Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią, teismo teisę (ne)tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, taip pat prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-76-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01224-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dameta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dameta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilža“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilža“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dameta“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Šveicarijoje registruota bendrovė „SUEK AG“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią, teismo teisę (ne)tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, taip pat prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės 65 997,01 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vėlavo apmokėti ieškovei sąskaitas. Šalys 2016 m. gegužės 16 d. pasirašė susitarimą dėl skolos sumokėjimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo skolai užtikrinti iki 2016 m. birželio 16 d. įkeisti ir perduoti ieškovei susitarime aptartą turtą. Atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, taip pat neįvykdė ir 2016 m. gegužės 16 d. susitarimo.

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a>, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 65 997,01 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 65 997,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 713,35 Eur žyminio mokesčio ir 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

4. Šalys 2016 m. liepos 7 d. pateikė teismui sudarytą taikos sutartį ir prašymą civilinę bylą nutraukti.

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą ir civilinę bylą nutraukė; patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuri šalių buvo įvykdyta, šiomis sąlygomis:

5.1. Ieškovė atsisako savo reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 65 997,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.2. Ieškovė sutinka priimti iš atsakovės 65 997,01 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų (178,34 Eur arba 1/4 dalį žyminio mokesčio ir 508,20 Eur advokato honoraro) apmokėjimą atsakovei priklausančiu toliau išvardytu kilnojamuoju turtu – akmens anglies atsargomis ir transporto priemonėmis – tokiomis dalimis bei terminais:

5.2.1. ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo teismo nutarties, tvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos atsakovė padengia 20 000 Eur skolos ir 686,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, perduodama ieškovės nuosavybėn 227,95 t akmens anglies šalių suderintu įkainiu – 75 Eur plius PVM už vieną toną iš atsakovės sandėlių, esančių Utenoje ir Pasvalyje. Perduodant akmens anglį šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (aktus);

5.2.2. ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo teismo nutarties, tvirtinančios šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos atsakovė padengia 45 997,01 Eur skolos, perduodama ieškovės nuosavybėn toliau šiame punkte išvardytas transporto priemones ir mechanizmus, jų teisinius ir techninius dokumentus (teisinės registracijos liudijimus, techninės apžiūros liudijimus, draudimo polisus ir kt.) bei komplektacijos dalis (detales), pasirašant turto perdavimo–priėmimo aktą (aktus):

5.2.2.1. „Volkswagen MAN“, 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WVML02V291G081816;

5.2.2.2. „MAN“, 10.163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WMAL242147G107036;

5.2.2.3. „Volkswagen MAN“, 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WVML02P457G074050;

5.2.2.4. „Mercedes Benz“, 809, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WDB67304215756835;

5.2.2.5. „Mercedes Benz“, 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WDB67504615770542;

5.2.2.6. „MAN“, 8.163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WMAL20B999G10522;

5.2.2.7. „Mercedes Benz“, 817, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WDB6760617K145506;

5.2.2.8. „Volkswagen MAN“, 8.150, valst. Nr. EBU 0579, VIN: WVML02M681G072168;

5.2.2.9. „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WAUZZZ8P1AB003155;

5.2.2.10. Krautuvą „TO-18A“;

5.2.2.11. Anglies pakavimo agregatą, esantį atsakovės kietojo kuro sandėlyje Vilniaus r., Nemenčinėje, Bažnyčios g. 12;

5.2.2.12. Anglies sijojimo fasavimo agregatą, esantį atsakovės kietojo kuro sandėlyje Vilniaus r., Nemenčinėje, Bažnyčios g. 12;

5.2.2.13. Automatinį krautuvą „UN 053“;

5.2.2.14. Krautuvą „Mercedes-451“;

5.2.2.15. Krautuvą „UN 053“ LSN2777009;

5.2.2.16. Krautuvą „UN-053“;

5.2.2.17. Krautuvą „UN 053.1“.

6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Vilža“ vienintelio akcininko ir vadovo J. O. (J. O.) ir Šveicarijos įmonės „SUEK AG“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilža“, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta atsakovės bankroto byloje, patvirtino atsakovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų – trečiojo asmens Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ 372 761,56 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

8. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2017 m. kovo 23 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais ir, atnaujinus civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> procesą, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei visa, ką ji yra gavusi pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a>, kuria buvo patvirtinta 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartis tarp BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“; įtraukti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> bendrovę „SUEK AG“ trečiuoju asmeniu; atnaujinus civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> procesą, atsisakyti tvirtinti 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį, sudarytą BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“, kaip pažeidžiančią BUAB „Vilža“ kreditorių interesus, bei išnagrinėti civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> iš esmės.

9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjų BUAB „Vilža“ ir Šveicarijoje registruotos bendrovės „SUEK AG“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

10. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės BUAB „Vilža“ ir Šveicarijoje registruotos bendrovės „SUEK AG“ atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir tenkino pareiškėjų prašymą – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a>, išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „Dameta“ ieškinį atsakovei BUAB „Vilža“ dėl skolos priteisimo.

11. Atnaujinus procesą ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė vėlavo apmokėti sąskaitas daugiau kaip 4 mėnesius (kai kurios neapmokėtos daugiau kaip 9 mėnesius). Ieškovė 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais pareiškė atsakovei pretenzijas, o atsakovė savo pažadais vilkino atsiskaitymą, žadėjo įkeisti savo ilgalaikį turtą ir prašė atidėti skolos apmokėjimą. 2016 m. gegužės 16 d. šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos padengimo. Ieškovė aiškinosi su atsakove, ar nebus pažeisti pastarosios kreditorių interesai, jeigu bus įkeistas ilgalaikis turtas. Atsakovės vadovas perdavė ieškovei peržiūrėti tam tikrus dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, kad bankas buvo suteikęs atsakovei 200 000 Eur kreditą, bet į ieškovės klausimą, kodėl kredito linijos lėšomis nebuvo padengta įsisenėjusi 2015 m. skola ieškovei, atsakovės vadovas J. O. atsakė, jog visomis kredito linijos lėšomis buvo pirmiausia atsiskaityta su akmens anglies tiekėja Šveicarijos bendrove „SUEK AG“. Minėtu 2016 m. gegužės 16 d. susitarimu UAB „Vilža“ pažadėjo įkeisti turtą, taip užtikrindama dalies skolos sugrąžinimą. Po 2016 m. gegužės 16 d. šalys ne kartą vyko pas notarą derinti turto įkeitimo sutarties sąlygų, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti notarų parengtą sutartinio įkeitimo sutartį, motyvuodama tuo, kad dar bandys gauti iš kredito įstaigos papildomai pinigų, todėl tą turtą galimai reikės įkeisti už papildomo kredito įsipareigojimus. Tačiau papildomo finansavimo atsakovė taip ir negavo.

12. Ieškovė taip pat paaiškino, kad, teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovės vienintelis akcininkas ir vadovas J. O. iškart kreipėsi į ieškovę, prašydamas sudaryti taikos sutartį, pasiūlydamas skolos dalį padengti akmens anglimi, esančia Pasvalio akmens anglies aikštelėje, bei kai kuriais neįkeistais bankui įrenginiais ir transporto priemonėmis. Atsakovės ieškovei pateikti dokumentai (2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai ir 2016 m. pirmojo pusmečio tarpinis balansas bei kredito linijos sutartis) patvirtino atsakovės aiškinamą situaciją, kad UAB „Vilža“ į tarpinį balansą įtraukė beveik 1 mln. Eur dydžio gautinas lėšas iš pirkėjų. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino ieškovei, kad jam yra ypač svarbu sudaryti šioje byloje taikos sutartį, nes bet kuris inicijuotas teisminis procesas ir (ar) vykdomoji byla su turto apribojimais pablogina atsakovės, kaip kredito linijos iš banko gavėjos, teisinę padėtį ir bankas tokiais atvejais gali pareikalauti skubaus suteikto kredito grąžinimo. Būtent tokiomis aplinkybėmis šalys pasirašė 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį. Ieškovė, siekdama išspręsti ginčą taikiai ir darydama nuolaidas atsakovei, atsisakė procesinių palūkanų sumos, sutiko nereikalauti kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sutiko su atsakovės nustatytomis didesnėmis nei likutinė vertė ir vertė rinkoje įrangos (mechanizmų, transporto priemonių) kainomis, didesnėmis nei rinkos didmeninė kaina ne sezono metu akmens anglies kainomis. Be to, 2016 m. gegužės 16 d. susitarimu dėl skolos apmokėjimo ieškovė jau buvo atsisakiusi atsakovės naudai vėluojamos vykdyti piniginės delspinigių ir palūkanų prievolės. Taikos sutarties pasirašymo dieną atsakovė pateikė ieškovei 2016 m. liepos 5 d. UAB „Vilža“ akcininko nutarimą Nr. 9 dėl įrenginių bei transporto priemonių perdavimo ieškovei pagal pasirašytą taikos sutartį. Transporto priemonėmis buvo padengiama dalis skolos, t. y. 45 997,01 Eur suma, nors šio turto buhalterinė vertė 2016 m. birželio 15 d. sudarė 31 685,51 Eur. Likusią 20 000 Eur skolos dalį ieškovė gavo akmens anglimi. UAB „Vilža“ vadovas pats nustatė 75 Eur už toną Pasvalio aikštelės akmens anglies kainą, nors jos buhalterinė vertė buvo apie 65 Eur už toną. Ieškovės teigimu, iš viso sudarius taikos sutartį atsakovė gavo 16 591 Eur turtinės naudos, neįskaitant ieškovės atsisakytų procesinių palūkanų ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą atsisakyti tvirtinti 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį, sudarytą BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“, ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės.

14. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (actio Pauliana) 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.

15. Atsakovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek ir priešieškinio pateikimo dieną BUAB „Vilža“ turėjo (turi) kreditorių, kuriems yra nepadengti įsiskolinimai. BUAB „Vilža“ neatsiskaitė ir su Šveicarijos bendrove „SUEK AG“ už nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario mėn. pagal 2014 m. vasario 7 d. sutartį trečiojo asmens tiektą anglį ir 2016 m. balandžio 29 d. pradelstas BUAB „Vilža“ įsiskolinimas šiai bendrovei sudarė 355 340,87 Eur. Vilniaus apygardos teismas BUAB „Vilža“ bankroto byloje patvirtino Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ 372 761,56 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei kitų BUAB „Vilža“ kreditorių reikalavimus. BUAB „Vilža“ esant faktiškai nemokiai, ginčijama taikos sutartimi buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – UAB „Dameta“. Tai, kad taikos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo faktiškai nemoki ir neatsiskaitė su kreditoriais, patvirtina šios faktinės aplinkybės: nuo pat 2016 m. gegužės mėnesio buvo atliekami BUAB „Vilža“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo veiksmai, kol galiausiai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. faktiškai buvo nutraukta veikla; nuo 2016 m. gegužės mėnesio BUAB „Vilža“ reguliariai mažino darbuotojų skaičių; po 2016 m. liepos mėn. BUAB „Vilža“ nebeteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad susigrąžintų sumokėtą pirkimo PVM, nors iki tol tokias deklaracijas teikdavo kiekvieną mokestinį mėnesį.

16. Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymėjo, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pats BUAB „Vilža“ vadovas, taip pripažindamas ir patvirtindamas ribotas BUAB „Vilža“ galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais. Iš BUAB „Vilža“ 2015 m. balanso matyti, kad jau 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Vilža“ turėjo turto iš viso už 1 382 260 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 075 087 Eur (iš kurių skolos tiekėjams – 955 602 Eur). BUAB „Vilža“ turėtas 557 089 Eur balansinės vertės turtas apėmė UAB „Aukštaitijos kuras“ 151 716,84 Eur įsiskolinimą bei Lenkijos įmonės „PRSW“ 254 329,83 Eur įsiskolinimą. Kaip konstatuota 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje ir ką patvirtinta viešai prieinama informacija: 1) UAB „Aukštaitijos kuras“ 2016 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi buvo likviduota, per 2016 metus negavo pajamų; 2) Lenkijos įmonės „PRSW“ 254 329,83 Eur įsiskolinimas turėjo būti padengtas dar 2016 m. sausio 30 d. bei Lenkijos įmonė 2016 metais veikė nuostolingai, o 2016 m. gruodžio mėnesį Lenkijos įmonei taip pat buvo iškelta bankroto byla.

17. Atsakovės ir trečiojo asmens įsitikinimu, taikos sutartimi bei kitoje civilinėje byloje Nr. e2-637-467/2018 ginčijamais BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“ sudarytais sandoriais (Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu ir Pardavimo sutartimi) buvo įgyvendinta schema, pagal kurią buvo prioritetiškai ir selektyviai atsiskaitoma su vienu kreditoriumi (UAB „Dameta“) bei ieškovei už per mažą kainą perleisti BUAB „Vilža“ turėti akmens anglies likučiai. Įgyvendinus nurodytą schemą buvo prioritetiškai (Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ ir kitų kreditorių atžvilgiu) ir visiškai patenkintas UAB „Dameta“ 119 071,03 Eur reikalavimas. Ieškovei buvo perduota didžioji dalis likvidaus BUAB „Vilža“ kilnojamojo turto (transporto priemonės, mechanizmai, naudoti ūkinėje komercinėje veikloje, anglies ir briketų atsargų likučiai) bei turtinės teisės ir po to faktiškai nutraukta BUAB „Vilža“ komercinė veikla, o po kelių mėnesių iškelta bankroto byla. Iš transporto priemonių pardavimo dokumentų matyti, kad UAB „Dameta“ praėjus vienam – dviem mėnesiams nuo taikos sutarties sudarymo tretiesiems asmenims pardavė perimtas transporto priemones, mechanizmus net už didesnę kainą nei ta, kuri buvo nurodyta taikos sutarties pagrindu atsakovės ieškovei išrašytose sąskaitose faktūrose.

18. Atsakovės ir trečiojo asmens tvirtinimu, BUAB „Vilža“ neprivalėjo sudaryti ginčo taikos sutarties. Netgi tuo atveju, jei sandorio sudarymo metu BUAB „Vilža“ įsiskolinimas ieškovei buvo pradelstas, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip lemianti BUAB „Vilža“ pareigą sudaryti taikos sutartį, nes šia sutartimi nebuvo siekiama užtikrinti BUAB „Vilža“ ūkinės komercinės veiklos tęstinumo. Po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Vilža“ turėjo 79 000 Eur lėšų, o tai reiškia, kad BUAB „Vilža“ turėjo lėšų, iš kurių galėjo dengti įsiskolinimus tiek UAB „Dameta“, tiek ir kitiems savo kreditoriams, o ne sudaryti ginčo taikos sutartį, prioritetiškai padengdama UAB „Dameta“ reikalavimus, perleidžiant transporto priemones, mechanizmus ir akmens anglį už per mažą, rinkos vertės neatitinkančią kainą. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, buvo nesąžiningos. Nesąžiningumas preziumuojamas, nes BUAB „Vilža“ turėta akmens anglis ieškovei buvo perduota už per mažą, rinkos vertės neatitinkančią kainą. BUAB „Vilža“ buvo, o UAB „Dameta“ yra prekybos anglimi profesionalės. Nesąžiningumą patvirtina ir šių sandorių sudarymo tikslas bei sukurtos pasekmės. BUAB „Vilža“ taikos sutarties sudarymo metu, be abejonės, žinojo apie pradelstus įsiskolinimus Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“ ir kitiems kreditoriams. BUAB „Vilža“ taip pat buvo žinomos aplinkybės apie jos finansinę būklę. Tai, kad taikos sutartimi BUAB „Vilža“ ieškovei UAB „Dameta“ perleido mechanizmus, transporto priemones, kurios buvo būtinos ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bei turėtą akmens anglies likutį, patvirtina, kad BUAB „Vilža“ žinojo, jog nebetęs ūkinės komercinės veiklos ir net neketina padengti pradelstų įsiskolinimų Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“ ir kitiems kreditoriams, o UAB „Dameta“, būdama prekybos anglimi profesionalė, suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad, perleidusi atsargų likučius, mechanizmus ir transporto priemones, BUAB „Vilža“ nutraukia veiklą, o tai reiškia ir apsunkintas arba prarastas galimybes atsiskaityti su kitais jos kreditoriais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

19. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė atsakovės BUAB „Vilža“ ir trečiojo asmens Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ prašymą atsisakyti tvirtinti 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį, sudarytą BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“, ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės, taip pat atmetė BUAB „Vilža“ pareikštą priešieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo; šiuo ir 2019 m. vasario 14 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas konstatavo, kad BUAB „Vilža“ nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti, nes laikytina, jog apie įvardijamas taikos sutartimi pažeistas BUAB „Vilža“ kreditorių teises sužinojo 2017 m. lapkričio 9 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo atnaujintas procesas byloje.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sandoris (taikos sutartis) nebuvo sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio prasme. UAB „Vilža“ ginčo sandorio laisva valia sudaryti nesiekė ir savo nuožiūra naujų tarpusavio teisių ir pareigų juo nenustatė, taikos sutartis buvo pasirašyta nagrinėjamoje civilinėje byloje, kada reikalavimo teisė jau egzistavo ir buvo sprendžiamas jos vykdymo klausimas, todėl vertintina, kad taikos sutarties civiliniame procese pasirašymui taikytina CK 6.156 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Todėl, teismo vertinimu, teiginys, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nagrinėjamos bylos kontekste būtų neteisingas, o taikos sutarties nesudarymas ir vykdomojo rašto išdavimas bei priverstinis skolos išieškojimas, tikėtina, būtų sukėlę atsakovei papildomus nuostolius.

22. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio–gegužės mėnesiais UAB „Vilža“ turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo laiku atsiskaityti su kreditorėmis Šveicarijos bendrove „SUEK AG“, UAB „Dameta“. Nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio buvo vykdomi UAB „Vilža“ atsiskaitymai su Šveicarijos bendrove „SUEK AG“ ir UAB „Dameta“ bei kitais smulkesniais kreditoriais. Kadangi Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ ir UAB „Vilža“ pasirašytos sutarties sąlygomis atsiskaitymai buvo atidėti 60 kalendorinių dienų nuo akmens anglies patiekimo pirkėjui dienos, teismas padarė išvadą, kad UAB „Vilža“ tik atskirais atvejais vėluodavo apie 30 dienų apmokėti Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“ sąskaitas, o šios bendrovės ir UAB „Vilža“ 2016 m. balandžio 29 d. skolos suderinimo aktas liudija, kad mokėjimo terminai buvo atidėti ilgesniam laikui. Savo ruožtu kreditorei UAB „Dameta“ mokėjimo terminai nebuvo atidėti, tačiau atsiskaitymas su šia kreditore buvo vykdomas po trijų ir daugiau mėnesių, taigi, atsiskaitymo terminus šios kreditorės atžvilgiu atsakovė pažeidinėjo labiau negu trečiojo asmens Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“.

23. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, atsiskaitinėdama su savo kreditoriais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. (iki taikos sutarties sudarymo), prioritetą atsiskaitydama negrynaisiais pinigais teikė būtent trečiajam asmeniui Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“, o ne ieškovei UAB „Dameta“ (trečiajam asmeniui buvo atliekami mokėjimai pagal kelias dienas pradelstas ir visai nepradelstas sąskaitas faktūras, nors ieškovės sąskaitos jau buvo daug pradelstos, kai kurios – net iki 9 mėnesių). Tokiais atsiskaitymais per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d., Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ gavo 377 251,16 Eur, arba 56,49 proc., savo reikalavimų sumos, o ieškovė – 66 616,62 Eur, arba 38,51 proc., savo reikalavimų sumos, nors ieškovei mokėjimo pradelsimas pagal kalendorinį mokėjimo eiliškumą (CK 6.9301 straipsnio 5 dalis) buvo kur kas didesnis. Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ ir UAB „Vilža“ 2016 m. balandžio 29 d. skolos suderinimo aktas pagrindžia, kad tą dieną buvo neapmokėtos kreditorės Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ išrašytos 355 340,87 Eur sąskaitos už. Savo ruožtu 2016 m. birželio 23 d. buvo neapmokėta penkiolika 101 136,66 Eur sumos ieškovės UAB „Dameta“ sąskaitų ir 2016 m. gegužės 10 d. cesijos sutartimi UAB „Dameta“ įgyta į skolininkę 17 247,59 Eur suma.

24. Iš pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis imperatyviomis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, skolininkė UAB „Vilža“, neturinti pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, privalėjo į penktąją atsiskaitymų eilę patenkančius atsiskaitymus atlikti pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, o tai reiškia, kad pirmiausia turėjo būti atsiskaityta su UAB „Dameta“, apmokant 2015 m. gruodžio 21 d. pradelstas 94 104,25 Eur sąskaitas, o po to pagal tos pačios eilės reikalavimus galėjo būti atliekami mokėjimai kreditorei Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“ apmokėjimo termino kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su Šveicarijos bendrove „SUEK AG“ turėjo būti atsiskaityta anksčiau nei su kitu tos pačios eilės kreditoriumi. Kadangi UAB „Vilža“ neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, taip pat neįvykdė ir 2016 m. gegužės 16 d. susitarimo, ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 65 997,01 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, o liepos 7 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis ir prašymas civilinę bylą nutraukti.

25. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo niekaip negali būti siejamas su CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymu ar vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Skola nebuvo ir nėra ginčijama, terminas atsiskaityti praleistas daug, UAB „Dameta“ teisėtai ir pagrįstai įgyvendino jai suteikiamą teisę, prašydama priteisti skolą, todėl taikos sutartis, pasirašyta civilinės bylos nagrinėjimo metu, turėtų būti visų pirma vertinama kaip teismo sprendimas ir vykdytinas dokumentas, o ne atsietai nuo civilinio proceso, išskirtinai kaip skolininkės sudarytas sandoris. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje buvo patenkintas UAB „Dameta“ 65 997,01 Eur finansinis reikalavimas, į kurio patenkinimą UAB „Dameta“ turėjo pirmumo teisę pagal CK 6.9301 straipsnio imperatyvias nuostatas prieš Šveicarijos bendrovę „SUEK AG“, todėl UAB „Vilža“ nesuteikė pirmenybės kreditorei UAB „Dameta“. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių reikėtų daryti išvadą, kad UAB „Vilža“ neprivalėjo sudaryti taikos sutarties, o atsiskaitymas su pirmenybės teisę prieš kreditorę Šveicarijos bendrovę „SUEK AG“ turėjusia UAB „Dameta“, teismo vertinimu, niekaip nepažeidžia kreditorės Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ interesų (kitų galimų kreditorių teisių pažeidimas įrodinėjamas nebuvo).

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad taikos sutartis civilinėje byloje nesukūrė jos šalims jokių naujų teisių ir pareigų, nes savo esme ir turiniu ji nustatė jau egzistuojančios tą dieną pradelstos ir neįvykdytos prievolės įvykdymo tvarką bei būdą. Skolininkė UAB „Vilža“ neturėjo pagrindų reikšti prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, kuris yra vykdytinas dokumentas, todėl jos pasirinkimas sudaryti taikos sutartį, siekiant išvengti priverstinio skolos išieškojimo su visomis iš to kylančiomis, tikėtina, skaudesnėmis pasekmėmis bendrovei, teismo vertinimu, yra protingas tiek verslo logikos, tiek civilinio proceso dėl ginčo užbaigimo taikiu susitarimu prasme. Teismas pažymėjo, kad UAB „Dameta“ turėjo pagrindą vertinti, jog sudaroma taikos sutartis nepažeidžia skolininkės kreditorių interesų, ir byloje nebuvo paneigti ieškovės nurodyti argumentai, kurie taip pat patvirtina UAB „Dameta“ sąžiningumą, kad ieškovė aiškinosi su atsakove, ar nebus pažeisti bendrovės kreditorių interesai, jeigu bus įkeistas ilgalaikis turtas. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad UAB „Vilža“ yra pajėgi bendrovė, kuri laikinai susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl to netgi stengėsi jai padėti, t. y. perėmė dalį reikalavimo teisių į probleminius skolininkus (UAB „Ditkės prekyba“ ir UAB „Suvalkijos anglis“), kurie prašė atidėti skolos padengimo terminus, ko negalėjo suteikti UAB „Vilža“. Ieškovė pirko akmens anglį iš atsakovės, nors akmens anglies kokybė jau buvo prasta (anglis buvo sena, subyrėjusi, šlapia, reikalinga daugkartinio sijojimo, rūšiavimo po atsijų atskyrimo), taip pat sudarė taikos sutartį su UAB „Vilža“, užuot tuojau pat pradėjusi vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą bei gavusi lėšas, reikalingas apyvartai. Ieškovė atsisakė procesinių palūkanų sumos, sutiko su atsakovės pasiūlytomis įrangos kainomis. Anksčiau, t. y. 2016 m. gegužės 16 d. susitarimu dėl skolos apmokėjimo, ieškovė atsisakė atsakovės naudai delspinigių ir palūkanų nuo vėluojamos vykdyti piniginės prievolės.

27. Teismas pabrėžė, kad po 2016 m. liepos 5 d. sudarytos taikos sutarties UAB „Vilža“ vykdė savo komercinę ūkinę veiklą, pardavinėjo, pirko, nuomojo savo aikšteles, sau priklausančias patalpas (nuoma buvo tęsiama ir po bankroto bylos iškėlimo). UAB „Vilža“ atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi ir po taikos sutarties pasirašymo, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki lapkričio 14 d. UAB „Vilža“ išrašė 87 sąskaitas faktūras kitiems ūkio subjektams, po bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilža“ bankroto administratorei perdavė ne tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir 79 000 Eur lėšų. Ta aplinkybė, kad po atsiskaitymo su UAB „Dameta“ bendrovėje likusio turto ir lėšų užteko tik daliai kitų kreditorių reikalavimų patenkinti, pati savaime, teismo vertinimu, nereiškia, kad atsiskaitymas su UAB „Dameta“ pažeidė kitų kreditorių interesus, nes CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos nenustatytos.

28. Nagrinėdamas atsakovės argumentą, kad perleisto ieškovei turto kaina neatitiko rinkos vertės, teismas nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad 75 Eur be PVM už toną yra reali didmeninė akmens anglies kaina. Pati Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ už tokią (ir mažesnę) kainą akmens anglį pardavinėjo Lenkijos rinkai, bankroto administratorė BUAB „Vilža“ bankroto byloje anglį pardavė už 65 Eur už toną. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad įsigytos akmens anglies kokybė buvo prasta.

29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir 2019 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą ­– panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Dameta“ ir UAB „Vilža“ 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartis ir byla nutraukta; pripažino negaliojančia šalių 2016 m. liepos 5 d. sudarytą taikos sutartį; restitucijos taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTA1LTY2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-5105-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-5105-661/2016">2-5105-661/2016</a> dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 65 997,01 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 713,35 Eur žyminio mokesčio bei 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Kolegija iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTkyMy00MDcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-923-407/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-923-407/2019">e2A-923-407/2019</a> buvo išnagrinėtas ir atmestas UAB „Dameta“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia ieškovės BUAB „Vilža“ ir atsakovės UAB „Dameta“ sudarytos 2016 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016/07/05 dalis, kuria BUAB „Vilža“ pardavė UAB „Dameta“ 1168,63 tonos akmens anglies už rinkos kainos neatitinkančią kainą, taip pat pripažinta negaliojančia ieškovės BUAB „Vilža“ ir atsakovės UAB „Dameta“ 2016 m. birželio 20 d. sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis bei taikyta restitucija.

31. Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje (UAB „Dameta“, Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ ir BUAB „Vilža“), buvo ginčijami iš esmės tuo pat laikotarpiu tarp tų pačių šalių, kaip ir ginčo taikos sutarties, sudaryti sandoriai (kurie, BUAB „Vilža“ ir Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ teigimu, sudarė kartu su taikos sutartimi bendrą nesąžiningą atsiskaitymo tik su viena BUAB „Vilža“ kreditore – UAB „Dameta“ – schemą), bei vertinami analogiški šioje byloje pareikštiems ir faktiškai tais pačiais įrodymais grindžiami argumentai dėl UAB „Dameta“ įsigytos iš BUAB „Vilža“ akmens anglies kokybės, ginčo laikotarpiu buvusios akmens anglies rinkos kainos, atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pagal CK 6.9301 straipsnį (ne)pažeidimo, BUAB „Vilža“ nemokumo atsiradimo momento, UAB „Dameta“ (ne)žinojimo apie atsakovės nemokumą ir pirmenybės (ne)suteikimo kreditorei UAB „Dameta“ faktai. Taigi, kolegijos nuomone, minėtoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiuo metu nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnis) ir išnagrinėtoje byloje padarytos teismų išvados dėl nustatytų faktų yra privalomos bylos šalims (CPK 18 straipsnis), todėl kolegija iš naujo prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių nebenustatė ir nepasisakė dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie susiję su jau nustatytais ginčo situacijos prejudiciniais faktais.

32. Kolegija padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, buvo konstatuoti tokie šiuo metu nagrinėjamoje byloje iš naujo nebenustatytini prejudiciniai faktai: dar iki ginčijamų sandorių sudarymo, taip pat ir ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Vilža“ buvo faktiškai nemoki (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.); ginčijamų sandorių (vieno iš kurių sudarymo data sutampa su taikos sutarties sudarymo data) pasirašymo metu BUAB „Vilža“ realiai nebevykdė ūkinės komercinės veiklos, prekyba anglimi, nebegeneravo turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais; BUAB „Vilža“ parduodamos akmens anglies kaina ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nuo 100,43 Eur su PVM (83 Eur be PVM) iki 163,65 Eur su PVM (135,25 Eur be PVM) už vieną toną ir UAB „Dameta“ iš BUAB „Vilža“ įsigytos akmens anglies kokybė nebuvo prasta, o UAB „Dameta“ argumentai, kad akmens anglį iš UAB „Vilža“ ji įsigijo didmenine kaina, yra nepagrįsti; nuo 2016 m. gegužės mėnesio buvo ruošiamasi ir sistemingai atliekami BUAB „Vilža“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo veiksmai, šios aplinkybės buvo žinomos ne tik BUAB „Vilža“, bet ir UAB „Dameta“.

33. Remdamasi pirmiau nurodytais faktais, kolegija sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentu, kad UAB „Dameta“ ir BUAB „Vilža“, pastarajai esant faktiškai nemokiai dar nuo 2015 m. gruodžio 31 d., neturint galimybių toliau vykdyti veiklos ir teikti pajamų skoloms padengti, sudarydamos taikos sutartį, kuria BUAB „Vilža“ likusiu turtu, iš kurio iki bankroto bylos iškėlimo arba bankroto procese turėjo būti dengiami visų BUAB „Vilža“ kreditorių finansiniai reikalavimai, visiškai patenkino vienos savo kreditorės – UAB „Dameta“ reikalavimą, nors tuo pat metu BUAB „Vilža“ įsiskolinimo trečiajam asmeniui Šveicarijos bendrovei „SUEK AG“ suma, suderinta dar 2016 m. balandžio 29 d. skolos apskaičiavimo akte, nebuvo sumažinta ir todėl viena kreditorė (Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“) su visa iki ginčo sandorio jau pradelsta reikalavimo suma atsidūrė tarp bankroto procese patvirtintų kreditorių, o UAB „Dameta“ prieš pat atsakovės bankroto bylos iškėlimą gavo visišką savo reikalavimo patenkinimą ir taip išvengė dalyvavimo bankroto procedūrose, suteikė nepagrįstą prioritetą vienai iš savo kreditorių CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ir taip pažeidė kitų nemokios bendrovės kreditorių teises bei teisėtus interesus.

34. Kolegija padarė išvadą, kad jau iki taikos sutarties sudarymo BUAB „Vilža“ ėmėsi nuoseklių veiklos nutraukimo veiksmų ir taikos sutarties sudarymo dieną faktiškai nebevykdė ūkinės komercinės veiklos, kuri ateityje galėtų užtikrinti pajamų, iš kurių būtų dengiami kiti atsakovės įsipareigojimai, gavimą; nuo 2016 m. gegužės mėn. BUAB „Vilža“ mažino darbuotojų skaičių; nuo 2016 m. birželio 1 d. BUAB „Vilža“ nebepirko akmens anglies iš tiekėjų, jai nebuvo išrašyta nė viena akmens anglies tiekėjo sąskaita; 2016 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė perleido kasos aparatus, fakso aparatą bei biotualetus; 2016 m. liepos 8 d. ir liepos 21 d. nuomos sutartimis perleido UAB „Dameta“ teisę naudotis sandėliais, kuriuose laikoma BUAB „Vilža“ turėta akmens anglis, bei sandėlio pastatuose esančia technika, įranga. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad taikos sutartimi nebuvo siekiama užtikrinti BUAB „Vilža“ veiklos tęstinumo, tuo labiau įvertinus aplinkybę, jog taikos sutartimi dalis ieškovės reikalavimo buvo padengta BUAB „Vilža“ priklausančia akmens anglimi šalių suderintu 75 Eur plius PVM už vieną toną įkainiu, kai taikos sutarties sudarymo metu turimos anglies rinkos kaina svyravo nuo 83 Eur be PVM iki 135,25 Eur be PVM, negalima išvada, jog ginčo sutartimi buvo siekiama naudos BUAB „Vilža“ bei kitiems jos kreditoriams.

35. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė po taikos sutarties sudarymo kai kurias iš atsakovės gautas transporto priemones pardavė brangiau, negu taikos sutartyje nurodyta jų kaina, nesutiko su ieškovės argumentu, kad taikos sutartimi buvo perleista tik nelikvidi dalis atsakovės kilnojamojo turto.

36. Kolegija pažymėjo, kad UAB „Dameta“ argumentai, jog iki ginčo sandorių (taikos, sutarties, pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių) BUAB „Vilža“ nepagrįstą prioritetą teikė kaip tik trečiajam asmeniui, atlikdama pastarajai bendrovei ne vieną didelės sumos mokėjimo nurodymą skoloms padengti, gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pačių BUAB „Vilža“ atliktų trečiajam asmeniui pervedimų teisėtumo atskiroje byloje (įvertinus tai, kad, kaip minėta, įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, jog atsakovės faktinis nemokumas buvo atsiradęs dar 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau savaime nepateisina šioje byloje ginčijamos taikos sutarties ir nepaneigia aplinkybės, kad BUAB „Vilža“, būdama faktiškai nemoki, nutraukusi veiklą ir nuosekliai eidama link bankroto bylos iškėlimo, neturėjo teisinio pagrindo visiškai patenkinti tik vieno iš kreditorių reikalavimą jai priklausančiu turtu, tuo labiau įvertinusi turtą, kuriuo dengiama skola, mažesne nei rinkos kaina.

37. Atsižvelgdama į tai, kad akmens anglis taikos sutartimi ieškovei buvo perduota mažesne nei rinkos kaina, kolegija preziumavo taikos sutarties šalių nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 4 punkto prasme. Kolegija pažymėjo, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje išsamiai aptartos visiškai analogiškos šioje byloje įrodinėjamoms tiek BUAB „Vilža“, tiek ir pačios UAB „Dameta“ nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės (bei įrodymai), todėl kolegija šių argumentų nebekartojo ir pakartotinai konstatuotų aplinkybių nenustatė (CPK 182 straipsnio 2 dalis), pripažindama, kad tiek antroji (kreditorių teisių pažeidimas), tiek ketvirtoji ir penktoji (skolininkės BUAB „Vilža“ ir jos kontrahentės UAB „Dameta“ nesąžiningumas) actio Pauliana taikymo sąlygos yra įrodytos.

38. Nors kolegija iš esmės sutiko su tuo, kad bendriausia prasme civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi, išvengiant priverstinio išieškojimo ir su juo susijusių papildomų išlaidų ir kitų neigiamų padarinių, yra paprastai protingas ir į bendrovės veiklos tęstinumą nukreiptas sprendimas, vis dėlto kiekvienos atskiros taikos sutarties sudarymas turi būti vertinamas tik konkrečių individualioje situacijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste ir vien tik atsakovei nepalankaus sprendimo priėmimas (ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę patvirtinimas teismo sprendimu) negali būti savaime vertinamas kaip privalėjimas (pareiga) sudaryti taikos sutartį pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį, tuo labiau kad šalys laisva valia derina viena kitai nuolaidas ir savo nuožiūra nusistato taikos sutarties sąlygas, kurios gali neatitikti kitų skolininkės kreditorių interesų.

39. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta likus vos keliems mėnesiams iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (pareiškimas teisme gautas jau 2019 m. rugsėjo 23 d.), kai BUAB „Vilža“ žinojo ir, įvertinus įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau konstatuotas aplinkybes dėl nuoseklaus darbuotojų atleidimo, turto išpardavimo ir pan., negalėjo nesuprasti, kad nebegalės atkurti savo veiklos, taigi, ir gauti pajamų atsiskaitymams tiek su banku (dėl sudarytos sutarties su kuriuo neva ir siekė išvengti priverstinio išieškojimo procese taikomo turto arešto), tiek ir su kitais kreditoriais, tuo labiau kad, kaip matyti iš atsakovės BUAB „Vilža“ ir Šveicarijos bendrovės „SUEK AG“ susirašinėjimo, vykusio 2016 m. gegužės–birželio mėnesiais, trečiasis asmuo Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ nebenorėjo daryti BUAB „Vilža“ jokių nuolaidų (tvirtinti skolos grąžinimo grafiko) ir reikalavo grąžinti atsakovei itin didelę (pagal jos tuo metu buvusią finansinę padėtį) 355 340,87 Eur skolą iki 2019 m. liepos 15 d., o priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, jau sudarant taikos sutartį buvo akivaizdu, kad ši sutartis neužtikrins bendrovės veiklos normalizavimo.

40. Nors taikos sutartimi iš tikrųjų šalys nusistatė jau patvirtintos preliminariu sprendimu UAB „Dameta“ reikalavimo teisės įvykdymo tvarką, būdą (padengimą atitinkamu atsakovės turtu), toks įsipareigojimo įvykdymas, kolegijos nuomone, bet kuriuo atveju turi būti finansiškai pagrįstas, naudingas bendrovei, turinčiai rimtų finansinių sunkumų, iš esmės nepažeisti kitų jos kreditorių interesų, nes priešinga situacija, t. y. civilinės bylos užbaigimas atsakovei nenaudinga taikos sutartimi, negali būti vertinama, kaip atitinkanti protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Šiuo atveju konstatuota, kad BUAB „Vilža“, stengdamasi padengti įsiskolinimą ieškovei, perleidinėjo savo turimos akmens anglies likučius už rinkos vertės neatitinkančią (mažesnę) kainą. Esant tokioms aplinkybėms, negalima išvada, kad sprendimas išvengti priverstinio skolos išieškojimo (kuris, tikėtina, net nebūtų spėjęs įvykti dėl artimiausiu metu pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), sudarant civilinėje byloje taikos sutartį, kuria anglis kreditorei perduodama už mažesnę nei rinkos kainą, kai jau akivaizdus būtinumas kelti bendrovei bankroto bylą, atitinka protingo, veikiančio bendrovės ir jos visų kreditorių interesais asmens standartą. Taigi šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, negalima konstatuoti privalėjimo sudaryti ginčo sandorį dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

41. Privalėjimo sudaryti taikos sutartį, kolegijos nuomone, nepagrindžia ir šalių 2016 m. gegužės 16 d. susitarimas, nes, kaip matyti iš šio susitarimo turinio, atsakovė, siekdama gauti prievolės ieškovei įvykdymo termino atidėjimą iki 2016 m. birželio 30 d., įsipareigojo įkeisti tam tikrą savo turtą ieškovei, tačiau, atsakovei neįvykdžius sąlygos dėl įkeitimo ir nesumokėjus pačios skolos ieškovei iki 2016 m. birželio 30 d., ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Jokio įsipareigojimo sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kaip buvo suderėtos civilinėje byloje, minėtame 2016 m. gegužės 16 d. susitarime nėra ir taikos sutarties sudarymas nelaikytinas 2019 m. gegužės 16 d susitarimo vykdymu.

42. Kadangi UAB „Dameta“ nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad BUAB „Vilža“ nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, taip pat dėl teismo išvados, jog yra pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga (kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę), kolegija konstatavo, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos 2016 m. liepos 5 d. taikos sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir spręsti restitucijos taikymo klausimą.

43. Remdamasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, 6.147 straipsnio 1 dalimi, kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju restitucijos taikymas natūra (priteisiant bankrutavusiai bendrovei iš ieškovės akmens anglį, transporto priemones, įrenginius) iš esmės nėra galimas, nes taikos sutarties pagrindu perimta akmens anglis nėra išlikusi (išparduota), o ieškovei perduotas kilnojamasis turtas ne tik per bylos nagrinėjimo laikotarpį dar labiau nusidėvėjo, taigi, objektyviai negalėtų būti parduotas už tokią pat kainą kaip 2016 metais, taip pat nėra visas išlikęs. Be to, bankroto proceso tikslas yra kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl, kolegijos vertinimu, turto grąžinimas natūra, kuris nulemtų papildomų veiksmų atlikimą ir papildomas išlaidas bankrutavusiai bendrovei, nepagrįstai iškreiptų bankrutavusios bendrovės (jos visų kreditorių) ir ieškovės interesų užtikrinimo pusiausvyrą.

44. Kolegija pažymėjo, kad formalus, mechaniškas piniginio ekvivalento apskaičiavimas, t. y. priteisiant iš ieškovės už jai perduotus objektus taikos sutartyje pačių sutarties šalių nurodytą 45 997,01 Eur sumą, kai byloje yra duomenys, jog perduoto taikos sutartimi turto bendra buhalterinė vertė sudarė 34 078,76 Eur, o ieškovė teikė įrodymus, kad daugeliui turto vienetų reikėjo remonto, savo ruožtu atsakovė ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog kilnojamasis turtas ieškovei buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų bei CK 6.147 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

45. Kadangi šioje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra sąlygų pripažinti taikos sutartį negaliojančia, nesprendė restitucijos taikymo klausimo ir nenagrinėjo šalių argumentų šiuo aspektu, taip pat kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui visapusiškai įvertinti ir nustatyti, kokia galėjo būti ieškovei perduotų turto vienetų rinkos vertė jų perdavimo momentu, taigi, ir apskaičiuoti, ar prašoma grąžinti už šį turtą pinigų suma nėra per didelė, atitinka sąžiningumo ir protingumo principus ir nepagrįstai neiškreipia visų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, restitucijos taikymo klausimą kolegija grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

46. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 ir 6.67 straipsnius, nepagrįstai netaikė CK 6. 983 straipsnio 1 dalies, vertindamas, ar šioje byloje ginčijamos actio Pauliana pagrindais taikos sutarties, sudarytos siekiant išvengti priverstinio preliminaraus sprendimo vykdymo, aplinkybės ir sutarties sąlygos prieštaravo taikos sutarties sudarymo metu kreditoriaus interesams. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpcijos atvejį (aiškiai per maža kaina) tik dėl to, jog kitoje byloje (Nr. e2-2438-467/2019) pagal kitą sandorį ir dėl visiškai kitos anglies teismas nustatė per žemą kainą nepagrįstai konstatuodamas, jog kitoje byloje visiškai analogiškos nesąžiningumą įrodančios aplinkybės. Pagal šioje byloje pateiktus rašytinius įrodymus taikos sutartimi nupirkta akmens anglis iš Pasvalio ir Utenos aikštelių buvo iš paskutinio 2016 m. sausio–vasario laikotarpio, todėl buvo ne tiek prasta ir sudūlėjusi, kiek kitoje byloje (Nr. e2-2438-467/2019) nupirkta iš visai kitų aikštelių ir importuota nuo 2015 metų iki 2016 m. sausio mėnesio. Todėl kainų skirtumui įtakos turėjo objektyvios aplinkybės. Be to, kitoje byloje teismai nenagrinėjo atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pagal CK 6.9301 straipsnį (ne)pažeidimo.

46.2. Teismas netinkamai, formaliai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nesigilindamas, ar šioje byloje nėra specialių aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad prejudicijos institutas šioje byloje netaikomas. Kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-2438-467/2019) ginčas tarp tų pačių dalyvaujančių abiejose bylose asmenų vyko dėl skirtingų sandorių – reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, šioje byloje sudarytos taikos sutarties faktinių aplinkybių teismas kitoje civilinėje byloje iš esmės netyrė. Teismas nepagrįstai kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais vien dėl to, kad kitoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčijami sandoriai buvo sudaryti tuo pat metu. Kitoje byloje nagrinėjamos ir nustatomos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisės perleidimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu, o šioje byloje – su taikos sutarties sudarymu. Sutiktina, jog tam tikros šių dviejų bylų aplinkybės sutampa, tačiau pagrindo remtis kitoje byloje (Nr. e2-2438-467/2019) nustatytomis aplinkybėmis šioje byloje teismas neturėjo, nes nagrinėjamoje byloje reikėjo nustatyti reikšmingas aplinkybes šios bylos dalyko – taikos sutarties – kontekste. Be to, šioje byloje nagrinėjama skolininko skola už kitą laikotarpį, pagal kitas sąskaitas faktūras, nagrinėjami ne pirkimo–pardavimo santykiai, o priteistos skolos sprendimo įvykdymo padengiant šią skolą turtu santykiai. Taigi bylų nagrinėjimo dalykas yra skirtingas arba didžioji jo dalis skiriasi, ir dėl to tarp bylų nėra prejudicinio ryšio.

46.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos prejudicijos instituto taikymo ir aiškinimo praktikos, akcentuojančios, kad vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>); sprendžiant dėl prejudicijos taikymo gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, tik tokiu atveju šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-415/2017">3K-3-205-415/2017</a>); prejudicijos klausimo vertinimas gali būti siejamas ir su asmens galimybėmis pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-701/2018">3K-3-111-701/2018</a>).

46.4. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. vasario 11 d., t. y. anksčiau nei kitos bylos (Nr. e2-2438-467/2019) pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriame kitaip buvo vertinamos tam tikros iš dalies sutampančios bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teisme abi bylos rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėtos tą pačią dieną, o procesinis sprendimas kitoje (vėlesnėje) byloje (Nr. e2-2438-467/2019) buvo skelbiamas anksčiau, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d., nei apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šioje byloje, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo realios galimybės teikti paaiškinimus byloje ir įrodymus, kodėl kitoje byloje (Nr. e2-2438-467/2019) nustatytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai šioje byloje, nes, teismui išėjus priimti ir paskelbti sprendimo, byloje dalyvaujantys asmenys negali papildyti bylos medžiagos nei papildomais rašytiniais paaiškinimais, nei įrodymais. Dėl šios priežasties, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, buvo neproporcingai apsunkintos ieškovės galimybės pristatyti savo poziciją procese, ieškovė buvo pastatyta į kur kas nepalankesnę padėtį negu priešinga šalis.

47. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

47.1. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, taip pat vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas kitoje byloje nustatytas aplinkybes teisėtai pripažino prejudicinėmis, nes abiejose bylose ginčijami sandoriai buvo vertinami analogiškais šioje byloje pareikštiems ir faktiškai tais pačiais įrodymais grindžiamais argumentais, t. y. dėl ieškovės įsigytos akmens anglies kokybės ir ginčo laikotarpiu buvusios akmens anglies rinkos kainos, atsakovės nemokumo momento actio Pauliana sąlygų kontekste, ieškovės (ne)žinojimo apie atsakovės nemokumą ir pirmenybės teisės (ne)suteikimo ieškovei faktai.

47.2. Teismas sprendime tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 ir 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Todėl pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Be to, kasaciniu skundu ieškovė ginčija tik apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl ginčo sandorio šalių sąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos, tačiau neginčija teismo išvadų dėl kitų šio instituto būtinųjų taikymo sąlygų egzistavimo. Ieškovės nesąžiningumas tinkamai nustatytas atsižvelgiant tiek į kitoje byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir šioje byloje savarankiškai nustatytas aplinkybes. Aplinkybė, kad taikos sutarties teisinis ypatumas lemia, jog taikos sutartį šalys sudaro abipusių nuolaidų būdu (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), nereiškia ir negali būti aiškinama kaip suteikianti jos šalims teisę susitarti dėl didesnės vertės turto perleidimo už mažesnę kainą. Taikos sutarties šalių tarpusavio nuolaidos suprantamos kaip tam tikrų reikalavimų atsisakymas ar sumažinimas, bet ne perleidžiamo turto vertės dirbtinis sumažinimas.

48. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde yra keliami ne teisės, o fakto klausimai, t. y. keliami klausimai dėl Lietuvos apeliacinio teismo ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, todėl, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, jie (fakto klausimai) nėra kasacijos dalykas; priešingai negu teigia ieškovė, kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios

49. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

50. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

51. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

52. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>, 48 punktas).

55. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

56. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

57. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72/2009">3K-3-72/2009</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2010">3K-3-247/2010</a>; kt.). Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka.

58. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

60. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas tarp šalių kilo ieškovei UAB „Dameta“ pareiškus ieškinį atsakovei UAB „Vilža“ dėl skolos priteisimo. Šį teisminį ginčą šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė taikiai, sudarydamos taikos sutartį, ją Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino. Minėta nutartis patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą įsiteisėjo ir buvo įvykdyta, t. y. atsakovė UAB „Vilža“ perdavė ieškovės nuosavybėn taikos sutartyje nurodytą turtą.

61. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorė, įstatymo nustatyta tvarka patikrinusi įmonės finansinius dokumentus ir sudarytus sandorius, taip pat vienas didžiausių atsakovės kreditorių trečiasis asmuo Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ suabejojo teismo patvirtintos taikos sutarties teisėtumu, t. y. ar ji nepažeidė atsakovės kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Dėl šios priežasties jie kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šioje byloje procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, inter alia, konstatavo, kad taikos sutarties šalys neinformavo teismo dėl kitų kreditorių buvimo ir sunkios vienos iš taikos sutarties šalių turtinės padėties, o kreditorių – dėl taikos sutarties sudarymo, taip jos atėmė galimybę trečiajam asmeniui (tikėtina, ir kitiems kreditoriams) išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti tokią taikos sutartį, dėl šio susitarimo įtakos jų teisėms.

62. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

63. Taigi šiuo atveju byloje, kuri buvo išnagrinėta nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atnaujinus procesą dėl to, kad, teismui tvirtinant taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos tam tikros aplinkybės (galimi kiti vienos iš taikos sutarties šalių kreditoriai ir šios šalies turtinė padėtis), galinčios turėti įtakos taikos sutarties sąlygų vertinimui ir taikos sutarties tvirtinimui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalėjo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sąlygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad šalys vis dar siekia sudaryti taikos sutartį, o taikos sutartis ir jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, teismas tokią sutartį privalėjo patvirtinti, t. y. atmesti prašymą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, nustatęs, kad šalys ar viena iš jų išreiškė valią nebetvirtinti taikos sutarties ir (ar) kad egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, privalėjo taikos sutarties netvirtinti, t. y. priimti naują sprendimą (nutartį) atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir taikyti sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimą (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 373 straipsnis).

64. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, iš naujo nagrinėdami bylą po proceso atnaujinimo, sprendė taikos sutarties kaip galiojančio sandorio teisėtumo klausimą taikydami actio Pauliana institutą. Tačiau, šios nutarties 63 punkte minėta, jie privalėjo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą (CPK 140 straipsnio 3 dalis), nes atnaujinus byloje procesą taikos sutartis liko nepatvirtinta, taigi ir nesukelianti teisinių padarinių tol, kol šis klausimas nebuvo išspręstas iš naujo. Dėl šios priežasties negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Taigi bylą po proceso atnaujinimo nagrinėję teismai netinkamai taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas neturėjo įtakos iš esmės teisėtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui – panaikinti nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Dėl to teisėjų kolegija pasisako toliau šioje nutartyje.

65. Taigi teismas, spręsdamas šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirma, privalo patikrinti šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo, antra, įsitikinti, ar ji (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

66. Minėta, kad civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios ir iki teismo sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties (žr. šios nutarties 52, 53 punktus). Nagrinėjamu atveju tiek reiškiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek nagrinėjant bylą iš naujo buvo aiškiai išreikšta atsakovės – vienos iš taikos sutarties šalių – valia netvirtinti taikos sutarties. Taigi, pasikeitus atsakovės pozicijai dėl taikos sutarties tvirtinimo ir atsakovei išreiškus valią nesudaryti taikos sutarties (ar pripažinti ją negaliojančia, kas šiuo atveju procesinio bylos rezultato atžvilgiu prilyginama prašymui netvirtinti taikos sutarties), ši sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta. Nesant vienos iš šalių valios sudaryti taikos sutartį ir išspręsti ginčą pagal šios sutarties sąlygas, esant ginčui dėl šios sutarties teisminio patvirtinimo, tokia šalių sutartis negali būti tvirtinama teismo. Tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDktNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409-701/2015">3K-3-409-701/2015</a>).

67. Nustačius, kad pirmą kartą sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą nuo teismo buvo nuslėpti kiti atsakovės kreditoriai ir tikroji atsakovės finansinė padėtis bei galimybės tokią sutartį vykdyti joje nustatytomis sąlygomis, tokia sutartis, remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, taip pat negalėjo būti patvirtinta. Minėta, taikos sutartis, pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kaip pažeidžianti viešąjį interesą, negali būti tvirtinama (žr. šios nutarties 58 punktą).

68. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog taikos sutarties šalys neinformavo teismo dėl kitų atsakovės kreditorių buvimo ir sunkios vienos iš taikos sutarties šalių turtinės padėties, o kreditorių – dėl taikos sutarties sudarymo, iš esmės nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria byloje atnaujintas procesas.

69. Be to, aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties, jos nemokumo atsiradimo momento, kitų jos kreditorių, inter alia, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje pagal BUAB „Vilža“ ieškinį UAB „Dameta“ dėl pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

70. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

71. Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

72. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. Šios nutarties 69 punkte nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, buvo įrodinėjamas atsakovės (ieškovės minėtoje byloje) mokumas ir finansinės galimybės tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir sudaryta taikos sutartis, to laikotarpio atsakovės kreditoriai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pagrįstai minėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis vadovavosi kaip prejudiciniais faktais.

74. Minėtoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, inter alia, nustatyta, kad BUAB „Vilža“ buvo faktiškai nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d.; ginčijamų sandorių (vieno iš kurio sudarymo data sutampa su taikos sutarties sudarymo data) pasirašymo metu BUAB „Vilža“ realiai nebevykdė ūkinės komercinės veiklos, prekyba anglimi, nebegeneravo turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais; nuo 2016 m. gegužės mėnesio buvo ruošiamasi ir sistemingai atliekami BUAB „Vilža“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo veiksmai ir šios aplinkybės buvo žinomos ne tik BUAB „Vilža“, bet ir UAB „Dameta“. Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nepažeisdama kitų savo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, negalėjo, t. y. buvo finansiškai nepajėgi, vykdyti taikos sutarties sąlygų, o jas įvykdžiusi, pažeidė savo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties taikos sutartis, kaip pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. pažeidžianti viešąjį interesą, negalėjo būti tvirtinama.

75. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė, kaip viena iš taikos sutarties šalių, išreiškė valią nebetvirtinti taikos sutarties, o taikos sutarties ir jos sąlygos pažeidžia viešąjį interesą (kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus), apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nutartį, kuria ši taikos sutartis buvo patvirtinta, iš esmės priėmė teisėtą sprendimą ir jo naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau pagal šioje nutartyje nurodytus argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl šalių pateiktos taikos sutarties

76. Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje. Baigusi nagrinėti bylą, kolegija nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2020 m. kovo 18 d.

77. Ieškovė UAB „Dameta“, atsakovė BUAB „Vilža“ ir trečiasis asmuo Šveicarijos bendrovė „SUEK AG“ 2020 m. vasario 26 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

78. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys baigti bylą taikos sutartimi gali bet kurioje proceso stadijoje. Tačiau, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiems asmenims.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam restitucijos (įvykdytos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo) klausimą arba vykdymo procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą.

Laikyti nepaduotu 2020 m. vasario 26 d. ieškovės UAB „Dameta“, atsakovės BUAB „Vilža“ ir trečiojo asmens Šveicarijoje registruotos bendrovės „SUEK AG“ prašymą patvirtinti taikos sutartį ir grąžinti šį prašymą jį padavusiems asmenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas