Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-323/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00982-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. A. (Y. A.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Y. A. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2002 m. spalio 17 d. nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 3 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį) jam buvo paskirta 15 000 Lt bauda, kuri jam nepranešus buvo neteisėtai Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu pakeista 30 parų areštu. Šio nutarimo pagrindu ieškovas buvo uždarytas į Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinę, kur atliko administracinį areštą nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d., t. y. 7 paras. Ieškovo teigimu, būdamas areštinėje, jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir šoką, nes tai jam buvo netikėta ir neprognozuojama, sukėlė išgyvenimų ir streso, nepatogumų dėl areštinėje esančių antisanitarinių sąlygų, mažos erdvės. Taip pat jis nuolat galvojo apie jo atžvilgiu atliktus veiksmus ir nežinojo, kas bus toliau, todėl jautė emocinę įtampą ir išgyveno dėl ateities. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi nutraukė Vilniaus apskrities VMI 2002 m. spalio 17 d. nutarimo vykdymą, konstatuodamas, kad nutarimas buvo perduotas vykdyti pasibaigus nutarimų skirti administracinę baudą vykdymo senačiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad Vilniaus apskrities VMI 2002 m. spalio 17 d. nutarimu ieškovui paskirta 15 000 Lt bauda pagal ATPK 173 straipsnio 3 dalį buvo neteisėtai Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu pakeista 30 parų areštu, nes nutarimo priėmimo metu jau buvo aišku, kad nutarimas perduotas vykdyti pasibaigus nutarimų skirti administracinę baudą vykdymo senačiai, be to, teismas išnagrinėjo Vilniaus apskrities VMI prašymą baudą pakeisti areštu nepranešus ieškovui. Dėl to ieškovas neteisėtai buvo uždarytas į Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinę, kur atliko 7 parų administracinį areštą. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais dėl neturtinės žalos atsiradimo ir padarė išvadą, kad neteisėtu areštu ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl laisvės atėmimo ieškovas patyrė stresą, didelį dvasinį sukrėtimą, šoką taip pat nepatogumų dėl areštinės sąlygų. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: teismo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ieškovo reikalavimo suma mažinta iki 1000 Lt. Teismo nuomone, tokia piniginė satisfakcija kompensuoja ieškovo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, nes neturtinės žalos padarinių kaip ir nenustatyta, turtinės žalos. Teismas sumažindamas ieškovo reikalavimą taip pat atsižvelgė į tai, kad vykdymas administraciniame procese pasibaigė ne ieškovą reabilituojančiu pagrindu, o įstatymo nustatytu pagrindu – draudimu vykdyti priverstinį išieškojimą suėjus vykdymo senaties terminui, ir tai yra vienas vertinamųjų kriterijų nustatant priteistinos žalos dydį. Nurodyta, kad pats ieškovas po padaryto administracinio pažeidimo nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, nes, žinodamas apie padarytą pažeidimą ir jam paskirtą 15 000 Lt nuobaudą, turėjo pareigą stengtis sumokėti baudą arba kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl baudos išdėstymo, domėtis išieškojimo vykdymo eiga.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes bei administracinio arešto trukmę, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neviršytos teismų praktikoje taikomos priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nepažeista pažeidimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra, o 1000 Lt piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovo patirtai neturtinei žalai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Y. A. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 3 000 000 Lt. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, todėl neteisingai pinigais įvertino ieškovo dėl neteisėto arešto patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kasatorius norėdamas pranešti policijos pareigūnams apie iš jo pavogtą mobilųjį telefoną atvyko į Šalčininkų rajono policijos komisariatą ir buvo suimtas 7 paroms visiškai nežinant, jog jam yra paskirtas administracinis areštas, nes apie Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartį nebuvo informuotas. Šios suėmimo aplinkybės lėmė kasatoriaus patirtą šoką, didelį dvasinį sukrėtimą, stresą bei nepatogumų, atliekant areštą antisanitarinėmis sąlygomis, mažoje areštinės patalpoje, nepritaikytoje ilgesniam buvimui. Nežinodamas, kas jo laukia ateityje, jis patyrė emocinę įtampą ir išgyvenimus dėl ateities. Pažymėta, kad kasatoriui pritaikius areštą buvo neteisėtai apribota jo laisvė, ginama Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Nurodyta, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė (pvz., sveikata, gyvybė, laisvė), tuo stipriau ji ginama, t. y. žalos atlyginimas parenkamas didesnis, nes siekiama kiek įmanoma sušvelninti tokios vertybės pažeidimą ar jos praradimą. Taigi pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, pagal kurį nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Dėl neteisėto arešto buvo šiurkščiai pažeistos kasatoriaus prigimtinės aukščiausios teisinės galios teisės aktų suteikiamos ir garantuojamos asmens teisės ir laisvės, todėl teismų priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai maža.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje nėra įrodymų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų kasatoriui kilo neigiami ir ilgalaikio pobūdžio padariniai. Dėl to nepatogumai ir suvaržymai, kurių jis patyrė dėl neteisėto arešto, nebuvo tokio didelio masto, kaip argumentuoja kasatorius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose vidutiniškai už vieną neteisėto suėmimo dieną yra priteisiama 90–200 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-390/2005; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-89/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 47679/99) už 36 mėnesius neteisėto įkalinimo priteisė 21 700 eurų (apie 70 Lt už vieną neteisėto įkalinimo dieną). Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, taip pat atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (arešto trukmę, arešto padarinius, teismų praktiką).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neturtinės žalos dydžio

Ieškovo teigimu, jam priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir yra per mažas.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Taigi ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 3000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. buvo uždarytas į Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinę, kur atliko septynių parų administracinį areštą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 17 d. nutarimu ieškovui paskirta 15 000 bauda pagal ATPK 173 straipsnio 3 dalį dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį, kuri buvo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu pakeista 30 parų areštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities VMI 2002 m. spalio 17 d. nutarimo vykdymą nutraukė, konstatuodamas, kad nutarimas buvo perduotas vykdyti pasibaigus nutarimų skirti administracinę baudą vykdymo senačiai. Nustačius šį nutarimo vykdymo pažeidimą, bylą nagrinėję teismai iš dalies tenkindami ieškovo ieškinį, priteisė jam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, analizavo patirtos neturtinės žalos aspektus, nurodė, kad ieškovas dėl neteisėto arešto patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau neturtinės žalos padarinių ar turtinės žalos nenustatyta, atsižvelgta į šiais veiksmais pažeistą vertybę, arešto trukmę, jo taikymo pagrindus, taip pat į tai, jog vykdymas administraciniame procese pasibaigė ne ieškovą reabilituojančiu pagrindu, o įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. draudimu vykdyti priverstinį išieškojimą suėjus vykdymo senaties terminui. Teismo nurodyta, kad ieškovui padarius administracinio pobūdžio pažeidimą buvo paskirta 15 000 Lt nuobauda, apie kurią jis žinojo, tačiau savanoriškai pats nesumokėjo šios baudos, nesikreipė dėl jos išdėstymo, todėl šiuo atveju jis pats taip pat nebuvo pakankami apdairus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu, nurodė, kad, vadovaujantis CK ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais, kurių pagrindu nustatomas atlygintinas patirtos neturtinės žalos dydis, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatytas ir priteistas ieškovui atlygintinas neturtinės žalos dydis – 1000 Lt – yra pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos žalos dydį, įvertino reikšmingas aplinkybes, neturtinės žalos dydžiui nustatyti veiksnius ir, laikydamiesi įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, tik byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu, pagrįstai priteisė iš viso 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo teiginiai, kad taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu, nepagrįsti, nes kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kasacinio teismo nagrinėtas bylas, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos priteisimo klausimas. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta tokių reikšmingų aplinkybių, kurių teismas neįvertino (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms bei pirmiau nurodytiems ginčo teisinių santykių ypatumams, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturtinės žalos dydžio kriterijų taikymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo yra nepagrįsti. Dėl to kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta bei paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 13,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo Y. A. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Y. A., (duomenys neskelbtini), 13,57 Lt (trylika litų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Česlovas Jokūbauskas

Juozas Šerkšnas