Civilinė byla Nr. 3K-3-137/2010
Procesinio sprendimo kategorija
129.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo; suinteresuoti asmenys: skolininkė N. Ž., antstolis Jonas Petrikas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė teismo prašė priteisti iš skolininkės N. Ž. 449 Lt vykdymo išlaidų. Byloje nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti antstolio J. Petriko pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 414,46 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. Ž., kurios taip pat buvo priteistos už antstolio turėtas išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje. Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl antstolio teisės išieškoti vykdymo išlaidas, kreipiantis su vykdomuoju raštu į kitą antstolį, taip pat dėl priteistinų vykdymo išlaidų ir jų dydžio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei iš skolininkės N. Ž. 419,29 Lt vykdymo išlaidų.
Teismas nurodė, kad, skolininkei per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, atlikti būtini vykdomieji veiksmai, vykdomoji byla užbaigta, todėl ji turi sumokėti visas pagrįstai priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, skaičiuodama vykdymo išlaidas, antstolė netinkamai pritaikė teismų žyminiam mokesčiui indeksuoti taikytiną 132,1, o ne antstolių vykdymo išlaidas koreguojantį indeksacijos koeficientą 126,4, todėl atitinkamai sumažino priteisiamą išlaidų sumą. Teismas sprendė, kad mokestis už dokumentų nuorašus prie vykdymo išlaidų priskaičiuotas nepagrįstai, nes mokesčiai už kopijų ir antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimą taikomi ne antstolio privalomai pagal CPK normas siųstinam dokumentui, o šalies prašymu padaryti kopijai ar prašomam išduoti nuorašui apmokėti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdomosios bylos šalys būtų prašiusios antstolio dokumentų nuorašų ar kopijų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kadangi bylos dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra susijusios su viešuoju interesu, tai apeliacinės instancijos teismas laikė save nesaistomu atskirajame skunde nustatytų ribų. Kolegija nurodė, kad tuo atveju, jei skolininkas nesumoka antstoliui vykdymo išlaidų, antstolis kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Dėl šios priežasties dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja byla neužvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Kolegija padarė išvadą, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytos antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo. Šios bylos atveju antstolis J. Petrikas, pats turėdamas valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo, o antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti šį vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, nes, skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik gerokai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs pagal faktines aplinkybes analogišką bylą Nr. 2S-966-622/2009, 2009 m. liepos 16 d. nutartyje yra pasisakęs, kad antstoliui nedraudžiama su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo. Toks aiškinimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkto nuostatą, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė šią teisės normą ir neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu.
2. Jau užbaigtoje vykdomojoje byloje, neturint vykdomojo dokumento, draudžiama atlikti vykdymo veiksmus, todėl antstolis J. Petrikas negali išieškoti jam priteistų 414,16 Lt vykdymo išlaidų. Be to, užbaigtoje vykdomojoje byloje antstolio veiksmai neskundžiami, todėl skolininkė, iš jos išieškant vykdymo išlaidas, tokioje byloje negalėtų pasinaudoti CPK 51 straipsnyje įtvirtinta teise skųsti antstolio veiksmus.
3. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad vykdomoji byla pagal nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo neužvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami, yra nepagrįstas. Teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra ne vykdomasis, bet vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (CPK 584 straipsnio 1 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Antstolis, pats išieškodamas jam priteistas vykdymo išlaidas, būtų šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje nustatyti pagrindai. Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomas nusišalinimo pagrindas yra tuo atveju, kai pats asmuo dalyvauja toje byloje.
5. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, t. y. antstolis negali patirti jokių nuostolių pats išieškodamas priteistas vykdymo išlaidas. Teismas neįvertino, kad tuo atveju, jei antstolis turės pats išsiieškoti vykdymo išlaidas, bus net tik pažeisti antstolio interesai, bet ir bendrieji teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, nes, vykdydamas išieškojimą už savo lėšas, antstolis gali patirti daugiau išlaidų, nei jam priteista suma.
6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą ir 127 straipsnio 3 dalį valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato įstatymai. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad šio konstitucinio imperatyvo mutatis mutandis privaloma laikytis nustatant ir kitus turtinius įpareigojimus asmenims. Kasatorės nuomone, privalomų mokėjimų ir jų dydžių nustatymas Sprendimų vykdymo instrukcijoje prieštarauja Konstitucijai.
7. Antstoliui priteisus vykdymo išlaidas, jam nutarties pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, kuriame antstolis įvardytas kaip išieškotojas. Vadovaujantis asmenų lygybės principu, kiekvienas asmuo, būdamas išieškotojas, turi teisę pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus.
8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, skaičiuodama vykdymo išlaidas, netinkamai pritaikė teismų žyminiam mokesčiui indeksuoti taikytiną 132,1, o ne antstolių vykdymo išlaidas koreguojantį indeksacijos koeficientą 126,4. Sprendimų vykdymo išlaidas pagal CPK 82 straipsnio nuostatas teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Statistikos departamentas 2009 m. balandžio 8 d. informaciniu pranešimu Nr. 9 paskelbė, kad 2009 m. kovo mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2003 m. sausio mėn., yra 132,1. Priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 82 straipsnis).
9. Pagal CPK 613 straipsnio 3 dalį patvarkymo nuorašai šiame kodekse nurodytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga, ir kitais atvejais siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 11,88 Lt mokesčio už privalomų nuorašų darymą, padarydamas išvadą, kad šie siunčiami tik šalių prašymu, nepagrįstai nesivadovavo nurodytos normos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis kompleksiškai, bet plečiamai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės turinį.
Suinteresuotas asmuo antstolis J. Petrikas pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį kitam antstoliui
Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo praktikoje, nagrinėjant pagal faktines aplinkybes analogiškas bylas, pasisakyta, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nedraudžiama antstoliui su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo.
Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas analogiškos problematikos bylą aptarė Klaipėdos apygardos teismo praktiką išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas ir konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose bylose laikėsi nuostatos, jog vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo, todėl tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje antstolis G. Jonauskas v. M. Chilmano (M. Chilman) individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti naują, patikslinti ar ją pripažinti teisinga. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš skolininko lėšų, tačiau tokios teisės neturi, kai atlygį tenka išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų).
Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas; CPK 609-611 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.). CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo išlaidų. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1839 redakcija) vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Išdėstyto teisinio reglamentavimo pagrindu kolegija priėjo išvadą, kad dėl vykdymo išlaidų nauja vykdomoji byla neužvedama.
Pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas (CPK 636 straipsnis). Taigi, antstolis negali vykdyti teismo sprendimo sau ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. Iš to, kaip nurodoma nutartyje, darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau, jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taip susidarytų situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, neturinčiam pakankamai lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nesiremiant teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus, kad visais atvejais dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį, būtų pažeisti skolininko interesai, nes, minėta, vykdymo išlaidų, įskaitant atlygį antstoliui, išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus, o skolininkas patirtų papildomų išlaidų. Nors priverstinis teismo sprendimo vykdymas visada sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas, tačiau tokiais atvejais padariniai būtų neproporcingi. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių, taigi ir skolininko, teisių bei teisėtų interesų. Dėl to tuo atveju, kai skolininkas turi pajamų ar lėšų, racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų, jei teismo nustatytą antstolio atlygį išieškotų pats antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį. Juolab kad antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, dažnai jau disponuoja informacija apie skolininko turtinę padėtį ir lėšas, iš kurių gali būti išieškoma. Nors tokiais atvejais antstolio veiksmai formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo, tačiau formalus šio principo laikymasis labiau pažeistų skolininko teises. Pažymėtina ir tai, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga, kuria naudodamasis, skolininkas gali apginti savo teises išieškant teismo nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį.
Kartu kasacinis teismas aptariamoje nutartyje pripažino, kad kitokia situacija būtų, jeigu dėl atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz., turto areštą, pardavimą varžytynėse), o tokiu atveju gali kilti tolesnių teisinių ginčų. Vadovaudamasis antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, kasacinis teismas, minėta, konstatavo, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginių lėšų).
Nurodytos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, abiejose bylose turi būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
Tokios išimtinės būtinybės koreguoti teismų praktiką nagrinėjamu atveju nekonstatuota, todėl kolegija šią bylą sprendžia paisydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis G. Jonauskas v. M. Chilmano (M. Chilman) individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-40/2010, sukurto precedento ir pripažįsta, kad teismo sprendimą įvykdęs antstolis negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o pastarasis neturi teisės į vykdymo išlaidų, patirtų išieškant pirmojo antstolio vykdymo išlaidas, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pareiškimą dėl vykdymo išlaidų atmetė.
Visiškai netenkinus pareiškimo dėl vykdymo išlaidų, nebeaktualūs kasacinio skundo argumentai dėl vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir su tuo susijęs šių išlaidų dydžius nustatančių teisės aktų konstitucingumo klausimas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
Rengiantis bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 46,20 Lt (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatorės priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Astos Rimaitės Žičkuvienės (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,20 Lt (keturiasdešimt šešis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas
Vincas Verseckas
