R. P. pagal BK 137 str., 16 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-265-489/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01802-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.1; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Justinos Murauskaitės-Darvidės ir nuteistojo V. V. bei jo gynėjos advokatės Zitos Smirnovienės kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutarties.

Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; V. V. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš R. P. ir V. V. priteista po 1810,87 Eur nukentėjusiojo Em. S. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, po 1158,75 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. atlyginimo. Iš civilinės atsakovės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. priteista 2130,05 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš civilinės atsakovės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, nukentėjusiajam Em. S. priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartimi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovės advokatės Kristinos Vezbergaitės ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmesti; nuteistojo V. V. bei nuteistojo R. P. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies: priteistas 2317,50 Eur dydžio išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimas sumažintas iki 1880 Eur ir iš R. P. bei V. V. priteista po 940 Eur J. S. Taip pat iš nuteistųjų V. V. ir R. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. priteista po 675 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P., pagal apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotą kaltinimą, pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vandenvalos įrenginių vyriausiuoju operatoriumi, pagal 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 68 3.1 punktą turėdamas teisę iš (duomenys neskelbtini) nuotekų ūkio viršininko V. V., pagal pareiginius nuostatus atsakingo už saugų darbų organizavimą, reikalauti tinkamų darbo sąlygų, tinkamų patalpų (nes iš esamų patalpų vandenvalos įrenginių vyriausiasis operatorius, atidarydamas ir uždarydamas vartus, neturėjo galimybės matyti vartų ir saugiai jų atidaryti bei uždaryti), jis (R. P.) nepareikalavo tinkamų darbo sąlygų. Dėl šių neatsargių veiksmų 2020 m. gegužės 1 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) R. P., dirbdamas operatorinėje ir sulaukęs nuotekų ūkio vartų atidarymo šaukimo signalo bei E. S. balsinio prašymo atidaryti vartus, distanciniu pultu atidarė nuotekų ūkio vartus ir neįsitikinęs, kad juos uždaryti saugu, nes organizuojant darbą nebuvo sudaryta galimybė matyti vartų, distanciniu pultu uždarinėdamas vartus prispaudė pro vartus einančiam Em. S. kairiąją šlaunį, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo Em. S., šiam dėl kairiojo šlaunikaulio atviro lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. V. V., pagal apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotą kaltinimą, pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) nuotekų ūkio viršininku, kuris pagal 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 63 2.18 punktą privalėjo organizuoti nuotekų ūkio darbą bei pagal 4.4 punktą buvo atsakingas už darbų organizavimą, darbų atlikimo kultūrą, 2019 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. VO-92 dėl atsakingų asmenų paskyrimo už darbuotojų saugą ir sveikatą buvo paskirtas būti atsakingas nuotekų ūkyje už saugų darbą, už saugią įrenginių eksploataciją, vykdomų (duomenys neskelbtini) operatorinės patalpų remonto darbų metu, 2020 m. balandžio–birželio mėn., netinkamai organizuodamas darbus, nesaugiai perkėlė operatorinę iš pastato trečio aukšto į antrą aukštą (nes iš perkeltų operatorinės patalpų tapo nematomi nuotekų ūkio vartai; vandenvalos įrenginių vyriausiasis operatorius, atidarydamas ir uždarydamas vartus, neturėjo galimybės matyti vartų ir saugiai jų atidaryti bei uždaryti), o R. P., dirbantis (duomenys neskelbtini) vandenvalos įrenginių vyriausiuoju operatoriumi, nepareikalavo tinkamų darbo sąlygų, dėl šių neatsargių veiksmų 2020 m. gegužės 1 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) R. P., dirbdamas operatorinėje ir sulaukęs nuotekų ūkio vartų atidarymo šaukimo signalo bei E. S. balsinio prašymo atidaryti vartus, distanciniu pultu atidarė nuotekų ūkio vartus bei neįsitikinęs, kad vartus uždaryti saugu, nes organizuojant darbą nebuvo sudaryta galimybė juos matyti, distanciniu pultu uždarinėdamas vartus prispaudė pro juos einančiam Em. S. kairiąją šlaunį, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo Em. S., šiam dėl kairiojo šlaunikaulio atviro lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėja advokatė J. Murauskaitė-Darvidė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui arba panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį R. P. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios J. S. civilinius ieškinius atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma:

3.1. R. P., duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 14.20 val. kažkas paskambino į nuotekų ūkio vartų telefonspynę ir paprašė atidaryti vartus. Jis distanciniu pultu vartus atidarė ir girdėjo, kaip jie atsidaro. Tuomet išgirdo žodžius „ačiū, užteks“, taigi suprato, kad žmogus per vartus perėjo, tuomet palaukė apie 15 sekundžių ir paspaudė vartų uždarymo mygtuką. Apeliacinės instancijos teismas E. S. žodžius „ačiū, užteks“ interpretavo kitaip, nei juos suprato nuteistasis R. P., nurodydamas, kad šie žodžiai reiškė tik tai, kad vartai atidaryti pakankamai, o ne tai, kad žmogus per vartus perėjo, padėkojo, todėl vartus galima uždaryti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. turėjo reikalauti tinkamų darbo sąlygų, o jam to nepadarius ir nemačius vartų, buvo padaryta išvada, jog tokie jo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su vaikui padarytais sužalojimais. R. P. negalėjo numatyti, kad kito asmens sveikatai ar gyvybei galėtų grėsti pavojus, ypač atsižvelgiant į tai, kad E. S. ir jo sūnaus veiksmai šiuo atveju buvo tokie, kuriais Em. S. pats sau kėlė grėsmę sveikatai, vartams užsidarant grįždamas pro juos atgal iš įmonės teritorijos, nes matė, kad jo tėvas yra už vartų, ėjo pasiimti striukės ir šuns. Vien tik vartų atidarymas ir uždarymas nebuvo pagrindinė įvykio priežastis. Tiek vaiko, tiek ir jo tėvo elgesys lėmė įvykio padarinius.

3.2. Teismai nepagrįstai atmetė prašymus apklausti teismo posėdyje ekspertus V. Matusevičių, T. Pasaulį ir K. Zinkevičių, atlikusius kompleksinę teismo medicinos-transporto trasologinę ekspertizę. Ekspertizės aktas patvirtina, kad pėdsakai ant vaiko dviračio susiformavo dėl poveikio iš dešinės į kairę, dviračio apgadinimai yra dešinėje pusėje, tad visos aplinkybės patvirtina, kad dviratis buvo apgadintas judančios vartų varčios, šiai judant iš dešinės į kairę. Vadinasi, teismų padaryta išvada, jog vaikas buvo sužalotas einantis pro vartus į įmonės teritoriją, yra klaidinga. Iš ekspertizės akto matyti, kad, sprendžiant iš paliktų varčios pėdsakų ant dviračio, šis buvo apgadintas, Em. S. grįžtant iš įmonės teritorijos; neatmestina galimybė, kad vaiko koja galėjo lūžti įstrigusi tarp dviračio rėmų. Taigi Em. S. buvo sužalotas ne tuo metu, kai jis įėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kaip nustatė teismai, o tada, kai stengėsi iš jos išeiti. Be to, pagal 2022 m. kovo 23 d. ekspertizės akto duomenis, nustatytas Em. S. kairiojo šlaunikaulio atviras lūžis su šoniniu poslinkiu į išorę per pusę kaulo storio. Tačiau vartų statramstis ir judanti vartų varčia jų užsidarymo metu vienas su kitu kontaktuoja toje pačioje plokštumoje ir todėl joks šiuos paviršius laužiantis kampas nesusiformuoja. Taigi šie paviršiai negali lemti Em. S. nustatyto kaulo lūžio.

3.3. Kai buvo vertinami E. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių, neatsižvelgta į tai, kad jie viso proceso metu kito, o nukentėjusiojo Em. S. parodymai dėl įvykio mechanizmo galėjo būti paveikti kartu su juo gyvenančių tėvų.

3.4. Teismai visiškai neįžvelgė nukentėjusiojo tėvo E. S. kaltės ir nurodė, kad aplinkybė, jog E. S. su vaiku norėjo patekti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, prie vartų esant užrašui „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“, nešalina kaltinamųjų atsakomybės. Teismai vertino nukentėjusiojo tėvo neatsargumą, pasisakydami dėl civilinio ieškinio, tačiau ne dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo. E. S., būdamas atsakingas už savo mažametį vaiką, turėjo neginčijamą pareigą juo tinkamai pasirūpinti ir jį prižiūrėti. E. S. neinformavo R. P., kad jis yra pašalinis asmuo, norintis patekti į draudžiamą teritoriją, nepasisakė, kad siekia į ją patekti su mažamečiu vaiku, vedinas dviračiu bei šunimi. Įvykis turėtų būti vertinamas kaip kazusas, nes jame nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis – R. P. kaltė. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad būtent R. P. atliktas vartų atidarymas ir uždarymas buvo pagrindinė įvykio priežastis. Teismų liko neįvertinta aplinkybė, kad kazuso atveju esminę reikšmę turėjo nukentėjusiojo Em. S. veiksmai ir jų santykis su kilusiomis pasekmėmis.

3.5. Taip pat konstatuotinas pirmosios instancijos teismo šališkumas, nes teismas atmetė prašymus dėl tyrimo veiksmų atlikimo, taip apribota teisė į gynybą, pažeistas rungimosi principas. Nors teisme buvo prašoma apklausti ekspertus V. Matusevičių, T. Pasaulį bei K. Zinkevičių, jie nebuvo apklausti. Prašymas apklausti ekspertus buvo motyvuojamas tuo, kad Em. S. sužalojimo mechanizmas kelia abejonių. 2021 m. lapkričio 9 d. bylos nagrinėjimo teisme metu teisėja L. Dumskienė replikavo, kad E. S. būtų padaręs viską dėl savo vaiko, teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją E. S., kito nuteistojo V. V. gynėjai nesuteikta teisė užduoti jam klausimų, apklausiant teisme J. S., jai buvo užduodami menami klausimai. Pirmosios instancijos teisme R. P., V. V. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas R. V. Gabrilavičius prašė nušalinti teisėją nuo bylos, tačiau toks jų prašymas buvo atmestas.

3.6. Specialistas K. Zinkevičius, atlikęs tyrimą ir pateikęs išvadą byloje, vėliau pateikė ekspertizės aktą dėl nukentėjusiojo medicininio tyrimo. Taigi jis negalėjo procese dalyvauti ir kaip specialistas, ir kaip ekspertas. Be to, teisme apklaustas kaip specialistas, šis negalėjo paaiškinti nukentėjusiojo Em. S. sužalojimo mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti (duomenys neskelbtini) atstovo prašymą atlikti eksperimentą; prašymu buvo siekiama nustatyti, ar uždarant vartus kontaktuojančios statramsčio ir varčios plokštumos suformuoja laužiantį kampą viena kitos atžvilgiu; ar vartų statramsčio ir varčios kontakto metu galimas toks mechaninis poveikis, kuris galėtų lemti atviro kaulo lūžio susiformavimą, taip pat atsakyti į kitus svarbius klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta atliekant ekspertizes, neapklausus ekspertizes atlikusių ekspertų. Vartų atidarymo ir uždarymo mechanizmas bei paties nukentėjusiojo ir jo atstovo veiksmai yra itin svarbios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, nuo kurių nustatymo priklauso ir klausimo dėl R. P. kaltės išsprendimas. Visos šios aplinkybės buvo nurodomos ir apeliaciniame skunde, dėl jų nustatymo ir išsiaiškinimo buvo prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausti ekspertus ir paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau nė vienas prašymas nebuvo tenkintas. Nustačius tikslų Em. S. patekimo į įmonės teritoriją laiką, matyti, kad R. P. veiksmai visiškai atitiko protingo bei saugaus elgesio modelį.

3.7. Teismas, skirdamas bausmę R. P., neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat pažeidė BK 41, 61 straipsnių nuostatas. Nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinta, kad R. P. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, nepriekaištingos reputacijos asmuo. Teismo argumentas, kad R. P. tik nežymiai pajus laisvės suvaržymus, neteisingas, nes nors jam bausmės vykdymas atidėtas, vis tiek jis yra laikomas teistu.

3.8. Civiliniai ieškiniai byloje priteisti nepagrįstai, nes atsižvelgta į R. P. kaltę padarant nusikalstamą veiką, nors konstatuotinas kazuso atvejis, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo J. S. nepagrįstas ir dėl to, kad ji nebuvo su vaiku tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, pati J. S. per įvykį nenukentėjo ir neturtinės bei turtinės žalos nepatyrė. Be to, ji tuo metu buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, o argumentas, kad ji laukėsi, nesudaro pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Duomenys apie tai, kad J. S. buvo pasiėmusi nemokamų atostogų, nepatvirtina fakto, kad jų metu buvo prižiūrimas tik mažametis Em. S., teismui nebuvo pateikta duomenų, kam atostogos buvo panaudotos. Visų proceso išlaidų, kurios nesusijusios su R. P. ir nuteistuoju V. V., atlyginimas niekaip negalėjo būti iš jų priteistas.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. ir jo gynėja Z. Smirnovienė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutarties dalis, kuriose V. V. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį nustačius, kad jis nepadarė BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, taip pat panaikinti tas nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis iš V. V. priteistas J. S. atstovavimo išlaidų atlyginimas. Kasaciniame skunde nurodoma:

4.1. V. V. pripažintas kaltu padaręs BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Būtent (duomenys neskelbtini) operatorius turėjo pareigą neįleisti pašalinių asmenų ir transporto priemonių į teritoriją, turėjo įsitikinti, kad tokie asmenys turi teisę patekti į teritoriją. 2020 m. gegužės 1 d. buvo ne darbo diena, todėl operatorius turėjo išsiaiškinti, kokiu tikslu ir kas ne darbo dieną prašo būti įleidžiamas į teritoriją, į kurią draudžiama patekti pašaliniams asmenims ir pašaliniai asmenys neįleidžiami. Ne V. V., o operatoriaus pareiga buvo įsitikinti, kas ne darbo dieną atvyko į teritoriją pro vartus, skirtus į teritoriją patekti transporto priemonėms, ir neįleisti pašalinių asmenų, neatidaryti vartų pašaliniams asmenims, taip pat jų neuždaryti pagal savo apskaičiuotą praeiti skirtą laiką. Jei operatorius R. P. būtų tinkamai atlikęs savo pareigą neįleisti į teritoriją pašalinių asmenų, įvykis nebūtų nutikęs. Įvykio priežastis buvo ne V. V. veiksmai dėl darbo organizavimo, o paties E. S. veiksmai, šiam siekiant patekti į teritoriją, nors prie vartų buvo iškaba, nurodanti, kad į teritoriją negalima patekti pašaliniams asmenims, bei operatoriaus R. P. veiksmai, kuriais jis tinkamai neatliko savo pareigų. Nors operatorinė buvo perkelta iš trečio aukšto į antrą aukštą, tačiau nėra jokių prielaidų paneigti, kad operatorius turėjo sąlygas įsitikinti, kas patenka į teritoriją ir ar galima saugiai uždaryti vartus, – tai galima buvo padaryti ir naudojant balso signalą, ir pakilus į trečią aukštą ar nusileidus į pirmą aukštą arba išėjus prie vartų ir nustačius, kad asmenys neturi teisės patekti į teritoriją.

4.2. Pagal savo asmenines savybes V. V. niekaip negalėjo suprasti, kad, atvykus prie vartų pašaliniams asmenims, naudodamasis garso įranga, kalbėdamas su vartus prašančiu atidaryti asmeniu, operatorius nesilaikys nustatytos tvarkos ir priims neleistiną sprendimą į teritoriją įleisti pašalinius asmenis bei neįsitikins, kad veiksmai atidarant ir uždarant vartus yra saugūs. Todėl išvada, kad V. V., perkeldamas operatoriaus darbo vietą į kitą kabinetą, įvykdė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. pagal įvykio aplinkybes turėjo numatyti įvykio pasekmes, nėra pagrįsta, teismas netinkamai pritaikė BK 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tuo metu, kai nutiko įvykis, buvo gegužės 1 d., t. y. ne darbo diena, V. V. darbe nebuvo, iš jo nebuvo galima reikalauti, kad jis priimtų sprendimą įleisti pašalinius asmenis į nuotekų ūkio teritoriją, saugiai atidarytų ir uždarytų vartus. Nenustačius, kad V. V. dalyvavo veikos padarymo metu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš jo reikalautina tam tikro elgesio. Jei būtų nustatyta, kad operatoriams buvo sudarytos nesaugios darbo sąlygos, darbo organizatoriaus veiksmai sprendžiami tik darbo saugos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Atsiliepimu į nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Z. Smirnovienės ir nuteistojo R. P. bei jo gynėjos advokatės J. Murauskaitės-Darvidės kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Tarp nuteistojo V. V. veiksmų ir įvykio, kurio metu buvo sužalotas Em. S., egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Perkėlus (duomenys neskelbtini) operatorinę iš pastato trečio aukšto į antrą aukštą, nuteistasis V. V. žinojo, kad iš jos operatoriams, kurie atidaro ir uždaro vartus, vartai nėra matomi, t. y. tai, kad buvo neužtikrintas saugus vartų eksploatavimas, kėlė nuolatinę nelaimės riziką. Nors paminėtus vartus, jų nematydamas, atidarė kitas bendrovės darbuotojas – R. P., tačiau aplinkybė, kad jo darbo vieta nebuvo tinkamai įrengta, padidino padarinių atsiradimo riziką. Nustačius, kad tarp Em. S. sužalojimo ir V. V. veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiais, kad V. V. atsakomybę šalina tai, jog įvykis nutiko ne darbo dieną, jo darbe nebuvo, todėl iš jo negalima reikalauti, kad būtų tinkamai vykdomos nustatytos taisyklės, kad į teritoriją nebūtų įleisti pašaliniai asmenys, nes įvykis nutiko dėl abiejų nuteistųjų kaltės. Taip pat nėra pagrindo V. V. veiksmus vertinti kaip drausminį nusižengimą ar BK 176 straipsnio kontekste.

5.2. R. P., suprasdamas, kad jo darbo vieta įrengta netinkamai, nesikreipė į V. V., prašydamas darbo vietą įrengti tinkamai, įvykio dieną, turėdamas galimybę įsitikinti, kad į bendrovės nuotekų ūkio teritoriją bando patekti pašaliniai asmenys, to nepadarė ir neužtikrino, kad į teritoriją nepatektų pašalinių asmenų; uždarydamas atidarytus bendrovės nuotekų ūkio vartus, kurių nematė, jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to Em. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi jis elgėsi neatsargiai.

5.3. Pagrindinė įvykio priežastis buvo ne tai, kad nukentėjusieji pasirinko rizikingą veikimo būdą, o tai, kad R. P. elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas – neįsitikinęs, ar į objektą bando patekti pašaliniai asmenys, nesiėmė priemonių, kad jie į objektą negalėtų patekti, ir neįsitikinęs, kad yra saugu, uždarė vartus, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta Em. S. sveikata. Aplinkybė, kad E. S. elgėsi rizikingai, teismo buvo įvertinta ir pripažinta pagrindu mažinti civilinių ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5.4. Pirmosios instancijos teismo šališkumas neįžvelgtinas. Bylos nagrinėjimo metu tenkinant proceso dalyvių prašymą buvo apklaustas ekspertas K. Zinkevičius, paskirta teismo medicinos-transporto trasologinė ekspertizė. Gavus ekspertizės aktą, teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) atstovas prašė kviesti į posėdį ir apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus. Šį prašymą palaikė nuteistojo R. P. gynėjas. Teismas šį prašymą, taip pat ir prašymą atlikti eksperimentą atmetė, motyvuodamas tuo, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Visi proceso dalyviai turėjo galimybę pateikti klausimų ekspertams, jie buvo pateikti.

5.5. Taip pat teigtina, kad kasatoriai nepateikė jokių konkrečių duomenų apie R. P. darbinės veiklos pasikeitimą, taip pat kad paskirta bausmė ypač suvaržė R. P. galimybę įsidarbinti, vykdyti individualią veiklą, galimybes dalyvauti kitose veiklose, t. y. nepateikė duomenų, kurie pagrįstų aiškiai neteisingos ir per griežtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant, paskyrimą. Taip pat teismai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

6. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė Kristina Vezbergaitė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti visų atstovavimo išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Kasaciniai skundai grindžiami prielaidomis, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismas papildomai skyrė laiko ir sudarė sąlygas nuteistųjų gynėjams tinkamai suformuluoti ir pateikti prašymus. Vien tai, kad prašymai atlikti eksperimentą nebuvo patenkinti, nerodo teismo šališkumo, nes teismas aiškiai motyvavo savo sprendimą. Nuteistojo R. P. ir jo gynėjos advokatės J. Murauskaitės-Darvidės kasaciniame skunde nenurodomi jokie galimi BPK ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų pažeidimai nagrinėjant civilinį ieškinį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad nesutinkama su iš dalies tenkintu civiliniu ieškiniu, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliu pakenkimu asmens sveikatai, rimtų sužalojimų asmeniui padarymu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje – tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino faktą, kad nukentėjusysis yra mažametis ir jo gydymas bei reabilitacija truko ilgai. Nukentėjusiojo artimiausio žmogaus – motinos – neturtinė žala buvo įvertinta tinkamai. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai taip pat neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

6.2. Kasatorių teiginiai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veiksmų ir nukentėjusiajam Em. S. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, palygino ir pagrindė visus veiksnius, kurie turėjo įtakos mažamečio asmens sužalojimams. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, vertindamas tiesiogiai pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatavo, kad R. P. ir V. V. veiksmai (t. y. dėl jų nerūpestingumo, sulaukus nuotekų ūkio vartų atidarymo šaukimo signalo bei E. S. prašymo atidaryti vartus, distanciniu pultu buvo atidaryti nuotekų ūkio vartai bei neįsitikinta, kad vartus uždaryti saugu, nes organizuojant darbą nebuvo sudaryta galimybė vartus matyti, distanciniu pultu uždarant vartus, pro juos einančiam Em. S. buvo prispausta kairioji šlaunis, taip dėl neatsargumo buvo sunkiai sužalotas Em. S., šiam dėl kairiojo šlaunikaulio atviro lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) buvo pavojingų padarinių, nustatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje, vienintelė priežastis. Tai, kad E. S. kartu su vaiku norėjo patekti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, prie vartų esant lentelei su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“, nešalina asmenų atsakomybės. Nukentėjusiojo Em. S. tėvo E. S. veiksmai (stovėjimas, ėjimas pirmyn atgal, tikimybė, per kiek laiko galima pereiti per vartus, vartų uždarymo greitis, tarpas tarp vartų) nėra reikšmingi veikos kvalifikavimui pagal BK 137 straipsnį ir nekeičia priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų neveikimo ir padarinių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tam, kad būtų teisingai nustatytas priežastinis ryšys, svarbu, kaip judėjo vartai, kuriuos būtent nuteistieji ir kontroliavo.

6.3. Taip pat sutiktina su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis bei jų vykdymo atidėjimu; nuteistieji dėl jiems taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto tik nežymiai pajus laisvės suvaržymus. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyrę, jei šio proceso nebūtų buvę. Advokato pagalba buvo būtina, tad argumentai, kad tam tikros išlaidos nebuvo susijusios su byla, yra atmestini.

7. Civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) direktorius Gintaras Diržauskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepime nurodoma:

7.1. Abu nuteistieji šioje byloje yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ir įvykis, dėl kurio nuteistieji pripažinti kaltais, nutiko 2020 m. gegužės 1 d., ne darbo dieną, R. P. darbovietėje atliekant savo darbines pareigas, V. V. nedirbant ir nedalyvaujant įvykyje. Priežastinio ryšio tarp operatoriaus laikino perkėlimo į kitas patalpas ir įvykio, kilusio dėl vartų atidarymo ir uždarymo, kurio metu buvo sužalotas vaikas, nėra. Atlikti vartų atidarymo ir uždarymo veiksmus ir įsitikinti, kas atvyko prie vartų, ar galima atvykusiuosius įleisti į teritoriją, kiek laiko reikia pereiti per vartus, laikydamasis nustatytos tvarkos, turėjo ne V. V., o operatorius, kuris, būdamas atidus, vykdydamas savo pareigas, privalėjo pirmiausia laikytis nustatytų taisyklių ir neįleisti į teritoriją pašalinių asmenų, juos įleidęs, turėjo įsitikinti, ar asmenys praėjo saugiai. R. P. paskirta bausmė, be to, yra akivaizdžiai per griežta, nes nebuvo įvertinti nukentėjusiojo tėvo E. S. veiksmai, kurie taip pat lėmė jo sūnaus sužalojimą. Pereinant per vartus, E. S. nebuvo atidus ir neskyrė reikiamo dėmesio vaiko saugumui. Ekspertizės aktas, esantis byloje, nepašalino aplinkybės, kad vaiko koja buvo prispausta ne įvažiuojant su dviračiu į teritoriją, o pradėjus užsidaryti vartams grįžtant iš teritorijos, nes E. S. kartu su sūnumi dėl pokalbio telefonu ir šuns priežiūros per vartus laiku neperėjo.

7.2. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad įvykis nutiko dėl dviejų priežasčių – nukentėjusiojo tėvas E. S. atvedė sūnų prie (duomenys neskelbtini) nuotekų ūkio uždaros teritorijos vartų, prie kurių buvo iškaba, kad pašaliniams asmenims į teritoriją patekti draudžiama, ir, nepaisydamas draudimo, bandė patekti į teritoriją su sūnumi, dviračiu ir šunimi, o atidarius vartus pirmiausia su dviračiu įleido sūnų, užsilaikė už vartų ir buvo neatidus dėl to, kokius veiksmus tarpuvartėje atlieka sūnus. Kita priežastis buvo ta, kad operatorius R. P., paprašius atidaryti vartus, nepaklausė, kokiu tikslu ir kas ne darbo dieną atvyko prie vartų, kiek atvykusiajam reikia laiko pereiti per vartus, juos atidarė ir uždarė pagal savo neapgalvotus skaičiavimus. Operatorius žinojo ir nurodė, kad vartų jis vizualiai nemato, todėl pareigą neįleisti į teritoriją pašalinių asmenų, atidaryti ir uždaryti vartus turėjo įvykdyti gavęs atsakymą kitomis priemonėmis – per mikrofoną ar išeidamas prie vartų. Aplinkybė, kad tuo metu dėl remonto darbų operatorinė buvo perkelta į kitas patalpas, iš kurių vartų nesimatė, nepašalino operatoriaus pareigos vykdyti 2020 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtinto Saugumo plano reikalavimo neįleisti pašalinių asmenų į teritoriją. Vadovaujantis CK 253 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės dydis turi būti mažinamas penkiasdešimčia procentų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo R. P. gynėjos advokatės J. Murauskaitės-Darvidės ir nuteistojo V. V. bei jo gynėjos advokatės Z. Smirnovienės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų apeliacinės instancijos teisme

9. Nagrinėjamoje byloje abu nuteistieji pripažinti kaltais dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – padarymo, pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

10. Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), kuris padarytas paprastai kaltininkui pažeidžiant draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (išdėstytas ar neišdėstytas norminiame teisės akte), kitaip tariant, kuris pažeidžia visuotinai žinomus reikalavimus žmogui elgtis tam tikru būdu arba taip nesielgti; 2) kilusius žalingus padarinius – sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą; 3) tai, kad kaltininko veika (veikimas ar neveikimas) buvo nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo, kad tai įvyko dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).

11. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 12 punkte, BK 137 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei šio straipsnio 3 dalyje, išdėstyta straipsnio dispozicija, apibrėžianti asmens neatsargų pavojingą elgesį, nėra blanketinė, ji nenukreipia tokio elgesio reglamentavimo būtinai ieškoti kituose teisės aktuose, specialiose elgesio saugumo taisyklėse.

12. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų kaltinimų pagal BK 137 straipsnio 1 dalį dėl neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo ir šios veikos kvalifikavimo motyvų matyti, kad abiejų nuteistųjų neatsargus nusikalstamas elgesys nesiejamas su teisės aktuose apibrėžtomis specialiomis mechaninio įrenginio (šiuo atveju distanciniu pultu valdomų, stumdomų vartų) priežiūros, saugaus eksploatavimo ar valdymo taisyklėmis, o siejamas tik su visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo reikalavimų nesilaikymu, savo pareigų atlikimu rūpestingai nesilaikant atsargaus elgesio taisyklių (nuosprendžio 1–2, 9 lapai).

13. Nagrinėjamoje byloje vandenvalos įrenginių vyriausiojo operatoriaus R. P. neatsargus elgesys, sukėlęs žalingus padarinius kito žmogaus sveikatai, siejamas su šio asmens neveikimu (turėdamas teisę reikalauti tinkamų darbo sąlygų, kad galėtų matyti nuotoliu valdomus vartus, jų nereikalavo, į V. V. nesikreipė) ir veikimu (pagal pareigas pavestus jam valdyti nuotoliu vartus užvėrė neįsitikinęs, kad juos uždaryti saugu). Nuotekų ūkio viršininko V. V. nusikalstamas elgesys susietas su tuo, kad jis, netinkamai, nerūpestingai organizuodamas darbus (duomenys neskelbtini), nesaugiai perkėlė operatorinę iš pastato trečio aukšto į antrą aukštą, į tokią vietą, iš kurios vandenvalos įrenginių operatorius vartų nemato, nesiėmė priemonių, kad operatoriai, darinėdami nuotoliniu būdu valdomus vartus, juos matytų.

14. Objektyviojo nusikalstamos veikos požymio, priežastinio ryšio, nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės analizuojant įvykio situaciją, einant atgal nuo kilusių žalingų padarinių iki juos sukėlusių poelgių, nagrinėjamos reikšmingos aplinkybės, reikšmingų priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nustatinėti faktus ir iš naujo vertinti įrodymus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, šis teismas paprastai tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-410/2008, 2K-158/2009, 2K-179/2009, 2K-468/2009). Būtent abiejuose kasaciniuose skunduose ir nurodyti esminiai prieštaravimai, susiję su tuo, kad nagrinėjamoje byloje tiek priežastinis ryšys, tiek abiejų kaltininkų neatsargi kaltė nustatyti netinkamai.

15. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, žalingus padarinius nulėmusią priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-70-788/2023).

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso metu kilo aiškus būtinumas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp abiejų kaltininkų veikų ir kilusių padarinių. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys nėra paprastas jau vien dėl to, kad vaiko sunkaus sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo nuteisti net du asmenys. Šių asmenų teismo nustatytas nusikalstamas elgesys sukėlus žalingas pasekmes vaiko sveikatai apibrėžtas visiškai skirtingais poelgiais, susietais su skirtingų pareigų darbe netinkamu vykdymu. Be to, V. V. veiksmų vertinimas visoje įvykio priežastingumo grandinėje, susietoje su žalingais sunkiais padariniais kito žmogaus sveikatai, priklauso nuo R. P. veiksmų, vertinant, kaip šis asmuo atidžiai ir rūpestingai apsunkintoje darbinėje aplinkoje valdė nuotoliniu būdu stumdomus vartus.

17. Pažymėtina ir tai, kad, pagal teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes, neatsargus abiejų nuteistųjų elgesys grindžiamas ne konkrečiais darbo saugos reikalavimų ar teisės aktuose nustatytų draudimų, keliamų įrenginio (vartų) saugiam eksploatavimui, pažeidimais, tačiau siejamas su atsargaus elgesio taisyklių ir įprastų visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo reikalavimų nesilaikymu (nuosprendžio 9 lapas). R. P. elgesys pripažintas neatsargiu ir pavojingu, nes jis dirbo pasunkėjusiomis darbo sąlygomis, nerealizuodamas savo teisės reikalauti tinkamų darbo sąlygų, įleido ne bendrovės darbuotojus pro automatiškai valdomus stumdomus metalinius vartus, nepasidomėjo, kokiu tikslu jie eina, valdė vartus jų nematydamas, tik per telefonspynę. V. V. elgesys pavojingas, nes jis nesudarė R. P. galimybių tuos vartus saugiai matyti iš valdymo vietos, taigi saugiai valdyti. Abiejų grandžių teismai nusprendė, kad esminė aplinkybė, nulėmusi Em. S. sunkų sužalojimą, vartams suspaudus jo kairę šlaunį, buvo ta, kad vartai buvo valdomi jų nematant.

18. Teismai nustatė pavojingiausią R. P. veiksmą (uždarė vartus neįsitikinęs, kad tuo momentu vartus uždaryti saugu, ar pro juos tuo momentu eina žmogus), tačiau nevertino kitų į priežastingumo grandinę įsiterpiančių byloje nustatytų aplinkybių, kurios taip pat prisidėjo prie žalingų padarinių kilimo, t. y. E. ir Em. S. rizikingo pasirinkimo eiti į įmonės teritoriją, nors prie vartų buvo lentelė su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“; E. S. informacijos, pateiktos operatoriui R. P., turinio, neskubaus jo ėjimo kartu su vaiku pro atvertus vartus, taip pat pasitelkiant specialias žinias nustatytos saugaus praėjimo pro vartus galimybės.

19. Apeliacinės instancijos teismas, savo nutarties 14 punkte teisingai nurodęs teismų praktiką, kad šiuo atveju reikia vertinti, išskirti iš kelių priežasčių pagrindinę, žalingus padarinius nulėmusią priežastį, kaltininkų veiką palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo, tokius vertinimus atliko paviršutiniškai. Šis teismas, konstatuodamas, kad nesudarymas galimybės operatoriui vizualiai matyti vartus yra esminė priežastis, lėmusi žalingus padarinius kito žmogaus sveikatai, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl nuteistojo R. P. gynėjo, nuteistojo V. V. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų prieštaravimų tiek dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio faktinių aplinkybių, tiek dėl priežastinio ryšio bei neatsargios nuteistųjų kaltės turinio.

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad įvykio metu nebuvo užtikrintas saugus vartų eksploatavimas, jis vyko pažeidžiant įmonės teisės aktais nustatytus reikalavimus, tačiau nei kaltinimuose išdėstant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nei apkaltinamojo nuosprendžio motyvuose minimame Priemonių plane bei Fizinės saugos reglamente (beje, šių lokalių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, skirtingai nei kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nustatytame kaltinime abiem kaltinamiesiems nebuvo inkriminuoti) nėra nustatyta jokių konkrečių vartų saugaus eksploatavimo taisyklių, draudimų juos valdyti (stumdyti) atsižvelgiant tik į norinčių pro vartus patekti į įmonės teritoriją žmonių informaciją, gaunamą per telefonspynę.

21. Apeliacinės instancijos teismas laikė nereikšmingais priežastiniam ryšiui byloje nustatytus E. ir Em. S. veiksmus einant pro vartus, E. S. suteiktos informacijos per telefonspynę R. P. turinį, šios informacijos skirtingo supratimo aplinkybes. Nevertinta, ar vartams atsidarinėjant per telefonspynę išsakyta trumpa informacija (žodžiai „ačiū, užteks“) valdančiam vartus asmeniui gali būti suprantama vienareikšmiškai aiškiai, kad reikia vartus laikyti atvirus ir laukti kito prašymo. Teismas taip pat nelaikė svarbiu ir nevertino pirmosios instancijos teismo iniciatyva specialiais duomenimis nustatyto saugaus perėjimo per vartus laiko (7 t., b. l. 70). Detaliai neanalizuota, kokie veiksniai lėmė žinančio vartų atidarymo ir uždarymo mechanizmą, daugiau nei dešimt metų darinėjančio vartus R. P. pasirinktą būtent jo nurodomą laiką laikyti vartus atvirus, kodėl suteikta informacija ir garsai per telefonspynę leido šiam asmeniui manyti, kad užtikrintas saugus perėjimas per vartus, netikslinti ir skirtingi bylos duomenys apie atvertų vartų tarpo dydį, pravirų vartų laikymo laiką (1 t., b. l. 73–74; 3 t., b. l. 147; 6 t., b. l. 11, 175, 181–182).

22. Byloje, be atskirų asmenų parodymų, yra surinkta įvairių techninių vartų veikimo ir konstrukcijos charakteristikų (3 t., b. l. 146, 171; 7 t., b. l. 35), pridėtos (duomenys neskelbtini) įvykio darbe komisijos išvados (3 t., b. l. 145–171), yra net dvi teismo iniciatyva paskirtos teismo medicininės-trasologinės ekspertizės išvados (7 t., b. l. 41–50). Apeliacinės instancijos teismui atsisakius pagal apeliacinių skundų argumentus detaliai analizuoti konkrečią ėjimo pro vartus situaciją, vertinti visų įvykio dalyvių veiksmus, jų išsakomus veiksmų motyvus ne tik pagal jų parodymus, bet ir palyginus su kitais bylos duomenimis, nepateikiant išvadų apie visų įvykio dalyvių elgesį, vertinant jį pagal protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio vertinimo kriterijų, nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nustatytas priežastinis ryšys.

23. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 15 punkte netiesiogiai nurodoma prezumpcija, kad, visais atvejais eksploatuojant automatiškai užsidarinėjančius distanciniu pultu valdomus stumdomus vartus, asmeniui privalu juos vizualiai stebėti, o jų nematantis ir nestebintis, juos valdantis tik pagal garsu perduodamas komandas asmuo elgiasi nusikalstamai nerūpestingai ir atsakingas už bet kokius žalingus žmogaus sveikatai padarinius, padarytus juos kliudžius veikiančiais vartais, padaryta ignoruojant priežastingumo grandinėje esančių aplinkybių visumą, nelyginant kaltininkų veikų su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netikrino ir neišdėstė išvadų dėl apeliaciniuose skunduose prašomų patikrinti ginčijamų faktinių bylos aplinkybių, t. y. atskirais bylos duomenimis apeliantų grindžiamos galimos vaiko elgesio įvykio metu versijos, kad nukentėjęs mažametis Em. S. jau buvo perėjęs per atidarytus vartus, tačiau neatsargiai vėl pro juos grįžinėjo (nutarties 17 punktas), ir išdėstė neteisingą nuomonę, kad veikos kvalifikavimui tiek mažamečio Em. S., tiek jo tėvo E. S. elgesys nėra svarbus.

25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neatsargios kaltės nustatymo, nustatė, kad abu nuteistieji nenumatė, jog dėl jų veikimo (R. P.) ar neveikimo (R. P., V. V.) gali atsirasti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jie galėjo ir turėjo tai suprasti, t. y. jų neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padarinių atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius; be to, kaltininkas dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Nuosprendyje nuteistųjų neatsargi kaltė – nustatytoje konkrečioje įvykio situacijoje galėjimas ir turėjimas suvokti padarytais veiksmais sukeltus žalingus padarinius kito žmogaus sveikatai, jų dydį – grindžiama abstrakčiai nurodant, kad numatyti ir suvokti padarinius padėjo nuteistųjų darbo patirtis ir eksploatuojamų vartų atidarymo ir uždarymo mechanizmo žinojimas, daugiau niekaip kaltės turinio neatskleidžiant.

26. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo patikrinimo, neatsargios kaltės turinio nustatymo nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nebuvo kruopščiai patikrinti ir įvertinti visi duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys priežastinį ryšį ir nuteistųjų kaltę. Šis teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo ir jo įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taip pat šis teismas, neišdėstęs tinkamų ir aiškių išvadų dėl dalies esminių paduotų apeliacinių skundų motyvų, padarė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus.

27. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į šioje nutartyje nustatytus pažeidimus ir iš naujo patikrinti paduotų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal visus paduotus apeliacinius skundus, nes konstatuoti pažeidimai ir tinkamas bylos aplinkybių ištyrimas turi įtakos ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. S. atstovės apeliaciniuose skunduose keliamų reikalavimų išsprendimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas