teisės apimties. Teismai, tenkindami ieškinį, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. nenustatė, kokios apimties regresas yra galimas. Kasatoriaus nuomone, ieškovas regreso tvarka gali reikalauti tik tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek žala nebuvo atlyginta nukentėjusiajai, nes socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, šiuo atveju – S. M.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ir nukentėjusioji susitarė, kad jos žala buvo 20 000 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumą, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju – VSDFV Mažeikių skyrius), negali įgyti daugiau reikalavimo teisių, negu jų turėjo pats asmuo (nagrinėjamu atveju – nukentėjusioji). Teismai, nesutikdami su atsakovo pozicija dėl žalos ribojimo 20 000 Lt suma, tačiau nepasisakydami dėl konkrečios žalos apimties, ginčo iki galo neišsprendė, neužkirto kelio šalių naujiems ginčams, nes neaišku, ar priteista 12 000 Lt suma yra galutinė.

Dėl sutarties laisvės principo. Teismai pažeidė sutarties laisvę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.156 straipsnis). Byloje esantis atsakovo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl žalos atlyginimo sudarytas laisva valia. Jo tikslas – atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio nuostatas. Civilinių deliktinių santykių šalys yra laisvos susitarti dėl savo teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, ir šis susitarimas, kol nenuginčytas, privalomas tiek jo šalims, tiek vienos iš šalių vardu į santykį įstojančiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovui. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar susitarime šalys detalizavo žalos pobūdį, nes jos sutarė, kad žala atlyginta ir iš žalą patyrusio asmens pusės nebėra pretenzijų nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo atsakovo ir nukentėjusiosios susitarimo dėl žalos atlyginimo nevertino kaip reikšmingo rašytinio įrodymo, todėl susidarė protingumo kriterijaus neatitinkanti situacija, kai prioritetas spręsti dėl asmens patirtos žalos apimties yra suteikiamas ne pačiam žalą patyrusiam asmeniui, o regreso tvarka veikiančiai socialinio draudimo įstaigai. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>.

VSDFV prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą: nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija.

Dėl visiško žalos atlyginimo principo. Teismas nepagrįstai sutapatino žalą sveikatai su socialinio draudimo išmoka ir taikė visiško žalos atlyginimo principą. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo netekto darbingumo pensijos gavimo fakto, t. y. dalinio netektų pajamų kompensavimo periodinėmis išmokomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, nukentėjusioji turėjo teisę atsakovo reikalauti atlyginti likusią žalos dalį, todėl atsakovo ir nukentėjusiosios susitarimas neriboja VSDFV Mažeikių skyriaus teisių. Taip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.290 straipsnį, socialinio draudimo išmoką dėl sveikatos sutrikdymo sutapatino su žala sveikatai civilinės atsakomybės prasme, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl VSDFV Mažeikių skyriaus atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų.

Dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teismai pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, nes konstatavo, kad atsakovo nukentėjusiajai sumokėta kompensacija buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala, sprendė, jog nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, po eismo įvykio liko iš dalies nedarbinga, todėl jos patirta žala, tikėtina, yra didesnė nei atsakovo atlygintoji. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, išmokėdamas nedarbingumo pensiją, kompensavo tik dalį patirtos žalos. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva nustatė, kokia žala nukentėjusiajai padaryta, nors ji pati tuo klausimu pasisakyti neturėjo galimybės (nebuvo įtraukta į bylą). Išnagrinėjus bylą neįtraukiant nukentėjusiosios nebuvo atskleista jos esmė, tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su atsakovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime ieškovas pakartoja bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus argumentus, taip pat papildomai pažymi, kad atsakovo ir nukentėjusiosios susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo metu nukentėjusiajai dar nebuvo žinoma, kiek darbingumo ji neteko dėl atsakovo nusikalstamos veikos. Ieškovas pažymi, kad nukentėjusioji turi teisę atsisakyti jai mokamos netekto darbingumo pensijos, tada VSDFV Mažeikių skyriui neliktų pagrindo išieškoti žalą regreso tvarka iš atsakovo, tačiau S. M. socialinio draudimo išmokos neatsisakė, o tai patvirtina, kad jai yra reikalingos bent minimalios pajamos, kurių atsakovas nekompensuoja. Dėl šios priežasties VSDFV Mažeikių skyrius teisėtai ir pagrįstai įgyvendino savo teisę į išmokėtų sumų išieškojimą iš atsakovo regreso tvarka.

Teisės aktai, reglamentuojantys pensijų skyrimą ir mokėjimą bei atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą, nenustato VSDFV teritorinio skyriaus skiriamų išmokų dydžio bei regreso apimties ribojimo, atsižvelgiant į kaltininko ir nukentėjusiojo (socialinio draudimo išmokos gavėjo) susitarimus dėl žalos atlyginimo. VSDFV Mažeikių skyrius, išmokėdamas netekto darbingumo pensiją ir pareikšdamas ieškinį dėl išmokėtos sumos išieškojimo regreso tvarka, neveikė nukentėjusiosios vardu, todėl jos ir atsakovo susitarimas dėl žalos atlyginimo būdo ir apimties VSDFV Mažeikių skyriui juridinės reikšmės neturi. Dėl tos pačios priežasties nukentėjusiosios įtraukimas į bylą nebuvo reikalingas.

Atsakovas skunde nurodo, kad teismams nenustačius konkretaus žalos dydžio neužkertama galimybė kilti naujiems ginčams, t. y. ginčas neišsprendžiamas iki galo. Ieškovas šioje byloje ieškinį pareiškė už tam tikrą laikotarpį išmokėtas išmokas (nedarbingumo pensiją). Tai, kad draudimo išmokų mokėjimas nukentėjusiajai tęsiamas toliau, šios bylos nagrinėjimui ir šioje byloje priimtam sprendimui įtakos neturi.

k o n s t a t u o j a :

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 ir 6.290 straipsnius, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų, kaip socialinio draudimo išmokų, kvalifikavimo pagal CK 6.290 straipsnį

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nuo 2005 m. liepos 1 d. nustatytos šios valstybinio socialinio draudimo išmokų rūšys: 1) senatvės pensija; 2) netekto darbingumo pensija; 3) našlių ir našlaičių pensija. Remiantis VSDPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija) turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pagal NSIĮ 20 straipsnio 4 dalį darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Taigi, asmens teisė į valstybinio socialinio draudimo pensiją yra siejama, be kita ko, su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės.

Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki VSDPĮ 32 straipsnyje numatyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad netekto darbingumo pensija S. M. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas kasatorius, metu S. M. patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų S. M. nedarbingumo priežasčių teismai nenustatė, todėl S. M. išmokėta netekto darbingumo pensija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – kasatorių.

Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Asmens sužalojimo atveju tokias išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2013">3K-3-620/2013</a>).

VSDPĮ, skirtingai negu kai kuriuose kitas socialinio draudimo rūšis reglamentuojančiuose įstatymuose, nėra tiesiogiai įvardyta, kokios rūšies turtinei žalai – negautoms pajamoms ar papildomoms išlaidoms – kompensuoti skirta netekto darbingumo pensija. Kita vertus, VSDĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. VSDPĮ nesant nuostatų, kurios siaurintų jame įtvirtintų socialinio draudimo išmokų paskirtį, palyginus su VSDĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta bendrąja visų socialinio draudimo išmokų paskirtimi, darytina išvada, kad šios išmokos (inter alia netekto darbingumo pensija) yra skirtos apdraustojo asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms išlaidoms apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2013">3K-3-620/2013</a>).

Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime konstatuota, kad VSDPĮ (1994 m. liepos 18 d. redakcija) invalidumo pensijos paskirtis buvo kompensuoti asmeniui dėl jo netekto darbingumo prarastas pajamas. Pagal VSDPĮ, įsigaliojusį nuo 2005 m. liepos 1 d., vietoj anksčiau buvusios invalidumo pensijos buvo įtvirtinta netekto darbingumo pensija, tačiau nėra pagrindo teigti, kad pakitus VSDPĮ numatytos pensijos pavadinimui iš esmės pasikeitė ir jos paskirtis.

Darbingumo netekimas riboja apdrausto asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų. Pagal VSDPĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės pensijos, dydis priklauso, be kita ko, nuo asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento (VSDPĮ 24 straipsnis). Kuo didesnes pajamas asmuo gavo iki netekdamas darbingumo, tuo į didesnę netekto darbingumo pensiją toks asmuo įgyja teisę. Taip įgyvendinama netekto darbingumo pensijos paskirtis kompensuoti nukentėjusio asmens prarastas pajamas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal VSDPĮ, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį kasatoriui, kaip atsakingam už S. M. sveikatos sužalojimą asmeniui, atsirado pareiga atlyginti visą žalą (tiek tiesiogines išlaidas, tiek negautas pajamas, tiek neturtinę žalą). Nuo šios pareigos kasatoriaus neatleidžia ir nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos (netekto darbingumo pensija), kurios pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Įskaitymas nereiškia, kad dėl alternatyvaus kompensavimo mechanizmo pasikeičia atlygintinos žalos dydis, t. y. už sveikatos sužalojimą atsakingo asmens prievolės apimtis. Tačiau žalos atlyginimo prievolė tokiu atveju modifikuojasi, nes vietoje vieno kreditoriaus (nukentėjusio asmens) atsiranda papildomas kreditorius (nukentėjusio asmens turtinę žalą visiškai ar iš dalies kompensavusi socialinio draudimo įstaiga). Skolininkas išlieka tas pats – už žalą atsakingas asmuo, kuris, nepaisant alternatyvaus žalos kompensavimo mechanizmo taikymo, ir toliau privalo visiškai atlyginti visą padarytą žalą. Tai reiškia, kad žalą padariusio asmens prievolės atlyginti žalą apimtis dėl to, kad nukentėjusio asmens turtinė žala visiškai ar iš dalies kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nepasikeičia. Taigi ta aplinkybė, kad dalį S. M. turtinės žalos, mokėdamas jai netekto darbingumo pensiją, padengė ieškovas, neatleidžia kasatoriaus nuo žalos atlyginimo prievolės ar jos dalies. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad ginčo atveju ieškovas įgijo daugiau reikalavimo teisių, negu jų turėjo pats žalą patyręs asmuo.

Dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios nukentėjusiajam netekto darbingumo pensiją, regresinio reikalavimo apimties

Pagal CK 6.280 straipsnį atgręžtiniai reikalavimai regreso tvarka pareiškiami skolininkui – žalą padariusiam asmeniui tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti, tačiau regreso teisės apimtis nereglamentuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2013">3K-3-388/2013</a>).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas apdraustajai S. M. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjo 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos ir šias išmokas atitinkančią sumą prašė priteisti iš kalto dėl sveikatos sužalojimo asmens. Byloje nustatyta, kad S. M. netekus darbingumo jos darbo santykiai su AB „Lietuvos paštas“ nutrūko 2008 m. balandžio 7 d. – t. y. nuo nurodytos datos ji visiškai neteko ankstesnių su darbo santykiais susijusių pajamų, o patirto sužalojimo ilgalaikiai padariniai neigiamai paveikė ir daro įtaką S. M. galimybėms vėl įsidarbinti. Net skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nustatytą ir tuo laikotarpiu galiojusį 800 Lt minimalios algos standartą, per nurodytą laikotarpį S. M. neteko mažiausiai 32 000 Lt pajamų (40 mėn. X 800 Lt/mėn. = 32 000 Lt). Vadinasi, per šį laikotarpį S. M. išmokėta 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensija tik iš dalies kompensavo jos negautas pajamas, t. y. liko nekompensuota 12 122,38 Lt. Tai reiškia, kad S. M. išmokėta netekto darbingumo pensija buvo mažesnė už tuo laikotarpiu jos prarastas pajamas.

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Konstatavus, kad netekto darbingumo pensija atlieka, be kita ko, prarastų darbo pajamų kompensavimo funkciją, ir atsižvelgiant į tai, jog nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. S. M. išmokėta netekto darbingumo pensija buvo mažesnė už tuo laikotarpiu S. M. negautas pajamas, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį ieškovas turi reikalavimo teisę į kasatorių.

Dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios netekto darbingumo pensiją, regresinio reikalavimo apimties esant nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens susitarimui dėl žalos atlyginimo

Kasatorius kelia klausimą CK 6.290 straipsnio 3 dalies aiškinimo tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo ir asmuo, kuriam dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo buvo išmokėtos socialinio draudimo išmokos, sudaro sutartį, kuria susitariama dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad kasatorius su S. M. 2008 m. vasario 19 d. sudarė sutartį dėl žalos, padarytos 2007 m. lapkričio 3 d. įvykusio eismo įvykio metu, atlyginimo, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo S. M. 20 000 Lt žalos atlyginimo. Kasatoriaus teigimu, taip jis ir S. M. tarpusavio susitarimu nustatė bendrą ir galutinį padarytos žalos atlyginimo prievolės dydį, o šią prievolę visiškai įvykdžius laikytina, kad įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas, todėl jam nekyla pareigos atlyginti dar ir valstybinio socialinio draudimo (netekto darbingumo pensijos) išmokas, kurios buvo išmokėtos nukentėjusiajai. Be to, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.156 straipsnio taikymo aiškinant kasatoriaus ir S. M. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kasatoriaus teigimu, šis susitarimas, kol nenuginčytas, privalomas tiek jo šalims, tiek vienos iš šalių vardu į santykį įstojančiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

Pirma, ieškovas, reikalaudamas priteisti iš kasatoriaus lėšas, išmokėtas S. M. kaip netekto darbingumo pensija, neveikia vienos iš susitarimo šalių vardu. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tai reiškia, kad įstatymo pagrindu S. M. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėta netekto darbingumo pensija, neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui, t. y. įvyko dalinis asmenų pasikeitimas prievolėje. Ieškovas įgijo ir šioje byloje gina savo turtinę teisę į kasatorių, kaip skolininką. Šią teisę ieškovas įgyvendina savarankiškai. Dėl to ieškovas, reikalaudamas priteisti iš kasatoriaus S. M. išmokėtas netekto darbingumo pensijos išmokas, neviršijančias padarytos žalos dydžio, veikia savo, o ne vienos iš susitarimo šalių vardu.

Antra, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis turi įstatymo galią tik jos šalims. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę sutartis negali nustatyti teisių ir pareigų joje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Sudarydami dvišalę sutartį dėl žalos atlyginimo L. G. ir S. M. neatleido ieškovo nuo pareigos mokėti S. M. netekto darbingumo pensiją ir neapribojo S. M. teisės gauti socialinio draudimo išmokas, inter alia netekto darbingumo pensiją, skirtas jos patirtai žalai kompensuoti.

Trečia, valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimo, jų santykio su padaryta žala ir socialinio draudimo įstaigų regresinių reikalavimų atsiradimo pagrindai ir tvarka reglamentuota pozityviojoje teisėje (VSDĮ, VSDPĮ ir CK). Tai reiškia, kad S. M., sudarydama sutartį su kasatoriumi dėl žalos atlyginimo, žinojo (ar negalėjo nežinoti), jog esant įstatymuose numatytoms sąlygoms jos patirta žala galės būti kompensuojama, be kita ko, mokant jai netekto darbingumo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Ji taip pat žinojo, kad tuo atveju, jei jai bus išmokėtos socialinio draudimo išmokos (inter alia netekto darbingumo pensija), jos bus įskaičiuotos į bendrą atlygintinos žalos dydį, t. y. kad gautų socialinio draudimo išmokų apimtimi ji praras turtinę teisę reikalauti atlyginti žalą tiesiogiai iš kasatoriaus, o ši jos turtinė reikalavimo teisė išmokėtų socialinio draudimo išmokų apimtimi pereis ieškovui. Byloje nenustatyta, kad, sudarydama sutartį su kasatoriumi, nustatančią kasatoriaus prievolės dėl žalos atlyginimo apimtį ir vykdymo tvarką, nukentėjusioji atsisakė teisės į valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Analogiškai nėra pagrindo teigti, kad sudarydamas sutartį su S. M. dėl žalos atlyginimo kasatorius nežinojo, jog esant įstatyme nustatytoms sąlygoms jo padaryta žala S. M. bus atlyginama, be kita ko, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, o šios išmokos bus įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija S. M. ir kasatoriaus sutartį dėl žalos atlyginimo vertina tik kaip šios sutarties šalių susitarimą dėl tos S. M. žalos dalies, kurios nepadengia socialinio draudimo įstatymų normų (inter alia VSDPĮ) pagrindu nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos, atlyginimo.

Ketvirta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netekto darbingumo pensija kompensuojamos ne tik netekusio darbingumo asmens negautos pajamos, bet ir kitos išlaidos, kurios taip pat įskaičiuotinos į tokio asmens patirtą turtinę žalą (priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu). Šių turėtų išlaidų kaip nuostolių atlyginimo dydžio, nesant akivaizdaus kompensavimo perviršio, nėra pagrindo pripažinti kaip sužaloto asmens praturtėjimą be teisinio pagrindo. Tai būtų pagrindas kvalifikuoti kaip žalos atlyginimą, pasinaudojant kompensavimo sistema, kuria žala nustatoma kaip nuostoliai, apskaičiuoti draudimo išmokų, skiriamų dėl asmens sveikatos sužalojimo, apskaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2013">3K-3-620/2013</a>). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad dėl eismo įvykio, už kurį atsakingas kasatorius, per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. S. M. negautos pajamos buvo didesnės už jai išmokėtą netekto darbingumo pensiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sudėjus iš kasatoriaus priteistą sumą ir kasatoriaus tiesiogiai nukentėjusiajai, kaip žalos atlyginimą, sumokėtą sumą bei palyginus gautą sumą su nukentėjusiosios negautomis pajamomis, šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad buvo kompensavimo perviršis.

Penkta, kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00OTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-496/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-496/2008">3K-7-496/2008</a>). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius ne tik nepaneigė, jog S. M. išmokėta netekto darbingumo pensija buvo mažesnė už dėl sveikatos sužalojimo jos patirtą žalą (negautas pajamas) bet ir neįrodė, kad šioje byloje ieškovo naudai priteista suma ir jo pagal sutartį S. M. sumokėta pinigų suma kartu sudėjus viršija S. M. turtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Šešta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bylos ir kasatoriaus nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl policijos įstaigos, išmokėjusios vienkartinę kompensaciją policijos pareigūnui už sveikatos sužalojimą specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybą, pagrindu, atgręžtinio reikalavimo teisės apimties. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios netekto darbingumo pensiją VSDĮ ir VSDPĮ pagrindu, atgręžtinio reikalavimo teisės.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami kasatoriaus ir S. M. sutartį dėl žalos atlyginimo, teisingai aiškino ir taikė sutarties laisvės principą, socialinio draudimo išmokų ir žalos santykį bei socialinio draudimo įstaigų regreso teisę reglamentuojančias CK normas.

Dėl visiško ginčo išsprendimo

Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ginčo iki galo neišsprendė, neužkirto kelio šalių naujiems ginčams, nes neaišku, ar iš jo priteista 12 000 Lt suma yra galutinė.

Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Ginčo ribas, formuluodamos reikalavimų dalyką ir pagrindą, nustato ginčo šalys. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reikalavo priteisti lėšas, kurias jis išmokėjo S. M. kaip netekto darbingumo pensiją per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Teismai, priteisdami iš kasatoriaus ieškovo naudai 12 000 Lt, ginčą, neišeidami už pareikšto reikalavimo ribų, išsprendė visiškai, įsiteisėjęs sprendimas turės šalims res judicata galią. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl šio reikalavimo galimas naujas šalių ginčas.

Dėl nukentėjusiosios neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, neįtraukdami į bylą S. M., tačiau savo iniciatyva nustatydami, kokia žala nukentėjusiajai padaryta, nusprendė dėl jos teisių ir pareigų, o pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamų teismų sprendimų pagrindu S. M. naujų teisių ar pareigų neįgijo. Kaip konstatuota šioje nutartyje, sudarydama sutartį su kasatoriumi, S. M. neatsisakė teisės į papildomą žalos kompensavimo mechanizmą, inter alia valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl sutartyje dėl žalos atlyginimo nurodytas kasatoriaus įsipareigojimas atlyginti S. M. padarytą žalą vertintinas tik kaip šalių susitarimas dėl tos S. M. žalos dalies, kurios nepadengia socialinio draudimo įstatymų normų pagrindu nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos, atlyginimo. Tai reiškia, kad teismo sprendimas šioje byloje neturi įtakos S. M. teisei į socialinio draudimo išmokas, kaip alternatyvų žalos kompensavimo mechanizmą. S. M. prievoliniai santykiai su kasatoriumi, susiję su žalos padarymu, dėl tos dalies, kuri neapima S. M. turtinės žalos, kompensuojamos jai socialinio draudimo išmokomis, atlyginimo, jau yra išspręsti jų tarpusavio sutartimi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjant bylą neįtraukus į ją S. M., CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 22,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus L. G. (duomenys neskelbtini) 22,02 Lt (dvidešimt du litus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas