Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-117/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 18.3; 16.2.4

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir ieškovės R. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje aktualūs teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų ir DK 250 straipsnyje įtvirtinto neturtinės žalos atlyginimo, nustačius neteisėtą darbo sutarties nutraukimo atvejį, nuostatų bei CPK teisės normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė R. B. prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-271, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 80 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų procesines palūkanas.

Byloje nustatyta, kad pagal 1998 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį ieškovė priimta į darbą pas atsakovą direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigoms. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-271 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 3, 11 punktus. Darbdavys (atsakovas) nustatė, kad pagal 2007 m. liepos 4 d. Vidaus audito ataskaitą Nr. 8 2006-2007 m. gegužės laikotarpiu buvo atrinkti 467 gimdymo atvejai, kai sveikatos priežiūros specialistai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ne savo darbo metu, tačiau pacientės nemokėjo įstaigai už suteiktas mokamas akušerijos ginekologijos paslaugas pagal galiojančius įkainius. Nustatęs šiuos pažeidimus atsakovas atleido ieškovę iš darbo, nes, atsakovo nuomone, ji nevykdė pareigos kontroliuoti diagnostikos, gydymo procesų valdymą, žinojo apie šiuos tęstinius pažeidimus, dirbdama ir gydytojo akušerio ginekologo darbą, pati nevykdė sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 41.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį – pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-271, grąžino ieškovę į darbą – į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, priteisė ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 81 418,89 Lt, ir nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį po 279,79 Lt, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad tiesioginė atsakomybė už 2007 m. liepos 4 d. Vidaus audito ataskaitoje Nr. 8 konstatuotus pažeidimus tenka skyrių vedėjams (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 425, 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 41/1 5 punktas), už ką ir buvo nubausti atitinkamai pastaba ir papeikimu Akušerijos-ginekologijos skyrių vedėjai, kurie šioje veiklos srityje buvo atskaitingi Finansų tarnybai. Ieškovės kaip direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai pareiginėje instrukcijoje nustatyta pareiga kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę; tiesiogiai nenustatyta pareigos kontroliuoti ligoninės direktoriaus įsakymais Nr. 41, 41/1, 425 nustatytos tvarkos vykdymą. Ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi ligoninės direktoriui, šalys ilgą laiką konfliktavo. Pagal byloje esančius duomenis, ligoninėje nebuvo pakankamos finansinės kontrolės, nustatyti pažeidimai tęsėsi ne vienerius metus, už kuriuos pirmiausia atsakingas pats įstaigos vadovas (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administracijos darbo reglamento 3 punktas). Tačiau pagal byloje esančius duomenis nustatyti septyni gimdymo atvejai 2006 m., kai ieškovė suteikė paslaugas ne savo darbo laiku, tačiau už šias pacientės nesumokėjo įstaigai. Taigi ieškovė, atlikdama akušerės ginekologės pareigas, nevykdė nustatytų reikalavimų, ir kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, žinodama apie ligoninėje nustatytą tvarką dėl mokamų paslaugų teikimo, jos nesilaikė, rodydama kitiems nederamą pavyzdį. Ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas nepripažintinas šiurkščiu ir paskirta nuobauda - atleidimas iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu – yra aiškiai per griežta. Ieškovė drausminėmis nuobaudomis ankščiau nebuvo bausta, tiesiogiai atsakingi asmenys už Vidaus audito ataskaitoje Nr. 8 nurodytus padarinius nubausti švelnesnėmis nuobaudomis, ligoninėje nebuvo atitinkamos finansinės kontrolės ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė teisme ginčija Vidaus audito ataskaitos išvadas, jų pagrįstumą, tačiau šio dokumento neskundė įstatymų nustatyta tvarka, teismui nėra pagrindo abejoti šiuo oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes jis turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai (CPK 197 straipsnis). Ieškovės pareigybė panaikinta vykstant teisminiam ginčui dėl jos atleidimo iš darbo, todėl ši aplinkybė nėra kliūtis tenkinti ieškovės prašymą grąžinti ją į darbą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nes atsakovo neteisėti veiksmai dėl neteisėto atleidimo iš darbo sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, įtampą. Remiantis kasacinio teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau kaip devynerius metus, atsakovas nėra finansiškai pajėgus, ieškovė turėjo galimybę toliau dirbti pas atsakovą akušere ginekologe pagal kitą darbo sutartį (atleista pagal DK 127 straipsnį pačios prašymu), teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovė grąžinta dirbti į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir priteista 81 418, 89 Lt už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009 m. balandžio 3 d. ir kompensacija už priverstinę pravaikštą nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį po 279,79 Lt; negrąžino ieškovės į ankstesnį darbą ir priteisė 29 377,95 Lt išeitinės pašalpos ir 117 511,80 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, iš viso neatskaičius mokesčių – 146 889,75 Lt; nustatė, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. spalio 5 d.; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neturtinės žalos priteisimo klausimu, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai siekė sukelti ieškovei neturtinės žalos ir tam tikslui naudojo įstaigos resursus. Ieškovės negalavimai yra įrodyta aplinkybė, patvirtinanti ieškovės patirtą neturtinę žalą, todėl negalima tvirtinti, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertinta.

Teismas netenkino ieškovės prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357,,Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ atitikties Sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms, nes byloje sprendžiamas darbo ginčas, o mokamų medicinos paslaugų teikimą reglamentuojantys aktai aptariami ne kaip ginčo sprendimui taikytini teisės aktai, o kaip aktai, dėl kurių taikymo ligoninėje kilo darbo ginčas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes, būdama ligoninės direktoriaus pavaduotoja, toje pat ligoninėje užėmė 0,25 dalį gydytojos akušerės ginekologės etato, ir toks pareigų derinimas nedraudžiamas. Teismas konstatavo, kad nė viename ligoninės lokaliniame norminiame akte nėra tiesiogiai nustatyta, jog direktoriaus pavaduotojas medicinai organizuoja ir kontroliuoja mokamų paslaugų teikimą, pagal pareiginę instrukciją ieškovė kontroliuoja diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą. Ieškovė pareiginę instrukciją pažeidė nepasirūpindama, kad pagal galiojančią tvarką būtų apmokėtos jos pačios asmeniškai suteiktos medicininės paslaugos. Įstaigos norminiais aktais aiškiai nebuvo nustatytos tiesioginės ieškovės atsakomybės už mokamų paslaugų teikimo organizavimą ir kontrolę, todėl tokie jos padaryti darbo pareigų pažeidimai nėra pagrindas skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Dėl ieškovės grąžinimo į ankstesnį darbą teismas konstatavo, kad pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005) DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (negrąžinant į darbą, o priteisiant atitinkamas išmokas) teismas gali taikyti savo iniciatyva, ir nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ligoninės administracijos etatų pertvarkymo projektas yra sukurtas personaliai taikant ieškovei, nes pagal jį sumažėja 1,5 administracijos darbuotojų etato, ir nėra duomenų, kad realiai projektas nebūtų įgyvendintas. Ieškovės konfliktas su ligoninės administracija yra įsisenėjęs ir nesiliaujantis, pasireiškiantis daugkartinėmis drausminėmis nuobaudomis ir jų ginčijimu, taip pat nepriimtina ieškovės reakcija ir netinkamu jos darbo pareigų atlikimu. Taigi ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl yra pagrindas taikyti DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą alternatyvų jos teisių gynimo būdą. Be to, konfliktinė situacija veikia viso kolektyvo, visos visuomenei svarbios viešosios įstaigos – ligoninės darbą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria paliko galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl DK 235 straipsnio taikymo. Teismai netinkamai vertino ieškovės pareiginę instrukciją, pagal kurią ieškovė savo darbe vadovaujasi Konstitucija, įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūrą, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, administracijos darbo reglamentu bei savo pareigine instrukcija; kontroliuoja diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę, turi teisę reikalauti atskaitomybės iš skyrių vedėjų, tai, atsakovo nuomone, apima ir teikiamų mokamų paslaugų kainyno reikalavimų vykdymą. Ieškovė dirbo gydytojos akušerės ginekologės darbą, sulygtą atskira darbo sutartimi, ir būtent ji, kaip pavaduotoja medicinai, dalyvaudavo kasrytiniuose gydytojų akušerių ginekologų susirinkimuose, jų metu pirmininkaudavo ir jai buvo gerai žinomi teikiamų akušerinių ginekologinių paslaugų aplinkybės ir tęstiniai pažeidimai. Ieškovė, užuot užkirtusi kelią tęstiniams pažeidimams, turėdama įgalinimus duoti nurodymus, reikalauti atskaitomybės, pati pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, savo elgesiu rodydama nederamą pavyzdį kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Faktą, kad yra padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, patvirtina nenuginčyta 2007 m. liepos 4 d. Vidaus audito ataskaita Nr. 8.

2. Dėl DK 238 straipsnio taikymo. Skiriant nuobaudą buvo įvertintas ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumas, padariniai, kaltė, atsižvelgta į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, taip pat į ankstesnį ieškovės darbą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog įstaigos lokaliniais norminiais teisės aktais aiškiai nebuvo nustatytos tiesioginės ieškovės atsakomybės už mokamų paslaugų teikimo organizavimą ir kontrolę, jos padaryti darbo pareigų pažeidimai nėra pagrindas skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Šie argumentai prieštarauja kitiems nutartyje išdėstytiems argumentams, pagal kuriuos ieškovė neatliko privalomų funkcijų.

3. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178, 189 straipsnius), Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-416/2002). Įgyvendinant Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), nes vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, nepasisakydami dėl atsakovo pateiktų dokumentų. Pirmosios instancijos teismo motyvai prieštaringi, nes konstatuota, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas dėl to, kad ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo, o vėliau – kad ieškovės atleidimas iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu yra per griežtas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad tiesioginė atsakomybė už Vidaus audito ataskaitoje Nr. 8 konstatuotus pažeidimus atitenka skyriaus vedėjams, kurie buvo atskaitingi Finansų tarnybai.

4. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dvidešimt penkerius metus ieškovė serga įvairiomis ligomis, iki atleidimo iš darbo ji gydėsi, nuolat vartojo vaistus. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio. Esant nustatytam faktui, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistas atsakovo skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos padarymo fakto nustatymo; dėl kitų skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių spręsti pagal ieškovės pateiktą kasacinį skundą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame ir kasaciniame procesuose. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl darbuotojo veikos vertinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo nurodyti, kokia ieškovės veikla buvo draudžiama ar nesuderinama su nustatytomis pareigomis (DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovės pareiginė instrukcija yra nekonkreti, nors darbdavys turi aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti darbuotojui darbo ribas ir atsakomybę (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Ieškovė kontroliavo medicininius ir su paslaugų profesinės kokybės gerinimu susijusius klausimus jos kontroliuojamoje diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos srityje (Sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsnis, CK 6.725 straipsnio 2 dalis). Atsakovas įsakymais nepavedė jų vykdymo kontrolės ieškovei, priešingai, nurodyti tiesiogiai atsakingi skyrių vadovai, finansines ataskaitas teikiantys Finansų skyriui. Ieškovė, kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, nėra nei sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, nei VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės direktoriaus 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 41 vykdytoja, nes pavaduotojas medicinai neteikia nė vienos iš nurodytų paslaugų, jų neorganizuoja. Konkrečią mokamų paslaugų teikimo tvarką įpareigotas nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 10.6 papunktis), tačiau to nebuvo padaryta. Pagal 2007 m. liepos 4 d. Vidaus audito ataskaitą Nr. 8 auditu nebuvo tiriama ieškovės veika, nebuvo nustatyta konkrečių direktoriaus pavaduotojos medicinai padarytų pažeidimų, pažeistų teisės aktų, kaltės, veiklos trūkumų, jų šalinimo galimybių, priemonių, terminų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vidaus audito ataskaitą Nr. 8 laikė prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnis). Teismų praktika dėl DK 238 straipsnio taikymo suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad finansiniai nuostoliai yra išimtinai ieškovės veikos rezultatas. Ieškovė viso ginčo metu įrodinėjo, kad reikalauti atlygio iš pacienčių už gimdymo ir akušerijos paslaugas, kai jos teikiamos pacientės pasirinkto sveikatos priežiūros specialisto, nėra galimybės, nes tai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 10 punktas, 49 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis, 84 straipsnio 6, 7 punktai, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pats atsakovas 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 606 patvirtintomis Vidaus tvarkos taisyklėmis mokamoms paslaugoms nurodytų ginčo paslaugų nepriskyrė. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos; darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007).

2. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad jos sveikata sutriko atsakovui siekiant ją atleisti iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas, atsakovas buvo skyręs ieškovei tris drausmines nuobaudas, kurios panaikintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais; atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo; ieškovė drausminėmis nuobaudomis nebausta. Darbo pajamų netekimas nedarbo laikotarpiu sukėlė finansinių sunkumų, dėl to ji taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovo įstaiga yra pirma ir vienintelė ieškovės darbo įstaiga, kurioje ji dirbo dvidešimt penkerius metus, visada buvo jai lojali ir pareiginga, nuosekliai kilo karjeros laiptais, buvo vertinama tiek bendradarbių, tiek pacientų. Dėl to realiai negrąžinant ieškovės į buvusį darbą, esant neteisėtam atleidimui, ieškovės interesai nėra faktiškai apginami, o neturtinė žala yra didinama, nes įteisinami tendencingi, neteisėti atsakovo veiksmai siekiant ieškovę atleisti iš darbo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis grąžinti ieškovę dirbti į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir priteisti ieškovei 81 418,89 Lt už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009 m. balandžio 3 d. ir kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį po 279,79 Lt, ir palikti galioti šią Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį; pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pašalinti teismų procesinių sprendimų išvadą, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame ir kasaciniame procesuose. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo. Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę pasirinkti darbą ir turėti saugią aplinką. Ši ieškovės konstitucinė teisė pasirinkti darbą buvo apribota taikant alternatyvią priemonę - nepaisant jos reikalavimo grąžinti į darbą, ji nebuvo į jį grąžinta saugant nuo nepalankių darbo sąlygų, hiperbolizuojant ieškovės ir atsakovo vadovo konfliktą, neatkuriant socialinio teisingumo, o sukeliant itin skausmingų padarinių neteisėtai atleistam darbuotojui. Pagal kasacinio teismo praktiką DK 297 straipsnio 3, 4 dalys taikytinos tam, kad būtų įvykdytas socialinis teisingumas, šie gynimo būdai skirti darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, byla Nr. 3K-7-57/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. Š., bylos Nr.3K-3-61/2009; kt.). Lietuvoje esant dideliam nedarbo lygiui, teismo sprendimas negrąžinti ieškovės į darbą yra neteisėtas. Ieškovės teigimu, ji buvo atleista iš darbo už vadovo kritiką, nors ši jos teisė garantuota Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė už netinkamą darbą nebuvo bausta, jai pretenzijų iki atsakovo vadovo veiklos kritikos nebuvo reikšta, paskirtos nuobaudos teismų buvo panaikintos, priešingai, kasacinis teismas yra konstatavęs atsakovo nesąžiningumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinei ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Ieškovė nori dirbti ir mano, kad yra pajėgi dirbti ir nepalankiomis sąlygomis, kurių neturėtų būti, nes atsakovas privalo sudaryti normalias darbo sąlygas. Ieškovės nuomone, jos argumentai atitinka kasacinio teismo praktiką dėl darbuotojo grąžinimo į darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinė byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008).

Ieškovės nuomone, remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi, VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įstatais administracijos pertvarkymas atliktas neteisėtai, be steigėjo sutikimo.

2. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos pasisakyti dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NTService“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.). Tai, kad į atsiliepime nurodytus argumentus ir daromas nuorodas į įrodymus būtina atsižvelgti, patvirtina formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, byla Nr. 3K-3-355/2008; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra konkrečių ieškovės argumentų analizės, atmetimo motyvų, išvados padarytos nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą; nenurodytos ieškovės argumentų atmetimo priežastys.

3. Dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovės nuomone, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnyje nėra baigtinio kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Atsakovo veiksmų tęstinumas, kryptingumas ir tendencingumas daro įtaką neturtinės žalos atlyginimui. Šiuo atveju ieškovė buvo nepagrįstai apkaltinta keturiais darbo drausmės pažeidimais, finansiniu nusižengimu, sukėlusiu didelės žalos atsakovui, buvo sumenkinti ieškovės administraciniai gebėjimai, pablogėjo jos materialinė būklė, lėmusi ieškovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims nevykdymą. Priteisiant neturtinę žalą teismo sprendime nekonstatuota atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų kaltės forma.

4. Dėl darbuotojo veikos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės kaip gydytojos akušerės ginekologės funkcijų atlikimą. Teismas konstatavo netinkamą darbo funkcijų atlikimą ieškovei nesiimant priemonių, kad įstaigoje nustatyta mokamų medicininių paslaugų teikimo tvarka maksimaliai atitiktų įstaigos ir pacientų interesus bei galiojančius norminius aktus, tačiau kokių konkrečių veiksmų turėjo imtis, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas direktoriaus 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 425 nepagrįstai įvertino kaip nustatantį mokamų paslaugų teikimo tvarką. Mokamų paslaugų teikimo tvarkos ydingumas yra atsakovo, o ne ieškovės kaltė (sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 10.6 papunktis).

5. Dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos; darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007). Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad ginčo paslaugos negali būti priskiriamos mokamoms paslaugoms, kad jos neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, kad nėra teisinių prielaidų reikalauti iš pacienčių susimokėti už paslaugą, kuri pagal įstatymą nepriskiriama mokamai paslaugai. Ieškovė, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nėra atsakinga už teikiamų mokamų paslaugų organizavimą ir kontrolę, todėl negali pažeisti darbo drausmės šioje srityje.

6. Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Ieškovė pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto neteisėtumo pripažinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

7. Dėl Vidaus audito ataskaitos Nr. 8 vertinimo. Teismai netinkamai vertino atsakovo pateiktą įrodymą – Vidaus audito ataskaitą Nr. 8.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jos kasacinį skundą atmesti, o atsakovo kasacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl DK 297 straipsnio taikymo. Šiame DK straipsnyje įtvirtinta teismo prerogatyva parinkti tinkamą ieškovo teisių gynimą, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, šalių tarpusavio santykius, į galimybę grąžinti darbuotoją į darbą dėl ekonominių ar kitų priežasčių. Byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad yra panaikintas direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo medicinai etatas. Be to, byloje buvo pateikti daugumos ligoninės darbuotojų prašymai, kuriuose užfiksuotas nenoras dirbti kartu su ieškove. Taigi ieškovei bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti kartu su ligoninės darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įstaigos veiklos specifiką, teikiamas paslaugas, visuomeninę įstaigos reikšmę ir viešąjį interesą. Ieškovė ieškinio reikalavimo panaikinti priimtus įsakymus dėl nustatytos naujos struktūros nereiškė (CPK 265 straipsnis), tačiau etatų nustatymas pagal ligoninės įstatus yra vadovo teisė ir pareiga, steigėjo sutikimo tokiu atveju nereikia. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu, todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007.

2. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutartys priimtos kitokiose faktinių aplinkybių aspektu bylose. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad dvidešimt penkerius metus ieškovė serga įvairiomis ligomis, ieškovei iki atleidimo iš darbo buvo skirtas gydymas, ji nuolat vartojo vaistus. Esant nustatytam faktui, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindo priteisti jai neturtinę žalą.

3. Dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovę atlikus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnis). Ieškovės pareiginėje instrukcijoje nustatyta, kad ji, kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, vadovaujasi Konstitucija, įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūrą, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, administracijos darbo reglamentu bei savo pareigine instrukcija; kontroliuoja diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę; turi teisę reikalauti atskaitomybės iš skyrių vedėjų. Faktas, kad pareiginėje instrukcijoje nedetalizuota kiekviena konkreti pareiga, nepatvirtina, kad ieškovė neprivalėjo vykdyti teisės aktų ir atsakovo vadovo įsakymų. Pareiginėje instrukcijoje įtvirtintas reikalavimas kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę, neginčytinai apima ir teikiamų mokamų paslaugų kainyno reikalavimų vykdymą. Ieškovė pati dirbo gydytojos akušerės ginekologės darbą, sulygtą atskira darbo sutartimi, ir būtent ji, kaip pavaduotoja medicinai, dalyvaudavo kasrytiniuose gydytojų akušerių ginekologų susirinkimuose, jų metu pirmininkaudavo ir jai buvo žinomi teikiamų akušerinių ginekologinių paslaugų aplinkybės ir tęstiniai pažeidimai, tačiau, būdama atsakinga už diagnostikos ir gydymo kontrolę, nevykdė teisės aktų reikalavimų. Tai lėmė atsakovo patirtus nuostolius – 200 000 Lt. Be to, ji pati pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, savo elgesiu rodydama nederamą pavyzdį kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Faktą, kad yra padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, patvirtina 2007 m. liepos 4 d. Vidaus audito ataskaita Nr. 8, kuri nenuginčyta; teismai ataskaitą vertino kartu su kitais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, kolegija pasisako dėl kasaciniuose skunduose keliamų teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų ir dėl DK 250 straipsnyje įtvirtinto neturtinės žalos atlyginimo, nustačius neteisėtą darbo sutarties nutraukimo atvejį, nuostatos aiškinimo ir taikymo. Šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai yra esminiai bei turintys lemiamą reikšmę galutiniam teisiniam rezultatui nagrinėjamoje byloje. Kiti kasaciniuose skunduose keliami klausimai arba susiję su jau nurodytų teisės normų aiškinimu ir taikymu, arba teisiškai nereikšmingi galutiniam bylos rezultatui, todėl kolegija dėl jų iš esmės nepasisako.

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė (kasatorė) būtų padariusi darbo drausmės pažeidimą, kvalifikuotiną šiurkščiu, t. y. būtų šiurkščiai pažeidusi tiesiogiai jos, kaip ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengusi darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys– visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Atsakovas (kasatorius) tiek VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administracijos darbo reglamente (3.1 punktas), tiek ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai pareiginėje instrukcijoje nustatydamas šią pareigybę užimančios darbuotojo kompetencijos ribas, šiam darbuotojui, be kitų funkcijų ir pareigų, nustatė diagnostikos, gydymo reabilitacijos procesų valdymo ir profesinės kokybės kontrolės funkciją. Abstrakčiai suformuluoto kontrolės funkcijos turinio jokiu kitu lokaliniu norminiu teisės aktu nesukonkretino, tačiau, spręsdamas drausminės nuobaudos ieškovei taikymo klausimą, 2008 m. vasario 6 d. įsakymu konstatavo, kad ieškovė pagal savo pareigines funkcijas buvo atsakinga ir už ligoninėje teikiamų mokamų medicininių paslaugų organizavimą ir kontrolę, tiksliau – kad diagnostikos, gydymo reabilitacijos procesų valdymo ir profesinės kokybės kontrolės funkcija apėmė ir ligoninėje teikiamų mokamų medicininių paslaugų organizavimą ir kontrolę. Minėta, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką. Taigi logiška išvada, kad darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo atlikti tas darbo funkcijas, kurių atlikimas jam nebuvo pavestas, ir, suprantama, tam darbuotojui negali taikyti drausminės atsakomybės, nes drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Kadangi jokio lokalinio norminio teisės akto nebuvo nustatyta, kad ieškovė pagal savo pareigines funkcijas buvo atsakinga ir už ligoninėje teikiamų mokamų medicininių paslaugų organizavimą ir kontrolę, t. y. kad jos profesinė veikla ligoninėje apėmė ne tik medicininius veiklos, bet ir finansinės veiklos aspektus, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengė darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai – tiesiog atsakovas (darbdavys) neįrodė, kad ieškovei (darbuotojai) buvo pavedęs kontroliuoti ligoninėje teikiamų papildomai apmokamų medicininių paslaugų kontrolės funkciją, o ji šios funkcijos atlikimą pažeidė (DK 235 straipsnio 2 dalis 11 punktas). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 10 punkto nuostatas turėjo būti sprendžiamas asmens, kuris būtų atsakingas už mokamų paslaugų teikimo tvarkos organizavimą, už šių paslaugų apskaitą ir finansinę atskaitomybę paskyrimo klausimas. Minėta, kad ieškovė tokiu asmeniu nebuvo paskirta, todėl, dirbdama ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai, bet nebūdama atsakinga už mokamų paslaugų teikimo tvarkos organizavimą, už šių paslaugų apskaitą ir finansinę atskaitomybę, tačiau kartu, pagal atskirą darbo sutartį dirbdama akušere ginekologe, ji negalėjo būti baudžiama neproporcingai griežčiau, nei buvo nubausti Akušerijos-ginekologijos skyriuose medicinos paslaugas teikiantys kiti darbuotojai už sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ bei atsakovo 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 41 tiesioginį nevykdymą. Akušerijos-ginekologijos skyriuose medicinos paslaugas teikiantiems kitiems medicinos darbuotojams buvo paskirtos drausminės nuobaudos-pastabos, o vienam iš jų – papeikimas. Nors DK 238 straipsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant darbuotojams drausmines nuobaudas už darbo drausmės pažeidimus ir šie kriterijai suteikia darbdaviui galimybę individualizuoti skiriamos nuobaudos rūšį, tačiau skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui ir negali būti skiriamos neproporcingai skirtingos nuobaudos atskiriems darbuotojams už panašaus pobūdžio drausmės pažeidimus. Dėl to konstatavus, kad ieškovė nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, jai negalėjo būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnis 3 dalis 2 punktas).

Nurodytais kasacinio teismo teisėjų kolegijos argumentais atmetami darbdavio (atsakovo) kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo DK 235, 238 straipsnių aiškinimo ir taikymo bylos nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Dėl DK 297 straipsnio 3, 4 dalių aiškinimo ir taikymo

Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanijai,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-333/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007).

Minėta, kad nustatęs, jog yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teismas turi nuspręsti, kuris iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų yra taikytinas. Bylą nagrinėję teismai ieškovės pažeistas darbo teises gynė taikydami skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus – pirmosios instancijos teismas DK 297 straipsnio 3 dalies pagrindu grąžino ieškovę į pirmesnį darbą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovės teises ginti taikant alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą – DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. nustačius ieškovės darbo teisių pažeidimą jos į darbą negrąžinti, priteisti įstatymo nustatytas pinigines išmokas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalių teisinio ginčo išsprendimo atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir yra pagrįstas tinkamu darbo teisės normų taikymu. Priimdamas sprendimą grąžinti ieškovę į darbą pas atsakovą, pirmosios instancijos teismas nesvarstė DK 297 straipsnio 4 dalyje suformuluotos nuostatos, kurios pagrindu galima neteisėto darbo sutarties nutraukimo fakto konstatacija, kartu pripažįstant, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, buvo būtina šią įstatymo nuostatos taikymą svarstyti. Tai atliko apeliacinės instancijos teismas. Aptariamo įstatymo dispozicijos formuluotė „gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai). Aptariamos formuluotės įgyvendinimas, t. y. prielaidos forma išdėstyto įstatymo taikymas, priskiriamas teismo diskrecijai ir teismas tokį įstatymą turi taikyti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 2 straipsnio 7 dalis). Dėl to nuspręsdamas, kad, neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas turi nustatyti, kad dėl kilusio darbo ginčo ar dėl kitų priežasčių ne atsiras, o jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti. Galimos faktinės situacijos, kada dėl saugios, sveikos ir produktyvios darbo aplinkos sukūrimo atsiranda būtinumas nutraukti kelių įmonės darbuotojų bendrą veiklą, o toks poreikis gali stipriai padidėti, kada darbuotojai turi ir administracinių įgalinimų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovę grąžinus į darbą jai palankios darbo sąlygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyvė yra ir ieškovė, turi įtakos visuomenei svarbios viešosios įstaigos – ligoninės darbui (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Gilų konflikto ligoninėje pobūdį (kas, suprantama, negatyviai veikia ligoninėje dirbantį kolektyvą ir atitinkamai viešosios įstaigos – ligoninės veiklą) patvirtina ir tai, kad pagal pateiktus byloje dokumentus nemaža kolektyvo dalis yra įsitraukusi į ligoninės administracijos, konkrečiai – direktoriaus (vyr. gydytojo) ir ieškovės – direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai konfliktą. Dėl to, esant apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti alternatyvų, t. y. DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą, ieškovės pažeistų darbo teisių gynimo būdą. Taikydamas alternatyvų pažeistų ieškovės darbo teisių gynimo būdą, teismas taikė įstatyme įtvirtintą teisių gynimo būdą (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią teisių gynimo būdą yra teismo diskrecinė teisė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises.

Pripažinus, kad alternatyvus ieškovės darbo teisių gynimo būdas byloje yra taikytas tinkamai, nebelieka teisinio pagrindo analizuoti kasatorės (ieškovės) argumentų dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teisinio poreikio, Vidaus audito ataskaitos Nr. 8 įrodomosios galios bei atsakovo įstaigoje atliktų struktūrinių pertvarkymų administracijoje teisėtumo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Šio teisės instituto taikymas yra aktualus abiem ginčo šalims, kurios kasaciniuose skunduose pateikia argumentus dėl, jų manymu, netinkamo neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Tačiau kolegija su šalių kasacinių skundų argumentais nesutinka.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007). Bylą nagrinėję teismai, nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB,,Plungės lagūna“, byla Nr. 3K-3-27/2006).

Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami pakankamu 4000 Lt neturtinės žalos dydžio įvertinimą, į nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių kasacinių skundų argumentai dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojui padarytą neturtinę žalą ir jos dydžio nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį ar tokį reikalavimą atmesti. Kasacinių skundų motyvai yra susiję su bylos aplinkybių pervertinimu, tačiau tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, todėl kasacinis teismas šių aplinkybių nevertina.

Dėl proceso teisės normų taikymo

Abiejų šalių kasaciniuose skunduose nurodomi ir proceso teisės normų pažeidimai, akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo, nepagrįstai nepasisakė dėl visų apeliacinių skundų argumentų. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Atsakovui, kaip ir ieškovei, apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamos nutarties motyvus. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. UAB „Vortumas“, bylos Nr. 3K-3-24/2009). Dėl to kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnis).

Kasaciniuose skunduose šalys (ypač ieškovė) pateikia išsamią kasacinio teismo praktikos analizę byloje nagrinėtais teisės klausimais, nutartyse pateiktų išaiškinimų pagrindu grindžia savo teisines pozicijas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Teisėjų kolegija, pateikdama argumentus dėl ginčo teisinio išsprendimo, remiasi ir šalių nurodyta teismų praktika, taip pat atsižvelgia į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir kitose nutartyse, kurios aktualios nagrinėjamam ginčui išspręsti, o galutines išvadas padaro taikydama byloje nurodytas teisės normas bei atsižvelgdama į nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuri taikytina šios konkrečios bylos kontekste.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų keisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis papildytina, nurodant darbo sutarties pasibaigimo pagrindą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatorių R. B. ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priteistina valstybei po 26,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nurodant rezoliucinėje dalyje, kad nustatoma, jog VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai R. B. darbo sutartis VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-271 nutraukta neteisėtai, ir laikoma, kad R. B. iš darbo atleista teismo sprendimu nuo 2009 m. spalio 5 d. DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti valstybei iš kasatorių R. B. ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės po 26,89 Lt (dvidešimt šešis Lt 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas