Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, P. O. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-10-489/2017

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00132-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovės Auritos Gintautienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistas 2016 m. sausio 25 d. surašė P. O. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. gegužės 10 d., apie 18.15 val., Marijampolės sav., Dambruvkos k., neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, vairavo neįregistruotą galingąjį keturratį motociklą, kuris neturėjo valstybinio numerio ženklo, nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 225, 226 punktų reikalavimus.

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, P. O. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.

3. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimas ir P. O. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu P. O. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda, 123 straipsnio 2 dalį – 42 Eur bauda, 123 straipsnio 5 dalį – 28 Eur bauda ir 128 straipsnio 1 dalį – 361 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 361 Eur bauda.

5. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir P. O. įgaliotosios atstovės A. Gintautienės skundas netenkintas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovės A. Gintautienės prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovė Aurita Gintautienė, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 30219 straipsnio 2 dalies 30221 straipsnio nuostatomis, prašo panaikinti nutarimą bei nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

7.1. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, susijusi su kaltinimu pažeidus ATPK 129 straipsnį, naikintina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

7.2. Pareiškime cituojamos Panevėžio apygardos teismo nutartis, kitos administracinių teisės pažeidimų bylos (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-362-185/2014) ir nurodoma, kad teismas privalo imtis visų veiksmų nustatyti, kokią transporto priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jei dėl to kyla ginčas ar yra abejonių. Šioje byloje teismai nenustatinėjo, kokiai transporto priemonių kategorijai priskirtina P. O. vairuota transporto priemonė, o patys tai konstatavo, nors teismas nėra ta institucija, kuri gali nustatyti konkrečios transporto priemonės, kuri nėra registruota viešajame registre, priskyrimą tam tikrai keturračių kategorijai.

7.3. Pareiškime analizuojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nuostatos (2 straipsnio 18 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas), apibrėžiančios galingojo keturračio sąvoką, jo techninius parametrus, jį vairuoti galinčiam asmeniui keliamus reikalavimus ir pažymima, kad, sistemiškai aiškinant įstatymą, nėra tokios transporto priemonės, kuriai vairuoti reikėtų motociklo ir kartu automobilio vairuotojo pažymėjimo. Taigi teismas netinkamai išaiškino, kad vairuoti galingąjį keturratį motociklą suteikia teisę „A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimas“. Teisės normos gali būti aiškinamos tik atsižvelgus į kiekvieną konkretų atvejį. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju svarbūs istorinis ir įstatymų leidėjo ketinimo teisės aiškinimo metodai. SEAKĮ 2012 m. kovo 27 d. pakeitimuose, įsigaliojusiuose nuo 2013 m. sausio 19 d., buvo nustatyta, jog B kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Tai suponuoja, kad P. O., turėdamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, turėjo teisę vairuoti galingąjį keturratį. SEAKĮ 16 straipsnyje, pakeistame 2013 m. birželio 13 d. įstatymu, nustatyta, kad A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimai suteikia teisę vairuoti galingąjį keturratį. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo pakeitimu siūloma leisti vairuoti asmenims, kurie turi ne tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet turintiems ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Iš to darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs conditio sine qua non turėti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą norint vairuoti galingąjį keturratį, turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ir atvirkščiai. Šiuo metu sunkiojo keturračio sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių 3 punktas, sunkųjį keturratį motociklą apibrėžiantis kaip keturratę savaeigę mašiną, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 3D-499 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų, kurios nepriskiriamos automobiliams, kategorijų ir minimalaus vairuotojų amžiaus patvirtinimo“ bei minėtų taisyklių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad norint vairuoti sunkųjį keturratį būtina turėti „SM“ kategorijos traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą. Įsakymo 1.1 punkte nustatyta, kad „TR1“ kategorija – iki 60 kW variklio galios ratiniai žemės ir miškų ūkio traktoriai bei vikšriniai traktoriai ir traktorių junginiai su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip pat traktoriai su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt.). Matyti, kad apibrėžiant, kokios transporto priemonės patenka į „TR1“ kategoriją, Įsakymo 1.1 punkte pateiktas baigtinis jų sąrašas, kuriame iš esmės įtraukti tik traktoriai (ratiniai žemės ir miškų ūkio, vikšriniai, jų junginiai ir traktoriai su sumontuotais mechanizmais). Tačiau 2012 m. kovo 27 d. priimtu SEAKĮ 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1943 (toliau – Pakeitimo ir papildymo įstatymo) 1 straipsniu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas papildytas pridedant galingojo keturračio sąvoką, kuris apibrėžiamas kaip keturratė motorinė transporto priemonė atviru kėbulu, skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Be to, Pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsniu pakeistas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnis, kurio 4 dalies 8 punktas numato, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 19 d. ir suteikė teisę asmenims, turintiems teisę vairuoti B kategorijai priskirtas transporto priemones, vairuoti galinguosius keturračius, nereikalaujant turėti specialaus traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo (Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuNi4tMzM5LTYyMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.6.-339-620/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.6.-339-620/2012">A2.6.-339-620/2012</a>). Kadangi P. O. turėjo B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, jam negalėjo kilti atsakomybė pagal ATPK 128 straipsnį už važiavimą minėtu sunkiuoju keturračiu, nes subjektinę teisę vairuoti tiek sunkųjį keturratį motociklą, tiek galingąjį keturratį jis turėjo.

7.4. Pareiškime taip pat pažymima, kad SEAKĮ 2 straipsnio 34 punkte apibrėžta, jog motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. P. O. nuosavybės teise valdoma transporto priemonė yra sunkusis keturratis motociklas, kuris yra savaeigė mašina ir nėra laikomas motorine transporto priemone, todėl formuluojamas kaltinimas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

7.5. Be to, valstybės įmonė „Regitra“ registruoja ne visas transporto priemones, o tik tas, kurios yra Lietuvos kelių transporto priemonių registro objektas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 16 punkto pagrindu nuo šio teisės akto įsigaliojimo nėra registruojami iš atsarginių detalių ir agregatų surinkti traktoriai, kurie iki tol buvo privalomai registruojami; to paties teisės akto 2013 m. vasario 27 d. pakeitimu nustatyta, kad sunkieji keturračiai motociklai naujai neregistruojami, o su įregistruotais atliekami taisyklėse numatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai (2¹ punktas). Iš to darytina išvada, kad, įsigaliojus šiems norminio akto pakeitimams, minėto tipo transporto priemonių valstybinė registracija nebevykdoma, t. y. naujai įsigyti sunkieji keturračiai motociklai nėra privalomos valstybinės registracijos objektas, juos galima naudoti neįregistravus. Pareiga registruoti sunkųjį keturratį motociklą išlieka tik tada, jei jis buvo įregistruotas iki 2013 m. vasario 27 d. Taigi valstybinė sunkiųjų keturračių motociklų registracija yra panaikinta beveik prieš trejus metus ir tokio tipo transporto priemonėms nėra numatytos registracijos jokiame valstybės valdomame registre.

7.6. Pareiškėja pažymi ir tai, kad byloje nėra pateikta visiškai jokių dokumentų, kurie pagrįstų transporto priemonės priskyrimą galingajam keturračiui. SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato kompetencijų, kurias turi Susisiekimo ministerija ir jos įgaliotos institucijos, sąrašą, tačiau policijos pareigūnas ar teismas neturi kompetencijos bei subjektinės teisės nustatyti, kokiai transporto priemonės klasei priklauso Lietuvos Respublikoje neįregistruota transporto priemonė, todėl neišsiaiškinus, kam priskirtinas „Bombardier CAN-AM“ (VIN 3JBEWCK14CJ001245), kurį vairavo P. O., negalima jo laikyti galinguoju keturračiu. Analogiškos pozicijos laikosi ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzMi0zNjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-132-360/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-132-360/2016">ATP-132-360/2016</a>, Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuNi4tMTExNy0zNzcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.6.-1117-377/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.6.-1117-377/2016">A2.6.-1117-377/2016</a>). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VĮ,,Regitra“ duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo įregistruoti tik du galingieji keturračiai. Transporto priemonė gali būti klasifikuojama kaip galingasis keturratis tik tada, kai atitinka norminių aktų nustatytus specifinius galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo ir policijos pareigūnų įvardytas galingasis keturratis iš tiesų yra sunkusis keturratis motociklas, kaip tai apibrėžta Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“, 3.5 punktas. Dėl nustatytų techninių reikalavimų sunkieji keturračiai motociklai ir kitos panašios transporto priemonės negali būti priskirtos prie galingųjų keturračių, nes neatitinka jiems taikomų reikalavimų.

7.7. P. O. atstovė nesutinka ir su teismų išvada, kad galingąjį keturratį galima vairuoti tik turint A ir B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus. Pareiškėjos manymu, šiuo klausimu formuojama teismų praktika yra skirtinga, prieštaringa ir nenuosekli. Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-362-185/2014 išaiškino, kad vairuoti sunkųjį keturratį motociklą reikalingas A arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Marijampolės rajono teismas ir Kauno apygardos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje. Pareiškėjos manymu, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, privalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1879-611-2013 kaip precedentu. Be to, sisteminis SEAKĮ normų aiškinimas patvirtina, kad teisė vairuoti galinguosius keturračius, kaip ir B kategorijos transporto priemones, suteikiama nuo 18 metų, o A kategorijos vairuotojo pažymėjimas išduodamas nuo 20 arba 24 metų, priklausomai nuo aplinkybių, nurodytų šiame įstatyme, dėl to nėra teisingas lingvistinis teisės normos aiškinimas, kad galingąjį keturratį vairuoti suteikia A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimas. Taigi kaip visumą įvertinus SEAKĮ 27 straipsnio 2 dalies 4, 6, 17 punktų, 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas, šio teisės akto pakeitimus bei juos sekusius aiškinamuosius raštus, aiškinimui pasitelkiant istorinį ir įstatymų leidėjo ketinimų teisės aktų aiškinimo metodus, darytina išvada, kad A ir B kategorijos apibrėžiamos kaip dvi savarankiškos ir skirtingos vairuotojo pažymėjimų kategorijos, kurių bendrų junginių negali būti ir nėra tokių transporto priemonių, kurioms vairuoti iš esmės būtų reikalingas motociklininko ir automobilio vairuotojo pažymėjimas.

7.8. Principas lex retro non agid suponuoja P. O. 2013 m. sausio 19 d. įgytos teisės vairuoti galingąjį keturratį išsaugojimą ir negalėjimą vėlesniu teisiniu reglamentavimu paneigti įgytą teisę ar ją panaikinti; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens įgytos teisės negali būti paneigtos vėlesniais teisės aktų pakeitimais.

7.9. Analogiškai aiškina šias nuostatas ir Lietuvos teismai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktas nustato, kad teisė vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir galinguosius keturračius. Taip pat teisę vairuoti sunkųjį keturratį motociklą suteikia SM kategorijos traktorininko pažymėjimas, ši teisė suteikiama ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą bei gavus traktorininko pažymėjimą, kuriame turi būti nurodyta, kad asmuo turi teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių su vėlesniais pakeitimais 10 punktas. Kas yra sunkusis keturratis motociklas, yra apibrėžta tuo pačiu Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklėse (Marijampolės rajono apylinkės teismu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuNi4tMzYyLTQxNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.6.-362-416/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.6.-362-416/2015">A2.6.-362-416/2015</a>).

7.10. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant skirtingoms apygardų teismų nutartims ir Kauno apygardos teismui nemotyvuotai ignoruojant Panevėžio apygardos teismo suformuotą praktiką, yra ATPK 302¹⁷ straipsnio 4-5 punktuose numatyti pagrindai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes žemesnių instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nepagrįstai ignoravo iki tol suformuotą teisės aiškinimo praktiką.

8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, einantis viršininko pareigas, Harimantas Poškevičius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovės Auritos Gintautienės prašymą nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra priimta teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovės prašymas turi būti netenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla neatnaujinta.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovės Auritos Gintautienės prašymas tenkintinas iš dalies.

9.1. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, jog kaltinimas P. O. suformuluotas už tokias atskiras veikas: 1) galingo keturračio motociklo vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės; 2) neįregistruoto (neperregistruoto) keturračio motociklo vairavimas be valstybinės techninės apžiūros; 3) galingo keturračio motociklo vairavimas be valstybinio numerio ženklo; 4) galingo keturračio vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neatlikta šio motociklo privalomąja technine apžiūra; 5) galingo keturračio motociklo vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies motorinės transporto priemonės.

9.2. Iš skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo matyti, kad P. O. nubaustas už keturis administracinius teisės pažeidimus: 1) galingo keturračio, motociklo neįregistruoto nustatyta tvarka vairavimą be privalomosios techninės apžiūros (ATPK 123 straipsnio 1 dalis); 2) neįregistruoto galingo keturračio motociklo vairavimą be valstybinio numerio ženklo (ATPK 123 straipsnio 2 dalis); 3) galingo keturračio motociklo vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu (ATPK 123 straipsnio 5 dalis); 4) galingo keturračio motociklo vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (ATPK 128 straipsnio 1 dalis).

9.3. Visų pažeidimų, už kurių padarymą nubaustas P. O., sudėčių būtinas objektyviosios pusės požymis – galingo keturračio motociklo vairavimas. Nutarime nustatyti pažeidimai kildinami iš to, kad P. O. vairavo būtent šią SEAKĮ 2 straipsnio 18 dalyje numatytą motorinę transporto priemonę. Tačiau abiejų grandžių teismų liko nepatikrintos ir neišdėstytos išvados dėl P. O. pateikiamų aplinkybių, kad jo 2014 m. kovo 13 d. įgytas keturratis motociklas „Can-Am Outlander 1000 XT“, VIN 3JBLKLP17CJ000798, kurio variklio darbinis tūris 976 cm3; variklio galia – 82 AG, o svoris 370 kg (b. l. 8, 9, 11,57), nėra laikytinas galinguoju keturračiu. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintų 2001 m. gegužės 25 d. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių Nr. 260 (galiojanti aktuali redakcija nuo 2014-12-09) 3 punktą transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir motorinių transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą išimtinai vykdo VĮ „Regitra“. Būtent ši įmonė galėtų suteikti teismui specialių žinių, kokiai kategorijai būtų priskirtina, kaip būtų registruojama P. O. keturratė motorinė transporto priemonė, ar šiai priemonei taikomi apribojimai dalyvauti viešajame eisme, ar kitaip ją naudoti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai neskyrė reikiamo dėmesio P. O. administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyto pažeisto KET 226 punkto reikalavimų patikrinimui. Šiame punkte esančios taisyklės pažeidžiamos, kai transporto priemonė dalyvauja viešame eisme ir siejamos su viešojo eismo sąvoka numatyta SEAKĮ 2 straipsnio 87 punkte. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismai kiekvienu atveju turi skirti dėmesį atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra KET ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014).

9.4. Taip pat pažymėtina, kad P. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tačiau ATPK 123 straipsnio 2 dalies dispozicija numato, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tada, kai vairuojama įregistruota, perregistruota arba išregistruota transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairuojama pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui.

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad P. O. vairavo be valstybinio numerio ženklų galingą keturratį motociklą, kuris iš viso nebuvo įregistruotas, taigi tokia veika nepatenka į ATPK 123 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Be to, tokia neįregistruota transporto priemonė apskritai negali turėti valstybinio numerio ženklo. Kauno apygardos teismas, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje įvertinęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai šios veikos kvalifikavimo nepatikrino.

9.5. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro pažeidimo buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik visiškai išnagrinėjus teisiškai reikšmingus duomenis. ATPK 30211 straipsnio 1 dalies nuostatos numato apygardos teismo pareigą patikrinti administracinio teisės pažeidimo byloje apskųsto pirmosios instancijos teismo byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.6. Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.

9.7. Kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka byla išnagrinėta iš esmės pažeidžiant ATPK 248, 257 straipsnių ir 30211 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimus tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutarime nėra išanalizuotos ir teisiniais argumentais pagrįstos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės.

9.8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas