Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-29

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00067-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 3 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl UAB BALTIC GOLD 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. įvykusiame UAB BALTIC GOLD kreditorių susirinkime buvo nutarta pradėti šios bendrovės bankroto procedūras ne teismo (supaprastinta) tvarka (iškelti neteisminę nemokumo (bankroto) bylą); bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Idolus“; patvirtinta administravimo išlaidų sąmata; patvirtinta informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarka ir kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka; nustatytas 30 dienų terminas UAB BALTIC GOLD kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti; nemokumo administratorė įpareigota atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Pareiškėja UAB „Didmena 24“ prašė teismo pripažinti negaliojančiais UAB BALTIC GOLD 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir įmonės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka nutraukti. Pareiškėjos teigimu, bendrovė jos neinformavo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino UAB BALTIC GOLD 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukė bendrovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepateikė argumentų ir motyvų, kodėl pareiškėja byloje buvo pripažinta kreditore, nors pareiškėjos reikalavimas yra kildinamas iš neteisėto sutarties nutraukimo, dėl kurio jau yra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Išnagrinėtoje byloje dėl sutarties nutraukimo pareiškėja, tikslindama ieškinį, nebeprašė priteisti nutrauktos sutarties kainos, todėl pripažintina, kad ji nebegali reikalauti iš atsakovės sumokėti sutarties kainą, nes, patikslinus ieškinį, šis klausimas jau buvo išnagrinėtas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Kitu atveju, pripažinus pareiškėją kreditore, liktų galioti teismo sprendimu nutraukta sutartis. Juolab kad sutartis vėliau buvo nutraukta šalių konkliudentiniais veiksmais – pareiškėjai atsiimant sutartyje numatytą įrangą. Byloje nebuvo ginčo, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY4LTM3Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-168-372/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-168-372/2023">e2-168-372/2023</a> tenkinti pareiškėjos galutinai ieškiniu suformuluoti reikalavimai atsakovės buvo pilnai įvykdyti, taip pat nėra ginčo, kad šioje byloje pareiškėja savo reikalavimą kildina iš to paties materialinio teisinio santykio – šalių sudarytos sutarties, kurio pagrindu pareiškėja siekia to paties įstatymų saugomo intereso apgynimo – finansinio reikalavimo pripažinimo, kildinamo iš neteisėto sutarties nutraukimo. Taigi pareiškėja iš esmės pakartotinai siekia to paties pobūdžio finansinio intereso apgynimo atsakovės bankroto procese, dėl kurio šalių ginčas jau yra galutinai išnagrinėtas.

3. Pagal teismų praktiką ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). O sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU1LTc4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-155-781/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-155-781/2024">e3K-3-155-781/2024</a>).

4. Lietuvos teismų praktikoje yra vienas kitam prieštaraujančių išaiškinimų dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo pasekmių (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtODE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-81')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-81">2S-81</a>8- 601/2024).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti advokatui Justui Gedeikiui (a. k. (duomenys neskelbtini)) už atsakovės uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD kasacinį skundą 2025 m. sausio 4 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 339 sumokėtą 55 (penkiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė