Dėl apmokėjimo už darbą priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00252-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 99.10

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. V. ieškinį atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl apmokėjimo už darbą priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už advokato teikiamas antrinės teisinės pagalbos paslaugas BPK 51 straipsnio pagrindu, jei advokatas buvo teismo paskirtas atlikti teisinės pagalbos paslaugas ir jas atliko, tačiau nebuvo tinkamai pranešta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Ieškovas L. I. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 500 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Ieškovas ir atsakovas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2005 m. balandžio 29 d. sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį, pagal kurią Tarnyba pavedė, o advokatas įsipareigojo pagal tarnybos sprendimus prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Ši sutartis 2008 m. gruodžio 9 d. buvo pakeista ir papildyta. Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje nutarė pakeisti kaltinamajam gynėją; paskirti kitą gynėją (ieškovą) ir apie tai informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorių. Nutartyje teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas šioje byloje paskirtas 2010 m. gruodžio 20 d.; kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos; į teismo posėdį neatvyko teismo paskirtas gynėjas R. B., į telefono skambučius advokatas neatsako; siekiant greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, paskirtas gynėjas keistinas kitu. Ieškovas nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo paskirtas kaltinamojo gynėju (Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jis privalėjo besąlygiškai vykdyti.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių ir teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų 10, 12, 13 punktų nuostatomis, įtvirtinančiomis koordinatoriaus prerogatyvą paskirti ar pakeisti gynėją, advokatas įgyja teisę ir pareigą suteikti teisinę pagalbą ginamajam tik tada, kai jį parenka koordinatorius, o po to teismas paskiria nutartimi. Tokią tvarką, anot atsakovo, galima palyginti su tais atvejais, kai gynėją pasirenka pats ginamasis (sudarydamas privatų susitarimą dėl teisinės pagalbos). Be to, advokatai turi pareigą įsitikinti, kad jų paskyrimas ginti kaltinamąjį įvyko BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. advokatas turi būti tikras, jog veiksmai yra suderinti su koordinatoriumi. Atsakovas neginčijo Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties motyvų paskirti kaltinamajam gynėją, tačiau koordinatoriui tenka pareiga užtikrinti tolygų bylų paskirstymą advokatams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, taip pat užtikrinti nepertraukiamą antrinės teisinės pagalbos koordinavimą. Nagrinėjamu atveju advokatas nebuvo koordinatoriaus parinktas teikti teisinės pagalbos. Kadangi advokatas teisinę pagalbą teikė ne teisės aktų nustatyta tvarka, tai Tarnyba atsisakė išmokėti užmokestį advokatui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo L. I. V. ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėjo parinkimas baudžiamajame procese (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos atvejais) yra būtent tarnybos (koordinatoriaus), o ne teismo prerogatyva – teismas (tik) paskiria tarnybos (koordinatoriaus) parinktą gynėją. Šiuo konkrečiu atveju apie gynėjo pakeitimą (pakeitimo poreikį) buvo ne tik teisiškai privaloma, bet ir faktiškai įmanoma (ieškovas paaiškino, kad jo skyrimas gynėju buvo derinamas dar posėdžio išvakarėse) iš anksto pranešti Tarnybai (koordinatoriui), tačiau nei teismas raštu ar el. paštu (Rekomendacijų 13 punktas), nei pats advokatas to nepadarė nei iš anksto, nei po nutarties priėmimo (nors nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta informuoti koordinatorių), todėl nagrinėjamas gynėjo paskyrimo–pakeitimo atvejis negali būti vertinamas kaip reikalavęs iš jo subjektų (teismo ir advokato) ypatingos skubos–operatyvumo. Dėl to lieka nepaneigta teismo galimybė (ir pareiga) šiuo konkrečiu atveju gynėjo skyrimo (pakeitimo) klausimą iš anksto suderinti su Tarnyba (koordinatoriumi), taip pat ieškovo galimybė iš anksto išsiaiškinti–pasitikslinti, ar jis gynėju buvo skiriamas laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Be to, šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į advokato teisę tam tikrais atvejais atsisakyti teikti teisines paslaugas (pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo 40 straipsnis). Padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas gynėju buvo paskirtas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, pirmosios instancijos teismas pripažino teisiškai pagrįstu atsakovo atsisakymą išmokėti ieškovui užmokestį už su Tarnyba (koordinatoriumi) nesuderintų teisinių paslaugų suteikimą, nes, suteikus paslaugas nesilaikant šalių sutartyje nustatytos tvarkos, nėra pagrindo pagal tos pačios sutarties nuostatas reikalauti užmokesčio.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo L. I. V. apeliacinį skundą, 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą priteisti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovo L. I. V. naudai 500 Lt už antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra atrenkami konkurso būdu ir su jais yra sudaromos atitinkamos sutartys, todėl tokių advokatų santykiai su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis yra sutartinio pobūdžio ir sprendžiant tarp šių sutarčių šalių ginčus pirmiausiai būtina vadovautis šalių sudaryta sutartimi, CK bendrosiomis sutarčių vykdymo taisyklėmis bei patikrinti, ar šiuo atveju buvo CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatytas sutartinės atsakomybės pagrindas (kai asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar šalių sutartyje buvo nustatyta ieškovo pareiga laikytis tam tikros procedūros, kuri buvo pažeista ir dėl šio pažeidimo kaltas ieškovas, ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovo sutartinių pareigų nesilaikymo (pažeidimo) ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos iš VGTPĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VGTPĮ 12 straipsnyje įvardytų asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai (šiuo atveju – Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindu išmokėti užmokestį už atstovavimą, kai toks atstovavimas yra privalomas pagal BPK 51 straipsnį, yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimas paskirti advokatą, kurio kopija pateikiama tarnybai, be to, įstatymas nustato advokato pareigą pranešti tarnybai apie tokį paskyrimą, tačiau nenumato jam pareigos pranešti apie tai prieš teismui priimant sprendimą. Pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintas Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijas poilsio dienomis ir koordinatoriaus nedarbo valandomis paskirtas advokatas per tris dienas turi informuoti koordinatorių apie jo paskyrimą, pateikdamas teismo nutarties paskirti jį gynėju kopiją, tačiau tokia nuostata nereiškia, kad nesikreipiant į tarnybą teismo nutartimi paskirtas gynėjas neturi teisės atstovauti baudžiamojoje byloje ir gauti užmokestį už atliktą darbą, nes pagrindas yra teismo sprendimas (nutartis) skirti gynėją, kuri advokatui yra privaloma. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovas turėjo pateikti prašymą apmokėti už darbą, o nei sutartyje, nei VGPTĮ nenumatyta, kad nepranešimas koordinatoriui ar kiti procedūriniai pažeidimai gali lemti ieškovo atsakomybę ta prasme, kad jam nebus išmokėtas užmokestis už faktiškai atliktą darbą. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Tarnybos atsisakymas apmokėti už atliktą darbą yra nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas tenkintinas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad priskyrus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų paieškos ir skyrimo funkciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms buvo sukurta centralizuota koordinavimo sistema, padedanti užtikrinti efektyvų ir ekonomišką antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nepertraukiamą gynėjų dalyvavimą baudžiamosiose bylose. Kasatoriaus nuomone, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje byloje, paneigė šio instituto svarbą ir būtinumą, taip sukeldamas grėsmę ne tik viešajam interesui, bet ir iki šiol susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai aiškindamas BPK 51 straipsnio 3 dalį, paneigė koordinavimo institutą. Teismas netiesiogiai pripažino, kad nesikreipimas į koordinatorių dėl gynėjo parinkimo yra „procedūrinis pažeidimas“, tačiau kartu padarė išvadą, kad toks pažeidimas negali lemti advokato atsakomybės ta prasme, kad jam nebus išmokėtas darbo užmokestis. Kasatoriaus teigimu, jeigu koordinatoriaus parinkimo nebuvo, advokatas turėtų apie tai informuoti jį paskyrusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ir atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje nei teismas, nei pats paskirtasis advokatas neinformavo koordinatoriaus apie paskyrimą. Toks advokato elgesys turėtų būti traktuojamas kaip teisinės pagalbos teikimas nesant teisinio pagrindo.

Kasatorius pažymi, kad advokatas, sudarydamas su Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį, įsipareigojo prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal Tarnybos sprendimus. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, tiksliau – koordinatorius, nebuvo parinkęs advokato teisinei pagalbai teikti, todėl darytina išvada, kad L. I. V. teisines paslaugas baudžiamojoje byloje teikė savo noru, kas nesudaro pagrindo reikalauti iš tarnybos užmokesčio už atliktą darbą. Kasatorius nurodo sutinkąs su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, kuri atitinka bendrąją paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), įtvirtinančią paslaugos teikėjo (šiuo atveju advokato) teisę gauti užmokestį tik už tokias suteiktas paslaugas, kurios buvo sulygtos su klientu (šiuo atveju – Tarnyba) sudaryta paslaugų sutartimi. Atsisakymas išmokėti užmokestį turėtų būti vertinamas ne kaip sutartinės atsakomybės taikymas, kaip tai nustatė apeliacinės instancijos teismas, o kaip atsisakymas mokėti už tai, kas sutarties prasme nėra laikoma paslaugomis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas L. I. V. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad Visagino apylinkės teismo nutartis skirti jį gynėju baudžiamojoje byloje atitinka BPK 51 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismo parinkimas buvo būtinas ir reikalingas operatyviam bylos išnagrinėjimui. Tai rodo, kad teisiamasis N. Petraitis buvo paleistas iš suėmimo teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo. Ieškovo teigimu Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą, turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sąlygas ir gauti apmokėjimą už darbą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą ir jos teikimo tvarkos

Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.

Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 13 punkte nustatyta, kad jeigu BPK numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Taigi galima išskirti šiuos pagrindinius advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą ir tokios pagalbos teikimo tvarkos elementus: 1) teisinę pagalbą teikiantį advokatą turi parinkti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar jos koordinatorius; 2) advokatas teisinę pagalbą teikia ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pavedimu (sprendimu); 3) advokatas, teikiantis antrinę tiesinę pagalbą, apie savo atliktas funkcijas informuoja tarnybą, kuri atlygina advokato patirtas išlaidas. Kaip matyti, įstatymas detaliai reglamentuoja advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą tvarką ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas bei parinktas advokatas privalo jos laikytis, tačiau tokia antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nėra savitikslė, o skirta tinkamai tvarkyti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų paskirstymą ir užtikrinti tam tikrų įstatymo nustatytų grupių asmenų tinkamą teisių gynimą ir efektyvų bei greitą teisminį procesą. Nagrinėjamu konkrečiu atveju nustatyta, kad Visagino m. apylinkės teisme 2008 m. gruodžio 20 d. turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas asmuo nemokėjo lietuvių kalbos, todėl, kaltinamajam neturint susitarimo su advokatu, jam turėjo būti paskirtas gynėjas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiam asmeniui gynėjas anksčiau aptarta įstatymo reglamentuota tvarka buvo paskirtas, tačiau paskirtasis advokatas su teismu nebendradarbiavo ir į teismo posėdį neatvyko. Dėl to teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo dieną (2008 m. gruodžio 20 d.), nesant kitokių kliūčių nagrinėti paskirtą bylą ir siekdamas ją paskirtu laiku išnagrinėti, priėmė nutartį, kuria pakeitė anksčiau paskirtą advokatą kitu advokatu (ieškovu) ir jam nurodė ginti kaltinamąjį. Teismas nutartimi įsipareigojo apie advokato pakeitimą informuoti Tarnybos koordinatorių, tačiau to nepadarė. Ieškovas atliko jam teismo pavestą pareigą: gynė byloje kaltinamą asmenį, tačiau kaip nustato įstatymas apie tai per tris dienas koordinatoriui nepranešė. Taigi tiek teismas, tiek advokatas (ieškovas) anksčiau aptartos įstatymu reglamentuotos advokato pakeitimo tvarkos teikiant antrinę teisinę pagalbą nesilaikė. Toks įstatymo nustatytos advokato parinkimo ir pakeitimo tvarkos nesilaikymas netoleruotinas, tačiau nagrinėjamu atveju pateisinamas teismo siekiu nevilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, įstatyme nenumatyta, kad teismo nesilaikymas advokato paskyrimo (pakeitimo) tvarkos sudarytų pagrindą nemokėti advokatui už teismo pavedimu atliktą darbą. Minėta, teismas pakeitė advokatą siekdamas išnagrinėti bylą nustatytu laiku, nes anksčiau paskirtasis advokatas neatvyko į teismo posėdį. Ieškovas, turėdamas galimybę dalyvauti teismo posėdyje, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti teismo pavedimą, todėl teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad ieškovas gynė kaltinamąjį savo noru ir rizika. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas teismo pavedimą atliko tinkamai, todėl vien aplinkybė, jog ieškovas per tris dienas nepranešė koordinatoriui apie naująjį pavedimą, nepaneigia ieškovo teisės gauti už atliktą pavedimą (darbą) įstatymo nustatytą užmokestį.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė antrinę teisinę pagalbą ir pareigą apmokėti už advokato atliktą darbą teismo pavedimu BPK 51 straipsnyje nustatytais atvejais reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą spendimą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 18,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (juridinio asmens kodas 125817744) 18,23 Lt (aštuoniolika litų 23 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas