Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-654/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19650-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.9; 2.1.6.2.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo L. G. gynėjui advokatui Simui Šuminui,
nukentėjusiųjų atstovui advokatui Linui Songailai,
civilinės atsakovės atstovui E. B.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato Simo Šumino ir nukentėjusiųjų T. P., B. P., J. P., O. P., V. P. ir N. P. atstovo advokato Lino Songailos kasacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms; pagal 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. G. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, L. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams.
Priteistos iš atsakovės ADB „C“ negautos pajamos per laikotarpį nuo eismo įvykio dienos (2019 m. balandžio 20 d.) iki žuvusiojo teisės būti Lietuvoje (vizos galiojimo) pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 15d.: civilinei ieškovei T. P. 134,16 Eur per mėn.; civiliniam ieškovui B. P. 100,49 Eur per mėn.; civiliniam ieškovui J. P. 100,49 Eur per mėn. Nuo 2019 m. liepos 16 d. priteista T. P. po 134,16 Eur kas mėnesį iki esminio aplinkybių pasikeitimo, sudarančio pagrindą peržiūrėti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą.
Priteistas iš atsakovės ADB „C“ nepilnamečių vaikų B. P. ir J. P. naudai žalos atlyginimas po 100,49 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 16 d. iki vaikų pilnametystės – B. P. iki 18 metų iki 2028 m. balandžio 2 d. ir J. P. iki 18 metų iki 2030 m. liepos 23 d., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų B. P. ir J. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta T. P..
Iš L. G. priteista O. P. 5000 Eur, V. P. – 5000 Eur, N. P. – 5000 Eur, B. P. ir J. P. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis – panaikintas BK 641 straipsnio nuostatų taikymas ir nustatyta, kad L. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. G. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo žmogus. Jis 2019 m. balandžio 20 d. apie 23.55 val. Tauragės r. sav., Taurų k., Tilžės plento gatvėje, prie Tilžės plento, Alėjos ir Balskų g. sankryžos, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, t. y. tamsiu paros metu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino ir nesustojo prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja einančiam O. P. (O. P.), šį patrenkė ir dėl patirtų sužalojimų šis mirė.
2. Taip pat L. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 11 val. 50 min. Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė du kartus R. S. į veidą, du kartus į galvą ir keliu sudavė vieną smūgį į smakrą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. S. padarė veido sumušimą su odos paraudimu apatinio žandikaulio projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal BK 641 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, tačiau šiuo atveju baudžiamoji byla nagrinėta ne pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir byla nebaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl nebuvo įstatyme įtvirtintų sąlygų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir L. G. paskirtą galutinę bausmę švelninti vienu trečdaliu.
III. Kasacinių skundų argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo L. G. gynėjas advokatas S. Šuminas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir išteisinti L. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti ir konstatuoti, kad nespręstinas L. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimas, nes ikiteisminis tyrimas atnaujintas nepagrįstai, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti nuosprendį ir sumažinti L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį; netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės; netenkinti civilinių ieškinių reikalavimų pripažįstant nukentėjusiųjų teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, siekiant žalos atlyginimo iš valstybės institucijų, arba civilinius ieškinius sumažinti iki sumos, neviršijančios 10 000 Eur. Kasatorius skunde nurodė šiuos argumentus:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisme, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-184(21), aptardamas jį ir jo įrodomąją reikšmę nuosprendžio aprašomosios dalies 20 punkte. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-184(21) paskelbtas ir ištirtas teismo posėdyje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalis bei BPK 286 ir 290 straipsniai, nebuvo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šio ekspertizės akto nepaskelbė ir neištyrė, gynyba manė, kad šis duomuo teismo nuosprendyje vertinamas nebus, todėl neteikė teismui prašymo apklausti ekspertizės aktą rengusio eksperto, kaip tai nustato BPK 286 straipsnio 5 dalis.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Nuteistojo gynėjas 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prašymą paskirti naują ekspertizę. Kaltinimą palaikiusi prokurorė su tokiu prašymu sutiko. 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu teismas, neištyręs ekspertizės akto, nurodė, kad advokato prašymą svarstys kito posėdžio metu, o proceso dalyviai turi būti pasiruošę baigiamosioms kalboms. Tai rodo, kad teismas jau turėjo išankstinę nuomonę atmesti advokato prašymą ir numatė, jog apeliantui ir jo gynėjui nebus suteikta galimybė užduoti ekspertui klausimus.
4.3. Teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, nes neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų ir neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su UAB „I“ pateiktais išaiškinimais dėl matomumo klausimų, tačiau savo teiginius grindė duomenimis iš 2020 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktų Nr. 11K-105(20) ir 11K-124(20) įvadinės dalies, šie ekspertizės aktai tik patvirtina UAB „I“ rašte nurodytas aplinkybes dėl matomumo. 2021 m. kovo 24 d. – 2021 m. kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad iš visų užfiksuotų bandymų didžiausias atstumas, iš kurio eksperimento dalyvis pastebėjo kliūtį, buvo 100,5 m, o mažiausias atstumas, iš kurio eksperimento dalyvis pastebėjo kliūtį, buvo 29,45 m. Kadangi mažiausias eksperimento metu nustatytas matomumo atstumas buvo 29,45 m, toks jis buvo galimas ir įvykio metu, jis yra palankiausias nuteistajam, todėl, atsižvelgdamas į in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, teismas privalėjo aplinkybes vertinti vertindamas šį atstumą. Tačiau teismas padarė visiškai priešingą išvadą, taigi klydo dėl įrodymų turinio. Be to, teismas nuosprendyje vadovavosi tiek Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus eksperimento atlikimo protokolu ir jame užfiksuotu mažiausiu matomumo atstumu 29,45 m, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-184(21), nors jame kvestionuojamas eksperimento protokole užfiksuotas 29,45 m mažiausias matomumo atstumas. Minėtoje ekspertizėje ekspertas nurodė savo paties iniciatyva atliktą, teoriniais skaičiavimais paremtą 38,6 m mažiausią matomumo atstumą. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas tokio skirtumo, šių abiejų įrodymų visumą vertino kaip logine seka paremtą įrodymų seką, patvirtinančią viena kitą.
4.4. Iš 2021 m. birželio 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto Virginijaus Pačebuto ekspertizės akto Nr. 11K-184(21) turinio matyti, kad ekspertas savo iniciatyva, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, nusprendė paneigti eksperimento metu užfiksuotą objektyvų rezultatą, nors ekspertui buvo suformuluota užduotis atlikti eismo įvykio, o ne eksperimento rezultatų ekspertizę. Tokiu būdu ekspertas, kuris nedalyvavo eksperimento atlikimo metu, neigė eksperimento rezultatus ir iš esmės konstatavo, kad fiksuodami smėlio maišelio nulėkimo ir nuslydimo atstumą pareigūnai suklydo. Be to, ekspertizės akto rezoliucinėje dalyje nurodytos išvados yra prieštaringos. Ekspertas tikėtinos išvados pagrindu padarė kategorišką išvadą, todėl išvada kelia pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, surašyto ekspertizės akto motyvų bei išvadų pagrįstumo. Ekspertas neatsakė ir į teismo suformuluotus 6-ąjį bei 7-ąjį klausimus, kurie gali turėti įtakos sprendžiant nuteistojo nekaltumo klausimą.
4.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarta tik rekomendacinė norma dėl atšvaito dėvėjimo (KET 42 punktas), tačiau visiškai nepasisakyta apie KET 9 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimus, kuriuos padarė nukentėjusysis. Taip pat teismas iš esmės nepasisakė dėl to, ar eismo įvykio vieta gali būti laikoma pėsčiųjų perėja, atsižvelgiant į perėjos neatitiktis teisės aktų reikalavimams. 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte Nr. (10.7)2-3862 nurodyta, kad įvykio vietoje esanti pėsčiųjų perėja neatitinka Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 reikalavimų, taigi neatitinka tokių objektų infrastruktūrai keliamų reikalavimų jos saugumo aspektu. Dėl šių priežasčių, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, įvyko kazusas, kadangi L. G. pavojingus padarinius sukėlė nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos.
4.6. Nustatytas per didelis bausmės dydis, neatitinkantis L. G. charakterizuojančių savybių, proporcingumo principo, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmių skyrimo tikslų bei BK 54 straipsnyje nustatytų bausmių skyrimo pagrindų, todėl turėtų būti ženkliai mažinamas – skiriama ne didesnė negu vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Perteklinis ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Nuo įvykio praėjo ketveri metai ir L. G. nebuvo taikyta kardomoji priemonė, susijusi su teisės vairuoti sustabdymu. Per šį laikotarpį jokių nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė, todėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebeturi prasmės.
4.7. Nuosprendyje nemotyvuotas iš L. G. priteistų civilinių ieškinių dydis, šių ieškinių bendra suma sudaro 50 000 Eur. Bendra 50 000 Eur suma, atsižvelgiant į nukentėjusiojo turtinę padėtį, yra per didelė. Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis, civiliniai ieškiniai turėtų būti mažintini arba išvis nepriteisti, nurodant, kad žuvusiojo artimieji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kad pareikštus civilinius ieškinius atlygintų valstybinės institucijos, atsakingos už Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 reikalavimų įgyvendinimą.
5. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas L. Songaila prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžių dalis, susijusias su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiesiems, ir civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi priteisiant iš civilinės atsakovės ADB „C“ T. P. 106 176,40 Eur turtinei žalai atlyginti, B. P. 24 440,44 Eur turtinei žalai atlyginti, J. P. 30 500,80 Eur turtinei žalai atlyginti; iš nuteistojo L. G. priteisti T. P. 45 000 Eur, B. P. ir J. P. po 50 000 Eur, O. P., V. P. ir N. P. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius skunde nurodė tokius motyvus:
5.1. Teismai netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, neanalizavo visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nepasisakė dėl jų visumos, nustatant civiliniams ieškovams atlygintinos turtinės bei neturtinės žalos dydį, taip pat turtinės žalos priteisimo formą, tai lėmė akivaizdų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą.
5.2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine išmoka labiau atitiks kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, geriau užtikrins visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą ir užkirs kelią nepagrįstam nukentėjusiųjų praturtėjimui. Teismai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusieji yra trečiosios šalies piliečiai, tai reiškia, kad civiliniam atsakovui bus realiai apsunkinamos galimybės savarankiškai gauti informaciją apie galimą tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, sudarantį pagrindą peržiūrėti priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį. Nevertinta ir tai, kad tokia informavimo našta negali būti permetama išimtinai nukentėjusiesiems. Taip pat neatsižvelgta ir į civilinės atsakovės – draudimo bendrovės turtinę padėtį, kuri neabejotinai leistų visą nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą atlyginti ne periodinėmis išmokomis, o vienkartine kompensacija, tai patvirtina ir pačios civilinės atsakovės veiksmai, dalį periodinių išmokų kasatoriams išmokėjus ne mokant kas mėnesį, o už daugiau nei trejus metus vienu kartu.
5.3. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami, jog žuvusiojo vidutinį darbo užmokestį sudarė 536,65 Eur suma, netinkamai vertino teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką,
5.4. Žemesniųjų instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamai įvertino žuvusiojo artimųjų patirtų išgyvenimų mastą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismai, spręsdami dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Teismai nuosprendžiuose nė karto nepasisakė apie tai, jog nukentėjusioji T. P. ir O. P., kuris žuvo, buvo susituokę apie 10 metų, santuokoje susilaukė dviejų sūnų, jų šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai. Teismai neakcentavo žuvusiojo sutuoktinės nurodytų aplinkybių, jog ši po sutuoktinio mirties patyrė psichologinę traumą, vis dar susiduria su nuolatine emocijų kaita, nerimu, o tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Liko neįvertinta tai, kad žuvusiojo sutuoktinė tapo našle su dviem mažamečiais vaikais būdama jauno amžiaus, tai turėjo įtakos ne tik T. P. emociniam stabilumui, bet ir nepilnamečių vaikų raidai. Todėl tiek žuvusiojo sutuoktinės, tiek jo nepilnamečių vaikų ryšys su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriami padariniai savo mastu iš esmės yra vienodi. Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais byloje taip pat pripažinti ir žuvusiojo sesuo bei tėvai, kurie, be sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų, yra artimiausi žuvusiojo giminaičiai, turėję su juo itin glaudų tarpusavio ryšį. Šių aplinkybių teismai taip pat nevertino. Kritiškai vertintina teismų pozicija, kai tam tikros civiliniam ieškiniui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės akcentuotos ir įvertintos tik kai kurių nukentėjusiųjų (žuvusiojo nepilnamečių vaikų) atžvilgiu, tačiau tos pačios aplinkybės nutylimos sprendžiant neturtinės žalos dydžio žuvusiojo sutuoktinei, tėvams bei seseriai klausimą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo L. G. gynėjo advokato S. Šumino ir nukentėjusiųjų atstovo advokato L. Songailos kasaciniai skundai atmetami.
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl šių nuostatų taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Atsižvelgdama į šį įstatymu įtvirtintą reguliavimą, nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentus teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, – teisėjų kolegija patikrins tik tuos argumentus, kurie gali reikšti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, taip pat ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo gynėjo S. Šumino kasacinio skundo argumentai dėl bausmės dydžio, dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir civilinio ieškinio dydžio, taip pat nukentėjusiųjų advokato L. Songailos kasacinio skundo dalis dėl nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra susiję su nuteistajam ir nukentėjusiesiems palankių aplinkybių pabrėžimu, bet ne su įstatymo taikymo klaidomis.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies, 286 ir 290 straipsnių pažeidimo
8. Pagal BPK 286 straipsnio 6 dalį ekspertizės įstaiga ar nedalyvaujantis bylą nagrinėjant teisme ekspertas ekspertizės aktą arba eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados, nusiunčia teismui. Teisme gautas toks ekspertizės aktas arba eksperto aktas paskelbiamas ir ištiriamas laikantis BPK 290 straipsnyje nustatytų taisyklių. Pagal BPK 290 straipsnio 1 dalį įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi. Pagal esamą teisinį reguliavimą paskyręs ekspertizę ir gavęs jos išvadą apeliacinės instancijos teismas turėjo teismo posėdyje ją paskelbti, tačiau po ekspertizės akto gavimo teisme vėliau 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. vasario 8 d. vykusiuose posėdžiuose ekspertizės aktas nebuvo paskelbtas, taip buvo pažeisti BPK 286 ir 290 straipsnių reikalavimai.
9. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu padaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to, ar pažeidimas laikytinas esminiu, teismas sprendžia atsižvelgdamas į pažeidimo sukeltas pasekmes kaltinamojo teisėms ar įtaką teisingam galutiniam teismo sprendimui. Pagal BPK 384 straipsnio 7 dalį ir 382 straipsnio 5 punktą kasacinės instancijos teismo nustatytas esminis BPK pažeidimas lemia tam tikras pasekmes – nuosprendžio ar nutarties panaikinimą ir bylos perdavimą iš naujo nagrinėti teisme. Kasaciniame skunde kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui neištyrus ir nepaskelbus ekspertizės akto buvo suvaržyta įstatymu garantuota kaltinamojo teisė užduoti ekspertui klausimus. Be to, jam prašant laikyti ekspertizės aktą niekiniu ir juo nesivadovauti, o teismui ekspertizės akto teismo posėdyje neištyrus ir nepaskelbus, jam buvo sudarytas pagrįstas manymas, kad šis duomuo teismo nebus vertinamas, ir todėl jis neteikė prašymo apklausti ekspertą.
10. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme po ekspertizės akto gavimo pirmasis posėdis įvyko 2022 m. gruodžio 2 d. Šio posėdžio metu įžanginėje jo dalyje prašymų stadijoje advokatas S. Šuminas pateikė prašymą 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės aktą laikyti niekiniu ir juo byloje nesivadovauti bei paskirti naują eismo įvykio ekspertizę. Tai rodo, kad advokatui buvo žinomas ekspertizės akto turinys ir jis teikė su ekspertizės aktu susijusius prašymus, o teismui paskelbus išvardijant ar perskaitant ekspertizės akto dalį ar jį visą arba jį apžiūrint advokato žinios apie šio įrodymo turinį nepasikeistų. Tame pačiame posėdyje teismas nepriėmė sprendimo dėl advokato prašymo, tačiau 2022 m. vasario 8 d. įvykusio posėdžio metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė netenkinti prašymo ir toks sprendimas reiškia, kad teismas nelaikė ekspertizės akto niekiniu ir nenusprendė juo nesivadovauti. Be to, teikdamas tokį prašymą teismui advokatas negalėjo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje tikėtis kitokio teismo sprendimo dėl tokio savo prašymo, nes BPK nenustato, kad dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais teismas toje stadijoje turėtų ar galėtų priimti sprendimą. Pagal BPK 324 straipsnio 10 dalį, 331–332 straipsnius ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą tik priimdamas galutinį sprendimą teismas jame išdėsto išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir motyvus dėl įrodymų atmetimo. Svarbu ir tai, kad sakydamas baigiamąją kalbą, kai jau žinojo teismo sprendimą netenkinti jo prašymo, advokatas aptarė 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės aktą. Šie motyvai rodo, kad advokatui nebuvo sudarytas pagrindas manyti, kad teismas ekspertizės akto iš viso nevertins, o atvirkščiai, tiek protokoline teismo nutartimi buvo pasakyta, tiek iš įstatymu įtvirtinto reguliavimo buvo akivaizdu, kad teismas šį įrodymą vertins. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų ir teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas sudarė sąlygas visiems proceso dalyviams pateikti prašymus, tačiau netgi asmeniškai paklaustas, ar turi prašymų, advokatas neprašė apklausti ekspertizę atlikusio eksperto. Kasaciniame skunde nurodęs, kad buvo pažeista nuteistojo teisė užduoti ekspertui klausimus, kasatorius jokių klausimų, kurie apeliacinės instancijos teismo būtų neišaiškinti ir dėl ko reikėtų apklausti ekspertą, nenurodė. Remiantis šiais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas BPK pažeidimas sukėlė pasekmes kaltinamojo teisėms ar turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo teisingumui.
Dėl teismo šališkumo
11. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teisme buvo pažeista L. G. teisė į nešališką teismą, kadangi 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje nurodęs, kad advokato prašymą svarstys kitame posėdyje, kartu teismas nurodė proceso dalyviams būti pasiruošusiems baigiamosioms kalboms. Kasatoriaus nuomone, taip teismas parodė, kad advokato prašymas bus atmestas, ir numatė, kad apeliantui ir jo gynėjui nebus suteikta teisė teikti prašymą apklausti ekspertą.
12. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, ar yra faktų, kurie rodo teisėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami ir su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2015). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017 ir kt.).
13. Kasaciniame skunde nurodyta situacija nereiškia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nei subjektyviojo, nei objektyviojo šališkumo. Palyginus apeliacinės instancijos teisme vykusį procesą su kasacinio skundo argumentais matyti, kad advokatas kaip faktus nurodo aplinkybes, kurios vyko visai kitaip, teikia niekuo nepagrįstus argumentus ir daro akivaizdžiai neteisingas išvadas. 2021 m. gruodžio 2 d. posėdyje darydama pertrauką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pertrauką daro dėl to, jog advokato prašymas yra didelės apimties, jis teisme buvo gautas likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios, teisėjų kolegijos nariams reikėjo išsamiai susipažinti su prašymu ir jame išdėstytais argumentais. Toks teismo paaiškinimas ir nereiškia, jog advokato prašymas nebus patenkintas, ir rodo tinkamą teisėjų kolegijos elgesį procese, teisingą požiūrį į proceso dalyvių procesines teises ir prašymų reikšmę, siekį kokybiškai įsigilinti į prašymo argumentus, užtikrinti teisingą procesą bei siekį teisingai išspręsti bylą. Priėmusi sprendimą daryti pertrauką teisėjų kolegija paaiškino proceso dalyviams, kad nepaisant to, koks sprendimas dėl prašymo bus priimtas, proceso dalyviai turi būti pasiruošę baigiamosioms kalboms. Toks teismo posėdžio pirmininko pasakymas atitinka proceso principus ir yra labai priimtinas, nes rodo rūpestį dėl proceso operatyvumo. Pagal BPK 2421 straipsnio 1 dalį teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 6 dalimi, ši nuostata galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Greitai bylas nagrinėti teismą įpareigoja ir BPK 1 straipsnis, kuriame nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis. Be to, apeliaciniame procese gali būti netiriami įrodymai ir byla gali būti išnagrinėta jau pirmame posėdyje, todėl jau ateidami į pirmąjį apeliacinės instancijos teismo posėdį proceso dalyviai turi būti pasiruošę baigiamosioms kalboms. Pasitaiko atvejų, kai apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą proceso dalyviai prašo padaryti pertrauką, kad būtų pasiruošta baigiamosioms kalboms, tai gali nepagrįstai užvilkinti procesą. Proceso eigos planavimas rodo tinkamą vadovavimą procesui. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio protokolo, 6 lapų advokato prašymas tiek teismo, tiek kitų proceso dalyvių buvo gautas prieš pat teismo posėdį ir pertrauka buvo daroma teisėjų kolegijai siekiant susipažinti su prašymo argumentais bei teisingai jį išspręsti. Labai tikėtina, kad, advokatui pasirūpinus pateikti teismui prašymą anksčiau, teisėjų kolegija iki posėdžio pradžios būtų su juo susipažinusi ir, išklausiusi kitų proceso dalyvių nuomones, tame pat posėdyje būtų jį išsprendusi, o žinant, kad prašymas buvo netenkintas, būtų pradėjusi klausyti baigiamųjų kalbų. Visiškai priešingas faktinei situacijai kasacinio skundo argumentas, kad teismas numatė, jog apeliantui ir jo gynėjui nebus suteikta teisė teikti prašymą apklausti ekspertą. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 8 d. protokolo ir teismo posėdžio garso įrašo, po to, kai teisėjų kolegijos pirmininkas paskelbė nutartį, jis paklausė proceso dalyvių, ar jie turi prašymų. Asmeniškai buvo paklaustas ir advokatas S. Šuminas, šis pasakė, kad prašymų neturi. Taigi, advokatui buvo suteikta teisė pareikšti prašymus. Teisiniuose procesuose naudojamuose dokumentuose neturėtų būti iškraipomi faktai ir remiantis jais teikiami motyvai.
Dėl argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
14. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2013, 2K-313/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
15. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų ir neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-303/2018, 2K-7-162-303/2019). Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad teismo išvados negali būti grindžiamos duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, ar įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018, 2K-75-489/2021).
16. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu kasaciniame skunde nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tirdami ir vertindami įrodymus teismai BPK pažeidimų nepadarė.
17. Vienas iš apeliacinio skundo motyvų buvo susijęs su nuteistojo L. G. galimybe pamatyti per gatvę einantį pėsčiąjį. Toks argumentas yra nurodytas ir kasaciniame skunde ir yra siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir gautais rezultatais bei non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principo taikymu vertinant mažiausią atstumą, kuriuo vairuotojas galėjo pamatyti pėsčiąjį. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šį argumentą, surinko jam teisingai įvertinti reikalingus papildomus įrodymus ir pateikė motyvuotas bei pagrįstas išvadas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, darydami išvadas dėl matomumo, pagrįstai vadovavosi įrodymų visuma – ekspertizių aktais, eksperimento rezultatais, vaizdo įraše užfiksuota informacija, eismo įvykio vietos apžiūros ir automobilio apžiūros protokolų duomenimis, liudytojo E. G. parodymais, įvertino tai, kad L. G. važiavo viršydamas leistiną greitį, o važiuodamas leistinu greičiu turėjo galimybę sustabdyti automobilį neprivažiavęs pėsčiojo partrenkimo vietos. Ekspertizės akte nustatytas tikėtinas L. G. vairuoto automobilio atstumas iki pėsčiojo partrenkimo vietos, kaip ir važiavimo greitis, buvo nustatyti pasinaudojant byloje esančiomis skaitmeninėmis vaizdo bylomis. 2021 m. birželio 3 d. ekspertizės akte ekspertas nebandė paneigti eksperimento rezultatų, o paskaičiavo tikėtiną matymo atstumą įvertinęs ne tik maišelio nukritimo vietą, bet ir vairuotojo reakcijos laiką, reikalingą maišeliui išmesti, maišelio kritimo laiką ir maišelio slydimą nukritus. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jei L. G. būtų laikęsis KET 30 punkto reikalavimų ir elgęsis taip, kaip privalėjo elgtis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nakties metu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laikydamasis atsargumo priemonių sulėtinęs greitį ar sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, į kurią jau buvo įžengęs O. P., jis būtų galėjęs išvengti pėsčiojo partrenkimo. L. G. turėjo realią galimybę iš anksto, neprivažiavus pėsčiojo, pastarąjį pamatyti ir stabdyti automobilį. Teismai nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti L. G. kelyje vairuoti saugiai bei laikytis KET 30 punkto reikalavimų, tačiau artėdamas nakties metu prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis nesiėmė jokių atsargumo priemonių, netgi priešingai, važiavo greičiau, nei leistina. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad L. G. kliūties kelyje nepastebėjo ne todėl, kad to padaryti buvo neįmanoma, o todėl, jog buvo neatidus ir neatsargus bei nesilaikė KET 30 punkto reikalavimų.
18. Nors kasaciniame skunde teikiami argumentai dėl pėsčiųjų perėjos, kurioje įvyko eismo įvykis, neatitikimo Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 reikalavimams, tačiau nėra jokių motyvų, kaip šių taisyklių reikalavimų neatitiktis yra susijusi su nuteistojo veiksmais. Teisėjų kolegija nesutinka, kad L. G. negalėjo žinoti ir suprasti, kokių saugumo priemonių jis turi imtis, nes tokios saugumo priemonės yra nurodytos KET 30 punkte – sulėtinti greitį arba sustoti, o tamsiu paros metu, kaip buvo ir šiuo atveju, dar ir imtis bet kokių papildomų priemonių, kad tik būtų išvengta eismo įvykio. Tai, kad pėsčiųjų perėja neatitinka Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 reikalavimų, neleidžia vairuotojui nesilaikyti KET 30 punkto reikalavimų.
Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato Lino Songailos kasacinio skundo argumentų
19. Kasaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų netinkamai pritaikyta CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, netinkamai įvertintais įrodymais ir neatsižvelgimu į visas reikšmingas aplinkybes, prašo pakeisti teismų sprendimus priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis ir priteisti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vienkartine išmoka.
20. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo formos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išaiškinimais byloje Nr. e3K-3-238-313/2019. Joje nurodyta, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, nagrinėjant asmens ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka, o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau ją peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje teismai motyvavo, kad apskaičiuojant žalą yra daug dydžių, nuo kurių ji priklauso ir kurie ateityje gali kisti. Spręsdami, kokia forma turi būti atlyginama žala mirusiojo žmonai, teismai pasisakė, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, ateityje gali pagerėti jos galimybė pačiai save išlaikyti arba ji gali sudaryti kitą santuoką ir gauti išlaikymą, tai gali turėti įtakos žalos dydžiui. Vaikams priklausančiam žalos dydžiui įtaką gali turėti valstybės nustatomi našlaičio pensijos dydžiai, kurie gali kisti, arba kitokie valstybės sprendimai, galintys lemti pokyčius socialinėje srityje. Nukentėjusiųjų atstovo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad nukentėjusieji yra trečiosios valstybės piliečiai, priteisiant žalą periodinėmis išmokomis jiems sukeliami papildomi rūpesčiai dėl informacijos pateikimo ar jų pačių pageidavimas gauti žalos atlyginimą vienkartine išmoka – nelemia kitokios išvados dėl CK 6.288 straipsnio 3 dalies taikymo, nei ją padarė žemesniųjų instancijų teismai, o žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis nustatytas pagrįstai.
21. Nukentėjusiųjų atstovas kasaciniame skunde nurodė argumentus dėl to, kad žemesniųjų instancijų teismai, apskaičiuodami mirusiojo vidutinį darbo užmokestį, turėjo įskaičiuoti išmokas už viršvalandžius ir darbą šventinėmis dienomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms, o šį kasacinio skundo argumentą atmeta. Nors kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, siūlo savo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo būdą, tačiau siūlomas būdas neatitinka šio nutarimo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokia mirusiojo darbo užmokesčio suma naudotis skaičiuojant nukentėjusiųjų negautas pajamas, teisingai atsižvelgė į jo Lietuvoje būtą laikotarpį, vizos galiojimo pabaigą, labai intensyvų darbo laiką tik atvykus ir ne tokį intensyvų darbą kitu laikotarpiu. Teismas įvertino, kad UAB „H“ mirusiajam išmokėtas darbo užmokestis buvo labai panašus į nurodytą darbo sutartyje. Remiantis šiais motyvais, darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis tiksliausiai atspindi mėnesines pajamas, kurias mirusysis galėjo gauti ateityje ir nuo kurių turėtų būti skaičiuojamas gana ilgą laiką mokėtinas civilinių ieškovų turtinės žalos dydis.
22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. G. gynėjo advokato Simo Šumino ir nukentėjusiųjų T. P., B. P., J. P., O. P., V. P. ir N. P. atstovo advokato Lino Songailos kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
Alenas Piesliakas
