V. T. pagal BK 129 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str., 301 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-5028/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03495-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo V. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnį ir tirdami bei vertindami įrodymus padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes nesiėmė visų įmanomų priemonių aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, nustatyti, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė motyvuotų išvadų dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Visa tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti visapusiškus, teisėtus, pagrįstus ir teisingus sprendimus. Be to, abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, buvo šališki, dėl to pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nuteistasis teigia, kad jis A. M. B. nenužudė, tai padarė kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovavosi kaltinamuoju aktu, surašytu remiantis kaltinimui palankiais specialisto J. V. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti tuo pačiu įrankiu (galimai semtuvėliu), nors eksperto D. B. specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai buvo padaryti dviem įrankiais (kietu buku daiktu ir kietu buku riboto paviršiaus daiktu). Dėl šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Pasak nuteistojo, eksperto D. B. specialisto išvada paneigia ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, kuriuose jis pripažino tris kartus sudavęs nukentėjusiajai semtuvėliu. Minėta specialisto išvada leidžia teigti, kad nukentėjusiąją nužudyti galėjo kitas asmuo, daužydamas ją abiem įrankiais, vieną iš kurių (su savimi atsineštą) vėliau išsinešė, o semtuvėlį paliko, siekdamas sudaryti įspūdį, kad nusikaltimą padarė būtent V. T. Specialistas J. V., apžiūrėjęs įvykio vietą ir lavoną tik iš išorės, neatlikęs vidinio lavono tyrimo, negalėjo pateikti kvalifikuotos išvados apie sužalojimo įrankius. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji buvo nužudyta vienu įrankiu, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu.

Nuteistojo teigimu, teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą jis galėjo prisipažinti dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, dėl laikino psichikos sutrikimo ir įtikintas policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio įrodymo patikimumo pasisakė formaliai, remdamasis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada, neteisingai ją interpretuodamas. Teismo posėdyje nebuvo ištirti bylos duomenys, kurie patvirtina, kad apie A. M. B. nužudymą V. T. sužinojo iš policijos pareigūnų. Negali būti pripažinta V. T. kaltės įrodymu ir biologinių pėdsakų tyrimo specialisto išvada Nr. IBPS-V-867515-22, nes teisiamajame posėdyje ji taip pat nebuvo ištirta, o V. T. avalynė ir džinsinės kelnės nebuvo apžiūrėtos. Minėtoje specialisto išvadoje nurodytos ištirtos rudos spalvos džinsinės kelnės ir batai su baltos spalvos užrašais yra ne V. T. – iš jo buvo paimti juodi guminiai batai ir pilkos spalvos džinsinės kelnės. Atsižvelgiant į eksperto J. V. nurodytą nukentėjusiosios sužalojimo būdą, A. M. B. kraujo turėjo likti ne tik ant guminių batų bei džinsų, bet ir ant megztinio, rankų, taip pat panagėse ir pirštinėse, tačiau nebuvo rasta. Kad nebuvo kraujo dėmių ant drabužių ir batų išeinant iš A. M. B. namų, galima spręsti iš liudytojos S. P. parodymų, tačiau šios liudytojos parodymai buvo įvertinti neobjektyviai, iškraipant jų esmę, kaltinimui naudinga linkme.

Apeliacinės instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, pirmosios instancijos teismo neištirtų įrodymų teismo posėdyje neištyrė bei atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjos prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti specialistą J. V. Tai sukliudė nuteistajam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pagal tai, kaip apeliaciniame teisme buvo organizuojamas procesas ir rengiamos išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susidarė įspūdis, kad šis teismas buvo šališkas, palankus kaltinančiai pusei.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, taip pat išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525-648/2015, 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skundo argumentai dėl nepagrįsto V. T. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo tiriant ir vertinant įrodymus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose grindžiami subjektyviu bylos įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, išsamiai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nuteistojo V. T. teiginiai dėl jo procesinių teisių į gynybą pažeidimo ir teismų šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio. Taigi nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netenkinti gynybos prašymo ir į teismo posėdį nekviesti specialisto J. V., taip pat nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino minėto prašymo, nelaikytina neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio apeliacinės instancijos teismo 2023 m. liepos 5 d. posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėjos prašymas buvo išspręstas BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka ir išsamiai argumentuotas. Pažymėtina, kad tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis