Nr. DOK-266
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15334-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 21 d. paduotu atsakovės R. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovės R. Š. paduotas kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei R. Š. bei atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį „FIAT PANDA“, kurio vertė – 2042 Eur, atsakovei iš ieškovo E. Š. 33 640 Eur kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto (duomenys neskelbtini) pagerinimus, atliktus santuokos metu iš atsakovės R. Š. asmeninių ir bendrų šeimos lėšų; teismas priteisė ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise 100 vienetų UAB,,Statybų spalvos“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896 Eur ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1021 Eur kompensaciją už jai tenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį; teismas priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl 1/2 dalies 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB,,Statybų spalvos“ akcijų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo Kauno teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį „FIAT PANDA“, kurio vertė 2042 Eur.
Priteisti ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise 100 vienetų UAB,,Statybų spalvos“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896 Eur.
Priteisti ieškovui E. Š. iš atsakovės R. Š. 1021 Eur kompensaciją už jai tenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.
Priteisti atsakovei R. Š. 3244 Eur kompensaciją už ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto (duomenys neskelbtini) pagerinimus.
Priimti atsakovės R. Š. atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl 1/2 dalies 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB,,Statybų spalvos“ akcijų, priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.“
Kasaciniu skundu atsakovė R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti sutuoktiniams priklausančio turto dalis nutraukiant santuoką ir sudaryti turto balansą (CK 3.117, 3.118 straipsniai), tai lėmė, kad atsakovei teko mažesnė turto dalis, o dalis turto (remonto darbų, medžiagų, daiktų, įsigytų bendromis lėšomis), esančio pas ieškovą, liko nepadalyta. Taip teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo ir nemotyvavo priežasčių tokiam nukrypimui, leido vienam sutuoktiniui nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.
2. Nors atsakovė įrodinėjo savo asmeninių ir bendrų lėšų panaudojimą pagerinant ieškovo turtą ir padidinant jo vertę, taip pat įrodinėjo, koks turtas lieka kartu su butu ieškovui (kokia vertė), kokia buvo buto būklė ir vertė santuokos pradžioje, taip pat didesnį savo indėlį asmeninėmis ir bendromis lėšomis (jų dalyje), apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio, nenustatė šių aplinkybių įtakos turto padalijimui. Teismas nenustatė ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su turto padalijimo tarp sutuoktinių dalimis ir kiekvieno jų indėliu, atsižvelgiant į santuokos metu jam panaudotas bendras lėšas. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu ir (ar) gali prašyti konkretaus dydžio kompensacijos, todėl galėjo būti neteisingai apskaičiuotas kompensacijos dydis.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinio, santuokos metu prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją perkeliant vienam sutuoktiniui visą įrodinėjimo naštą dėl teisingo bendro turto padalijimo bei nepagrįstai netaikė CK 3.116 straipsnio nuostatų. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes ir atsakovės įrodymus, sudarančius pagrindą įpareigoti ieškovą kompensuoti atsakovei pinigais už santuokos nutraukimo metu tenkančią buto su pagerinimais ir daiktais vertę, nepagrįstai nevertino ir į dalytino turto masę neįtraukė bendros jungtinės nuosavybės teise įgytų ir butui skirtų objektų, kurie lieka (liko) kartu su butu ieškovui, ir kurie lemia ieškovui po santuokos nutraukimo liekančią didesnę bendro turto dalį, už kurią ieškovei nekompensuojama.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnį, nes nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėjo dalytino turto vertę santuokos nutraukimo pabaigoje ir ja nesivadovavo, nors ieškovas nepateikė šią vertę paneigiančių įrodymų. Teismas nenustatinėjo, ar kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę, o tik vertino selektyviai atrinktus įrodymus apie medžiagų vertę darbų atlikimo metu.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad sprendime pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl kompensacijos dydžio neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir yra sąlygotos netinkamo dalies faktinių bylos aplinkybių visumos vertinimo ir tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas priėmė netikėtą atsakovei sprendimą, kadangi nors pripažino, kad visi buto pagerinimai ir remontai buvo atlikti santuokoje ir jie buvo atlikti iš asmeninių atsakovės ir bendrų sutuoktinių lėšų, šalys remonto darbų atlikimą pripažino, taip pat, nustatė, kad yra iš bendrų lėšų įsigytų daiktų, tačiau teismas nevertino, kam lieka šis turtas, jo neįtraukė į turto balansą, taip pat nevertino sutuoktinio indėlio. Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nes nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, kuriais atsakovė grindė reikalavimą dėl kompensacijos.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi sprendžiant klausimą dėl kompensacijos sutuoktiniui priteisimo neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovė, jų reikšmės apskritai nevertino. Nustatydamas bendrą dalytiną turtą apeliacinės instancijos teismas nustatė tik dalies medžiagų, panaudotų remontui vertę, ir pusę šios vertės priteisė atsakovei, nors šalys pripažino ir neginčijo, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo apmokėti įvairūs remonto darbai bute, pirktos kitos medžiagos, priemonės, specialiai butui individualiai gaminti baldai, technika, taip pat byloje buvo nustatyta, kad atsakovės pajamos ilgą laiką buvo žymiai didesnės nei ieškovo.
7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl teismo pareigos sudaryti turto balansą ir įvertinti poreikį nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir būti aktyviam siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą, ir tai, kad turto padalijimo būdas turi būti parinktas nepriklausomai nuo pareikštų reikalavimų; nustatydamas santuokoje įgyto turto vertę, teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę; taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant apeliacinės instancijos teismo pareigas nagrinėjant ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir teismo vaidmens tokio pobūdžio byloje.
8. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, kilus abejonių dėl į dalytiną turtą įtrauktino turto pobūdžio ir apimties, vertės, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nesikreipė į šalis, nepasiūlė pateikti įrodymų, negrąžino nagrinėti bylos pirmosios instancijos teismui, jeigu dalytino turto apimtis ir (ar) vertė teismui nebuvo aiški ar nustatyta. Teismas nevertino, ar nurodytas remontas (visų atliktų darbų, įvairių prekių bei medžiagų vertė) neturėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir netaikė CK 3.123 straipsnio kriterijų ir nesprendė dėl lygių dalių principų taikymo ir (ar) pagrindų nukrypti nuo jo dalijant ginčo buto vertės padidinimą ir dėl buto šalių panaudotų bendrų lėšų apimtį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei R. Š. 681 (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 21 d., kodas ZN93083.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
