D. K. pagal BK 138 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-254-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13497-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.1; 2.1.7.5; 2.5.10; 2.1.15.1.2; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Danutės Jočienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistajai D. K., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

nukentėjusiajai L. P., jos atstovei advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato Valentino Giriūno bei nukentėjusiosios L. P. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio.

Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios L. P. ir civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu panaikintas Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai L. P. padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiajai L. P. iš D. K. priteista 302,37 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 228,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių tenkinti jų kasacinį skundą, nukentėjusiosios ir jos atstovės, prašiusių tenkinti nukentėjusiosios kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2021 m. balandžio 29 d. apie 12 val. savo gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su L. P. metu alkūniniu ramentu ne mažiau kaip 5 kartus trenkė L. P. į nugaros sritį, o jai bandant pasišalinti, ją pasivijo ir pastūmė rankomis. Dėl to L. P. griūdama ant žemės susižalojo kairę plaštaką. Jai pargriuvus, D. K. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, trenkė jos galvą ne mažiau kaip du kartus į žemę, taip padarydama L. P. kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kairiajame žande, kraujosruvą kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kaktoje, kraujosruvų dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje. Be to, stumdama ir pargriaudama nukentėjusiąją, jai sukėlė kairio šlaunikaulio lūžį, taip padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-13466-2021-8) įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu L. P. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad to paties tarpusavio konflikto metu 10 kartų alkūniniu ramentu sudavė D. K. į kairę ranką ir įdrėskė ranka veido dešinėje pusėje, taip padarydama kairio žasto nubrozdinimą su lokaliu minkštųjų audinių patinimu, ir taip nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio ir nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo D. K. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip pat vertindamas įrodymus išskirtinę reikšmę suteikė kaltinamosios D. K. ir liudytojo V. K. parodymams, o nukentėjusiosios L. P. parodymus nepagrįstai sumenkino, vertino atsietai nuo kitų įrodymų, tai lėmė neteisėto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistoji D. K. ir jos gynėjas advokatas V. Giriūnas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BK bendrosios dalies pažeidimų, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo motyvų ir nepasisakė apie tai, kad prie nagrinėjamos bylos yra prijungta ir kita išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl to paties konflikto. Nors apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodė, kad svarbu atkurti buvusio nusikaltimo eigą, kaltinamosios ir nukentėjusiosios veiksmus, skundžiamame nuosprendyje neįvertino, kad dėl L. P. ir D. K. konflikto buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos – Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MC03MzIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-50-732/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-50-732/2022">1-50-732/2022</a> (kaltinamoji L. P., nukentėjusioji D. K.) ir Nr. 1-48-1093/2022 (kaltinamoji D. K., nukentėjusioji L. P.).

4.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios, kaltinamosios, liudytojų M. M., N. L. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas: sumenkino kaltinamosios D. K., liudytojo V. K., kitų liudytojų parodymų reikšmę, o L. P. parodymus sureikšmino. Tuo metu pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus tiek šioje byloje, tiek prijungtoje išnagrinėtoje byloje, rėmėsi faktinėmis byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia D. K. kaltės, teisiškai įvertino priežastiniam ryšiui nustatyti reikšmingas aplinkybes visų nuosprendyje aptartų įrodymų kontekste. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo motyvai, nustatant priežastinį ryšį tarp kasatorės veiksmų ir pasekmių, yra deklaratyvūs, grįsti abejonėmis.

4.5. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pašalino visus prieštaravimus, buvusius baudžiamosios bylos medžiagoje. Nuosprendyje atskleistas įrodymų tarpusavio ryšys ir pateikta įrodymų analizė visais klausimais. Išteisinamąjį nuosprendį D. K. priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes dėl D. K. nekaltumo, dėl to išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertino D. K. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus ir padarė išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes. Esminių neatitikimų ir (ar) prieštaravimų dėl konflikto D. K. parodymuose nėra.

5. Kasaciniu skundu nukentėjusioji L. P. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį priteisiant nukentėjusiajai L. P. iš D. K. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 ir 6.283 straipsnių nuostatas ir pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, t. y. netinkamai įvertino nukentėjusiajai nusikalstama veika sukeltus padarinius, dėl to neapgrįstai sumažino prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki neadekvačiai mažos (3000 Eur) sumos, kuri nekompensuoja nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų.

5.2. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, kai neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Tačiau šiuo atveju neturtinės žalos dydžio sumažinimas iki 3000 Eur neatlygina net minimalios nukentėjusiosios patirtos skriaudos. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, nepatogumų, išgyvenimų, medicininių procedūrų, ilgo gijimo laikotarpio.

5.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>).

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė viso kūno sužalojimus, nustatytus 2021 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1052/2021(01) ir 2021 m. gegužės 5 d. atliktoje abiejų kelių kompiuterinėje tomografijoje, o dėl šlaunikaulio lūžio buvo priversta ilgą laiką – pusę mėnesio – praleisti gydymo įstaigoje, ištverti ilgą operaciją ir sudėtingą pooperacinį periodą, kai negalėjo judėti, pasirūpinti savimi.

5.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Šiuo atveju nuteistoji D. K. žinojo, kad nukentėjusioji yra neįgali, vaikšto su ramentais, abu jos keliai yra operuoti, tačiau vis tiek smūgiavo neįgaliai moteriai per įvairias kūno vietas ir per pažeistą koją. Be to, net ir be smūgių sudavimo, vien ramento atėmimas iš neįgalios nukentėjusiosios kelia pavojų ir riziką, kad ši gali pargriūti, o tai ir įvyko šiuo atveju, kai pargriuvusi nukentėjusioji patyrė traumą, t. y. lūžo šlaunikaulis.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Eur, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 289,62 iki 4000 Eur. Pažymėtina, kad pati mažiausia nurodyta suma kasacinio teismo buvo priteista dar 2013 metais, t. y. daugiau nei prieš 10 metų, todėl ji neatitinka šiandieninės situacijos nei ekonomine, nei aktualumo prasme, todėl tokiais duomenimis vadovautis nėra jokio pagrindo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato V. Giriūno bei nukentėjusiosios L. P. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> ir kt.).

8. Kasaciniu skundu reikia pagrįsti kasacijos pagrindų ir dalyko buvimą, o ne deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais kritikuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant konkrečių argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-77-654/2024 ir kt.). Kasatoriai D. K. ir jos gynėjas advokatas V. Giriūnas skunde pateikia bendro pobūdžio teiginius apie netinkamai pritaikytas baudžiamojo įstatymo nuostatas, šie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais argumentais, taigi neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir yra paliekami nenagrinėti. Be to, nors kasatoriai ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo formalus, tačiau nenurodo konkrečių tai pagrindžiančių argumentų. Vien tik deklaratyvus kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra kasacijos pagrindas. Argumentai, paremti nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nėra susiję su teisės taikymo klausimais, todėl kasatorių skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų

9. Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas advokatas V. Giriūnas, skunde nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir selektyviai, taip pat darė klaidų ir dėl įrodymų turinio, sureikšmindamas nukentėjusiosios parodymus, taip pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021).

11. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024 ir kt.).

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai iš esmės nesutinka su nuteistajai nepalankiu įrodymų vertinimu, prašo kitaip įvertinti byloje esančius įrodymus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>, 2K-225-1214/2024 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui. Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos išaiškinimų, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų; panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas išteisintąją pripažinti kalta ir ją nuteisti, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto išteisinamojo nuosprendžio įrodymus.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ginčijamo įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo visapusiškumo principo, tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus (tiek nukentėjusiosios L. P., liudytojų N. L., M. M., tiek ir nuteistosios D. K. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir ekspertizės aktą, eksperto K. Zinkevičiaus paaiškinimus ir apžiūros protokolus bei kitus rašytinius bylos duomenis), juos vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, nuosekliai išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys jas pagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir dar kartą įvertinęs visus bylos duomenis, nuosprendžio 7–8, 14 punktuose nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas ir kokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

15. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas, jog D. K. puolė nukentėjusiąją L. P. suduodama smūgius į įvairias kūno vietas, ją pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ir jai lūžo kairysis šlaunikaulis, taip padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši išvada, priešingai nei teigia kasatoriai, patvirtinta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo bylai reikšmingų konflikto dalyvių – nukentėjusiosios L. P. ir nuteistosios D. K. bei tiesioginio įvykio liudytojo M. M. parodymus, įvertino juos su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir byloje esančiais pirminiais duomenimis – į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų įrenginiu užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos M. M. ir D. K. nurodomos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, ir pateikė išsamius motyvus, kodėl vienus bylos įrodymus atmeta, o kitais remiasi, darydamas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas išvadas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, taip pat juos palyginęs su kitais bylos duomenimis, konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, t. y. neprieštaringi. Tuo metu nuteistosios D. K. parodymai, priešingai, buvo įvertinti kaip nevisiškai nuoseklūs.

16. Byloje tiesioginio įvykio liudytojo M. M. parodymais, be kita ko, ir įvykio dieną policijos pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo turiniu (įraše užfiksuotomis pirminėmis proceso dalyvių nurodomomis aplinkybėmis) nustatyta, kad tarp nuteistosios D. K. ir nukentėjusiosios L. P. kilo žodinis konfliktas, jo metu D. K. atėmė iš nukentėjusiosios vieną ramentą ir D. K. bei L. P., turėdamos rankose po vieną ramentą, juo sudavė smūgius viena kitai į įvairias kūno vietas, taip pat, besitęsiant konfliktui, jo dalyvės buvo viena kitai įsikibusios į plaukus, nukentėjusioji L. P. buvo pargriauta. Aptartos aplinkybės iš esmės atitiko nukentėjusiosios parodymus, be to, iš dalies atitiko ir pačios nuteistosios D. K. parodymus, kad konflikto metu jos buvo sugriebusios viena kitai už plaukų ir abi pargriuvusios ant šakų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus išsamiai aptarė ir, įvertinęs su kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. sugretinęs nukentėjusiosios L. P., liudytojo M. M. nurodomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes su byloje esančiais medicinos dokumentais, specialisto išvada ir ekspertizės aktu, padarė pagrįstą išvadą, kad D. K., suduodama smūgius L. P. ir ją pastumdama, dėl ko ši pargriuvo, sukėlė nukentėjusiajai specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, tarp kurių nustatytas ir kairio šlaunikaulio lūžis (teismas nustatė, kad būtent po 2021 m. balandžio 29 d. įvykio nukentėjusiajai buvo papildomai nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje ir nukentėjusioji pradėjo nuogąstauti dėl paūmėjusio skausmo kairiame kelyje).

17. Visi šie faktiniai bylos duomenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertinti kaip įrodymų visuma, nė vienam įrodymui neteikiant išskirtinės reikšmės, o lyginant tarpusavyje ir teismui tinkamai motyvuojant tokį savo sprendimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, būtų nesilaikęs įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. kad vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

18. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, jog prie nagrinėjamos bylos yra prijungta ir kita išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MC03MzIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-50-732/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-50-732/2022">1-50-732/2022</a> (teisminio proceso Nr. 1-01-1-13466-2021-8), kurioje yra priimtas įsiteisėjęs Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis dėl to paties konflikto, kuriuo L. P. buvo pripažinta kalta dėl D. K. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtu nuosprendžiu, viena vertus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados prieštarautų Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, priimtu dėl L. P. veiksmų, tarpusavio konflikto metu ramentu suduodant D. K., nustatytoms aplinkybėms. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu aspektu svarbi ta aplinkybė, jog baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenustatyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>, 2K-58-719/2023, 2K-213-511/2024).

20. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, savarankiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, be kita ko, ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MC03MzIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-50-732/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-50-732/2022">1-50-732/2022</a> duomenis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 12 punktas), šiuos įrodymus įvertinęs tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji D. K. ne tik gynėsi, bet ir pati puolė nukentėjusiąją: tiek L. P., tiek D. K. puolė viena kitą, suduodamos ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Taigi, besitęsiant konfliktui, kilo abipusės muštynės.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė nuteistosios ir jos gynėjo kasaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, o priimtas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

22. Nukentėjusiosios L. P. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iki 3000 Eur sumažino jai iš nuteistosios prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiajai nusikalstama veika sukeltus padarinius, dėl to nepagrįstai sumažino prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki sumos, kuri nekompensuoja jos patirtų išgyvenimų.

23. Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>, 2K-175-489/2023, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-102-511/2024 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

24. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-235-628/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a>, 2K-109-511/2024 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>, 2K-227-697/2022).

26. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

27. Šioje byloje nukentėjusioji L. P. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Emocinius išgyvenimus dėl jai padarytų sumušimų, nubrozdinimų ir patirtą pažeminimą įvykio metu nukentėjusioji įvertino 2000 Eur suma, o kaulo lūžio sąlygotą operaciją dėl implanto pašalinimo bei pusės mėnesio gydymą stacionare, skausmą ir kitus patirtus nepatogumus nukentėjusioji įvertino 6000 Eur suma. Individualizavęs atlygintiną neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 3000 Eur.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos.

29. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, nustatydamas nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, įskaitant tuos, kuriuos kasaciniame skunde akcentuoja nukentėjusioji (nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarinius, kuriuos nukentėjusiajai sukėlė jai padarytas nusikaltimas ir kt.). Taigi konstatuotina, kad, nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę, be kita ko, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

30. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad kasatorės nesutikimas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais argumentais apie bendrųjų teisės principų ir interesų pusiausvyros pažeidimą, o teiginiai apie atskirų aplinkybių neįvertinimą prieštarauja apeliacinio teismo sprendimo turiniui. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti priėmė įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

31. Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, kita vertus, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios kasaciniame skunde, teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) taip pat neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

32. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

33. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už advokatės S. Mačytės-Šulskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. P. valstybės naudai priteistina 375,33 Eur.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).

35. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios D. K. ir jos gynėjo bei nukentėjusiosios L. P. kasacinius skundus. Šia nutartimi nuspręsta tiek nuteistosios ir jos gynėjo, tiek nukentėjusiosios kasacinius skundus atmesti. Atsižvelgdama į nukentėjusiosios kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad priteisti iš nuteistosios D. K. už nukentėjusiajai L. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese patirtų išlaidų atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato Valentino Giriūno bei nukentėjusiosios L. P. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Danutė Jočienė