Dėl 2003 m. balandžio 22 d. ir 2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo bei patikslintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė ištaisyti 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje esančias rašymo klaidas ir nurodyti, kad AB „Oruva“ bankroto byloje Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko - 44 363 393,15 Lt

Civilinė byla Nr. 3K-3-134/2010

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės Turto banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartis atsisakyti spręsti rašymo apsirikimo klausimą civilinėje byloje dėl akcinės bendrovės „Oruva“ bankroto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas rašymo apsirikimo teismo nutartyje dėl bankrutavusios įmonės pabaigos ištaisymo klausimas.

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti kreditorių reikalavimus, kurių pagal priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 suma – 212 599 080,55 Lt, ir išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių registro.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AB Turto bankas 2009 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ir nurodyti, kad šia nutartimi patvirtinti: Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt bei AB Turto banko 49 824 324,68 Lt finansiniai reikalavimai.

Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi buvo iškelta AB „Oruva“ bankroto byla pagal Finansų ministerijos, kuriai atstovavo AB Turto bankas, ieškinį. Finansų ministerijos reikalavimai bankroto byloje buvo ne kartą tikslinami (didinami), nes ji kaip garantas vykdė AB „Oruva“ įsipareigojimus bankams. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Bankrotera“ prašymą dėl 2003 m. balandžio 22 d. ir 2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo bei patikslintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė ištaisyti 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje esančias rašymo klaidas ir nurodyti, kad AB „Oruva“ bankroto byloje Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko – 44 363 393,15 Lt.

AB Turto banko teigimu, dėl rašymo apsirikimo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje neteisingai nurodyti kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimai: nutartyje įrašyta, kad patvirtinti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai, o Finansų ministerijos finansinio reikalavimo nenurodyta, nors, priimant nutartį dėl AB „Oruva“ bankroto procedūros užbaigimo, Finansų ministerijos reikalavimas bankroto byloje buvo 104 200 105,57 Lt, o AB Turto banko – 49 824 324,68 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė spręsti rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą. Teismas nurodė, kad rašymo apsirikimu, kuris taisomas CPK 276 straipsnyje nurodyta tvarka, gali būti laikomi neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. Taisant rašymo apsirikimus griežtai draudžiama iš esmės keisti teismo sprendimo turinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje Finansų ministerija kaip kreditorius nenurodyta, konstatavo, kad nėra galimybės spręsti klausimo dėl AB Turto banko keliamų reikalavimų rašymo apsirikimo ištaisymo tvarka, nes būtų pakeisti kitų kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai, t. y. būtų keičiamas iš esmės nutarties turinys.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog CPK 276 straipsnio 2 dalies prasme rašymo apsirikimas gali būti bet koks netikslumas, kuris nėra grindžiamas klaidingu teisės aktų suvokimu. Teisėjų kolegijos nuomone, ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad AB Turto bankas prašo ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, teigdamas, jog šia nutartimi buvo patvirtinti Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt ir AB Turto banko 49 824 324,68 Lt reikalavimai, tačiau iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad buvo patvirtinti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai. Atsižvelgdama į trečiojo asmens prašyme suformuluotą reikalavimą ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiojo asmens nurodomo rašymo apsirikimo (aritmetinės klaidos) ištaisymas pakeistų teismo nutarties esmę, nes būtų perskirstyti kreditorių reikalavimų dydžiai. Dėl atskirojo skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, dėl kurio Finansų ministerija buvo pašalinta iš LAB „Oruva“ kreditorių sąrašo, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė Finansų ministerijos pašalinimo iš kreditorių sąrašo klausimo, bet nagrinėjo, yra ar ne pagrindas spręsti rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė spręsti rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB Turto bankas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir patenkinti prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 276 straipsnio 2 dalį, nes yra visos šios normos taikymo sąlygos: rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės; spręsdamas rašymo apsirikimo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgti į būtinumą siekti civilinių santykių stabilumo; prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pateiktas per protingą terminą nuo klaidos pastebėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje E. B. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-507/2004).

Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 3 d. nutartyje Finansų ministerija patvirtinta 50 555 744,45 Lt antrosios eilės ir 29 257 486,68 Lt trečiosios eilės kreditoriumi. Finansų ministerija 2001 m. spalio 16 d. pateikė prašymą padidinti antrosios eilės finansinį reikalavimą 6 109 848,43 Lt, t. y. iki 56 765 392,88 Lt (trečiosios eilės 29 257 486,68 Lt reikalavimas nesikeitė). Palyginus šiuos Finansų ministerijos reikalavimus su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl įmonės pabaigos nurodytais AB Turto banko reikalavimais, matyti, kad šie tiek dydžio, tiek eilės požiūriu yra identiški. Darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje suklydo, priskirdamas šiuos reikalavimus ne Finansų ministerijai, bet šio kreditoriaus atstovui AB Turto bankui, nors jis buvo nurodęs teismui, jog nėra perėmęs reikalavimo teisių, o tik veikia kaip kreditoriaus Finansų ministerijos atstovas pagal pavedimo sutartį.

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino Finansų ministerijos 104 112 699,94 Lt finansinį reikalavimą, nors jos atstovas AB Turto bankas nurodė, kad 2003 m. gruodžio 24 d. prašyme įvardytas 87 405,60 Lt didesnis reikalavimas, t. y. 104 200 105,57 Lt. Nepaisant to, praėjus dviem mėnesiams, Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl įmonės pabaigos rėmėsi ne nurodytais, bet ketverių metų senumo duomenimis apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Šiaulių apygardos teismas, taikydamas rašymo apsirikimų ištaisymo institutą, yra nenuoseklus: šis teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą dėl 104 112 699,94 Lt reikalavimo priskyrimo per apsirikimą AB Turto bankui, o ne Finansų ministerijai; spręsdamas analogišką situaciją, skundžiama 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė ištaisyti tokį apsirikimą.

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje 4, 5 prieduose nurodyti ir kiti pasenę duomenys: Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno, Mažeikių, Šiaulių muitinės, Fondas, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, perdavė savo finansinius reikalavimus AB Turto bankui; dėl to tiek AB Turto bankas, tiek bankroto administratorius pateikė teismui atitinkamus prašymus; Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad AB Turto banko finansinis reikalavimas yra 44 363 393,15 Lt, o Finansų ministerijos – 104 112 699,94 Lt, tačiau po dviejų mėnesių, priimdamas 2005 m. kovo 30 d. nutartį dėl įmonės pabaigos, AB Turto banko perimto iš įvardytų institucijų reikalavimų apskritai nenurodė, t. y. rėmėsi 2001 m. duomenimis, kai AB Turto bankas dar nebuvo AB „Oruva“ kreditorių sąraše.

Išvardytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju klaidos, dėl kurios teismo nutartyje dėl įmonės pabaigos vietoje reikalavimo teisės turėtojo nurodytas jo atstovas pagal pavedimo sutartį (t. y. vietoje Finansų ministerijos – AB Turto banką), taip pat klaidos, dėl kurios vietoje naujojo kreditoriaus nurodyti pradiniai kreditoriai (t. y. vietoje AB Turto banko – Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno, Mažeikių, Šiaulių muitinės, Fondas, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti), ištaisymas nekeistų teismo nutarties iš esmės, nes nesikeistų reikalavimų dydžiai, tik būtų patikslinti finansinių reikalavimų turėtojai.

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje klydo nurodydamas ir reikalavimų dydžius. Finansų ministerijos (per klaidą reikalavimo teisės savininku nurodytas jos atstovas AB Turto bankas) finansinis reikalavimas nurodytas 18 177 226 Lt mažesnis, t. y. vietoje 104 200 105,57 Lt nurodyta 86 022 876,56 Lt (56 765 392,88 Lt (antrosios eilės reikalavimas) + 29 257 486,68 Lt (trečiosios eilės reikalavimas), t. y. vėl remtasi pasenusiais 2001 m. duomenimis.

2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 276 straipsnio 2 dalį, teigdami, kad rašymo apsirikimu pripažįstama nedidelė klaida, kai praleidžiamas arba papildomai įrašomas skaitmuo, ne vietoje padedamas kablelis ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismas klydo dėl milijoninių sumų dėl to, kad rėmėsi pasenusiais duomenimis apie kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimus bankroto byloje, ir tokioje situacijoje teismai be pagrindo netaikė rašymo apsirikimo ištaisymo instituto. Teismų pateiktas aiškinimas siaurina CPK 276 straipsnio taikymo galimybes. Skundžiamos nutartys formuoja teisminį precedentą, kad kreditorius, dėl kurio reikalavimų teismas šiukščiai suklydo priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, o įmonė išregistruota, netenka teisinės galimybės ginti savo teisėtų interesų: apeliacija dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje neteisingai nurodytų kreditorių reikalavimų negalima, nes šie reikalavimai nurodyti neteisingai ne dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo ir taikymo, taigi, teikiant apeliacinį skundą, nebūtų įvykdomi CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai – kai nėra teisės normų pažeidimo, negalima būtų nurodyti ir teisinių argumentų. Be to, dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties Finansų ministerija buvo pateikusi apeliacinį skundą kitu pagrindu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinis procesas buvo nutrauktas dėl to, kad BAB „Oruva“ 2005 m. kovo 31 d. išregistruota; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pažymėtina ir tai, kad dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė šį prašymą priimti, remdamiesi tuo pačiu pagrindu, t. y. tuo, kad LAB „Oruva“ 2005 m. kovo 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, šis juridinis asmuo pasibaigęs.

3. Nurodytų rašymo apsirikimų ištaisymas nepažeistų civilinių santykių stabilumo. Nors nuo prašomos ištaisyti nutarties priėmimo yra praėję ketveri metai, tačiau neginčijama, kad Finansų ministerija patvirtinta kreditoriumi AB „Oruva“ bankroto byloje. Įvardyti rašymo apsirikimai atima galimybę Finansų ministerijai įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises, kylančias iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko“, UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006, kuria patenkintas Finansų ministerijos ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 15 918 151,01 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymas AB „Oruva“ bankroto byloje. Remdamasi nurodyta nutartimi, Finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, 2008 m. liepos 1 d. yra pateikusi prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl naujai atsiradusio turto (reikalavimo teisių) paskirstymo (civilinė byla Nr. 2-151-71/2009).

Kitose civilinėse bylose vyksta Finansų ministerijos ir UAB „FF Lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Parex lizingas“), BUAB „Oruva“ ir Ko“, UAB „RRD“ bei buvusio administratoriaus UAB „Restrus“ ginčai. Po Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo nurodytų asmenų iniciatyva pradėtos naujos ir atnaujintos senos bylos. BUAB „Oruva“ ir Ko“ 2009 m. spalio 13 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-1228-124/2009), kuriame, remiantis skundžiamomis nutartimis, prašoma panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006. Atmetus prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus, Finansų ministerijai pasunkėja galimybės įvardytos kasacinio teismo nutarties pagrindu reikalauti vien už dyzelinių variklių cechą sumokėti 311 789,28 Lt.

Prašymas ištaisyti nurodytus rašymo apsirikimus atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, atsisakymas tenkinti tokį prašymą pažeidžia kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko teises bei teisėtus interesus – prarandama galimybė patenkinti finansinius reikalavimus iš naujai atsiradusio AB „Oruva“ turto (reikalavimo teisių).

4. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis dėl AB „Oruva“ pabaigos buvo priimta rašytinio proceso tvarka, kreditoriai apie teismo posėdį nebuvo informuoti, sukurtas teisminis precedentas, kai kreditorius neturi jokių įstatyminių priemonių apginti bankroto byloje savo teisėtus interesus – įmonė buvo išregistruota kitą dieną po teismo nutarties dėl įmonės pabaigos priėmimo, šios nutarties peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir per proceso atnaujinimo institutą jau negalimas (nes įmonė išregistruota), o prašymas ištaisyti nutartyje padarytas klaidas (nenurodytas didžiausias kreditorius – Finansų ministerija, turinti 104 200 105,57 Lt reikalavimą; kt.) atmestas, nes, teismų nuomone, gali būti taisomos tik nedidelės klaidos. Kai pažeidžiami Finansų ministerijos interesai, daroma žala ir valstybei. Finansų ministerija tapo kreditoriumi dėl to, kad AB „Oruva“ buvo suteikta valstybės paskola, todėl nagrinėjamu atveju, siekiant rašymo apsirikimų ištaisymo, ginamas ir viešasis interesas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo trūkumų ištaisymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakę spręsti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl AB „Oruva“ bankroto procedūros pabaigos esančių trūkumų ištaisymo klausimą, pažeidė CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat viešąjį interesą, nes dėl rašymo apsirikimo kreditorių sąraše nenurodyti didžiausio kreditoriaus – Finansų ministerijos, kuri juo tapo dėl bankrutuojančiai įmonei suteiktos valstybės paskolos, finansiniai reikalavimai, taip pat netiksliai nurodyti AB Turto banko finansiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje E. B. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-507/2004).

CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Nagrinėjamu atveju AB „Oruva“ bankroto byloje dalyvavęs asmuo – AB Turto bankas – kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjusį Šiaulių apygardos teismą, prašydamas ištaisyti 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl įmonės pabaigos esančius trūkumus, ir nurodė, kad AB Turto bankui, kuris bankroto byloje buvo ir kito kreditoriaus – Finansų ministerijos – atstovas pagal pavedimą, įrašyti Finansų ministerijos finansiniai reikalavimai (56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai), kreditorius Finansų ministerija apskritai nenurodytas, kreditoriaus AB Turto banko reikalavimai nurodyti netiksliai: priimant įvardytą nutartį, Finansų ministerijos reikalavimas bankroto byloje buvo 104 200 105,57 Lt, o AB Turto banko – 49 824 324,68 Lt. AB Turto banko teigimu, taip atsitiko dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2005 m. kovo 30 d. nutartį dėl bankrutavusios AB „Oruva“ pabaigos, rėmėsi pasenusiais 2001 m. duomenimis, nors tas pats teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi buvo ištaisęs rašymo apsirikimus ir nurodęs, kad Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko perimtas iš kitų kreditorių finansinis reikalavimas – 44 363 393,15 Lt.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė spręsti rašymo apsirikimo klausimą, motyvuodami tuo, kad, patenkinus pareikštą prašymą, teismo nutartis, kurią prašoma ištaisyti, būtų pakeista iš esmės, nes būtų perskirstyti kreditorių reikalavimų dydžiai, tuo tarpu įstatymo draudžiama, taisant rašymo apsirikimus, keisti teismo priimto procesinio sprendimo esmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pridėtos AB „Oruva“ bankroto bylos matyti, kad bankroto byla šiai bendrovei iškelta pagal Finansų ministerijos ieškinį Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi (T. 1, b. l. 14-15, 212). Ieškovui Finansų ministerijai bankroto byloje atstovavo AB Turto bankas pagal 2000 m. rugpjūčio 18 d. pavedimo sutartį (T. 2, b. l. 432- 438). Šiaulių apygardos teismas 2001 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios AB „Oruva“ kreditorių reikalavimus, tarp jų ir Finansų ministerijos 79 813 231 Lt finansinį reikalavimą (50 555 744,45 Lt antrosios eilės ir 29 257 486,68 Lt trečiosios eilės) (T. 1, b. l.). AB Turto bankas, veikdamas pagal pavedimo sutartį kaip Finansų ministerijos atstovas, 2001 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti, t. y. padidinti, Finansų ministerijos antrosios eilės finansinį reikalavimą 6 109 848,43 Lt, t. y. iki 56 665 592,88 Lt, trečiosios eilės 29 257 486,68 Lt reikalavimo nekeičiant, ir patvirtinti bendrą Finansų ministerijos reikalavimų sumą – 85 923 079,56 Lt (T. 2, b. l. 14-15). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde teigiama, jog būtent įvardyti Finansų ministerijos reikalavimai Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl įmonės pabaigos įrašyti Turto bankui, nors bankroto bylą nagrinėjusiam teismui buvo ne kartą nurodyta, kad jie priklauso Finansų ministerijai.

Bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad Finansų ministerija per įgaliotą atstovą AB Turto banką ne kartą didino savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, nes ji, kaip garantas, vykdė AB „Oruva“ įsipareigojimus bankams (T. 2, b. l. 14-15, 74, 124-125, 134-135; T. 13, b. l. 40-42, 183-185, 215; T. 14, b. l. 115-117; T. 15, b. l. 251; T. 16, b. l. 1-2).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino 104 112 699,94 Lt AB Turto banko finansinį reikalavimą (T. 13, b. l. 216). AB Turto bankas 2003 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą UAB „Bankrotera“, kad ši kreiptųsi į teismą: pirma, dėl rašymo apsirikimo Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartyje ištaisymo, nurodant, kad patvirtintas Finansų ministerijos, o ne AB Turto banko 104 112 699, 94 Lt finansinis reikalavimas; antra, dėl Finansų ministerijos reikalavimo padidinimo KfW bankui sumokėta 87 405,63 Lt palūkanų suma, patvirtinant bendrą Finansų ministerijos reikalavimą – 104 200 105,57 Lt (T. 14, b. l. 115-117). UAB „Bankrotera“ įgaliotas asmuo 2004 m. lapkričio 22 d. prašė teismo ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartyje ir nurodyti, kad šia nutartimi patvirtintas Finansų ministerijos finansinis reikalavimas, kurio bendra suma – 104 112 699,94 Lt (T. 15, b. l. 251). UAB „Bankrotera“ 2005 m. sausio 3 d. prašyme teismui, be kita ko, dar kartą nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartyje padaryta techninė klaida, ir prašė ją ištaisyti – nurodyti, kad įvardyta nutartimi patvirtintas Finansų ministerijos bendras 104 112 699,94 Lt finansinis reikalavimas (T. 16, b. l. 1).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, bankroto bylos duomenimis, AB „Oruva“ likvidacinės komisijos įgaliotas atstovas 2003 m. balandžio 18 d. prašymu prašė teismo pakeisti bankroto byloje kreditorius: anuliuoti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 32 746 358,83 Lt antrosios eilės reikalavimą, Garantinio fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2 451 455 Lt antrosios eilės ir 9 188 068,47 Lt trečiosios eilės reikalavimus bei vietoje šių kreditorių įrašyti kreditoriumi AB Turto banką, patvirtinant jam 44 363 393,15 Lt finansinį reikalavimą, susidedantį iš 35 175 324,68 Lt antrosios eilės ir 9 188 068,47 Lt trečiosios eilės finansinių reikalavimų (T. 13, b. l. 221). Šiaulių apygardos teismas 2003 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė kreditorius bankroto byloje ir vietoje Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Garantinio fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukė į kreditorių sąrašą AB Turto banką su 44 363 393,15 Lt finansiniu reikalavimu (T. 14, b. l. 109). AB Turto bankas 2003 m. gruodžio 24 d. prašė UAB „Bankrotera“ kreiptis į teismą, kad šis: pakeistų kreditorius ir vietoje Mažeikių teritorinės muitinės įrašytų AB Turto banką su 2 127 826 Lt reikalavimu; patikslintų Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintą AB Turto banko finansinį reikalavimą ir patvirtintų bendrą AB Turto banko finansinį reikalavimą – 44 039 764,15 Lt (T. 14, b. l. 115-117). UAB „Bankrotera“ įgaliotas asmuo 2004 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui prašymą anuliuoti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Garantinio fondo administracijos, Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, Šiaulių teritorinės muitinės finansinius reikalavimus ir nurodytų kreditorių reikalavimus įrašyti AB Turto bankui, patvirtinant bendrą AB Turto banko finansinį reikalavimą – 46 491 219,15 Lt (T. 15, b. l. 251).

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Bankrotera“ prašymą dėl 2003 m. balandžio 22 d. ir 2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo ir patikslintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė ištaisyti 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje esančias rašymo klaidas ir nurodyti, kad Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko – 44 363 393,15 Lt. Šia nutartimi taip pat buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo Šiaulių teritorinė muitinė, kurios finansinį reikalavimą (2 127 826 Lt) perėmė AB Turto bankas (T. 16, b. l. 14-15).

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus, išregistruoti bendrovę iš įmonių rejestro (T. 16, b. l. 83-138). Prie įvardytos nutarties pridėtame kreditorių sąraše neatsispindi bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atlikti kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimai, susiję su kreditoriais Finansų ministerija ir AB Turto banku.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus bylos duomenis, konstatuoja, kad akivaizdu, jog prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše nurodyti duomenys neatitinka bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atliktų korekcijų dėl kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko bei jų finansinių reikalavimų, neatsižvelgta į 2005 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ištaisyti apsirikimai dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko (T. 16, b. l. 134-135). Tokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. Minėta, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią ypatingą situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše dėl techninės klaidos liko neįrašytas kreditorius – Finansų ministerija, nenurodyti šio kreditoriaus, taip pat kreditoriaus AB Turto banko reikalavimai, kurie bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinti ir teismo patvirtinti. Prie įvardytos nutarties, kuria nuspręsta dėl bankrutavusios AB „Oruva“ pabaigos, pridėti ne patikslinti ir teismo patvirtinti galutiniai kreditorių reikalavimai, bet pasenę duomenys. Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta likus dviem mėnesiams iki 2005 m. kovo 30 d. nutarties, kurią prašoma ištaisyti, buvo, be kita ko, išspręstas ir rašymo apsirikimų ankstesnėse bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartyse ištaisymo klausimas, tačiau teismo atlikti ištaisymai, kreditorių reikalavimų patikslinimai neįrašyti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Nagrinėjamoje išimtinėje teisinėje situacijoje tai vertintina kaip aiški techninė klaida, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmę, nes, minėta, kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami.

Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamos nutartys, kuriomis atsisakyta ištaisyti prašomą rašymo apsirikimą, atima Finansų ministerijai galimybę įgyvendinti savo kaip bankrutavusios AB „Oruva“ kreditoriaus teises, nors, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006, patenkinus Finansų ministerijos ieškinį ir pripažinus negaliojančiais 15 918 151,01 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymus AB „Oruva“ bankroto byloje, atsirado turto, kuris paskirstytinas bankrutavusios įmonės kreditoriams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią išimtinę teisinę situaciją, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsisakę spręsti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties trūkumų ištaisymo klausimą, formaliai aiškino ir taikė CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą. Panaikinus nurodytas nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties trūkumų ištaisymo klausimas perduodamas spręsti bankroto bylą nagrinėjusiam Šiaulių apygardos teismui, nes aptartų trūkumų ištaisymas susijęs su fakto klausimais, t. y. reikia patikrinti tam tikrus bylos duomenis, nurodyti patikslintų ir pakeistų finansinių reikalavimų eiles. Teismas turi patikrinti, ar iš tiesų, kaip teigiama kasaciniame skunde, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje įrašyti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai yra Finansų ministerijos finansiniai reikalavimai; kokio dydžio yra Finansų ministerijos finansinis reikalavimas pagal paskutiniuosius teismo procesiniu sprendimu patikslintus duomenis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu kai kurie AB „Oruva“ kreditoriai (pvz., Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Fondas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, Šiaulių teritorinė muitinė) perleido savo finansinius reikalavimus AB Turto bankui, o Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad AB Turto banko finansinis reikalavimas yra 44 363 393,15 Lt, teismas turi nustatyti, nurodyti duomenys atsispindi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ar jų nėra įrašytų dėl techninės klaidos.

Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad aptariamu atveju ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje esančius trūkumus yra ir viešasis interesas, nes dėl akivaizdžios techninės klaidos bankrutavusios AB „Oruva“ kreditorių sąraše nenurodytas didžiausias kreditorius – valstybės institucija Finansų ministerija, kuri bankrutavusiai bendrovei buvo suteikusi valstybės paskolą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius