Dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti patentuotos akvariuminės sistemos naudojimą

Civilinė byla Nr. 3K-3-160/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 85; 114.11; 114.9.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lodeksa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybiniam patentų biurui, dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti patentuotos akvariuminės sistemos naudojimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami išradimo apibrėžties teisinės reikšmės patento suteikiamos teisinės apsaugos apimčiai, pirmalaikio naudojimo teisės bei įrodymų vertinimo klausimai.

Ieškovas L. S. prašė teismo priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Lodeksa“ 200 000 Lt turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas, apskaičiuotas pagal atsakovo dokumentus apie 2004, 2005 ir 2006 m. iš dėlių auginimo, dauginimo ir realizavimo gautą naudą (bendras pajamas), įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų naudojimą medicininių dėlių veisimui.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Lodeksa“ vadovės A. G. prašymu 2004 m. vasarą sukūrė akvariuminę sistemą, kurioje galėjo gyventi medicininės dėlės. Iki to laiko atsakovas naudojo primityvią dėlių auginimo technologiją, neleidžiančią pasiekti pramoninių gamybos pajėgumų. Ieškovo teigimu, jis atsakovo biofabrike Marijampolėje sumontavo du 375 l talpos ir penkis 240 l talpos akvariumus su jo sukurta akvariumine sistema dėlėms auginti, tačiau atsakovas neatsiskaitė, nurodydamas, kad viskas padaryta labai blogai. Tuo metu užpatentuoti išradimo ieškovui nepavyko dėl dviejų patentinių patikėtinių tarpusavio konflikto, todėl akvariuminės sistemos patentavimo procesas buvo pradėtas 2006 m. sausio mėnesį, o 2006 m. spalio 25 d. buvo išduotas patentas. Ieškovo nuomone, atsakovas, neteisėtai naudodamas ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, pažeidė jo, kaip patento savininko teises, ir padarė žalą. Atsakovo pagrindinė veikla yra dėlių auginimas, dauginimas ir realizavimas, kuriai jis naudoja ieškovo užpatentuotą išradimą, ir gauna iš jos pajamas. 2007 m. kovo 31 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog bendrovė iš pagrindinės savo veiklos 2006 m. gavo 181 274 Lt pelno, o per 2007 m. 1-ąjį ketvirtį – 81 462 Lt pelno, iš viso 260 000 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas 200 000 Lt žalos atlyginimas (Patentų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Teismas nurodė, kad atsakovo atstovai pripažino, jog 2004 m. UAB „Lodeksa“ direktorė kreipėsi į ieškovą dėl problemų, kilusių laikant (auginant) medicinines dėles. Ieškovas pasiūlė dėles patalpinti į akvariumus, kurių vandenį valytų biologiniai, absorbciniai ir kiti filtrai, taip padidinant dėlių auginimo efektyvumą. Atsakovo atstovai pripažino, kad ieškovas atliko montavimo, derinimo ir akvariuminių sistemų paleidimo darbus 2004 m., tačiau, pasak atsakovo, tokios pagamintos akvariuminės sistemos buvo netinkamos, nes dėlės ėmė masiškai žūti, todėl įmonė patyrė žalą; buvo atsisakyta ieškovo sumontuotų akvariuminių sistemų. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t. y. akvariumų įdiegimo, priėmimo–perdavimo aktų ar buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų jo paaiškinimus. UAB „Lodeksa“ kreipėsi į L. Č. firmą „Zoomedas“, kuri dar 2004 m. liepos 10 d. atliko darbus UAB „Lodeksa“ – įrengė 10 vnt. akvariumų su filtrais, šildytuvais, termometrais ir kitais akvariumo įrenginiais, nupirko akvariumus (8 vnt.), filtrus ir kitus įrenginius. 2005 m. gegužės 11 d. įsigijo 32 vnt. 240 l talpos akvariumų, kitus įrenginius. Atsakovas įsirengė vandens valymo įrengimus ir juos sumontavo bendrovės patalpose, filtravimo sistemą, išsinuomojo vandens dezinfikavimo įrenginį, t. y. įsigijo ir įsirengė akvariumines sistemas, kurias naudoja medicininių dėlių veisimui. Atsakovo iniciatyva antstolis A. Auglis 2005 m. kovo 21 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. UAB „Lodeksa“ surašė ieškovui pretenziją, todėl ieškovas kitą dieną iš savo internetinio puslapio pašalino tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su atsakovu. Taigi jau nuo 2005 m. ieškovui buvo žinoma, kad jo akvariuminių sistemų atsakovas nebenaudojo.

Teismas, vadovaudamasis Patentų įstatymo 29 straipsniu, nurodė, kad atsakovas iki ieškovo paraiškos įregistruoti išradimą padavimo dienos jau naudojo išradimą; atsakovas, neatsižvelgdamas į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama dėl pirmalaikio naudojimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Veeko“ v. UAB „Rem“, bylos Nr. 3K-3-1288/2002; 2005 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gurda“ v. UAB „Narbutas ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-304/2005). Šiuo atveju esminę reikšmę turi išradimo apibrėžtis, nes ji nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas (Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis; Valstybinio patentų biuro 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/94 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bervis ir Ko“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2004).

Teismas vadovavosi Patentų įstatymo (1994 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-372 redakcija) 2 straipsnio 1, 2 dalimis, patentinės paraiškos padavimo metu galiojusių Valstybinio patentų biuro 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/94 7 punktu. Teismas nustatė, kad Valstybinis patentų biuras 2006 m. spalio 25 d. išdavė ieškovui patentą Nr. 5365, kurio aprašyme nurodyta, jog paraiška buvo pateikta 2006 m. sausio 25 d.; patente nurodyta išradimo apibrėžtis. Pagal 2009 m. liepos 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas nustatė, kad UAB „Lodeksa“ priklausančiame pastate biofabrike stiklinėse ir plastikinėse talpose auginamos bei veisiamos medicininės dėlės. Visose talpose nevyksta joks vandens cirkuliacijos ciklas, t. y. visose talpose yra stovintis vanduo, prie talpų nėra prijungta jokių papildomų mechanizmų: nei valymo įrenginių, nei vandens padavimo ir pašalinimo modulių. Byloje atliktos trys ekspertizės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra šios srities ekspertų, įrašytų į teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, o trijų asmenų, kurias šalys teikė, kaip turinčius reikiamą kvalifikaciją, pateiktos išvados skiriasi, sprendė nesivadovauti nė vienos iš atliktų ekspertizių išvadomis (CPK 218 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovo išradimo esmė yra ta, kad akvariuminė sistema susideda iš trijų dalių: vandens padavimo, vandens organizmų laikymo ir vandens paėmimo. Papildomos pertvaros–slopintuvai atlieka biologinio ir mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją, t. y. pertvarų pagrindinė funkcija – srovių slopinimas ir filtracija. Vandens valymo būdas paremtas pratekėjimo principu. Nauja yra tai, kad sukuriamas vandens cirkuliacijos ciklas per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą, sudarytą iš mažiausiai dviejų modulių: vandens padavimo ir pašalinimo, su pertvaromis–slopintuvais.

Atsakovo UAB „Lodeksa“ naudojama sistema susideda iš dviejų dalių: vandens paėmimo–padavimo ir dėlių laikymo. UAB „Lodeksa“ sistemoje pertvaros skirtos tik dėlių apsaugojimui nuo patekimo į vandens valymo įrengimus. UAB „Lodeksa“ sistemoje srovės paliekamos dėl to, kad dėlės intensyviau maitintųsi. Pagal ieškovo patentą pertvaros–slopintuvai savo matmenimis turi užtikrinti vandens turbuliacijos gesinimą iki tokio laipsnio, kuriam esant dėlės nepatiria streso ir nėra joms sukeliamas maitinimosi refleksas. UAB „Lodeksa“ naudojamos akvariuminės sistemos funkcionalumą lemia vandens valymo įrenginiai, tinkamas patalpos įrengimas bei galbūt medicininių dėlių auginimo technologija. Būtent ekspertas S. K. atsakė į teismo užduotus klausimus, pats atvykęs ir apžiūrėjęs UAB „Lodeksa“ patalpas, jose sumontuotą vandentiekio filtravimo ir sterilizavimo sistemą. Taigi UAB „Lodeksa“ naudojamose talpose medicininėms dėlėms auginti jokių vandens valymo įrenginių nėra, nes vandens valymo sistema įrengta atskirose biofabriko patalpose. Naudojant tokias sistemas, užterštas vanduo išsiurbiamas į kanalizaciją ir šviežias vanduo paduodamas per centralizuotą sistemą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos neatitinka ieškovo išradimo.

Jau nuo 2004 m. liepos 10 d. atsakovas įsigijo akvariumines sistemas iš L. Č. firmos „Zoomedas“, kuri jas sumontavo. Iki patento įregistravimo, t. y. 2006 m. spalio 25 d., 2004 m. ieškovo sumontuotos akvariuminės sistemos atsakovo UAB „Lodeksa“ biofabrike galėjo būti naudojamos, neatsižvelgiant į patento savininko valią pagal pirmalaikio naudojimo teisę (Patentų įstatymo 29 straipsnis). Kadangi byloje surinkti duomenys ir ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iki ieškovo paraiškos įregistruoti išradimą padavimo dienos naudojo išradimą, tai atsakovas, neatsižvelgdamas į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu. Be to, ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, civilinės atsakomybės sąlygų.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovo 5600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, o šio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą pakeitė – sumažino atsakovui iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad atsakovas 2005 m. balandžio 20 d. su pretenzija kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad interneto puslapyje www.akvariumas.com, kurio autoriumi nurodytas ieškovas, pateikta klaidinanti informacija, jog „Akvariumas.com sukūrė ir įdiegė į gamybą (Marijampolės biofabrikas UAB „Lodeksa“) akvariumines sistemas, skirtas medicininių dėlių auginimui bei dauginimui uždarame cikle. Iš ieškovo 2005 m. balandžio 21 d. elektroninio laiško ir interneto puslapio www.akvariumas.com matyti, kad ieškovas patenkino atsakovo pretenziją, t. y. pakeitė šią informaciją. Taigi ieškovas pripažino faktą, kad atsakovas nuo 2005 m. nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų, skirtų medicininių dėlių auginimui ir dauginimui.

Nors atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų (akvariumų talpų) konstrukcija yra panaši į ieškovo patentuotą, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos yra ekvivalentiškos ieškovo patentuotam išradimui. Ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje pertvaros–slopintuvai atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją, be to, kas yra svarbiausia, tokioje sistemoje vandens valymo būdas paremtas pratekėjimo principu. Nenaudojant vandens pratekėjimo funkcijos, pertvaros–slopintuvai neatlieka joms skirtos biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkcijos, taip pat kitos išradimo aprašyme nurodytos funkcijos – užtikrinti vandens kaitą (ne mažiau kaip 5 talpos tūriai per valandą) ir valymą, slopinti vandens bangavimą ir koncentruotas sroves dėlių laikymo talpoje. Siekiant išvengti nuolatinio vandens padavimo ir pašalinimo proceso sukeliamų neigiamų padarinių (stipraus vandens judėjimo ir turbulencijos), ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje ir numatytos pertvaros–slopintuvai. Nesant nuolatinio vandens pratekėjimo, kuris reikalingas pagal išradimo esmę, šios pertvaros neslopina stipraus vandens judėjimo ir turbulencijos. Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo patentuotas išradimas nėra valymo įrenginys, yra tik akvariumo talpos konstrukcija, kurią atsakovas ir naudoja, kad vandens pratekėjimas nėra esminis dalykas ieškovo išradime. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovo naudojamos akvariumų talpos savo konstrukcija yra panašios į akvariumų talpų konstrukciją, nurodytą ieškovo patente, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas naudoja ieškovo išradimą, nes pagal bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovas savo akvariuminėse sistemose nenaudoja vandens pratekėjimo funkcijos, kurios esmė ir yra vandens valymas, o dėlėms tinkamos kokybės vandenį atsakovas paduoda iš įrengtos centralizuotos vandens valymo ir sterilizavimo sistemos; toks vandens padavimas nėra nuolatinis. Taigi bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovas po to, kai ieškovas įgijo apsaugą savo išradimui, naudojo ieškovo sukurtas akvariumines sistemas. Priešingai, atsakovas daug investavo į kitas priemones, kurios leido jam sėkmingai auginti medicinines dėles. Nustačius, kad atsakovas nenaudoja ieškovo patentuotų akvariuminių sistemų, nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmalaikio naudojimo teise ir ieškovo nuostolių dydžio apskaičiavimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir 2011 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (nutarties dalis, kurioje apeliacinės instancijos teismas grąžino kasatoriui 216 Lt žyminio mokesčio, kasacine tvarka neskundžiama); priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl ieškinio dalyko. Ieškovas, remdamasis Patentų įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip patento savininko, teises, gali jas pažeisti ateityje. Šios kategorijos bylose nebūtina konstatuoti naudojamo gaminio identiškumo patentuotam gaminiui, pakanka nustatyti, kad naudojamas gaminys yra ekvivalentiškas (Patentų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2004 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bervis ir Ko“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2004). Bylos atveju byloje esančius įrodymus buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovas medicininių dėlių auginimui naudoja gaminį, ekvivalentišką ieškovo patentuotam gaminiui, t. y. atsakovas medicininių dėlių auginimui praeityje naudojo ir šiuo metu naudoja gaminius – akvariumines talpas, kurios turi patentuoto gaminio elementus: pagrindinę talpą, skirtą gyvūnams; dvi vandeniui laidžias pertvaras; vandens padavimo bei pašalinimo modulius – ertmes; dangčius (kai kurios). Įvertindami atsakovo naudojamą medicininių dėlių auginimo įrangą, teismai rėmėsi 2009–2011 m. surinktais įrodymais. Teismai neteisingai identifikavo ginčo dalyką. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009). Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kurios atsirado 2004–2006 m., t. y. kad 2004 m. pagal atsakovo prašymą ieškovas sukūrė ir atsakovo biofabrike sumontavo du 375 1 ir penkis 240 1 talpos akvariumus su jo sukurta sistema medicininėms dėlėms auginti. Atsakovas už darbus neatsiskaitė, be to, ne tik įrengimus toliau naudojo medicininių dėlių auginimui prieš ieškovo valią, bet ir pasigamino daugiau ekvivalentiškų išradimui akvariuminių sistemų (2007–2008 m. pas atsakovą buvo mažiausiai 33 vnt. akvariuminių sistemų). Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą nutraukti patentuotos akvariuminės sistemos naudojimą ir priteisti žalos atlyginimą už patento savininko teisių pažeidimą 2004–2006 m. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo skirtingi dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, tai dėl jų galėjo būti priimami skirtingi teismų procesiniai sprendimai. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus sutapatino ir nusprendė, kad, pripažinus, jog atsakovo 2009–2011 m. naudota medicininių dėlių auginimo sistema skiriasi nuo patente Nr. 5365 aprašyto įrenginio, tai savaime reiškia, kad ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą dėl patento savininko teisių pažeidimo 2004–2006 m. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą už patento savininko teisių pažeidimą 2004–2006 m. turėjo būti nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, egzistavusios nurodytu laikotarpiu. Remiantis šios ir civilinės bylos Nr. 2-2201-51/2007 duomenimis buvo objektyvi galimybė įvertinti ne tik padėtį, buvusią bylos nagrinėjimo metu 2009–2011 m., bet ir iki bylos iškėlimo. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas galėjo pakeisti faktinę situaciją, kuri 2009–2011 m. (bent ekspertui S. K. 2011 m. birželio 21 d. apžiūrint atsakovo turimas akvariumines sistemas) buvo kitokia, nei faktinė situacija ne tik 2004–2006 m., bet ir 2007–2008 m. 2009 m. liepos 7 d., kai buvo surašytas antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat kai atsakovo įrangą apžiūrėjo ekspertai, akvariuminės sistemos buvo pakeistos, nes nebuvo užfiksuoti filtrai su plastikinėmis žarnomis. Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoto turto aprašus (kurie prilyginami turto arešto aktams), nes arba pakeitė areštuotus daiktus kitais, arba modifikavo areštuotus daiktus, pašalindamas tam tikus papildomus įrenginius ar jų dalis (filtrai ir plastikinės žarnos nėra stacionarūs įrenginiai, todėl jie bet kada gali būti nuimti ir vėl uždėti). Teismas netenkino ieškovo reikalavimų, kas neatitinka konstitucinių nuostatų dėl teismo procesinių sprendimų privalomumo, principo nulius commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl patento savininko teisių pažeidimo 2004–2006 m., turėjo tai argumentuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Ž. M., bylos Nr. 3K-3-470/2010; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB Ūkio banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-428/2013).

2. Dėl išradimo esmės. Teismai neįvertino to, kad ieškovas patentavo ne medicininių dėlių auginimo principą, t. y. ne gamybos būdą, bet įrenginį – medicininių dėlių ir kitų organizmų auginimui ir laikymui skirtą akvariuminę sistemą, t. y. gaminį. Jokie prietaisai, sukuriantys vandens cirkuliaciją, ar valymo įrenginiai, nėra nurodyti patento Nr. 5365 apibrėžtyje. Funkcija, panaudojant pagalbinius įrenginius (žarnas, kompresorius, filtrus), pagal savo konstrukciją gali būti lengvai prijungiama, išmontuojama, įjungiama ir išjungiama, tačiau tai nedaro įtakos talpos konstrukcijai bei gebėjimui atlikti patente Nr. 5365 nurodytą funkciją. Patentuoto išradimo esmė – vandens pralaidumo ir cirkuliacijos sąlygų užtikrinimas akvariuminėje talpoje vandenį praleidžiančiomis pertvaromis. Patentuotas išradimas nėra valymo įrenginys, nes valymo įrenginiai, kaip ir kiti įrenginiai, gali būti prijungiami prie ieškovo patentuoto išradimo. Patento objektas yra akvariuminė talpa, kurios sandara leidžia vykti įvairioms funkcijoms: vandens cirkuliacijai, keitimui, filtravimui ir pan. Patento aprašyme nurodyta, kad pertvaros gali būti pagamintos iš bet kokios vandeniui laidžios medžiagos. Priklausomai nuo pasirinktos medžiagos pertvaros gali atlikti įvairias naudotojo poreikius atitinkančias funkcijas: apsaugojimo, valymo, pralaidumo, filtravimo, vandens cheminių parametrų keitimo ir kt. Tačiau pertvaros medžiaga nėra patento Nr. 5365 apibrėžties dalis. Tik pertvaros gebėjimas užtikrinti vandens pralaidumą yra nurodytas patento Nr. 5365 apibrėžtyje. Vandens nuolatinis ar ciklinis cirkuliavimas taip pat nėra patento Nr. 5365 objektas. Tai reiškia, kad konstatavimas, jog atsakovo naudojama akvariuminė konstrukcija ir jos tinkamumas vandens pralaidumo funkcijai atlikti sutampa ar yra ekvivalentiškas ieškovo patentuotam išradimui, yra pakankamas pagrindas konstatuoti patentu Nr. 5365 apsaugoto išradimo naudojimo faktą. Ieškovas neteigė, kad jis pagamino visus atsakovo naudojamus akvariumus. Ieškovas pagamino ir atsakovui perdavė 7 vnt. akvariumų (2 vnt. 375 1 ir 5 vnt. 240 l talpos). Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad kitus akvariumus galėjo pagaminti tretieji asmenys, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismai pagrįstai pripažino, kad atsakovas pateikė įrodymus apie įvairios vandens cirkuliavimą užtikrinančios įrangos įsigijimą, tačiau su patentuotu išradimu gali būti naudojama bet kokia vandens cirkuliavimą užtikrinanti įranga, nes patento Nr. 5365 apibrėžtyje jokie prietaisai, sukuriantys vandens cirkuliaciją, ar valymo įrenginiai nėra nurodyti. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog atsakovas iš kitų subjektų pirko akvariumus, filtrus, šildytuvus, termometrus ir kitokią akvariuminę įrangą, neturi esminės reikšmės šiai bylai. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas, nes vienoje sprendimo vietoje teismas konstatavo, kad ieškovo patentuotas gaminys ir atsakovo naudojama akvariuminė įranga nėra panašūs, lygindamas atsakovo įrangą, buvusią 2009–2011 m., kitoje vietoje tokią išvadą teismas padarė pagal nuorodas į atsakovo įsigytą įrangą, kuri 2009–2011 m. nebuvo rasta. Šioje byloje buvo reikšminga tai, ar atsakovas savo veiksmais pažeidė patento Nr. 5365 savininko teises (Patentų įstatymo 28 straipsnis), t. y. ar atsakovas naudojosi patentuotu išradimu, o ne kaip ir kas atsakovui pagamino akvariumus, pardavė kibirus, filtrus ir pan. Taigi byloje esantys įrodymai neatitiko leistinumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis).

3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Ieškovas nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Telegausa“ v. UAB „ Tele 2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013; kt.). Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas medicininių dėlių auginimui naudojo ir naudoja gaminius–akvariumines talpas, kurios turi visus keturis patentu Nr. 5365 patentuoto gaminio elementus: pagrindinę talpą, skirtą gyvūnams; dvi vandeniui laidžias pertvaras; vandens padavimo bei vandens pašalinimo modulius–ertmes; dangčius (gali būti ir be jų). Atsakovas pripažino faktą, kad atsakovas atliko montavimo, derinimo ir akvariuminių sistemų paleidimo darbus 2004 m. Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas nurodė, kad esą vėliau atsisakė ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų, nes dėlės tariamai pradėjo žūti, nors tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tam, kad būtų įrodyta ši aplinkybė, atsakovas turėjo pateikti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai teiktos deklaracijos nuorašą. Atsakovui tokio įrodymo nepateikus, turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija ir ši aplinkybė laikoma neįrodyta. Byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, eksperto J. P. 2009 m. spalio 26 d. ekspertizės akte ir ekspertės N. K. 2010 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte pateiktos išvados, kad atsakovas naudoja patentu Nr. 5365 patentuotą išradimą, o eksperto S. K. 2011 m. birželio 21 d. ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovas jo nenaudoja. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl nesiremia eksperto J. P. ir ekspertės N. K. ekspertizių išvadomis (CPK 218 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009). Tiesa, sprendime nurodoma, kad dėl nežinomų priežasčių ekspertizę atliko tik vienas iš ekspertų – S. K., ir tik vėliau ją atliko atskirai antroji ekspertė, tačiau faktiškai buvo priešingai. Nors pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje nurodė, kad nesivadovaus nė vienu ekspertizės aktu, tačiau rėmėsi atsakovui naudingomis eksperto S. K. išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau nuo 2005 m. ieškovui buvo žinoma, jog jo akvariuminių sistemų atsakovo įmonė nebenaudojo, tačiau nenurodė, kokia ir kodėl informacija, susijusi su atsakovo įmone, neatitinka tikrovės, nenurodyta, kokia informacija buvo pašalinta. Bylos duomenimis, dar 2007 m. liepos 9 d. atsakovas naudojo ne tik kitų subjektų, bet ir ieškovo sukurtas septynias akvariumines sistemas. Tai patvirtina 2007 m. liepos 25 d. antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 120-07-50. Ieškovas iš savo internetinėje svetainėje esančio straipsnio pašalino tik atsakovo pavadinimą, nes nebuvo gavęs sutikimo naudoti reklamoje juridinio asmens vardą. Tam, kad teismas pripažintų, jog jau nuo 2005 m. atsakovas šių sistemų nenaudojo, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad grąžino šias akvariumines sistemas ieškovui (arba kad perdavė utilizavimui ar pan.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

4. Dėl pirmalaikio naudojimo teisės. Pripažinus, kad teismų išvada, jog atsakovo 2009–2011 m. naudotos medicininių dėlių akvariuminės sistemos nėra panašios į patente Nr. 5365 patentuotą išradimą, yra nepagrįsta, taip pat kad teismai nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl to, ar atsakovas nepažeidė ieškovo, kaip patento Nr. 5365 savininko, teisių 2004–2006 m., nepagrįsta turėtų būti pripažinta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo pirmalaikio naudojimo teise. Dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, todėl ši bylos dalis apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėta ir nėra procesinės galimybės bylą iš esmės išnagrinėti kasaciniame teisme. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo pirmalaikio naudojimo teise, nes šio naudojamos akvariuminės sistemos buvo sukurtos prieš patentinės paraiškos padavimą, neatitinka Patentų įstatymo 3 straipsnio, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Išradimo naujumo kliūtis – kitų asmenų sukurtas išradimas ar gaminamas produktas ar pan. Nėra naujumo kriterijaus tais atvejais, kai asmenys, deklaruojantys padarę išradimą, iš tikrųjų apie tokį kitų asmenų padarytą išradimą žinojo ar galėjo žinoti prieš paraiškos padavimą. Vis dėlto šiuo atveju tas pats asmuo, kuris sukūrė išradimą, padavė paraišką įregistruoti būtent savo, o ne kitų asmenų išradimą. Pirmosios instancijos konstatavo, kad ieškovo išradimas ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu naudojami įrenginiai nėra panašūs, tačiau kitoje sprendimo vietoje nurodė, kad atsakovas turi patentuoto išradimo pirmalaikio naudojimo teisę, nes galbūt naudojo išradimą iki paraiškos padavimo dienos.

5. Dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti nuostolius, apeliacinės instancijos teismas dėl nuostolių atlyginimo nepasisakė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies ieškovo apeliacinio skundo neišnagrinėjo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl akvariuminių sistemų skirtumų. Kasaciniame skunde nenurodoma argumentų ir aplinkybių, kurios patvirtintų UAB „Lodeksa“ atsikirtimų prieštaringumą, nors tokia pareiga nustatyta teigiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Ieškovas neskiria identiškumo nuo ekvivalentiškumo reikšmės. Atsakovo nuo 2005 m. naudotos ir šiuo metu naudojamos akvariuminės sistemos dėlių auginimui niekuomet neturėjo nei identiškų, nei ekvivalentiškų požymių, nurodytų ieškovo išradimo apibrėžtyje. Atsakovas remiasi Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 3 d.) 1 straipsniu ir nurodo, kad išradimų apsaugos forma yra patentas, todėl svarbu nustatyti, ar UAB „Lodeksa“ naudojo ieškovo išradimą, kai jis turėjo įstatymo jam suteikiamą išradimo apsaugą. Valstybinis patentų biuras ieškovui patentą Nr. 5365 išdavė 2006 m. spalio 25 d., o patento paraiška buvo pateikta 2006 m. sausio 25 d. Ginčo atveju esminę reikšmę turi patente nurodyta išradimo apibrėžtis, nes ji nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas, o išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti (Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis). Tiek paties ieškovo teigimu, tiek iš išduoto patento apibrėžties matyti, kad išradimo esmė – akvariumo talpos konstrukcija, susidedanti iš pagrindinės talpos, skirtos dėlėms, dviejų vandeniui laidžių pertvarų ir vandens padavimo bei pašalinimo modulių–ertmių, prie kurių gali būti prijungta įvairių gamintojų įranga, sukurianti vandens cirkuliavimą, taip pat gali būti naudojamas sandarus dangtis. Ieškovo nuomone, atsakovo naudojamos talpos turi pirmiau išvardytus elementus, todėl atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos yra ekvivalentiškos patentuotam išradimui. Tačiau tokiu atveju visi Lietuvos Respublikoje gyvenantys ir savo namuose akvariumus turintys asmenys patektų į ieškovo patentu saugomą sritį. Ieškovo sistema sudaryta iš keturių dalių (vandens padavimo, vandens organizmų laikymo, vandens paėmimo, pertvaros–slopintuvo); veikimo principas yra toks, kad sumodeliuota talpa užtikrina intensyvią vandens kaitą ir valymą bei slopina vandens bangavimą ir koncentruotas sroves skyriuje, kuriame laikomos medicininės dėlės ar kiti vandens bangavimui ir srovėms jautrūs vandens organizmai. UAB „Lodeksa“ naudojama sistema susideda tik iš dviejų dalių: vandens paėmimo–padavimo ir vandens organizmų laikymo. Esminis skirtumas yra tas, kad ieškovo patente nurodoma, jog pertvarų pagrindinė funkcija – srovių slopinimas ir filtracija, o UAB „Lodeksa“ naudojamos pertvaros šios funkcijos neatlieka, skirtos tik apsisaugoti, kad dėlės nepatektų į vandens valymo įrenginius. Be to, ieškovo patente nurodoma, kad pertvaros yra pagamintos iš medžiagų, kurias galima panaudoti kaip biologinį ar mechaninį filtrą. UAB „Lodeksa“ naudojamos pertvaros yra pagamintos iš tokių medžiagų, kad jų neįmanoma panaudoti biologinio ar mechaninio filtro gamybai ir jų nereikia praplauti. Ieškovo patente nurodoma, kad sistemos funkcionavimui neturi įtakos valymo įrenginiai ar jų visuma. UAB „Lodeksa“ naudojamos sistemos funkcionavimui lemiamą įtaką turi būtent: a) vandens valymo įrenginių funkcionalumas; b) tinkamas patalpos įrengimas, tinkama temperatūra; c) medicininių dėlių auginimo technologija. Ieškovo vandens valymo būdas akvariuminėje sistemoje paremtas pratekėjimo principu. Atsakovas savo akvariuminėse sistemose nenaudoja vandens pratekėjimo funkcijos, kurios esmė ir yra vandens valymas, o dėlėms tinkamos kokybės vanduo paduodamas iš įrengtos centralizuotos vandens valymo ir sterilizavimo sistemos ir toks vandens padavimas nėra nuolatinis.

2. Dėl ieškinio dalyko. Kasaciniu skundu ieškovas kardinaliai keičia savo poziciją, nors ir sutinka, kad atsakovo 2009–2011 m. naudota medicininių dėlių auginimo sistema skiriasi nuo patente Nr. 5365 aprašyto įrenginio, tačiau tvirtina, jog jo teisės buvo pažeistos tik 2004–2006 m. ir ieškovas už šiuo laikotarpiu naudotas akvariumines sistemas reikalauja 200 000 Lt žalos atlyginimo. Taigi ieškovas faktiškai atsisako savo reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti sukurtų akvariuminių sistemų naudojimą medicininių dėlių veisimui, nors bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovas nuo 2004 m. naudoja jo patentuotas akvariumines sistemas. Taigi ieškovas nusprendė reikalauti tik atlyginti nuostolius, kurie šioje civilinėje byloje iš viso neįrodyti, kaip ir visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai ir neprotingai, todėl jo teisės negali būti ginamos. Tokia išvada atitinka Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-7-4/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S.–M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

3. Dėl akvariuminių sistemų (ne)naudojimo. Teismai tinkamai nustatė faktines aplinkybes ne tik bylos nagrinėjimo metu, bet ir 2006 m.; nurodytu laiku atsakovas ieškovo patentuotų akvariuminių sistemų jau nenaudojo. Atsakovas neneigė, kad naudojo ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, tačiau, dėlėms pradėjus masiškai žūti, jų atsisakė ir dėl kitų akvariuminių sistemų įsigijimo kreipėsi į L. Č. firmą „Zoomedas“. Atsakovo teigimu, ieškovas bando pasipelnyti, sugadinti UAB „Lodeksa“ reputaciją todėl, kad atsakovas 2005 m. uždraudė naudotis įmonės vardu reklamuojant savo paslaugas. Vien tas faktas, kad, pareikalavus iš ieškovo internetinio puslapio pašalinti informaciją, jog šis sukūrė UAB „Lodeksa“ akvariumines sistemas, patvirtina, kad ne jis sukūrė sistemas, kurias atsakovas naudoja nuo 2005 m. biofabrike. Byloje nėra nė vieno leistino įrodymo, patvirtinančio ieškovo atliktą darbą, su kuo sutinka ir pats ieškovas (CPK 182 straipsnis). UAB „Lodeksa“ pramoniniam dėlių auginimui naudoja UAB „Zoomedas“ pagamintus ir įrengtus akvariumus. Ieškovas, patenkindamas atsakovo pretenziją, pripažino faktą, jog atsakovas nuo 2005 m. nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų, skirtų medicininėms dėlėms auginti ir dauginti.

4. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas pažeidė teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei areštuoto turto aprašus, neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis 2004–2006 m., išskyrus tą faktą, kad ieškovas siekė atsakovo sąskaita reklamuoti savo verslą, dėl to 2005 m. balandžio 20 d. ieškovui buvo pateikta pretenzija. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų keitęs faktinę padėtį atvykstant antstoliams ir (ar) ekspertams. Byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, gautos trijų ekspertų išvados, teismai rėmėsi antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir kita medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iš antstolės S. Ž. 2009 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovui priklausančiose talpose nevyksta vandens cirkuliacijos ciklas, tai patvirtino ir ekspertas S. K.. Ekspertas J. P. taip pat nematė akvariumų, prijungtų į uždarą sistemą su vandens padavimo ir pašalinimo moduliais. Ekspertė M. K. nebuvo nuvykusi į atsakovo biofabriką, o vadovavosi medžiaga, paskelbta internete, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šios ekspertės išvadas. Antstolio G. M. 2007 m. liepos 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, ar atsakovo biofabrike esančiuose akvariumuose vyksta vandens cirkuliacija. Atsakovas nuo 2004 m. nuolat investuoja į eksperto nurodytą centralizuotą vandens valymo ir sterilizavimo sistemą, t. y. įrenginėja vandens nugeležinimo, minkštinimo ir kitus filtrus, juos renovuoja, nuomojasi vandens dezinfekavimo įrangą. Atsakovas savo akvariuminėse sistemose nenaudoja vandens pratekėjimo funkcijos, kurios esmė ir yra vandens valymas, o dėlėms tinkamos kokybės vandenį paduoda iš įrengtos centralizuotos vandens valymo ir sterilizavimo sistemos ir toks vandens padavimas nėra nuolatinis.

Atsakovo naudojami akvariumai neturi pertvarų–slopintuvų, kurie pagal patento apibrėžtį nuslopina vandens bangavimą ir koncentruotas sroves. Teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, kaip formuojama pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t. y. akvariumų įdiegimo, priėmimo–perdavimo aktų, ar buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad atsakovas naudoja jo įrengtas akvariumines ar analogiškas sistemas.

5. Dėl pirmalaikio naudojimo teisės. Atsakovas pažymi, kad tokiu atveju, jeigu atsakovas ir naudotų ieškovo patentu saugomas sistemas, pagal Patentų įstatymo 29 straipsnį turėtų pirmalaikio naudojimo teisę. Tokią poziciją patvirtina ir Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 12 d. reglamento dėl Bendrijos dizaino Nr. 6/2002 22 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, ieškovas į atsakovą dėl uždraudimo naudoti patentuotas technologijas nesikreipė.

6. Dėl žalos atlyginimo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007, išaiškinimais ir nurodo, kad, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos sąlygas. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš to, kad šis naudojo ieškovo patentu saugomą technologiją, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas elgėsi neteisėtai. Atsakovas nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007 m. kovo 31 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog bendrovė iš pagrindinės savo veiklos 2006 m. gavo 181 274 Lt pelno, o per 2007 m. 1-ąjį ketvirtį – 81 462 Lt pelno, tačiau ši ataskaita patvirtina priešingai – atsakovas turėjo tiek nuostolių, o ne pelno.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

Dėl išradimo apibrėžties teisinės reikšmės patento suteikiamos teisinės apsaugos apimčiai ir pirmalaikio naudojimo teisės

Patentų įstatymo 17 straipsnio „Išradimo apibrėžtis“ 2 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Pagal šio straipsnio 3 dalį išradimo apibrėžtis turi būti tiksli, konkreti ir paremta išradimo aprašymu, o 4 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis pateikiama pagal Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Nurodytos nuostatos yra iš esmės atkartotos Valstybinio patentų biuro 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 70, 71 punktuose. Išradimo apibrėžties reikšmė patento suteikiamos teisinės apsaugos apimčiai atkartota ir Patentų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti. Be to, nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis apima ne tik visus joje išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiškos nuostatos dėl išradimo apibrėžties sampratos ir apsaugos apimties įtvirtintos ir Europos patentų konvencijos 69, 84 straipsniuose. Patentų teisės moksle, analizuojant Europos patentų konvencijos nuostatas, pažymima, kad „apibrėžtis yra patento „širdis“. Tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatytos patento savininko išimtinės teisės“ (ang. „the „claim“ is the „heart“ of the patent. Only according to the wording of the claims an exlusive right to the patent owner may me conferred“ (žr. Enforcement of Intellectual Property Rights and Patent Litigation; European Patent Office, Munich, 2002, 366 p.). Taigi, nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl patento savininko teisių gynimo, būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Kitaip tariant, būtent pagal išradimo apibrėžtį nustatomas ginčo (ieškinio) dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bervis ir Ko“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2004).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio pareiškimu prašė teismo priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Lodeksa“ 200 000 Lt turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas, apskaičiuotas pagal atsakovo dokumentus apie 2004–2006 m. iš dėlių auginimo, dauginimo ir realizavimo gautą naudą (bendras pajamas), atlyginimą ir įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų naudojimą medicininių dėlių veisimui. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą apginti jo, kaip patento savininko, jo manymu, atsakovo pažeistas teises nuo 2004–2006 m. iki šiol naudojant ieškovo sukurtas akvariumines sistemas medicininių dėlių veisimui. Pagal ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovui esminis teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui aspektas šioje byloje – ieškovo išradimo apibrėžties, kuri, remiantis nurodytomis Patentų įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, lemia ieškovo patento apsaugos ribas, turinys ir atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų atitiktis ieškovo išradimo apibrėžčiai.

Bylos duomenimis, ieškovui Valstybinis patentų biuro 2006 m. spalio 25 d. išduoto patento Nr. 5365 išradimo apibrėžtyje nustatyta, kad tai yra akvariuminė sistema, skirta medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, apimanti vandens organizmų laikymo talpą ir vandens valymo įrenginį, besiskirianti tuo, kad sistemą sudaro mažiausiai du moduliai – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis-slopintuvais (4), patalpinti vandens organizmų laikymo talpoje (2), o sistemos vandens valymo įrenginys atitinkamai sujungtas su minėtais moduliais (1, 3); sistema pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad papildomai pertvaros–slopintuvai (4) atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją; sistema pagal 1 arba 2 punktą besiskirianti tuo, kad vandens organizmų laikymo talpa (2) turi sandarų dangtį (7); vandens valymo būdas akvariuminėje sistemoje, skirtoje medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, paremtas pratekėjimo principu, besiskiriantis tuo, kad sukuria vandens cirkuliacijos ciklą per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą, sudarytą iš mažiausiai dviejų modulių – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis–slopintuvais (4), patalpintų vandens organizmų laikymo talpoje (2), vandens srauto greitį ties moduliais (1, 3) slopina pertvaromis–slopintuvais (4). Byloje esančių duomenų pagrindu ir vadovaudamiesi ieškovo išradimo apibrėžtimi teismai nustatė, kad ieškovo išradimo esmė yra ta, kad akvariuminė sistema susideda iš trijų dalių: vandens padavimo, vandens organizmų laikymo ir vandens paėmimo. Papildomos pertvaros–slopintuvai atlieka biologinio ir mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją, t. y. pertvarų pagrindinė funkcija – srovių slopinimas ir filtracija. Vandens valymo būdas paremtas pratekėjimo principu; sukuriamas vandens cirkuliacijos ciklas per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą, sudarytą iš mažiausiai dviejų modulių: vandens padavimo ir pašalinimo, su pertvaromis–slopintuvais. Nenaudojant vandens pratekėjimo funkcijos, pertvaros–slopintuvai neatlieka joms skirtos biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkcijos, taip pat kitos išradimo aprašyme nurodytos funkcijos – užtikrinti vandens kaitą (ne mažiau kaip 5 talpos tūriai per valandą) ir valymą, slopinti vandens bangavimą ir koncentruotas sroves dėlių laikymo talpoje. Siekiant išvengti nuolatinio vandens padavimo ir pašalinimo proceso sukeliamų neigiamų padarinių (stipraus vandens judėjimo ir turbulencijos), ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje ir numatytos pertvaros–slopintuvai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, vertinant ieškovo išradimo esmę pagal byloje esančius duomenis ir išradimo apibrėžtį, bei atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad patento objektas yra akvariuminė talpa, kurios sandara leidžia vykti įvairioms funkcijoms: vandens cirkuliacijai, keitimui, filtravimui ir pan.; kad vandens valymo funkcija ir būdas, vandens cirkuliacija nėra svarbūs apibūdinant ieškovo išradimą. Tokie kasatoriaus argumentai prieštarauja ieškovo išradimo apibrėžčiai.

Teismai, spręsdami dėl atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų medicininių dėlių auginimui požymių, ypatumų ir atitikties ieškovo išradimo apibrėžčiai, nustatė, kad šiuo metu atsakovo naudojamose akvariuminėse sistemose nevyksta vandens cirkuliacijos ciklas, t. y. visose talpose yra stovintis vanduo, prie talpų nėra prijungta jokių papildomų mechanizmų: nei valymo įrenginių, nei vandens padavimo ir pašalinimo modulių. Atsakovo naudojama sistema susideda iš dviejų dalių: vandens paėmimo–padavimo ir dėlių laikymo; pertvaros skirtos tik dėlių apsaugojimui nuo patekimo į vandens valymo įrenginius. Atsakovo naudojamose talpose medicininėms dėlėms auginti vandens valymo įrenginių nėra, nes vandens valymo sistema įrengta atskirose biofabriko patalpose. Naudojant tokias sistemas, užterštas vanduo išsiurbiamas į kanalizaciją ir šviežias vanduo paduodamas per centralizuotą sistemą. Atsakovas savo akvariuminėse sistemose nenaudoja vandens pratekėjimo funkcijos, kurios esmė ir yra vandens valymas, o dėlėms tinkamos kokybės vandenį atsakovas paduoda iš įrengtos centralizuotos vandens valymo ir sterilizavimo sistemos ir toks vandens padavimas nėra nuolatinis. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių, minėta, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų požymiai nėra ekvivalentiški ieškovo išradimo apibrėžtyje nurodytiems požymiams. Aplinkybė, kad atsakovas naudoja panašias į ieškovo išradimo apibrėžtyje nurodytas talpas, nelemia viso atsakovo įrenginio ekvivalentiškumo ieškovo išradimui, kuris susideda daugiau nei iš vieno požymio; išradimo apibrėžtyje nustatyti visi ieškovo sukurtos akvariuminės sistemos elementai, jų funkcijos, paskirtis ir veikimo būdas. Patentų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis rezultatą. Minėta, kad atsakovo naudojamose akvariuminių sistemų talpose pertvaros skirtos tik dėlių apsaugojimui nuo patekimo į vandens valymo įrengimus, priešingai nei ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje, kur pertvaros–slopintuvai atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją. Be to, ieškovo akvariuminė sistema veikia vandens pratekėjimo principu, vykstant vandens cirkuliacijai ir valymui, priešingai nei atsakovo naudojamose akvariuminėse sistemose, kuriose vandens cirkuliacijos ciklas nevyksta, o valymas atliekamas per centralizuotą sistemą. Remiantis teismų byloje nustatytais faktiniais duomenimis, atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų požymiai nėra ekvivalentiški ieškovo išradimo esmę sudarantiems požymiams pagal išradimo apibrėžtį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog atsakovas nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų, yra pagrįsta. Su tuo iš dalies sutinka ir ieškovas, kasaciniame skunde nurodydamas, kad atsakovas pakeitė savo akvariumines sistemas prieš ekspertų apžiūrą ir kad faktinė situacija 2004–2008 m. buvo kitokia, nei 2009–2011 m. Taigi iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo teismams tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų naudojimą medicininių dėlių veisimui, nenustačius šių sistemų naudojimo fakto.

Aplinkybė, ar atsakovas 2004–2006 m. naudojo ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, byloje teismų taip pat buvo nustatinėjama. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į ieškinį, pripažino, kad 2004 m. vasarą kreipėsi į ieškovą, kuris nurodytais metais atliko montavimo, derinimo ir akvariuminių sistemų paleidimo darbus. Tačiau akvariuminės sistemos buvo netinkamos auginti medicinines dėles, todėl jų buvo atsisakyta. Šiuos argumentus iš esmės patvirtina jau nutartyje nurodyta išvada, kad šiuo metu atsakovas nenaudoja ieškovo akvariuminių sistemų. Be to, byloje nustatyta, kad 2004 m. liepos 10 d. atsakovas įsigijo akvariumines sistemas iš L. Č. firmos „Zoomedas“, kuri jas ir sumontavo. Taigi byloje teismų nustatyta aplinkybė, jog atsakovas 2004 m. naudojo ieškovo akvariumines sistemas, tačiau tai neteikia pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą. Abi šalys pripažįsta, kad 2004 m. tarp jų buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl akvariuminių sistemų pagaminimo ir sumontavimo; pats ieškovas perdavė atsakovui akvariumines sistemas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, ar atsakovas atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas; ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turtinės žalos, patirtos jo, kaip patento savininko, atlyginimą (Patentų įstatymo 57 straipsnis). Be to, tuo metu, kai atsakovas naudojo ieškovo akvariumines sistemas, pastarojo patentinė paraiška dar nebuvo paskelbta (ji paskelbta 2006 m. liepos 25 d., nuo kada buvo suteikiama laikina teisinė apsauga pagal Patentų įstatymo 21 straipsnio (2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-287 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 14 d.) 3 dalį), taip pat nebuvo išduotas patentas (išduotas 2006 m. spalio 25 d.), teikiantis išradimo apibrėžtyje nustatytos apimties apsaugą. Byloje teismų nustatyta aplinkybė, kad po to, kai ieškovo išradimui buvo suteikta teisinė apsauga, atsakovas nebenaudojo ieškovo akvariuminių sistemų, todėl teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmalaikio naudojimo teisė tampa neaktuali šalių kilusiam ginčui spręsti.

Patentų įstatymo 40 straipsnio „Pirmalaikio naudojimo teisė“ 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą iki patento paraiškos padavimo datos, o kai prašoma suteikti prioritetą, – iki patento paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, susijusių su prekyba (vadinamosios TRIPS sutarties) 30 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti ribotas patentų suteiktų išimtinių teisių išimtis, su sąlyga, kad tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja normaliam patento naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų patento savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus. Patentų įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinta nuostata būtent ir reiškia ribotą patentų suteiktų išimtinių teisių išimtį, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus. Tačiau įstatymų leidėjo įtvirtinta ribota patentų suteiktų išimtinių teisių išimtis – pirmalaikio naudojimo teisė tampa aktuali tuo atveju, kai išradimui suteikta teisinė apsauga, o trečiasis asmuo naudojasi tuo išradimu. Tokiu atveju nustačius, kad trečiasis asmuo naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą iki patento paraiškos padavimo datos, neatsižvelgdamas į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, atsakovas nesinaudoja ieškovo išradimu, todėl nėra pagrindo jam taikyti įstatyme nustatytą išradimo teisinės apsaugos išimtį, t. y. ginti atsakovo teisę naudotis ieškovo išradimu. Tačiau ši išvada nereiškia, kad atsakovas padarė ir turi atlyginti ieškovui žalą dėl išradimo naudojimo 2004 m. Minėta, ieškovas akvariumines sistemas atsakovui perdavė vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, be to, akvariuminės sistemos atsakovo buvo naudojamos tuo metu, kai ieškovo išradimui teisinė apsauga dar nebuvo suteikta. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, 2004 m. naudodamas ieškovo akvariumines sistemas, pažeidė ieškovo, kaip patento savininko, teises ir priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą Patentų įstatymo 57 straipsnio pagrindu. Tai nusprendusi, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo nuostolių dydžio apskaičiavimas tampa neaktualus, nes byloje nenustatytas ieškovo, kaip patento savininko, teisių pažeidimas.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-609/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės, savo išvadas pateikė trys ekspertai. Pirmosios instancijos teismas nutarė negrįsti savo sprendimo nė vienos iš paskirtų ekspertizių išvadomis, iš esmės dėl jų skirtingumo ir reikiamos srities specialistų Lietuvoje nebuvimo, tačiau vis dėlto rėmėsi eksperto S. K. ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos rėmėsi šio eksperto išvadomis, įvertindamas jas kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visų byloje atliktų ekspertizių aktus, kitus byloje esančius įrodymus, ir padarė tas pačias kaip ir pirmosios instancijos teismas išvadas, palikdamas priimtą sprendimą galioti. Taigi teismai, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinę visus byloje pateiktus įrodymus, padarė vienodas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo byloje konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą, nepaisant nustatyto pirmosios instancijos teismo motyvacijos, vertinant ekspertizių aktus, prieštaringumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad vien tas faktas, kad teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė ieškovui nepalankias išvadas, negali būti pagrindu konstatuoti įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimą ar nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.).

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. kovo 19 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 27,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš kasatoriaus išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovui iš kasatoriaus 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lodeksa“ (įmonės kodas 125518069) iš kasatoriaus L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš kasatoriaus L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,33 Lt (dvidešimt septynis Lt 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas